- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-16
- Bylos Nr.
- 2YT-20396-1099/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15623-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal R. K. skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Asta Stanišauskaitė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (išieškotoja).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėjas (skolininkas) R. K. pateikė skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2022 m. gegužės 9 d. patvarkymus dėl skolos išieškojimo, priimtus vykdomosiose bylose Nr. 0177/18/00086, 01777/19/00401, 0177/19/01839, 0177/20/0058.
2. Pareiškėjas aiškina, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 793 straipsnio 9 punktą negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių.
3. Pareiškėjas pažymi, jog suimtasis/nuteistasis negali dirbti ir užsidirbti lėšų būtiniausių reikmenų apsirūpinimui atlikinėjant laisvės atėmimo bausmę.
4. Antstolė 2022 m. liepos 22 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
5. Antstolė nurodo, kad išskaitų iš skolininko pajamų ribojimas MMA dydžio atžvilgiu yra taikomas, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Be to, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, skolininkui piniginėmis lėšomis suteikta galimybė disponuoti.
6. Anot antstolės, skolininkas nepateikė įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas.
7. Antstolė pažymi, kad skolininkas, kuris atlieka bausmę pataisos namuose, yra visiškai išlaikomas valstybės (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 26 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjo skundą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2022 m. rugpjūčio 16 d. 9.10 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2022 m. liepos 26 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).
9. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (išieškotoja) atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
10. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
11. Iš byloje pateiktų ir vykdomųjų bylų Nr. 0177/18/00086, 0177/19/00401, 0177/20/00058, 0177/19/01839 duomenų nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo skolos išieškojimus iš skolininko R. K. kreditorės Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (pagal 2018 m. sausio 9 d. sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto Nr. (23.31-08) 483-6171; 2019 m. kovo 5 d. sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto Nr. (23.31-08) 483-22844, 2020 m. sausio 7 d. sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto Nr. (23.31-08) 483-1430, 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto Nr. (23.31-08) 483-101780).
12. Pareiškėjas (skolininkas) iš esmės prašo panaikinti 2022 m. gegužės 9 d. patvarkymus dėl skolos išieškojimo, priimtus vykdomosiose bylose Nr. 0177/18/00086, 01777/19/00401, 0177/19/01839, 0177/20/0058, pagal kuriuos skolos išieškojimas nukreiptas į laisvės atėmimo vietos sąskaitoje esančias skolininko lėšas.
13. Iš vykdomosios bylos medžiagos Nr. 0177/18/00086 nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė 2022 m. gegužės 9 d. priėmė patvarkymus dėl skolos išieškojimo Nr. S022-8958, S022-8959, S022-8960, S022-8961, kuriais nusprendė iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio, neviršijančios 1 MMA. Taip pat antstolė 2022 m. gegužės 9 d. priėmė patvarkymus Nr. S022-8962, S022-8963, S022-8964, S022-8965 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
14. Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas nurodo, kad antstolis, nustatęs, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017).
16. Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Šio skyriaus 668 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje; be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Pastarasis draudimas apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Taigi, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą, ir savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti.
18. CPK 736 straipsnyje reglamentuota, jog iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: dvidešimt procentų; pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.
19. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tiek 2022 m. gegužės 9 d. patvarkymai dėl skolos išieškojimo Nr. S022-8958, S022-8959, S022-8960, S022-8961, tiek 2022 m. gegužės 9 d. patvarkymai Nr. S022-8962, S022-8963, S022-8964, S022-8965 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, priimti vadovaujantis CPK 733-743 straipsnių nuostatomis. Vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad iš skolininko R. K. būtų išieškomos visos lėšos. Tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Priešingai, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2022 m. gegužės 30 d. buvo išieškota 16 Eur; 2022 m. birželio 13 d. – 16 Eur; 2022 m. birželio 28 d. – 16 Eur; 2022 m. liepos 13 d. – 16 Eur. Tokiu būdu galima daryti išvadą, kad skolininkui lieka tam tikra piniginių lėšų dalis, kuria jis gali naudotis.
20. CPK 739 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių negalimas priverstinis išieškojimas, tai yra: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; 7) valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; 8) išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai. Jeigu skolininkui išmokama didesnė negu vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, vykdant CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus išieškojimus, CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitos daromos atskirai iš kiekvieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos; 9) laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Be to, įstatymas nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias pataisos namų sąskaitoje (Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1828-601/2015).
21. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad antstolė iš esmės pagrįstai – laikantis teisės aktų reikalavimų, nukreipė išieškojimą ir areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Be to, iš antstolės 2022 m. gegužės 9 d. patvarkymų Nr. S022-8958, S022-8959, S022-8960, S022-8961 matyti, kad yra nustatyta 1 MMA dydžio suma (vienkartinis apribojimas) ir CPK 739 straipsnio 9 dalyje numatytos lėšos, kuria/kuriomis pareiškėjas gali naudotis per vieną kalendorinį mėnesį, taip pat aiškiai nustatyti išskaitų dydžiai, laikantis CPK 736 straipsnio nuostatų, iš pareiškėjo gaunamų pajamų/lėšų.
22. Taigi, teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad antstolė Asta Stanišauskaitė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolė veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.
23. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus nutarties motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo R. K. skundo dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų netenkinti.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.