Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienė, sekretoriaujant Almidai Gurklienei, dalyvaujant ieškovei I. E. ir jos atstovei advokatei Gitanai Gudaitei, atsakovo atstovams VŠĮ (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro direktoriui E. Š. ir adv. Nonai Pulokienei, trečiajam asmeniui A. Š. ir jos atstovei adv. padėjėjai Astai Usevičiūtei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. E. ieškinį atsakovui VŠĮ (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centrui dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių paaiškinimais ir civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad I. E. nuo 2005-03-01 d. buvo priimta į darbą VŠĮ (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro direktore (prijungtos c. b. Nr. 2-1219-434/2015, b.l. 8-9). 2011-11-25 d. buvo priimtas VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo I. E., laimėjusi konkursą, skiriama VŠĮ (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams (prijungtos c. b. Nr. 2-1219-434/2015, 10 l.). 2011-12-06 d. ieškovė ir atsakovas sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią I. E. buvo priimta į darbą į VŠĮ (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centrą direktoriaus pavaduotojos socialiniams reikalams pareigas (prijungtos c. b. Nr. 2-1219-434/2015, 11-12 l.). Iš 2013-06-28 d. įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo matyti, kad atsakovas I. E. nurodė, kad sumažinus VŠĮ (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro programos finansavimą, nuo 2012 m. pablogėjus Centro būklei, 2013 metais vėl mažinant Centro programos finansavimą, siekdama racionaliai panaudoti Centro programos lėšas, esant per dideliam administracijos darbuotojų skaičiui, bus naikinamas direktoriaus pavaduotojo socialiniam darbui etatas (prijungtos c. b. Nr. 2-1219-434/2015, 14 l.). Ieškovė 2014-03-24 d. VŠĮ (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atleista iš darbo pagal LR DK 129 str. 1 p., 130 str. 4 d. ir 140 str. 1 d. 2 p. (prijungtos c. b. Nr. 2-1219-434/2015, 15 l.). Biržų rajono apylinkės teismas 2014-12-29 d. sprendimu ir Panevėžio apygardos teismas 2015-06-12 d. nutartimi pripažino, kad darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią I. E. buvo priimta į darbą į VŠĮ (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centrą direktoriaus pavaduotojos socialiniams reikalams pareigas, 2014-03-24 d. VŠĮ (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centrą direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR DK 129 str. nutraukta neteisėtai.

Šiuo atveju iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovės sveikata pašlijo po įspėjimo apie atleidimą iš darbo įteikimo, t.y. po 2013 m. birželio 28 d., kadangi nuo 2013 m. spalio 25 d. iki 2014 m. kovo 18 d. ieškovė buvo nedarbinga (prijungtos c. b. Nr. 2-1219-434/2015, 36-38 l.). Iš išrašo medicininių dokumentų Nr. 2014/165851 matyti, kad 2014-07-04 d. I. E. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (prijungtos c. b. Nr. 2-1219-434/2015, 39 l.).

Pagal LR DK 250 straipsnį darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą; jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (DK 250 straipsnis), taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė (LAT 2009 m. vasario 2 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-37/2009; LAT 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-464/2009; kt., 2015 m. gegužės 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-321-915/2015). Pareiga įrodyti būtinąsias darbdavio atsakomybės neturtinės žalos atlyginimo forma sąlygas tenka darbuotojui (LR CPK 178 straipsnis). Teismų praktikoje yra pažymima, kad darbdaviui, kaip darbo teisinių santykių šaliai, kuriai suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų, sprendžiant dėl darbuotojo priėmimo į darbą, jo darbo veiklos vertinimo, atleidimo iš darbo ir pagrindo, atleidžiant darbuotoją iš darbo, parinkimo, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiauti savo įgaliojimais. Tai ypač svarbu ir dėl to, kad asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo šeimos stabilumą. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos (LAT 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006).

Šiuo atveju teismai pripažino, kad atsakovas ieškovę iš darbo atleido neteisėtai. Ieškovė nurodė, kad dėl neteisėto atleidimo ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumų ir stresą, šioje darbovietėje ji buvo išdirbusi beveik 10 metų, nėra turėjusi drausminių nuobaudų, ką pripažino ir atsakovas. Dėl atleidimo ji patyrė ne tik dvasinius išgyvenimus, bet ir finansinius. Atleidus ją, ji turėjo išvykti iš (duomenys neskelbtini) miesto, į (duomenys neskelbtini), kuriame pagal terminuotą darbo sutartį įsidarbino eiline socialine darbuotoja, kurios atlyginimas ženkliai mažesnis, nei gautas, einant pareigas pas atsakovą. Atleidus ją iš darbo, jai buvo apribotos galimybės susirasti kitą analogišką darbą, atitinkantį jos kvalifikaciją, kadangi ji jau yra pensinio amžiaus ir tai prisideda prie neturtinės žalos padidėjimo. Tokie darbdavio neteisėti veiksmai neabejotinai sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, stresą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi. Darbo teisiniuose santykiuose neturtinė žala gali reikštis ne tik fiziniais, bet ir dvasiniais skausmais ir kentėjimais, todėl suinteresuoto asmens argumentas, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės blogos sveikatos, atmestinas. Ieškovė, grįsdama aplinkybę, kad patyrė neturtinės žalos, nurodė, jog dėl darbdavio neteisėtų veiksmų jai stipriai pašlijo sveikata, nuo 2013 m. spalio 25 d. iki 2014 m. kovo 18 d. buvo nedarbinga, be to 2014-07-04 d. ją ištiko insultas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ji nedarbinga tapo būtent po darbdavio neteisėtų veiksmų, t. y. po įspėjimo apie atleidimą iš darbo įteikimo ir atleidimo iš darbo, todėl teigti, kad ji nepagrindė priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pablogėjusios sveikatos, nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad ieškovės sveikata būtų pablogėjusi dėl kokių nors kitų priežasčių ar kad jos sveikata buvo pablogėjusi dar iki darbdavio neteisėtų veiksmų atlikimo. Ieškovė teismui pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad būtent ryšium su jos atleidimu iš darbo jai pablogėjo sveikata, akivaizdu, kad dėl šio neteisėto jos atleidimo ji patyrė neturtinę žalą dėl nepatogumų ir streso, atsiradusių dėl neteisėto atleidimo.

Konstatuotina, kad pagal bylos įrodymus galima daryti išvadą apie tai, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą, įvertintiną pinigais pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus (fizinį ar dvasinį skausmą, išgyvenimus), nes jos patirtų neigiamų fizinio ar dvasinio pobūdžio išgyvenimus pagrindžia byloje surinkti įrodymai, tai yra pačios ieškovės paaiškinimas, pateikta medicininė pažyma, pažymos apie nedarbingumą. Nustačius įstatymuose nurodytas ir teismų praktikoje pripažintas būtinąsias atsakomybės sąlygas, ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas. Tačiau darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti neturtinės žalos dydis 3000 Eur yra aiškiai per didelis. Todėl, atsižvelgdamas į ieškovės darbo stažą VŠĮ centre, į tai, kad ieškovės teisės yra apgintos pripažįstant jos atleidimą iš darbo neteisėtu ir priteisiant VDU už priverstinės pravaikštos laiką, 5 proc. palūkanas nuo priteistos sumos, į tai, kad ieškovė gauna kitas pajamas - senatvės pensiją, dirba pagal terminuotą darbo sutartį socialine darbuotoja, atsižvelgiant į teismų praktikoje priteisiamo analogiškose pagal faktines aplinkybes bylose neturtinės žalos dydį (LAT 2006 m. gegužės 22 d. nutartis priimta bylos Nr. 3K-3-351/2006; LAT 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-66/2010), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, ieškovei iš atsakovo priteistinas 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas, kuris teismo vertinimu yra pakankama suma atlyginti ieškovei jos patirtus dvasinius išgyvenimus, susijusius su neteisėtu atleidimu iš darbo (DK 245 str., 250 str., CK 6.250 str., CPK 185 str.).

LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šių palūkanų paskirtis – kompensuoti kreditoriaus netekimus dėl negalėjimo naudotis iš skolininko gautinomis lėšomis, kurių šis nesumoka geruoju. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir teismo sprendimo nevykdymo teisinių padarinių, yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnis netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą), nes yra taikomas specialaus pobūdžio DK 300 straipsnis. DK 300 straipsnis yra speciali darbo teisės norma, pagal kurią, tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Ši DK nuostata įstatymo leidėjo iš esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. Kartu taikant tiek DK 300 straipsnį, tiek CK 6.37 straipsnį dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl darbo santykiuose taikytinas tik DK 300 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. S. v. VĮ Kėdainių miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-424/2010; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „Baltijos baldų prekyba“, bylos Nr. 3K-3-245/2012).

Todėl ieškovės prašymas jos naudai iš atsakovo priteisti 5 proc. procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo atmestinas.

Pagal LR CPK 93 str. 2 d. nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė prašo priteisti 1200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinio suma 3000,00 Eur, patenkinto reikalavimo suma 1000,00 Eur, taigi patenkinto reikalavimo dalis yra 33,33 proc. Iš atsakovo ieškovei priteistina 399,96 Eur (1200x33,33 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 98 str.), nes jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo nustatyto maksimalaus dydžio.

Atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteistinos.

Kadangi tretysis asmuo byloje nėra šalis, o pagal LR CPK nuostatas bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.

Žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė darbo byloje atleista, priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą. Žyminis mokestis skaičiuotinas sekančiai: 3 procentai nuo patenkinto reikalavimo (1000,00 Eur) sudaro 30,00 Eur, ši žyminio mokesčio suma priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 str.1d.).

Iš atsakovo valstybei priteistina 9,07 Eur, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (KR CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str., 271 str. teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei I. E., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo VŠĮ (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro, į.k. (duomenys neskelbtini), 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 399,96 Eur (tris šimtus devyniasdešimt devynis eurus 96 euro centus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Atmesti ieškovės reikalavimą priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo teismo sprendimu priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo VŠĮ (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro, į.k. (duomenys neskelbtini), 39,07 Eur (trisdešimt devynis eurus 0,7 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.