Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. J. (nuotoliniu būdu per Zoom) ir jo atstovei advokatei Jolitai Urbienei (nuotoliniu būdu per Zoom),

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Laurai Vitosienei (nuotoliniu būdu per Zoom),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. J. skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. VTPSI-ANR_N-58-2023, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2023 m. gegužės 2 d. priėmė nutarimą Nr. VTPSI-ANR_N-58-2023 (toliau – Nutarimas), kuriuo pripažino E. J. kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 352 straipsnio 5 dalyje ir paskyrė E. J. 1200,00 Eur baudą. Nurodyta pažeidimo esmė: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau - Inspekcija) skundo pagrindu atliko administracinio nusižengimo tyrimą adresu (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad statytojai E. J., uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „P. L.“ ir D. R., turėdami 2020 m. rugsėjo 24 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-33-200924-00022, rekonstruodami sandėliavimo paskirties neypatingojo statinio dalį į viešbučio paskirties pastatą, (duomenys neskelbtini), pažeidė esminius 2020 m. parengto statinio projekto „Sandėlio paskirties pastato rekonstravimo, keičiant paskirtį į viešbučio paskirties pastatą, (duomenys neskelbtini), projektas“ Nr. 2019-UA-07-TP (toliau - Projektas) sprendinius, tai yra pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymo) 27 straipsnio 33 dalies nuostatas, savavališkai pakeitė rekonstruojamos statinio dalies laikančių konstrukcijų išdėstymą, sumontavo naujas laikančias konstrukcijas ir daugiau kaip 1 m pakeitė rekonstruojamos statinio dalies išorės matmenis. Statytojai parengė Projekto „A“ laidą ir tęsė sandėlio dalies rekonstrukcijos darbus, neturėdami privalomo statybą leidžiančio dokumento Projekto „A“ laidos sprendiniams įgyvendinti. Pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje pateiktą esminių statinio projekto sprendinių sąvokos apibrėžtį, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) bet kurioje statinio vietoje laikytini esminiais statinio projekto sprendiniais. Jeigu įrengus suprojektuoto statinio naujas laikančias konstrukcijas ar jų dalis, toje statinio vietoje bet kuris iš statinio išorės matmenų pakeičiamas daugiau kaip 1 m, tai, vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies nuostatomis, privaloma atlikti šioje įstatymo dalyje nustatytus veiksmus, tarp jų - gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalis imperatyviai nurodo, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas nurodo, kad statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas rekonstruoti statinį - ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą neypatingąjį statinį); nesudėtingojo statinio rekonstravimui mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; nesudėtingojo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Jeigu išdavus statybą leidžiantį dokumentą keičiasi esminiai statinio projekto sprendiniai, norint tęsti statybą, įstatymo nustatyta tvarka apie numatomą statinių projektavimą (kai jis privalomas) turi būti informuojama visuomenė ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka reikia gauti naują statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) (Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalis). Nagrinėjamu atveju E. J., būdamas statytoju, parengė Projekto „A“ laidą ir tęsė sandėlio dalies rekonstrukcijos darbus, neturėdamas privalomo statybą leidžiančio dokumento Projekto „A“ laidos sprendiniams įgyvendinti. Bylos nagrinėjimo metu nenustatytos ANK 591 straipsnyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad už neypatingojo statinio savavališką rekonstravimą numatyta atsakomybė 352 straipsnio 5 dalyje.

2. Pareiškėjas E. J. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė skundžiamą Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį nutraukti. Taip pat prašė priteisti iš Institucijos pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vertina, kad priimtas nutarimas yra neteisėtas, priimtas nenustačius visų reikšmingų aplinkybių, turi esminių trūkumų ir prieštarauja galiojantiems įstatymams. Nurodė, kad faktiškai statybų procese nedalyvavo, davė sutikimą/įgaliojimą atlikti visus su Pastato rekonstrukcijos projektavimu ir statybą leidžiančio dokumento gavimu susijusius veiksmus projektuotojams V. P. ir S. V.. Kiek kartų teiravosi, visada buvo patikinamas, kad statybos darbai vykdomi teisėtai ir atitinka teisės aktų reikalavimus, naujas statybos leidimas nereikalingas, pakanka parengti Projekto „A“ laidą. Paaiškino, kad užsiima profesionaliu sportu, laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 22 d. iki 2023 m. balandžio 7 d. buvo išvykęs pagal kontraktą iš Lietuvos ir tik 2023 m. gegužės 5 d., el. paštu gavęs pranešimą apie jam paskirtą baudą už administracinį nusižengimą, sužinojo apie jam Institucijos surašytą nutarimą. Vėliau iš UAB „P. L.“ sužinojo apie tai, kad gauto skundo pagrindu buvo vykdomi patikrinimai, surašytas savavališkos statybos aktas, pradėti teisminiai procesai. Pažymėjo, kad jokios informacijos apie atliktus patikrinimus ir surašytus dokumentus, neturi, be to, nutarime minimo administracinio nusižengimo protokolo ir paties nutarimo nėra gavęs ir apie juos nieko nežino. Nurodė, kad pastato aukštingumas pakeistas nebuvo, taip pat nebuvo pakeistos pastato laikančiosios konstrukcijos, suprojektuotos ar pastatytos naujos laikančios konstrukcijos, be to, išleidus Projekto „A“ laidą, projektuotojas nurodė, jog naujas statybos leidimas nėra reikalingas.

3. Institucija, priėmusi skundžiamą Nutarimą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą Nutarimą palikti galioti nepakeistą. Nurodė, kad po statybą leidžiančio dokumento išdavimo buvo pakeisti esminiai statinio projekto sprendiniai - daugiau negu metru, t. y. net 2,80 m didinamas rekonstruojamos statinio dalies aukštis. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies nuostatomis, pakeitus esminius statinio projekto sprendinius, kai statinio ar jo dalių išorės matmenys didinami virš 1 m, šio straipsnio 33 dalies 3 punkte numatyta išimtis netaikoma, todėl Projekto A laidos nepakanka, o yra privalomas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių – buvo skirtas minimalus nuobaudos dydis. Inspekcijos vertinimu, paskirta nuobauda yra pagrįsta, proporcinga ir teisinga, tinkamai individualizuota, neperžengiant įstatymo leidėjo numatytos sankcijos ribų. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų ar išskirtinių aplinkybių, dėl kurių įstatymų numatyta bauda už administracinį nusižengimą galėtų būtų neskiriama.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas E. J. paaiškino, kad turi 2 el. pašto adresus, kuriais naudojasi. Nurodė, kad pastato dalį įsigijo 2000 - 2004 m. Nors pastatas buvo įtrauktas į neprižiūrimų pastatų sąrašą, vertino, kad tai labai perspektyvi vieta. Po to, kai padidėjo mokesčiai, nusprendė sutvarkyti pastatą, bandė gauti statybos leidimus, davė visus reikiamus įgaliojimus kitiems asmenims. Pats labai mažai dalyvavo pastato rekonstravime, nekontroliavo, tik pasidomėdavo, ar viskas gerai, kol vieną dieną sužinojo apie nelegalias statybas. Nežinojo to, kad kažkas daroma neteisingai. Su nutarimo turiniu yra susipažinęs, tačiau nepripažįsta nutarime užfiksuoto pažeidimo. Negalėjo nurodyti, kodėl buvo įvykdyti privalomieji nurodymai pašalinant savavališkos statybos padarinius. Paaiškino, kad savavališkos statybos padarinių nešalino, tai padarė statytojas UAB „P. L.“. Nežino, kokiam asmeniui konkrečiai buvo surašytas savavališkos statybos aktas.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė Jolita Urbienė palaikė skundą jame išdėstytais argumentais ir prašė jį tenkinti, taip pat prašė priteisti iš Institucijos pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje buvo padaryta visa eilė procedūrinių pažeidimų, pradedant tuo, kad pareiškėjui nebuvo pranešta apie surašytą administracinio nusižengimo protokolą, nebuvo surinkti jo paaiškinimai, byla ištirta nevisapusiškai. Pareiškėjas statybų procese nedalyvavo visiškai ir pats jokių statybos darbų neatliko, visus reikalus, susijusius su statybomis, t. y. projekto parengimas, statybos leidimo gavimas, statybos darbų atlikimas - vykdė juridinis asmuo. Inspekcija pareiškėjo kaltės, jo suvokimo siekti savavališkos statybos rezultatų neįrodė, todėl administracinėn atsakomybėn patraukė neteisingai. Vertina, kad, vadovaujantis ANK 21 straipsniu, pareiškėjas negali būti baudžiamas, nes pagal šį kodeksą neatsako asmuo, kuris šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė vadovaudamasis klaidinga oficialia konsultacija. T. y. pareiškėjui visą laiką buvo teigiama, jog pagal parengtą projektinę dokumentaciją neypatingojo statinio rekonstrukcijai naujas statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas, o taip pat pareiškėjui buvo pateikta pažyma apie statinio (-ių) statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Nagrinėjamoje byloje buvo visa eilė statybos procese dalyvavusių asmenų (projektuotojas, rangovas, statybų prižiūrėtojas), kurie veikė pagal jiems suteiktus įgaliojimus. Tuo atveju, jei teismas pripažintų pareiškėją padarius administracinį nusižengimą, prašo įvertinti ir atsižvelgti į tai, kad šiai dienai savavališkos statybos nebėra, jos padariniai pašalinti, žala nepadaryta.

6. Teismo posėdžio metu Inspekcijos atstovė Laura Vitosienė nurodė, kad prašo skundo netenkinti atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad viešojoje erdvėje rado net 3 skirtingus pareiškėjo el. paštus, procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo išsiųsti registruose esančiu, nurodytu ir galiojančiu el. paštu. Tuo atveju, jeigu dokumentai būna neįteikti, sistemoje pažymima, jog dokumentai neįteikti ir grąžinti. Šiuo atveju vertina, kad dokumentai buvo įteikti pareiškėjui registruotu paštu jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Nutarimas buvo surašytas gavus savavališkos statybos aktą, patikrinimo vietoje metu surašytų dokumentų pagrindu ir buvo surašytas protokolas, o vėliau priimtas Nutarimas. Pažeidimo subjektą nustato pareigūnas, kuris atlieka patikrinimą, tai reiškia, kad pažeidimo subjektai yra arba statytojai – savininkai, šiuo atveju pagal Statybos įstatymą tai yra statytojai arba savininkai. Ta aplinkybė, jog darbus atliko samdyti asmenys, veikiantys pagal įgaliojimus, neatleidžia pareiškėjo kaip statytojo nuo atsakomybės. Pagal Statybos įstatymą statytojas yra savininkas, investuojantis lėšas. Vertina, kad administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas tinkamas subjektas ir jam paskirta tinkamai individualizuota nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

7. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

8. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

9. Byloje esančiais rašytiniais duomenimis bei skunde ir atsiliepime pateikta informacija nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. LRS-33-200924-00022 (toliau – SLD) sandėliavimo (Negyvenamosios) paskirties pastatą (unikalus Nr. 2597-0004-9022) rekonstruoti į viešbutį (Negyvenamosios paskirties; Viešbučių paskirties pastatai), adresu, (duomenys neskelbtini). SLD išduotas pagal projektuotojo UAB „Urban architects“ parengto projekto „Sandėlio paskirties pastato rekonstravimo, keičiant paskirtį į viešbučio paskirties pastatą, (duomenys neskelbtini), projektas“ Nr. 2019-UA-07-TP, parengimo metai 2020 (toliau – Projektas) sprendinius. Inspekcija 2023 m. kovo 21 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VTPSI-ANR_P-80-2023 ir 2023 m. gegužės 2 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-58-2023, kuriuo statytojui (pareiškėjui) E. J. skirta administracinė nuobauda už tai, kad jis, turėdamas 2020 m. rugsėjo 24 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-33-200924-00022, rekonstruodamas sandėliavimo paskirties neypatingojo statinio dalį į viešbučio paskirties pastatą, (duomenys neskelbtini), pažeidė esminius 2020 m. parengto statinio projekto „Sandėlio paskirties pastato rekonstravimo, keičiant paskirtį į viešbučio paskirties pastatą, (duomenys neskelbtini), projektas“ Nr. 2019-UA-07-TP sprendinius, tai yra pažeidžiant Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies nuostatas, savavališkai pakeitė rekonstruojamos statinio dalies laikančių konstrukcijų išdėstymą, sumontavo naujas laikančias konstrukcijas ir daugiau kaip 1 m pakeitė rekonstruojamos statinio dalies išorės matmenis. Nustatyta, kad statytojai parengė Projekto „A“ laidą ir tęsė sandėlio dalies rekonstrukcijos darbus, neturėdami privalomo statybą leidžiančio dokumento Projekto „A“ laidos sprendiniams įgyvendinti.

10. Pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje pateiktą esminių statinio projekto sprendinių sąvokos apibrėžtį, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) bet kurioje statinio vietoje laikytini esminiais statinio projekto sprendiniais. Jeigu įrengus suprojektuoto statinio naujas laikančias konstrukcijas ar jų dalis, toje statinio vietoje bet kuris iš statinio išorės matmenų pakeičiamas daugiau kaip 1 m, tai, vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies nuostatomis, privaloma atlikti šioje įstatymo dalyje nustatytus veiksmus, tarp jų – gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalis imperatyviai nurodo, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas nurodo, kad statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas rekonstruoti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą neypatingąjį statinį); nesudėtingojo statinio rekonstravimui mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; nesudėtingojo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Jeigu išdavus statybą leidžiantį dokumentą keičiasi esminiai statinio projekto sprendiniai, norint tęsti statybą, įstatymo nustatyta tvarka apie numatomą statinių projektavimą (kai jis privalomas) turi būti informuojama visuomenė ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka reikia gauti naują statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) (Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalis).

11. Taigi, skundžiamu Nutarimu pareiškėjui už ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo skirta 1200,00 Eur bauda. ANK 352 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad neypatingojo statinio savavališkas rekonstravimas užtraukia baudą nuo 1200,00 Eur iki 2300,00 Eur.

12. Pagal Statybos įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d.) 27 straipsnio 33 dalį, jeigu išdavus statybą leidžiantį dokumentą keičiasi esminiai statinio projekto sprendiniai, norint tęsti statybą, šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka apie numatomą statinių projektavimą (kai jis privalomas) turi būti informuojama visuomenė ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka reikia gauti naują statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas), išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, specialiųjų reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų: 1) dėl objektyvių priežasčių keičiama inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų ilgis; 2) iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje); 3) iki 1 m keičiami statinio ar jo dalių išorės matmenys; 4) keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos ar jų išdėstymas statinio viduje ir nesikeičia statinio kategorija. Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta žemės sklype (teritorijoje), statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.

13. Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą buvo pažeisti šie esminiai statinio projekto sprendiniai: daugiau negu metru, t. y. net 2,80 m didinamas rekonstruojamos statinio dalies aukštis. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies nuostatomis, pakeitus esminius statinio projekto sprendinius, kai statinio ar jo dalių išorės matmenys didinami virš 1 m, šio straipsnio 33 dalies 3 punkte numatyta išimtis netaikoma, todėl Projekto A laidos nepakanka, o yra privalomas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje nurodyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

14. Pareiškėjas skundžiamą Nutarimą prašo panaikinti ir šį prašymą iš esmės grindžia tuo, jog skundžiamas Nutarimas priimtas nevisapusiškai ištyrus visas bylos aplinkybes bei rašytinius įrodymus, nepagrįstas faktais ir nemotyvuotas. Be to, pareiškėjas akcentavo ir tai, kad jis yra traukiamas atsakomybėn už savavališką statybą, tačiau Institucijos pareigūnų atlikto patikrinimo metu jis net nebuvo statytoju, taip pat nebuvo tinkamai informuotas apie nustatytus pažeidimus ir privalomuosius nurodymus. Savo ruožtu Institucija atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašė skundą atmesti, o Nutarimą palikti nepakeistą. Institucija savo poziciją grindė tuo, kad pareiškėjas pažeidė esminius statinio projekto, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinius, todėl daro išvadą, kad pareiškėjas atliko neypatingojo statinio, esančio (duomenys neskelbtini), savavališką rekonstravimą. Be kita ko, Inspekcijos atstovė teismo posėdžio metu teigė, jog skundžiamas Nutarimas yra išsamus ir motyvuotas, procesiniai dokumentai pareiškėjui įteikti tinkamai, terminas jiems apskųsti nebuvo praleistas.

15. Dėl aukščiau minėtų ir Nutarime konstatuotų priežasčių, atsižvelgiant į faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, statytojams UAB „P. L.“, D. R. ir pareiškėjui E. J. 2022 m. lapkričio 18 d. buvo surašytas Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas Nr. BIPA-30-221118-00067 dėl savavališkai, pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, rekonstruojamo neypatingojo statinio, esančio (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu minėtas aktas buvo surašytas teisėtai ir pagrįstai, nustačius esminius pažeidimus.

16. Nagrinėjamos bylos metu iškilo klausimas, ar pareiškėjas E. J. yra šio nusižengimo subjektas ir ar pareiškėjo veiksmuose yra nusižengimo subjektyviosios pusės sudėties požymių, taip pat ar tinkamai buvo pareiškėjui įteikti Inspekcijos siųsti procesiniai dokumentai ir ar tinkamai individualizuota pareiškėjui paskirta nuobauda. Pareiškėjas skunde teigia, kad nėra pareiškėjo kaltės, kadangi statybos procese apskritai nedalyvavo, pasamdęs profesionalus ir gavęs jų patvirtinimą, jog nereikia naujo statybą leidžiančio dokumento, pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti, jog pažeidžia, kokius nors teisės aktus, nesiekė tokio pažeidimo padarymo, nėra pareiškėjo nei tyčios, nei neatsargumo.

17. Iš 2020 m. liepos 28 d. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad SLD gavimo metu dalis pastato sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė E. J. ir D. R. Pareiškėjas teismo posėdžio parodė, jog visus su statyba susijusius reikalus tvarkė kiti asmenys, kurie veikė pagal jiems suteiktus įgaliojimus. Institucijos atstovė paaiškino, jog Nutarimas surašomas statytojui. Teismui aiškinantis statytojo sąvoką, nustatyta, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalyje nurodyta, jog statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis (fiziniai) asmuo (asmenys), juridinis (juridiniai) asmuo (asmenys) ar kita (kitos) užsienio organizacija (organizacijos), kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai). Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir bylos šalių paaiškinimais nustatyta, kad nors visus su rekonstrukcija susijusius reikalus tvarkė pareiškėjo įgalioti asmenys, tačiau jie veikė būtent pareiškėjo E. J. vardu, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje E. J. tinkamai pripažintas nusižengimo, numatyto ANK 352 straipsnio 5 dalies, nusižengimo subjektu.

18. Nors pareiškėjas teigia buvęs išvykęs iš Lietuvos ir negavęs jokių Institucijos siųstų procesinių dokumentų, t. y. tik 2023 m. gegužės 5 d. sužinojo apie jam Institucijos surašytą nutarimą, kai el. paštu iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gavo pranešimą apie jam paskirtą baudą už administracinį nusižengimą, tačiau 2024 m. liepos 4 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), ir ten gyvena jo draugė. Teismas vertina, kad Institucija, procesinius dokumentus išsiuntusi registruotu paštu pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu bei viešuose registruose esančiu nurodytu ir galiojančiu el. paštu, išnaudojo visas galimybes procesiniams dokumentams įteikti. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė nurodė, kad akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“ duomenis apie tai, kam konkrečiai buvo įteikta registruota siunta ir kas ją priėmė, saugo ribotą laiką, t. y. 6 mėnesius, todėl neturi galimybių patikslinti šios informacijos. Tuo atveju, jeigu dokumentai būna neįteikti, sistemoje pažymima, jog dokumentai neįteikti ir grąžinti. Teismo vertinimu tai, kad pareiškėjui adresuotus dokumentus priėmė kitas jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje gyvenantis asmuo, nepaneigia fakto, kad jie buvo įteikti tinkamai.

19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnyje yra įtvirtinta, kad „Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės“, tad teisės aktų nežinojimas neatleidžia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuo atsakomybės. ANK įpareigoja institucijas veikti aktyviai aiškinantis administracinius nusižengimus. ANK 567 straipsnyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taip pat institucija, kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tiriant E. J. administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, visos Institucijai žinomos aplinkybės buvo visapusiškai ištirtos. Teismo posėdžio metu pareiškėjas neginčijo aplinkybių, jog pagal jo suteiktus įgaliojimus asmenys veikė priešingai jo interesams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015 yra išaiškinta, kad „Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalis nustato, kad statytoju laikomas Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ši norma turi būti aiškinama ir taikoma kartu su Statybos įstatymo 3 straipsnio normomis. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas statytojo teisė, statant naują statinį, gali būti įgyvendinama tik tuomet, kai (1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; (2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Taigi, naujo statinio statytoju gali būti pripažįstamas tik toks asmuo, kuris ne tik investuoja lėšas į statybą ir kartu įgyvendina užsakovo teises, bet taip pat turi statybą leidžiantį dokumentą ir žemės sklypą, kuriame ketina vykdyti statybas, valdo teisėtu pagrindu. Tik minėtus reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti laikomas statytoju, jam gali būti pripažinta nuosavybės teisė į pastatytą naują statinį ir tokio asmens nuosavybės teisės yra saugomos ir ginamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų.“ Taigi, E. J. yra ir buvo statinio statytojas. Teismo vertinimu, pareiškėjas E. J., būdamas statytoju, turėjo žinoti ir rūpintis vykdoma statyba, taip pat turėjo pareigą rūpintis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, su juo susijusiais statybų klausimais, tačiau galimai sąmoningai ar iš nežinojimo, leido statybas vykdyti pažeidžiant teisės aktus, šiuo atveju jo kaltės paneigimu negali būti laikomas veikimas per kitus samdomus asmenis. Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017) neteisėtais veiksmais gali būti pripažinti tokie veiksmai, kurie nors ir nepažeidžia imperatyviųjų normų ir yra formaliai teisėti, tačiau pažeidžia bendrąjį protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartą. Teismas pripažįsta, kad E. J., kaip turto savininkas, turi rūpestingumo ir apdairumo pareigas, kylančias iš nuosavybės teisės - tai yra savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti daiktą bei juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.41 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo atstovės advokatės argumentas, jog statytojo samdomi asmenys gali atlikti kokius nors statybos darbus be statytojo žinios, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Pažymėtina, kad statytojai formuoja užduotis samdomiems rangovams, t. y. nurodo kokios darbus atlikti, už tai jiems moka atlygį, taigi rangovas veikia su statytojo žinia ir jo naudai. Taip pat primintina, kad statytojo statusas yra asmens teisė, o ne pareiga, todėl jis gali laisva valia pasirinkti, ar būti statytoju, o juo tapęs, turi ir iš statytojo teisių kylančias pareigas, viena iš jų rūpintis ir užtikrinti, kad statyba nebūtų savavališka.

20. Priežiūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad Inspekcijos pareigūnas privalomuoju nurodymu sustabdo statybą, kai nustatoma, kad statyba yra savavališka ir surašomas savavališkos statybos aktas. Inspekcijos pareigūnas, nustatęs kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą (Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalis) ir per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui arba žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad E. J. Inspekcijos surašyti Savavališkos statybos aktas, Privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų surašyti pagrįstai, jų asmuo neskundė, bei įvykdė (pateikė teismui pranešimą apie tai, kad 2022 m. lapkričio 29 d. Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-221129-00165 yra įvykdytas), t. y. pripažino jų pagrįstumą.

21. Kaip jau minėta aukščiau, pareiškėjas iš esmės skundą grindžia tuo, kad skundžiamas Nutarimas priimtas nevisapusiškai ištyrus visas bylos aplinkybes bei rašytinius įrodymus, nepagrįstas faktais ir nemotyvuotas. Nepaisant skunde išdėstytų argumentų, matyti, kad Nutarimo surašymo metu Savavališkos statybos aktas buvo galiojantis. Be kita ko, teismo vertinimu Nutarimas yra informatyvus, jame išsamiai aprašyti pažeidimai, nurodomi teisės aktai bei pažeidimo esmė su nustatytomis aplinkybėmis.

22. Pareiškėjo atstovė nurodė, kad, vadovaujantis ANK 21 straipsniu, pareiškėjas negali būti baudžiamas, nes pagal šį kodeksą neatsako asmuo, kuris šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė vadovaudamasis klaidinga oficialia konsultacija. Nurodė, kad pareiškėjui visą laiką buvo teigiama, jog pagal parengtą projektinę dokumentaciją neypatingojo statinio rekonstrukcijai naujas statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas, o taip pat pareiškėjui buvo pateikta 2022 m. kovo 30 d. pažyma apie statinio (-ių) statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-20-220330-01122. Aplinkybė, jog pareiškėjas pasirinko rekonstruoti neypatingąjį statinį kitų asmenų pagalba ir jiems patikėjo atlikti visus reikiamus veiksmus, tinkamai jų veiksmų nekontroliavo ir besąlygiškai pasitikėjo, neatleidžia pareiškėjo nuo atsakomybės. Be to, ne mažiau reikšminga šioje byloje ir tai, kad pareiškėjas pateikė teismui pranešimą apie tai, kad 2022 m. lapkričio 29 d. Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-221129-00165 yra įvykdytas, t. y. pripažino padarytą savavališką statybą. Teismo vertinimu, sąlygų taikyti ANK 21 straipsnio nuostatas byloje nenustatyta.

23. Konkretizuojant administracinių nuobaudų turinį bei paskirtį paminėtina teisminės praktikos pozicija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tik tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Tokiu būdu, administracinė nuobauda privalo atlikti savo paskirtį, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, sulauktų teisingos nuobaudos, kadangi siektinas tikslas – ne tik nubausti asmenį, atgrasyti nuo administracinių nusižengimų padarymo, bet ir paveikti asmenį, jog pastarasis nedarytų administracinių nusižengimų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio administracinį nusižengimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-62-973-09).

24. Pažymėtina, jog ANK 34 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 2 dalis detalizuoja, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

25. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių – buvo skirtas minimalus nuobaudos dydis. Inspekcijos vertinimu paskirta nuobauda yra pagrįsta, proporcinga ir teisinga, atitinkanti nuobauda siekiamus tikslus, todėl pagrindo tenkinti Pareiškėjo advokatės skundą nėra. Administracinėn atsakomybėn patrauktam statytojui E. J. šiuo atveju skirta nuobauda buvo tinkamai individualizuota neperžengiant įstatymo leidėjo numatytos sankcijos ribų. Teismo nuomone, byloje nėra jokių duomenų ar išskirtinių aplinkybių, dėl kurių įstatymų numatyta bauda už administracinį nusižengimą galėtų būtų neskiriama.

26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, jog Nutarimas surašytas teisėtai ir pagrįstai, todėl paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis, 646 straipsnio 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo E. J. skundo netenkinti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. VTPSI-ANR_N-58-2023, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.