Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui E. A., tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Aktiva Finance Group O?, AS Aktiva Portfolio, J. Z., dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas nuomonės dėl ieškinio nepareiškė, ieškinys ir jo priedų kopijos atsakovui įteikti asmeniškai 2024 m. balandžio 23 d., iškelta byla dėl santuokos nutraukimo jis nesidomėjo, į teismo posėdžius neatvyko.

4. Tretieji asmenys nuomonės dėl ieškinio reikalavimų nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

5. Byloje nustatyta, kad šalys susituokė 2016 m. kovo 1 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Sutuoktiniai vaikų nesusilaukė, ieškovės tvirtinimu nuo 2018 metų gyvena skyrium, bendro ūkio nebeveda. Iš nekilnojamojo turto registro pateiktos informacijos matyti, kad sutuoktiniai, gyvendami santuokoje, nekilnojamojo turto neįsigijo. Nuo 2016 m. balandžio 19 d. ieškovės vardu registruota transporto priemonė „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012 ir kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti teismo vaidmenį šeimos bylose, nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

8. Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau ji nenurodė nei vienos aplinkybės, patvirtinančios santuokos iširimą dėl abipusės sutuoktinių kaltės. Ieškovės nurodytos aplinkybės – atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu, smurto panaudojimas jos atžvilgiu, neištikimybė, nesirūpinimas bendrais šeimos reikalais, priešingas šeimos labui jo elgesys (daiktų išnešimas iš namų) – sudaro pagrindą teismui daryti išvadą, kad vien atsakovas kaltas dėl šalių santuokos iširimo. Atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu, neištikimybės bei nenoro pakeisti gyvenimo būdo nepaneigė. Į pareikštą ieškinį dėl santuokos nutraukimo atsakovas nereagavo – atsiliepimo nepateikė, byla nesidomėjo, kas taip pat rodo jo atsainų požiūrį į šeimą, abejingumą šeimos išsaugojimui.

9. Teismas padalinant santuokoje įgytą turtą turi pasirinkti tokį padalinimo būdą, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių (CK 1.5, 1.137 straipsniai). Teismas turi garantuoti ir sutuoktinių, ir kreditorių interesus, kurie ir vieni, ir kiti viešojo intereso atžvilgiu yra prioritetiškai saugotini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Kai šie interesai nesutampa, jų apsauga negali būti priešpastatoma, ji turi būti proporcinga. Proporcingumas pasiekiamas, kai taikomas toks teisinių santykių reguliavimas, kuris neužkirstų kelio apginti kitus teisėtus interesus, ir konkrečiu atveju būtų labiausiai socialiai pagrįstas.

10. Automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės vardu registruotas nuo 2016 m. balandžio 19 d., t. y. po santuokos sudarymo, todėl laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šiuo metu automobilis yra ieškovės žinioje, automobilis labai senas – pirmoji registracija Lietuvoje 1994 m., kas rodo jo didelį nusidėvėjimą, akivaizdu, kad jo vertė labai nedidelė, todėl šio automobilio palikimas ieškovės nuosavybėje nepažeis nei kito sutuoktinio, nei kreditorių interesų.

11. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinis vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, ir pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekes išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 straipsnio 3 dalis).

12. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ji ir jos sutuoktinis faktiškai bendro ūkio nevedė – po santuokos sudarymo 2016 m. pavasarį atsakovas išvyko į užsienį, grįžęs tų pačių metų rudenį į ieškovės namus ateidavo epizodiškai, faktiškai negyveno, todėl solidariosios sutuoktinių prievolės negalėjo atsirasti. Nei kreditoriai, nei atsakovas nepateikė teismui duomenų, kad atsakovo prievolės atsirado jam veikiant šeimos ar ieškovės naudai ir interesams, lėšas skolinosi šeimos poreikių patenkinimui. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad visos atsakovo skolos, kurios atsiradusios tiek iki santuokos, tiek santuokos su ieškove metu, yra jo asmeninės prievolės, kilusios iš jo asmeninės veiklos, nesusijusios su šeimos ir ieškovės interesais.

13. Ieškovė neprašo priteisti išlaikymą sau (CK 6.72 straipsnis).

14. Ieškovei prašant, po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokinė jos pavardė, atsakovui - jo prigimtinė pavardė (CK 3.69 straipsnis).

15. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus, žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 16 punktai), priteistinas iš atsakovo, t. y. 110 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 82 straipsnis).

16. Ieškinį patenkinus, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurių šioje byloje susidarė 71,37 Eur, taip pat priteisiamos iš atsakovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

17. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatę, valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pateiktos pažymos, šioje byloje yra 469,06 Eur. Ieškinį patenkinus, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką, sudarytą 2016 m. kovo 1 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbiami), tarp E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl E. A. kaltės.

Po santuokos nutraukimo R. A. palikti santuokinę A. pavardę, E. A. – jo pavardę – A..

Priteisti R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę – automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Pripažinti E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėmis prievolėmis kreditorinius įsipareigojimus J. Z. pagal Šiaulių apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8611-907/2015, Aktiva Finance Group O? pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo įsakymą byloje Nr. eL2-11464-1101/2023, AS Aktiva Portolio pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-10994-1042/2022 ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-8183-762/2022, Valstybinei mokesčių inspekcijai pagal Šiaulių apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL-5643-776/2017, administracines baudas ir nurodymus pagal vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbiami), Nr. (duomenys neskelbiami), Nr. (duomenys neskelbiami), Nr. 0069/16/01027,

Priteisti iš E. A. 181,37 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt vieno euro 37 centų) bylinėjimosi išlaidas valstybei, sumokant šias išlaidas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5662.

Priteisti iš E. A. 469,06 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt devynių eurų 6 centų) bylinėjimosi išlaidas valstybei, sumokant šią sumą į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.