- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-08-13
- Bylos Nr.
- 1-1286-598/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36355-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- P. R., G. S., S. G., J. A.
- Kategorijos
dalyvaujant prokurorui O. S., kaltinamajam A. S., jo gynėjui advokatui V. J., nukentėjusiems P. R., G. S., S. G., J. A., nukentėjusiųjų atstovei advokatei K. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S. 2023 m. rugsėjo 21 d., apie 07.00 val. (duomenys neskelbtini) link Jonavos vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 127 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo motorinę kelių transporto priemonę, kai tokia teisė neįgyta, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio sankasos į dešinę ir apsivertė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu priekinėje keleivio vietoje sėdėjusi keleivė A. S. buvo išsviesta iš automobilio ir dėl patirtų sužalojimų žuvo eismo įvykio metu bei automobilio gale sėdėjęs keleivis P. R. patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. S., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2023 m. rugsėjo 21 d. išvažiavo iš namų (duomenys neskelbtini), tikslas pasiekti (duomenys neskelbtini) degalinę ir autobusu nuvažiuoti į Jonavą. Važiavo automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jam, teisės vairuoti transporto priemonę neturėjo. A. S. paėmė kartu, nes ji gyveno kartu. P. R. paėmė pakeliui. Kokiu greičiu važiavo, neprisimena. A. S. sėdėjo priekyje, o P. R. – gale. A. S. nebuvo prisisegusi saugos diržo, dėl P. nieko pasakyti negali. Važiuojant niekas nesutrukdė važiuoti. Suskambus telefonui, kuris buvo prie bėgių svirties, siekė jį paimti, išvažiavo į šalikelę, A. S. surikus, važiavo atgal į plentą, automobilį sumėtė, įvažiavo į griovį, į lauką, automobilis vertėsi ir jis prarado sąmonę. Sąmonę atgavo automobilyje, P. R. taip pat buvo automobilyje, A. S. – lauke. Nesiorientavo kiek laiko buvo be sąmonės, A. S. buvo be gyvybės ženklų. Pakeleivis iškvietė pagalbą. Mano, kad įvykio priežastis pašalinė veikla – telefono ieškojimas, vairavimo patirties neturėjimas. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Prašo baudžiamąją bylą nutraukti ir atiduoti jį pagal laidavimą močiutei, nes tai vienintelis galimas laiduotojas.
Liudytoja I. J., apklausta teisiajame posėdyje, parodė, kad yra kaltinamojo močiutė. Su anūku bendrauja telefonu ir virtualioje erdvėje, nuoširdžiai, gyvai susitinka du-tris kartus per savaitę, santykiai artimi. Žino apie anūko psichologinę būseną. Mano, kad galės anūkui daryti teigiamą įtaką, jis jos klausys ir ateityje įstatymui nenusižengs.
Nukentėjusiojo P. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, kad su A. S. bendrauja nuo vaikystės, nes yra kaimynai (A. gyvena (duomenys neskelbtini)). Paskutiniais metais A. pas save gyveno kartu su drauge A., kuri buvo už jį metais jaunesnė. Jie visi kartu mokosi (duomenys neskelbtini). Jis - suvirintojo, A. - mechanikos, o A. barmenės specialybės. 2023-09-21 išėjęs ryte iš namų (kažkiek vėlavo), gatvėje pamatė, kad iš kiemo išvažiavo A. su drauge savo turimu neseniai pirktu „VW Golf“ automobiliu. Jis paprašė, kad paimtų ir jį. Įsėdo į automobilio galą, sėdėjo už keleivio (už A.). A. sakė, kad nuvažiuos iki visuomeninės stotelės, kuri yra prie degalinės, ten paliks automobilį ir nuo stotelės važiuos į Jonavą autobusu. Važiavo keliu (duomenys neskelbtini). Kelio danga buvo sausa, šviesus paros metas. Važiavo vidutiniu greičiu, t. y. 60-70 km/h greičiu. Važiuojant A. mobiliuoju telefonu nesinaudojo, vairavo dėmesingai. Lemtingu momentu kelyje prasilenkiančių automobilių nebuvo. Staiga iš dešinės pusės pagal jų važiavimo kryptį iš laukų išbėgo briedis. A. suko dešiniau, automobilį sumėtė, jie nuvažiavo nuo kelio dešinėn į laukus ir kelis kartus vertėsi per šoną. Atsipeikėję po vertimosi su A. pastebėjo, kad automobilio salone nėra A.. Automobilio priekinis langas buvo išmuštas. Jiedu išlipo per išdaužtą priekinį langą. A. (jos kūnas) gulėjo prie automobilio. A. galva buvo sukęžinta, viena akis iššokusi iš akiduobės. A. sakė kviesti greitąją, bet jis iš šoko sunkiai orientavosi aplinkoje, vaikščiojo aplink automobilį. A. išbėgo į kelią, kažką susistabdė. Dabar nepamena, kas iškvietė telefonu pagalbą - ar A., ar jo sustabdyto automobilio vairuotojas. Po to A. puolė prie A., bandė daryti dirbtinio kvėpavimus spaudimus krūtinės plote. Pirmi atvyko ugniagesiai, po jų policija ir greitoji. Greitosios medikai konstatavo A. mirtį. Jis taip pat jautė aštrų skausmą dešinėje kojoje ir nugaroje. Vėliau atvyko papildomi greitosios ir policijos ekipažai. Jiedu su A. skirtingais greitosios med. pagalbos ekipažais buvo nuvežti į Jonavos ligoninę. Čia po pirminės apžiūros vėliau juos pervežė į Kauno klinikas. Jam buvo nustatytas dešinės kojos čiurnos lūžis ir nugaros slankstelio lūžiai. Apie 2 savaites buvo gydomas Kauno klinikų stacionare (atlikta operacija), vėliau 1.5 mėnesio buvo tęsta reabilitacija Kačerginės sanatorijoje. Žino, kad žuvusią A. palaidojo Jonavos kapinėse. Žinoma, eismo įvykis kilo dėl A. kaltės, kadangi neįvertino, kad atviroje vietoje gali išbėgti žvėris, jam išbėgus tinkamai nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi. Apie tai, kad A. dar neturi teisės vairuoti motorines transporto priemones, nežinojo. Jis jokio civilinio ieškinio dėl jam padarytos žalos A. S. nereiškia ir ateityje nereikš, kadangi yra geri draugai ir kaimynai. (1 t. b. l. 89-90).
Nukentėjusios J. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, kad Turi sugyvenusi sūnus N. B. ((duomenys neskelbtini)), L. S. ((duomenys neskelbtini)), bei dukras S. G. ((duomenys neskelbtini)), R. S. ((duomenys neskelbtini)) ir A. S. ((duomenys neskelbtini)). Visi vaikai jau gyvena savarankiškai, išskyrus dukrą A. S., kuri iki lemtingo įvykio 2023 m. rugsėjo 21 d. gyveno pas ją, o paskutiniu laiku vis dažniau likdavo pas savo draugą A. S., kuris su tėvais gyveno (duomenys neskelbtini). A. su A. rimtai draugavo, planavo po mokslų baigimo bendrą ateitį. Dukters draugas buvo už ją metais vyresnis, kartu mokėsi vienoje mokykloje. 2023 m. rugsėjo 21 d. (ketvirtadienį) ji iš ryto pabudusi pradėjo ruoštis darbui. Ryte, maždaug 07.15 val., jai telefonu paskambino policijos pareigūnas ir pranešė, kad A. žuvo eismo įvykyje. Patyrė didžiulį šoką, ilgai negalėjo patikėti. Skambino kitai dukrai S. pasakyti, kas nutiko. Ją ramino, guodė. Vėliau išsikvietė taksi, nuvyko iki eismo įvykio vietos. Dukra A. dar gulėjo laukuose, automobilis, iš kurio ji iškrito, buvo apverstas ant šono, visai šalia jos. Pareigūnai jai arti eiti neleido. Eismo įvykio vietoje jau buvo atvykęs A. draugo tėvas. Vėliau jis ją parvežė namo. Įvykio vietoje policijos pareigūnai jai dar kažką aiškino, bet ji iš didžiulio jaudulio nesuprato. Tą pačią dieną su A. (dukters draugo) tėvu nuvyko į laidojimo namus, kur pasirašė sutikimą dėl A. S. palaikų kremavimo. A. S. palaidojo (duomenys neskelbtini) Jonavos kapinėse. Laidotuvėse taip pat dalyvavo kita dukra R. S.. Sūnus N. B. yra išvykęs gyventi į Islandiją, o kitas sūnus L. S. - į Didžiąją Britaniją. Todėl šiame ikiteisminiame tyrime šeimos reikalus atstovaus ji ir dukros. Dukters draugo A. S. tėvai joms visapusiškai pagelbėjo su laidotuvėmis, apmokėjo būtinąsias išlaidas. Civilinio ieškinio dėl dukters žūties eismo įvykyje jo kaltininkui A. S. nereikš (1 t. b. l. 70-72).
Nukentėjusios R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, kad Turi brolius N. B. ((duomenys neskelbtini)), L. S. ((duomenys neskelbtini)), bei seseris A. S. ((duomenys neskelbtini)) ir S. G. ((duomenys neskelbtini)). Mama J. A. gyveno su A. S., o kiti visi vaikai jau gyveno atskirai savarankiškai. Motina su paskutinių 3 vaikų tėvu G. S. jau negyveno pastaruosius 7 metus. G. prie savo vaikų auklėjimo neprisidėjo, tik paskutinius 2 metus pradėjo mokėti išlaikymo alimentus A.. 2023 m. rugsėjo 21 d. telefonu eiliniais buities klausimais skambino mamai. Atsiliepė policijos pareigūne prisistačiusi moteris ir pasakė, kad A. S. žuvo eismo įvykyje Jonavos rajone. Kadangi turi visiškai mažą dukrą A. S., tai tądien, neturėdama kam palikti prižiūrėti vaiko, į įvykio vietą nevyko. Vėliau telefonu kalbėjo su mama. Ji buvo lengvame šoke, daug verkė, paties įvykio, kai žuvo A., nematė. Sakė, kad važiavo automobilyje keleive, vairavo jos draugas A., o taip pat nukentėjo dar vienas draugas, vardu P.. Mama laidojimo namuose pasirašė sutikimą dėl A. S. palaikų kremavimo. A. S. palaidojo (duomenys neskelbtini). Laidotuvėse taip pat dalyvavo sesuo S. G. ir tėvas G. S.. Broliai N. B. yra išvykęs gyventi į Islandiją, o kitas brolis L. S. - į Didžiąją Britaniją. Todėl šiame ikiteisminiame tyrime šeimos reikalus atstovaus mama, nes ji augina mažą dukrytę ir yra problematiška išvykti iš namų. Sesers A. draugo A. S. tėvai joms visapusiškai pagelbėjo su laidotuvėmis, apmokėjo būtinąsias išlaidas. Civilinio ieškinio dėl sesers A. S. žūties eismo įvykyje jo kaltininkui A. S. nereikš. (1 t. b. l. 78-80).
Nukentėjusios S. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, kad turi brolius N. B. ((duomenys neskelbtini)), L. S. ((duomenys neskelbtini)), bei seseris A. S. ((duomenys neskelbtini)) ir R. S. ((duomenys neskelbtini)). Mama J. A. gyveno su jos seserimi A. S., o visi kiti vaikai jau gyveno atskirai savarankiškai. Motina su paskutinių 3 vaikų tėvu G. S. jau negyveno pastaruosius 7 metus. G. prie savo vaikų auklėjimo neprisidėjo, tik paskutinius 2 metus pradėjo mokėti jai išlaikymo alimentus. 2023 m. rugsėjo 21 d. jai telefonu paskambino mama ir pranešė, kad sesuo A. žuvo eismo įvykyje. Jai apie įvykį pranešė policija. Buvo sukrėsta. Dar tos pačios dienos vakare iš Mažeikių, kur gyvena, atvyko pas mamą į Jonavos r. Mama pasakė, kad laidojimo namuose pasirašė sutikimą dėl A. S. palaikų kremavimo. Iš pasakojimo suprato, kad sesuo A. buvo automobiliu savo draugo A. vežama tą rytą į mokyklą, tiksliau iki stotelės, nuo kur toliau jie turėjo važiuoti autobusu. Su jais dar vyko vienas vaikinas, kuris taip pat buvo sužalotas, bet išgyveno. A. S. palaidojo (duomenys neskelbtini). Laidotuvėse taip pat dalyvavo sesuo R. S.. Broliai N. B. yra išvykęs gyventi į Islandiją, o kitas L. S. - į Didžiąją Britaniją. Todėl šiame ikiteisminiame tyrime šeimos reikalus atstovaus mama, nes ji pati gyvena Mažeikiuose ir yra labai nepatogu vykti į tolimą kitą Lietuvos miestą. A. draugo A. S. tėvai joms visapusiškai pagelbėjo su laidotuvėmis, apmokėjo būtinąsias išlaidas. Civilinio ieškinio dėl sesers A. S. žūties eismo įvykyje jo kaltininkui A. S. nereikš. (1 t. b. l. 62-64).
Nukentėjusiojo G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, kad su buvusia sugyventine J. A. gyvena atskirai nuo 2016 metų. Jiedu turėjo sugyvenę vaikus A. S., gim. (duomenys neskelbtini), R. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. S., gim. (duomenys neskelbtini). Su visais savo vaikais palaikė pastovų ryšį, susiskambindavo, kartais susitikdavo, kai jis atvykdavo pas juos į Jonavos raj. Vaikai gyveno su motina J. A., visiems savo vaikams mokėjo alimentus iki pilnametystės. Pastaruoju metu mokėjo tik A., nes ji vienintelė iš jo vaikų buvo nepilnametė. 2023 m. rugsėjo 21 d. jam telefonu paskambino dukra R. ir pasakė, kad A. žuvo eismo įvykyje. Patyrė didžiulį sukrėtimą, nes A. buvo jo dukra. Kitą dieną atvyko pas savo vaikus, gyvenančius Jonavos r. A. jau nepamatė, kadangi jos kūnas buvo kremuotas. Tik sužinojo, kad ji važiavo keleive savo draugo vairuojamu automobiliu, nuvažiavus nuo kelio automobilis vertėsi ir A. žuvo. Ją palaidojo Jonavos kapinėse. Jį dukters netektis labai sukrėtė, išgyvena netektį iki šiol. Šiuo metu civilinio ieškinio byloje nereiškia, esant poreikiui jį pareikš vėliau. Sūnus L. S. šiuo metu išvykęs į Angliją, kur gyvena ir dirba. (1 t. b. l. 97-98).
Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK RS vyresniosios tyrėjos I. S. tarnybiniu pranešimu nustatoma, kad 2023 m. rugsėjo 21 d., apie 07:02 val. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu R. D., iš OVS specialistų gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), nuo kelio nuvažiavo a/m, apsivertė keletą kartų, kryptis (duomenys neskelbtini), mergaitė išsviesta iš automobilio, guli pievoje, du vyrai toliau taip pat sužaloti, sužalojimai nežinomi, dėl prispaustų nežinoma." Vykstant keliu (duomenys neskelbtini) ant kelio buvo pastebėtas stovintis priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobilis. Kelio kairėje pusėje, laukuose buvo pastebėtas ant dešinio šono apsivertęs automobilis "VW Golf", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šalia automobilio gulėjo mergina, kuri nerodė jokių gyvybės ženklų, kaip vėliau nustatyta, tai buvo A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir stovėjo vaikinas, kaip nustatyta, A. S., gim. (duomenys neskelbtini). A. S. paaiškino, kad vairavo jam priklausantį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su juo važiavo mergina A. S. ir draugas P. R., gim. (duomenys neskelbtini). A. S. pateikė savo asmens tapatybės kortelę ir A. S. moksleivio pažymėjimą. Kadangi pramiegojo mokyklinį autobusą, šie važiavo į (duomenys neskelbtini) autobusų stotelę. Važiavo keliu (duomenys neskelbtini). Važiuojant automobiliu "VW Golf", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. vairuodamas patikrino mobilųjį telefoną, dėl ko užvažiavo ant kelkraštyje esančio žvyro, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi, kiek kartų, A. S. nurodyti negalėjo. Eismo įvykio metu iš automobilio "VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iškrito keleivė A. S.. A. S. paaiškino, kad priekinėje keleivio vietoje sėdėjo A. S., ši nebuvo užsisegusi saugos diržo, o galinėje automobilio dalyje dešinėje pusėje sėdėjo P. R., ar buvo užsisegęs saugos diržą, nežino. A. S. nurodė, kad neturi teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės.
Bendraujant su P. R., šis nurodė, kad važiavo automobiliu "VW Golf", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį vairavo A. S., priekinėje keleivio vietoje sėdėjo A. S., kuri buvo neužsisegusi saugos diržo. Pats P. R. sėdėjo automobilio "VW Golf", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinėje dalyje dešinėje pusėje, kaip nurodo, buvo užsisegęs saugos diržą. Šiems važiuojant A. S. nesuvaldė automobilio "VW Golf", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi, kiek kartų, nurodyti negali. Kaip šis išlipo iš automobilio, nepamena.
Alkoholio kiekio matuokliu "Alcotest 7510", Nr. ARKB-0341, patikros sertifikatas Nr. 1938309, nustatyta, kad A. S. ir P. R. yra blaivūs (1 t. b. l. 56-58). Atvykę GMP medikai nustatė, kad A. S. įvykio vietoje žuvo, o P. R. buvo išvežtas į Jonavos ligoninės priėmimo skubios pagalbos skyrių, iš kurio buvo pervežtas į Kauno klinikų priėmimo skubios pagalbos skyrių, A. S. buvo apžiūrėtas medikų ir šie nurodė - po visko kreiptis į Jonavos ligoninės priėmimo skubios pagalbos skyrių detalesnei apžiūrai.
Įvykio vietoje taip pat buvo pravažiuojantis asmuo G. N., gim. (duomenys neskelbtini). G. N. nurodė, kad važiavo iš (duomenys neskelbtini). Važiuojant dešinėje kelio pusėje pastebėjo apsivertusį ant dešinio šono lengvąjį automobilį. Ant kelio šį stabdė vaikinas, kaip nurodė, tai buvo P. R., kuris paprašė paskambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. G. N. nurodė, kad eismo įvykio nematė. G. N. įvykio vietoje apklaustas nebuvo, kadangi skubėjo į darbą.
Šalies argumentai
A. S. nurodė A. S. mamos J. A., gim. (duomenys neskelbtini) mobilųjį telefoną. Susisiekus mobiliuoju telefonu su J. A., jai buvo pranešta apie įvykusi eismo įvykį, kurio metu žuvo dukra A. S.. Jiems būnant J. A. atvyko į įvykio vietą. Filmuota BODY (1 t. b. l. 3-5).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2023 m. rugsėjo 21 d. apžiūrėta eismo įvykio vieta - (duomenys neskelbtini). Kelių eismo įvykio rūšis - apvirtimas. Kelio plotis - 6 m., vienos juostos - 3 m., kelkraščio plotis - 0.5 m., griovio aukštis - 1.2 m. Kairėje kelio pusėje, nuo kelio maždaug 12.5 m. atstumu pievoje matomas ant kairės pusės šono apvirtęs automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuo kelkraščio nutolęs apie 12.4 m. Kelio aplinka - atvira vietovė. Padangų pėdsakai - matomos trys padangų vėžės, kurios yra nueinančios į kairės pusės kelio kelkraštį. Stabdymo žymės - dvigubos, trys slydimo žymės, kurių vienos iš jų ilgis yra 27.9 m., kitos - 14.6 m. ir kitos - 4.5 m. Nubraižytas eismo įvykio vietos planas (b. l. 52). Fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t. b. l. 8-31).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas automobilis "VW Golf", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuoti išoriniai sugadinimų požymiai bei būklė po eismo įvykio. Savininkas A. S., gim. (duomenys neskelbtini), automobilis draustas "ERGO Insurance SE" Lietuvos filialas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra atlikta. Paimti objektai - kvapo pėdsakas, foninis kvapas, nuoplova, mikroobjektas (1 t. b. l. 32-34, 59, 155).
Lavono ir įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad šalia automobilio kairėje kelio pusėje maždaug per 1 metrą nuo automobilio VW GOLF, ant žolės matomas ant nugaros gulintis moteriškos lyties lavonas. Matome, kad lavonas guli ant nugaros. Matome, kad lavono galva atlošta, burna praverta, dešinė akis iškritusi, veidas kruvinas, po kaire akimi matoma kraujosruva. Matome, kad lavonas yra su juodos spalvos striuke, žalios spalvos marškinėliais, rudos spalvos diržu, ties juosmeniu, mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis bei baltos spalvos sportiniais batais. Apžiūrint moteriškos lyties lavoną, matyti, kad kairė ranka yra sulenkta per alkūnę prie kairio peties, kairės rankos riešas taip pat sulenktas, pirštai sugniaužti. Dešinė ranka sulenkta per alkūnę, pridėta prie juosmens, pirštai sugniaužti. Kairė koja šiek tiek sulenkta per kelieną, dešinė koja ištiesta. Įvykio vieta nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Fotografuota, sudaryta fotolentelė (b. l. 35-40).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma:
1-2. A. S. lavono kūne konstatuota: politrauma, pasireiškusi – daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis, odos nubrozdinimais, plėštinėmis žaizdomis kūne, plaučių sumušimais, daugybiniais daugiaskeveldriniais kaukolės skliauto, veido ir pamato kaulo lūžiais su visišku galvos smegenų suardymu, kairio šlaunikaulio, kairio gaktikaulio šakų, kairio dubens – kryžkaulio jungties lūžiais. Sužalojimai galvoje, labiausiai tikėtina, padaryti suspaudus galvą tarp dviejų kietų paviršių ir ją sutraiškant, esant didelei kinetinei energijai – spaudimui. Kiti kūno sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais, kūnui kontaktuojant su automobilio salono dalimis bei žeme išskriejus iš automobilio. Konstatuoti sužalojimai padaryti netrukus vienas po kito netrukus iki mirties. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 6.6.1, 6.6.3 punktais konstatuoti sužalojimai visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.
3. A. S. mirties priežastis – politrauma, pasireiškusi – daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis, odos nubrozdinimais, plėštinėmis žaizdomis kūne, plaučių sumušimais, daugybiniais daugiaskeveldriniais kaukolės skliauto, veido ir pamato kaulo lūžiais su visišku galvos smegenų suardymu, kairio šlaunikaulio, kairio gaktikaulio šakų, kairio dubens-kryžkaulio jungties lūžiais.
4. A. S. lavono kūne somatinių ligų ir jų išraiškų nekonstatuota. Tiriamoji mirė nuo patirtų traumų.
5. Taip, tiriamoji mirė tiesiogiai ir iš karto po patirtų kūno sužalojimų.
6. Tiriamoji nebuvo pėsčioji, o automobilio keleivė.
7. A. S. mirė nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų (1 t., b. l. 117-121).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma:
P. R. konstatuota dešinio vidinio kulkšnelio ir kompresinis krūtininio X-o slankstelio kūno lūžiai, padaryti kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. (1 t. b. l. 122-124).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymu atitinkančio elgesio, taip pat tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo sudėtį (BK 2 str. 3 d., 4 d.).
A. S. kaltinamas ir atiduota teismui teisti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, kurioje aprašyti nusikaltimo kelių eismo saugumui sudėties požymiai atsispindi kaltinamojo veikoje.
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo sudėtis yra materialioji, todėl būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis – BK 281 straipsnyje numatytų padarinių kilimas. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, nekilus baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams, yra administracinės teisės pažeidimas. Todėl eismo įvykio metu sukelti padariniai yra pagrindinis kriterijus atribojant baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimus.
BK 281 straipsnio dispozicija numato kelių rūšių padarinius: 1) nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą (BK 281 straipsnio 1, 2 dalys); 2) didelės turtinės žalos padarymą nukentėjusiam asmeniui (BK 281 straipsnio 2 dalis); 3) sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą (BK 281 straipsnio 3, 4 dalys); 4) žmogaus žūtį (BK 281 straipsnio 5, 6 dalys). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai kelių transporto priemonę vairavęs asmuo, kaltas dėl eismo įvykio, susižaloja pats arba patiria didelę turtinę žalą, tačiau nesukelia BK 281 straipsnio atitinkamose dalyse numatytų padarinių kitiems asmenims, jo veika pagal BK 281 straipsnį ir apskritai pagal baudžiamąjį įstatymą nekvalifikuojama.
BK 281 straipsnio konstrukcija „jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio <...>“ rodo, kad eismo įvykis yra šiame straipsnyje numatytų padarinių dalis. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 2 punkte ir KET 12 punkte eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Šis apibrėžimas suponuoja išvadą, kad BK 281 straipsnio požymis „eismo įvykis“ apima ir dėl jo kilusius padarinius, todėl neturi savarankiškos teisinės reikšmės kvalifikuojant veiką. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas paprastai priežastiniu ryšiu susijęs būtent su eismo įvykiu, dėl kurio sutrikdoma kito žmogaus sveikata, žūsta žmogus, ar padaroma didelė turtinė žala.
Išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad A. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.
Teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Dėl laidavimo
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. S. pateikė prašymą perduoti jį laiduotojos I. J. atsakomybėn be užstato.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. S. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas, psichiatrinio ir narkologinio kabinetų įskaitose neįrašytas, mokosi, mokyklos charakterizuojamas teigiamai.
Prašymą kaltinamąjį A. S. perduoti pagal laidavimą be užstato jo atsakomybėn pareiškė kaltinamojo močiutė. Vertindamas laiduotojos I. J., asmenines savybes, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis ir I. J. yra anūkas ir močiutė, artimai bendrauja, I. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojama teigiamai: galiojančių darbo pareigų pažeidimų neturi, užsirekomendavusi kaip pareiginga darbuotoja tinkamai bei profesionaliai atliekanti savo pareigas. Su kolegomis draugiška ir nekonfliktiška.
Praeityje neteista, administracine tvarka nebausta. Iš jos parodymų teismui matyti, kad ji pasirengusi padėti anūkui, gali jam daryti teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad I. J. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, esantis autoritetu kaltinamajam ir turintis galimybę jam daryti teigiamą įtaką.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad kaltinamajam A. S. yra pagrindas taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes yra nustatytos visos tam būtinos sąlygos ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl kaltinamasis A. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą be užstato laiduotojos I. J. atsakomybėn. Baudžiamoji byla kaltinamojo A. S. atžvilgiu nutrauktina. Teismo vertinimu vertinant nurodytas aplinkybes, šiuo atveju yra tikslinga skirti vienerių metų laidavimo terminą.
BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama ir asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, skiriant bausmę svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014).
Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių punktus. Kaltinamasis jam inkriminuojamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, anksčiau neteistas, administracinių nuobaudų neturi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones nustatant 3 (trejų) metų terminą. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš jo išieškoti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, spręsdamas išlaidų advokato pagalbai apmokėti klausimą, atsižvelgia į anksčiau aptartą kaltinamojo turtinę padėtį, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, sunkumą, kaltės pobūdį, nukentėjusiesiems padarytos žalos pobūdį ir dydį, bylos sudėtingumą, jos trukmę, taip pat į suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą. Teismui susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga matyti, kad, nagrinėjant baudžiamąją bylą ikiteisminio tyrimo metu, pirmojoje ir apeliacinėje instancijose, nukentėjusiųjų P. R., G. S., S. G., J. A., R. S., N. B., L. S. interesus atstovavo advokatė K. R.. Nukentėjusiųjų prašomos priteisti atstovavimo bei suteiktų teisinių paslaugų 2 500 Eur dydžio išlaidos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019).
Šiuo konkrečiu atveju teismas įvertina bylos apimtį (bylą sudaro 2 tomai), jos sudėtingumą (vienas kaltinamasis ir viena nusikalstama veika), bylos nagrinėjimo trukmę. Byloje atliktas sutrupintas įrodymų tyrimas. Pažymėtina ir tai, kad byla nėra išimtinai sudėtinga. Taigi, nors byloje ypatingų specialių žinių nereikėjo, tačiau būtent atstovo pagalba buvo surašytas civilinis ieškinys, atitinkantis turinio bei formos reikalavimus, ko nukentėjusieji savarankiškai, neturėdami teisinių žinių, nebūtų padarę. Pažymėtina ir tai, jog nukentėjusiųjų atstovas turėjo susipažinti su nagrinėjama byla ir jai pasirengti, atstovavo nukentėjusiuosius ir ikiteisminio tyrimo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinys vienas visų ieškovų vardu. Be to atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis moksleivis, savarankiškų pajamų neturi, duomenų apie tai, kad turėtų nekilnojamojo turto nėra. Todėl atsižvelgus į Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo įsakymu teismas sprendžia, kad prašoma priteisti 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra neteisinga, neprotinga ir neproporcingai didelė. Remiantis minimomis rekomendacijomis teismas mažina bylinėjimosi išlaidų dydį iki 700 Eur. Ši suma teismo vertinama, kaip atitinkanti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šios 700 Eur išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo A. S. nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų naudai (BPK 103 straipsnis, 106 straipsnio 2 dalis).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, A. S. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kvapo pėdsakas, foninis kvapas, nuoplova, mikroobjektas, - saugomi Kauno AVPK.
A. S. vardu išduotas mokinio pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), - saugomas Kauno AVPK., nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297 straipsniu, 302 – 308 straipsniais,
nusprendžia:
A. S., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą be užstato laiduotojos I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn, ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Nustatyti laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu skirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiųjų J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) R. S., ak. (duomenys neskelbtini) S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) G. S., ak. (duomenys neskelbtini) N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 700 Eur (septynis šimtus eurų) išlaidų už advokato atstovavimą nukentėjusiesiems.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kvapo pėdsaką, foninį kvapą, nuoplova, mikroobjektas, - saugomi Kauno AVPK.
A. S. vardu išduotą mokinio pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), - saugomas Kauno AVPK., nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Išaiškinti A. S., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui I. J., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.
Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.