- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-11-20
- Bylos Nr.
- 1A-546-348/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36355-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Giedrius Endriukaitis, Audrius Meilutis
- Nukentėjusysis
- J. A., R. S., S. G., G. S., N. B., L. S.
- Advokatai
- Karina Račkauskienė, Vitalijus Jaroščenka
- Kategorijos
- 1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.2.25.4.2.4Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio žuvo žmogus (BK 281 str. 5 d.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Audriaus Meilučio,
nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam pagal laidavimą A. S., jo gynėjui advokatui Vitalijui Jaroščenko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų J. A., R. S., S. G., G. S., N. B., L. S. atstovės advokatės Karinos Račkauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. S., padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą be užstato laiduotojos I. J. atsakomybėn ir baudžiamoji byla nutraukta.
Nustatytas 1 (vienerių) metų laidavimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteista iš A. S. nukentėjusiųjų J. A., R. S., S. G., G. S., N. B., L. S. naudai 700 Eur (septyni šimtai eurų) išlaidų už advokato atstovavimą nukentėjusiesiems.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. S. 2023 m. rugsėjo 21 d., apie 07.00 val. (duomenys neskelbtini), kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, 3.400 kilometre, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 127 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo motorinę kelių transporto priemonę, kai tokia teisė neįgyta, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio sankasos į dešinę ir apsivertė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu priekinėje keleivio vietoje sėdėjusi keleivė A. S. buvo išsviesta iš automobilio ir dėl patirtų sužalojimų žuvo eismo įvykio metu bei automobilio gale sėdėjęs keleivis P. R. patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.
2. Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad nuosprendyje išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad A. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, yra pagrindas taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi yra nustatytos visos tam būtinosios sąlygos ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl ko A. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą be užstato I. J. atsakomybėn.
3. Nukentėjusiųjų J. A., R. S., S. G., G. S., N. B., L. S. atstovė advokatė Karina Račkauskienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį dalyje, kuria teismas atleido A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą ir skirti jam bausmę, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje. Taip pat prašo padidinti iš A. S. priteistų nukentėjusiesiems išlaidų advokato pagalbai dydį pirmosios instancijos teisme iki 2500 Eur. Bei priteisti iš A. S. nukentėjusiesiems išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme.
Šalies argumentai
3.1. Skunde nurodoma, jog nukentėjusiųjų manymu, byloje nebuvo visų BK 40 straipsnyje nurodytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, dėl ko minėtas baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas netinkamai. Skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai nurodė, jog kaltinamasis pripažino kaltę padaręs nusikalstamą veiką, kadangi ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti A. S. parodymai nebuvo nuoseklūs. Norint asmeniui taikyti BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą, reikia nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pasisakyta, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Jos konstatavimas taikant BK 40 straipsnį reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes.
3.2. Skunde taip pat pabrėžiama tai, jog reikšminga ir tai, kad prisipažinimas turi būti kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis. A. S., pasakodamas nukentėjusiesiems apie įvykio aplinkybes nurodė, kad jis vairuodamas transporto priemonę, patikrino savo mobilųjį telefoną, ko pasėkoje, užvažiavo ant kelkraštyje esančio žvyro ir nesuvaldė automobilio. Tokias aplinkybes jis nurodė ir policijos pareigūnams iš karto po įvykio. Apklausiamas įtariamuoju A. S. nurodė, kad jam vairuojant transporto priemonę į kelią įbėgo briedis ir jam vengiant susidūrimo, jis stabdė, pasuko dešiniau, dėl ko dešinės pusės ratai užvažiavo ant žvyro ir automobilį sumėtė. Nurodė, jog policijos pareigūnai jį ne taip suprato. Be to, skunde nurodoma, jog A. S. su nukentėjusiaisiais kalbėjo nemandagiai, dėl ko nukentėjusiesiems tapo aišku, jog A. S. nesigaili dėl nusikalstamos veikos padarymo. Dėl ko nukentėjusieji pakeitė savo poziciją dėl turtinių pretenzijų A. S. nereiškimo ir pareiškė civilinį ieškinį. Apklausiamas teisme, A. S. nurodė, jog lenkėsi paimti savo mobilaus telefono, o briedis buvo visiškai kitur, o ne jo važiuojamoje dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu nurodydamas aplinkybes dėl ant kelio pasirodžiusio briedžio, A. S. siekė sušvelninti savo atsakomybę. Taip pat nurodoma, kad nors ši aplinkybė neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, tai rodo A. S. požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką bei pasekmes. A. S. besąlygiškai nepripažino visų esminių faktinių aplinkybių, o jo gailėjimasis tik deklaratyvus taip siekiant švelnesnės atsakomybės.
3.3. Toliau skunde nurodoma, jog A. S. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis ir sukeltos pasekmės turėjo eliminuoti galimybę atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors padaryta nusikalstama veika yra neatsargi, tačiau šiuo atveju, kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo padarytas tyčia. A. S. žinodamas, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonę, ją vairavo, be to, buvo itin neatidus kelyje. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis vertėsi kelis kartus, spręstina, jog greitis buvo ženkliai viršytas. Padarytų pažeidimų pavojingumo laipsnis nesudarė pagrindo atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės.
3.4. Skunde nesutinkama ir su paskirtos laiduotojos galima įtaka A. S.. Atkreipiamas dėmesys, jog A. S. močiutė, kuri paskirta laiduotoja, gyvena visiškai kitame mieste, toli nuo A. S. gyvenamosios vietos, todėl neturi jokių realių galimybių daryti įtaką A. S..
3.5. Skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo sumažintomis nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidomis. Teismas nepagrįstai sprendė, jog advokatė Karina Račkauskienė buvo susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ikiteisminio tyrimo metu, kadangi nukentėjusiuosius atstovavo dar iki bylos perdavimo į teismą. Skunde nurodoma, jog nukentėjusieji į advokatę Kariną Račkauskienę kreipėsi ir teisinių paslaugų sutartį sudarė 2024 m. kovo 15 d., t. y. po to kai ikiteisminis tyrimas buvo baigtas. Bylos nagrinėjimas buvo paskirtas 2024 m. kovo 27 d. Advokatė vyko į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus ir susipažino su byla. Nors teismas nurodė, kad buvo pareikštas vienas civilinis ieškinys visų ieškovų vardu, tačiau teismas neatsižvelgė į ieškinio apimtį, ieškinyje skirtingai aptariamas kiekvieno iš nukentėjusiųjų santykis su žuvusiąja, aptariami patirti išgyvenimai, žalos dydis individualizuojamas. Advokatė turėjo su kiekvienu iš nukentėjusiųjų išsiaiškinti jų santykius su žuvusiąja. A. S. sutiko atlyginti nukentėjusiesiems jų turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kaltinamojo turtinė padėtis negali būti pagrindu mažinti nukentėjusiųjų patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kadangi jos susidarė dėl A. S. neteisėtų veiksmų. Be to, Lietuvos Respublikos teisingumo ministrės 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų „Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“ 10 punkte numatyta, kad už neatsargų nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą maksimalus atlygintinų išlaidų dydis yra 1, kas sudaro 2018,20 Eur. Už procesinių dokumentų parengimą bylose procese pirmosios instancijos teisme maksimalus įkainis yra 2,5, kas sudaro 5045,50 Eur. Bendras maksimalus išlaidų dydis būtų 7063,70 Eur. Advokatei sumokėta 2500 Eur, kas atitinka rekomendacijų dydį tokio pobūdžio byloje.
3.6. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys, jog advokatės darbo vieta yra kitame mieste nei buvo nagrinėjama byla. Advokatei reikėjo keturis kartus vykti į Jonavą, vienas teismo posėdis buvo atidėtas kaltinamojo prašymu. Advokatė vienu metu atstovavo penkis nukentėjusiuosius. Nukentėję ir civiliniai ieškovai su civiline atsakove (duomenys neskelbtini) sudarė taikos sutartį, todėl advokatė atstovavo nukentėjusiuosius ir derybose dėl taikos sutarties sudarymo, derinant ir rengiant taikos sutarties sąlygas. Atsižvelgiant į advokatės suteiktų paslaugų apimtį, nebuvo pagrindo daugiau nei 3 kartus sumažinti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kas nukentėjusiųjų nuomone nėra nei teisinga, nei protinga.
4. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti. A. S. ir jo gynėjas advokatas V. Jaroščenka taip pat prašė nukentėjusiųjų ir jų atstovės apeliacinį skundą atmesti.
Nukentėjusiųjų J. A., R. S., S. G., G. S., N. B., L. S. atstovės advokatės Karinos Račkauskienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nukentėjusiųjų atstovė advokatė Karina Račkauskienė apeliaciniame skunde neginčija įrodymų vertinimo, ar A. S. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, ar jos kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nesutinkama su BK 40 straipsnio nuostatų taikymu, t. y., jog A. S. skundžiamu nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikaltimą, pagal laidavimą. Apeliaciniu skundu prašoma A. S. už minėtos nusikalstamos veikos padarymą paskirti įstatyme numatytą bausmę.
6. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo motyvus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. S. veiksmus kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, dėl to ginčo byloje nėra, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, nepagrįstai konstatavo, jog yra nustatytos visos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 3 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo
7. BK 40 straipsnyje nustatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-134-1073/2018).
8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatė, jog A. S. padarė neatsargų nusikaltimą, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, mokosi, mokyklos charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nesutinkant su šiuo teismo sprendimu, nukentėjusiųjų atstovė apeliaciniame skunde visu pirma teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad kaltinamasis pripažino kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Skunde akcentuojama, jog kaltinamasis nepripažino visų esminių faktinių aplinkybių, o jo gailėjimasis tik deklaratyvus taip siekiant švelnesnės atsakomybės. Aukštesnysis teismas, šiame kontekste visų pirma pažymi, kad teismų praktikoje, sprendžiant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos buvimo, nurodoma, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018). Iš byloje esančio 2023 m. rugsėjo 22 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, jog A. S. nurodė, jog važiuojant automobiliu „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuodamas patikrino mobilųjį telefoną, ko pasėkoje užvažiavo ant kelkraštyje esančio žvyro, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi (1 t., b. l. 3–4). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. S. neneigę to, jog neturėdamas teisės vairavo automobilį. Parodė, kad pagal važiavimo kryptį išbėgo briedis. Vengdamas susidūrimo stabdė vairuojamą automobilį, pasuko dešiniau ir veikiausiai dešinės pusės ratai užvažiavo ant žvyro, automobilį sumėtė, tapo nevaldomas, nuvažiavo nuo kelio dešinėn ir vertėsi kelis kartus. Taip pat parodė, jog iš karto po įvykio aiškindamas aplinkybes policijos pareigūnams galėjo dėl patirto šoko neteisingai nurodyti dėl mobiliojo ryšio telefono tikrinimo. Mobiliajam telefonui, kuris gulėjo mechaninės greičių dėžės valdymo svirties, nukritus ant žemės po kojomis, ranka siekė jį paimti (1 t., b. l. 138–140). Teisminio bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes dėl eismo įvykimo kilimo, neneigė vairavęs transporto priemonę bei sukėlęs eismo įvykį. Kaltinamasis nurodė, jog eismo įvykis kilo dėl to, kad siekė telefono, kuris buvo prie bėgių svirties, tačiau jis nukrito, bandė jį paimti, norėjo pažiūrėti kiek yra valandų. Tuomet nepamatęs pasuko į šalikelę, tuomet A. suriko, staigiai vairą atsuko atgal ant kelio ir automobilį sumėtė. Sumėčius automobilį įvažiavo į griovį, o nuo griovio automobilis nukrypo ant lauko, kur ir apsivertė. Taigi, iš A. S. teiktų paaiškinimų viso proceso metu matyti, jog jis savo kaltę pripažino nuo pat pradžių, neneigė, jog automobilį vairavo neturėdamas tam teisės, nurodė, jog vėlavo į mokyklą, todėl automobiliu skubėjo nuvažiuoti iki autobusų stotelės.
9. Sprendžiant klausimą dėl A. S. kaltės pripažinimo bei nuoširdaus jo gailėjimosi aukštesnysis teismas pažymi, kad teismų praktikoje savo kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas ir tais atvejais, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2013, 2K-516-697/2015). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. S. vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127 punktų reikalavimus, tuo, kad vairavo motorinę kelių transporto priemonę, kai tokia teisė neįgyta, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio sankasos į dešinę ir apsivertė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu priekinėje keleivio vietoje sėdėjusi A. S. buvo išsviesta iš automobilio ir dėl patirtų sužalojimų žuvo eismo įvykio metu bei automobilio gale sėdėjęs keleivis P. R. patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš A. S. duotų parodymų matyti, jog visas šias reikšmingas faktines aplinkybes kaltinamasis pripažino, jų neneigė. Nors A. S. parodymuose duotuose ikiteisminio tyrimo metu bei teisme yra tikrų nesutapimų, t. y. dėl staiga ant kelio išbėgusio žvėries, tačiau svarbu paminėti, jog šios ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės A. S. neneigė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, nurodydamas, jog visgi matė ant kelio esantį žvėrį, tačiau jis buvo kitoje pusėje ir tai reikšmės eismo įvykio kilimui neturėjo. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ir nukentėjusysis P. R. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė aplinkybės dėl ant kelio buvusio briedžio. Visgi, teisėjų kolegija tai nelaiko esminėmis faktinėmis aplinkybėmis. Nors skunde teigiama, jog A. S. kelta įvykio versija dėl ant kelio išbėgusio briedžio yra bandymas sušvelninti savo atsakomybę, tačiau su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija sutikti neturi jokio pagrindo. Pažymėtina, jog apklausiamas teisme, A. S. nebuvo linkęs teisinti savo poelgio. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nurodė, jog eismo įvykis kilo dėl to, jog siekė į rankas paimti telefoną. Tokį savo elgesį vertina kritiškai, nurodė, jog nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, neturėdamas teisės vairuoti daugiau automobilio nevairuotų, telefonu nesinaudotų. Nurodė, jog nors ir matė ant kelio išbėgusį briedį, tačiau jis buvo ant kito posūkio ir tai neturėjo įtakos šiam eismo įvykiui kilti. Taigi, matyti, jog A. S. nėra linkęs pateisinti savo elgesio, ar sušvelninti savo atsakomybę dėl ant kelio išbėgusio briedžio, priešingai, nurodo, jog eismo įvykiui kilti esminės reikšmės turėjo jo neatsargus elgesys siekiant pasiimti telefoną. Kaltinamasis nuo pat įvykio pradžios nevengė bendradarbiauti su policijos pareigūnais, teikė paaiškinimus, vos tik po įvykio išbėgo ant kelio, siekiant iškviesti pagalbą. Byloje nėra duomenų, jog A. S. būtų vengęs bendrauti su nukentėjusiaisiais. A. S. nurodė, jog atsiprašė nukentėjusiųjų tiek gyvai, tiek ir žinutėmis. Šie aptarti duomenys teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto egzistavimą.
10. Visgi, svarbu pažymėti ir tai, jog teismų praktikoje nurodoma, jog net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018). Laiduotojas turi būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Toks teismo sprendimas turi būti motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-153-976/2018, 2K-212-594/2024).
11. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, I. J. pateikė prašymą atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybėn. Apylinkės teismas vertinamas laiduotojas I. J. asmenines savybes, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, atsižvelgė į tai, kad I. J. yra A. S. močiutė, artimai bendrauja, I. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojama teigiamai, neteista, administracine tvarka nebausta. Teismas sprendė, jog I. J. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo bei gali daryti teigiama įtaką A. S.. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos duomenimis, sutikti su šia apylinkės teismo konstatuota aplinkybe, neturi jokio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas detaliai neanalizavo ir nevertino realios galimybės I. J. daryti teigiamą įtaką A. S.. Tai, kad I. J. teigiamai charakterizuojama darbdavio bei yra nepriekaištingos reputacijos, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog ji gali daryti teigiamą įtaką A. S.. Sprendžiant dėl laiduotojo tinkamumo, turi būti argumentuota, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant į kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018). Pažymėtina tai, jog pirmosios instancijos teisme duodamas parodymus A. S. iš pradžių teigė, jog apie eismo įvykį močiutė sužinojo tik po avarijos, kuomet parodė per žinias, kadangi nežinojo kaip močiutei tokį dalyką pranešti. Nors teigė, jog su močiute išties bendrauja nemažai, tačiau kodėl ne iškart po įvykio jai pasakė, nežino. Nesinorėjo labai pasakoti ir kalbėti apie šią temą. Nurodė, jog močiutė sužinojusi „davė velnių“. Taip pat nurodė, jog močiutė jam padės susirasti darbą ir gal dar atves į protą. Šiek tiek kitokias aplinkybes paaiškino I. J. apklausiama pirmosios instancijos teisme. Ši nurodė, jog apie įvykį jai pranešė pats A. iš karto po eismo įvykio. Vėliau A. S. patikslino, jog išties močiutei apie eismo įvykį pranešė pats telefonu tą pačią dieną. Visgi, nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, jog I. J. gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, kai pats A. S. gyvena (duomenys neskelbtini) rajone. A. S. teigimu, močiutė visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini), o jis pats (duomenys neskelbtini) rajone, nors būdamas vaikas yra gyvenęs ir kartu su močiute kurį laiką. Galima laiduotoja apklausiama pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog su anūku A. S. bendrauja per „Messenger“, telefonu, o per mėnesį apie 2 kartus susitinka. Aukštesniojo teismo vertinimu, nors kaltininką ir laiduotoją sieja artimi ryšiai, jie yra anūkas ir močiutė, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog I. J. gali daryti realią teigimą įtaką, juolab, jog ankstesnis jų bendravimas A. S. elgesiui reikšmingos įtakos nepadarė. Abejojama, jog gyvenant vienas nuo kito pakankamai dideliu atstumu, retkarčiais susitinkant bei bendraujant mobiliojo ryšio priemonėmis, I. J. ir po padaryto A. S. nusikaltimo galėtų daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Atkreiptinas dėmesys, jog A. S. nors ir padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau jo neatsakingas ir lengvabūdiškas elgesys sukėlė negrįžtamas pasekmes – jauno žmogaus mirtį. A. S. yra jauno amžiaus, todėl abejotina, jog močiutė, kuri gyvena visai kitame Lietuvos mieste gali daryti realią teigiamą įtaką.
12. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog I. J. yra tinkama laiduotoja, galėsianti kaltininkui daryti teigiamą įtaką neįvertino realios tokios galimybės, formaliai nurodant, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, nenustačius realios galimybės daryti teigiamos įtakos kaltininkui, nėra pakankamo pagrindo BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų sąlygų konstatavimui.
Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių.
13. Teisėjų kolegija konstatavusi, kad A. S. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nepagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir pripažįstant jį kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, spręstinas bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimas.
14. BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį.
15. Kaltinamasis A. S. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. S. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, kurioje charakterizuojamas teigiamai, nurodant, jog A. S. laikosi mokyklos vidaus tvarkos ir elgesio taisyklių, elgesio problemų mokykloje fiksuota nebuvo, yra draugiškas, mandagus, empatiškas, nuoširdus, ramaus būdo mokinys (2 t., b. l. 25). Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, A. S. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Kadangi baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu.
16. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas.
17. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas be kita ko, gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant ar baudžiamojoje byloje yra pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, turi būti atsižvelgta tiek į kaltininko asmenybę, tiek į ankstesnius jo padarytus pažeidimus naudojantis šia specialia teise.
18. Nagrinėjamu atveju A. S. vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo motorinę kelių transporto priemonę, kai tokia teisė neįgyta, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio sankasos į dešinę ir apsivertė, dėl ko eismo įvykio metu žuvo keleivio vietoje sėdėjusi A. S. bei automobilio gale sėdėjęs keleivis P. R. patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.
19. Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo klausimą, visų pirma pažymima, jog nors A. S. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tačiau vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. S. motorinę transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti, jos buvo neįgijęs. Eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta ne tik nukentėjusiojo P. R. sveikata, tačiau ir žuvo jaunas žmogus, t. y. kilo negrįžtamos pasekmės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones nustatant 3 (trejų) metų terminą.
20. Apeliaciniame skunde nukentėjusiųjų atstovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino atlygintinas nukentėjusiųjų patirtas išlaidas dėl jiems teiktos advokato teisinės pagalbos. Skunde nurodoma, jog advokatė atstovavo viso šešis nukentėjusiuosius, kiekvienam iš jų teikė teisines konsultacijas. Prašoma priteisti 2500 Eur suma atitinka rekomenduojamas maksimalaus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydį. Advokatė vyko susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, advokatei reikėjo keturis kartus vykti į (duomenys neskelbtini) miestą, kuriame vyko teisminiai posėdžiai, rengė civilinį ieškinį, su draudimo bendrove rengė taikos sutartį.
21. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
22. Pirmosios instancijos teismas iš A. S. priteisė 700 Eur nukentėjusiųjų J. A., R. S., S. G., G. S., N. B., L. S. naudai 700 Eur išlaidų už advokato atstovavimą. Teismas sumažindamas prašomos priteistinos procesų išlaidų sumos dydį atsižvelgė į bylos apimtį (bylą sudaro 2 tomai), jos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę, tai, kad atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, surašytas vienas civilinis ieškinys visų nukentėjusiųjų vardu bei atsižvelgiant į tai, kad A. S. yra moksleivis, savarankiškų pajamų neturi, todėl sprendė, jog prašoma 2500 Eur bylinėjimosi suma yra neteisinga, neprotinga ir neproporcinga.
23. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo argumentus, visiškai sutikti su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais, neturi pagrindo. Visų pirma, svarbu paminėti tai, jog nagrinėjamu atveju advokatė atstovavo viso šešis nukentėjusiuosius, su jais visais dar iki pradedant baudžiamąją bylą nagrinėti teisme, buvo sudaryta sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo (2 t., b. l. 32–33). Byloje pateiktas advokatės parengtas nukentėjusiųjų civilinis ieškinys, kuris nors ir yra visų nukentėjusiųjų vardu, tačiau visgi pritartina skunde nurodytiems teiginiams, jog teisinės paslaugos buvo suteikiamos kiekvienam nukentėjusiajam, individualiai aptariant kiekvieno iš jų patirtus išgyvenimus. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusieji su civiliniu atsakovu sudarė susitarimus, dėl ko neabejotina, jog nukentėjusiesiems buvo teikiamos teisinės konsultacijos. Iš advokato išlaidų pagrindimo išrašo matyti, jog patirtos išlaidos sudaro: susipažinimas su baudžiamąja byla (įskaitant kelionėje sugaištą laiką 2 val. ir 1 val. susipažinimas); teisinės situacijos klientams pristatymas ir aptarimas; civilinio ieškinio parengimas, jo aptarimas su klientais; pasiruošimas 2024 m. kovo 28 d. posėdžiui, teismo posėdžio eigos aptarimas su klientais; dalyvavimas 2024 m. kovo 28 d. teismo posėdyje (2 val. kelionėje sugaištas laiškas); atstovavimas derybose su (duomenys neskelbtini) draudimu, taikių susitarimų aptarimas, vertinimas; dalyvavimas 2024 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje (2 val. sugaištas laikas kelionėje ir 1 val. teismo posėdžio) (2 t. b. l. 91–92). Neabejojama, jog patirtos nukentėjusiųjų išlaidos yra dėl A. S. padaryto neatsargaus nusikaltimo, dėl ko šios išlaidos turi būti atlygintinos nukentėjusiesiems. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priteista 700 Eur suma neatitinka protingumo ir teisingumo principų. Nors išties baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis pripažino savo kaltę, esminių ginčų byloje nekilo, tačiau jau aptartų teisinių paslaugų pobūdis patvirtina nukentėjusiųjų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios turi būti priteisiamos iš kalto asmens. Visgi, šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš A. S. priteisiama pinigų suma nukentėjusiųjų J. A., R. S., S. G. G. S., N. B. ir L. S. naudai. Iš ko iš esmės nėra aišku būtent kokia pinigų suma kiekvienam iš nukentėjusiųjų atskirai yra priteisiama. Iš byloje esančių mokėjimo nurodymų matyti, jog advokatei Karinai Račkauskienei J. A. atliko 2000 Eur mokėjimą (2 t., b. l. 87), o V. L. nuo G. S. už atstovavimą baudžiamojoje byloje atliko 500 Eur mokėjimą (2 t., b. l. 88). Dėl ko patirtos proceso išlaidos iš A. S. priteistinos ne visų nukentėjusiųjų naudai, o nukentėjusiesiems G. S. ir J. A., kurie ir atliko minėtus mokėjimo nurodymus, juolab, jog J. A. atliktame mokėjime nėra jokios informacijos, jog mokėjimas atliekamas ir nuo kitų nukentėjusiųjų.
24. Sprendžiant priteistinos procesų išlaidų sumos dydį, ne ką mažiau svarbu įvertinti ir asmens iš kurio priteisiamos proceso išlaidos turtinę padėtį. Bylos duomenimis A. S. nedirba, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, duomenų apie gaunamas pajamas, byloje nėra. A. S. yra jauno amžiaus, todėl natūralu, jog jo finansinė padėtis dar nėra stabili. Manytina, jog vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, iš A. S. nukentėjusiosios J. A. naudai priteistina 1500 Eur suma, o nukentėjusiojo G. S. naudai 300 Eur suma, už advokato atstovavimą pirmosios instancijos teisme.
25. Nukentėjusiųjų atstovė apeliaciniu skundu prašo priteisti ir išlaidas advokato pagalbai atlyginti apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 500 Eur (2 t., b. l. 152–153). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiųjų vardu buvo rengiamas apeliacinis skundas, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme apimti ir pobūdį, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, jog yra pagrindas iš A. S. priteisti nukentėjusiosios J. A. patirtas išlaidas, t. y. 500 Eur proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančio mokėjimo nurodymo matyti, jog advokatei Karinai Račkauskienei 500 Eur suma už advokato paslaugas buvo įmokėta nukentėjusiosios J. A., dėl ko ši suma priteistina ne visų nukentėjusiųjų, o būtent šios nukentėjusios naudai.
26. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 141–144) – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
27. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kvapo pėdsakas, foninis kvapas, nuoplova, mikroobjektas; A. S. vardu išduotas mokinio pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), – saugomi Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariate, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu,
nusprendžia:
panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:
A. S. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir skirti jam 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams vykdymo atidėjimo metu įpareigojant A. S.:
- pradėti dirbti arba mokytis, tęsti mokslą ar darbą;
- nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, A. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš A. S. nukentėjusiosios J. A. naudai 1500 Eur išlaidų už advokato atstovavimą ir nukentėjusiojo G. S. naudai 300 Eur išlaidų už advokato atstovavimą pirmosios instancijos teisme.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kvapo pėdsaką, foninį kvapą, nuoplovą, mikroobjektą; A. S. vardu išduotą mokinio pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), – saugomus Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariate, sunaikinti.
Priteisti iš A. S. nukentėjusiosios J. A. naudai 500 Eur už išlaidas patirtas apeliacinio proceso tvarka.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.