Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Energetikos montažas“ direktoriaus M. K. (M. K.) atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Energetikos montažas“ direktoriaus M. K. pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Energetikos montažas“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Skuba“, uždaroji akcinė bendrovė „Utenos Skuba“, A. M., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Skuba“ ir UAB „Utenos Skuba“ nesutiko su prašymu iškelti restruktūrizavimo bylą, teigdami, kad UAB „Energetikos montažas“ yra realiai bankrutavusi įmonė, o restruktūrizavimo bylos iškėlimas yra galimybė sumažinti įmonės turtą bei atitolinti faktinį įmonės bankrotą ir atsiskaitymą su kreditoriais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškime apeliantas nurodė ir pagrindė, kad egzistuoja visos ĮRĮ nustatytos sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo projektas. Teismas neanalizavo esminių dokumentų ir faktinių aplinkybių visumos, neatsižvelgė į apelianto prašymus paskirti žodinį bylos nagrinėjimą, siekiant pašalinti abejones dėl atsakovo mokumo, neatsižvelgė į apelianto pareiškime išdėstytus argumentus ir aplinkybes, neužtikrino šioms byloms būdingo viešojo intereso apsaugos principo laikymosi.Teismas netinkamai taikė ir aiškino ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkto kriterijus bei neteisingai įvertino atsakovo finansinę būklę. Teismas nepagrįstai visas, o ne tik pradelstas, 2013 m. gegužės 31 d. balanse nurodytas mokėtinas sumas ir įsipareigojimus (8 173 163 Lt) laiko pradelstu įsiskolinimu kreditoriams. Tačiau pradelstų įsipareigojimų bendra suma 3 970 018,66 Lt, o turtas sudaro 9 662 966 Lt, todėl atsakovas neatitinka nemokumo kriterijų pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktą. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad faktinį atsakovo nemokumą rodo skola VSDFV biudžetui ir darbuotojams. Pažymi, kad reali skola darbuotojams buvo 270 062,24 Lt, o ne 499 095,50 Lt kaip nurodė teismas, be to, šiai dienai skola darbuotojams sumažėjusi iki 249 605,13 Lt. Vien faktas, jog bendrovė turi įsipareigojimų darbuotojams, nereiškia, kad ji nemoki. Priešingai nei konstatavo teismas, UAB „Energetikos montažas“ nėra nemokus ūkio subjektas ir gali ateityje pelningai vykdyti veiklą, nes finansiniai sunkumai, su kuriais bendrovė susiduria, yra laikino pobūdžio.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad debitorinių skolų atgavimas abejotinas. Daliai skolų dar nesuėjęs mokėjimo terminas, iš pradelstų 1 798 514,69 Lt debitorinių skolų, didžiausias debitorius UAB „NAPC“ restruktūrizuojasi, taigi tęsia veiklą ir siekia atnaujinti sutarčių vykdymą. Šis įmonės skolininkas turi objektyvią galimybę restruktūrizavimo procese gauti nemažas pinigines sumas, kurios bus skirtos kreditorių reikalavimų tenkinimui ar bendrovės apyvartinių lėšų didinimui.Nesutinka su teismo išvadomis dėl UAB „Energetikos montažas“ vykdomos veiklos ir galimybės atkurti mokumą. Teismui buvo pateikti duomenys apie sudarytas ir sėkmingai vykdomas sutartis; pateikti ir papildomi rašytiniai įrodymai apie 2013 m. liepos 11 d. su UAB „Specialus montažas-NTP“ sudarytas naujas paslaugų teikimo sutartis, pagal kurias bendrovė gautų 2 543 420 Lt pajamų. Aplinkybė, kad UAB „Specialus montažas-NTP“ turi įsiskolinimą VSDF biudžetui, negali patvirtinti, kad įmonė nevykdys savo įsipareigojimų atsakovui; pagal 2012 m. balansą UAB „Specialus montažas-NTP“ turimo turto vertė sudaro net 20 035 148 Lt, kas akivaizdžiai rodo, kad ji neturi jokių finansinių sunkumų. Tai, kad šiai bendrovei, kaip ir atsakovui, vadovauja tas pats asmuo, nereiškia, kad sudarytos sutartys neteisėtos ar nebus vykdomos. Pažymi, kad duomenis apie vykdomą ir planuojamą vykdyti veiklą teismas turėjo vertinti kartu su restruktūrizavimo plano metmenimis, tačiau jų nevertino, todėl darytina išvada, kad nevisapusiškai, neobjektyviai ir nepilnai atliko įrodymų tyrimą ir vertinimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.Teismas, nepagrįstai konstatavęs įmonės nemokumą, tuo pačiu padarė klaidingą išvadą, kad restruktūrizavimo plano metmenų vertinimas netikslingas. Siekiant atsakyti į esminį klausimą, ar bendrovė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimo tikslus, teismas turėjo įvertinti ar numatomos restruktūrizavimo priemonės realios, galinčios atkurti mokumą, normalią veiklą, sumažinti įsiskolinimus ir išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Restruktūrizavimo procesu siekiama apsaugoti tiek pačios įmonės, tiek jos kreditorių ir darbuotojų interesus. UAB „Energetikos montažas“ veiklos tęstinumas aktualus ne tik ekonomine, bet ir socialine prasme - bendrovėje dirba 36 darbuotojai, kurie bendrovei iškėlus bankroto bylą netektų darbo, bendrovėje yra įdarbinti Ignalinos atominėje elektrinėje dirbę specialistai, kuriems dėl siauros specializacijos yra menkos galimybės susirasti kitą darbą.

Apeliantas neturi svarių argumentų, nedisponuoja rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais atsakovo mokumą. Visus įrodymus ar atsikirtimus turėjo galimybę pateikti iki skundžiamos nutarties priėmimo. Teismas tinkamai taikė ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktą ir ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktą, pagrįstai konstatavo UAB „Energetikos montažas“ nemokumą ir priėmė teisingą sprendimą. Apeliantas manipuliuoja balanse nurodytais skaičiais. Iš apelianto pateikto sąrašo matyti, kad didžioji dalis pradelstų skolų susidarė dar 2012 m., be to, pradelstų įsiskolinimų suma turi būti didinama dėl valstybės institucijų taikomų baudinių sankcijų, kreditorių priskaičiuotų netesybų, priteistų procesinių palūkanų, kompensacijų ir pan. Apelianto pateikti skolų išdėstymo raštai vertintini kritiškai, kadangi du iš jų pateikė įmonės (UAB Eskortus“ ir UAB „Specialus montažas-NTP“), glaudžiai susijusios su apeliantu, o UAB „Elektris“ skola nežymi, nesudaro net 1 procento nuo visų apelianto deklaruojamų skolų. Dalis ilgalaikio turto lizinguojama, apeliantas už jį skolingas 785 902 Lt ir nepateikė lizingo davėjo pozicijos dėl restruktūrizavimo. Taip pat negauta nei VSDFV, nei VMI sutikimų dėl įmonės restruktūrizavimo. Apeliantas daugelyje bylų dalyvauja kaip atsakovas, tai rodo finansinių sunkumų nuolatinį pobūdį. Nepaisant teisminių ginčų apeliantas nėra padengęs santykinai nedidelių įsiskolinimų tretiesiems asmenims; pažeidžia taikos sutarties sąlygas.Kritiškai vertintinos galimybės atgauti skolas iš debitorių. Iš skolininkų sąrašo matyti, kad didžiausi debitoriai yra su apeliantu susijusios ne Lietuvos, o Rusijos įmonės, iš kurių atgauti skolas yra menkos galimybės. Be to apeliantas nesiima veiksmų dėl skolų išieškojimo. Patį didžiausią įsiskolinimą turintis skolininkas restruktūrizuojamas, todėl tikimybė atgauti iš jo skolą taip pat nedidelė.Pasisakydami dėl UAB „Energetikos montažas“ vykdomos veiklos ir galimybės atkurti mokumą, tretieji asmenys nurodo, kad jų žiniomis visas likvidus transporto parkas perduotas UAB „Specialus montažas-NTP“; nepateikti įrodymai apie gaunamas veiklos pajamas; pagal prekių pirkimo-pardavimo sutartį su AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašoma atsiskaityti tiesiogiai su gamintoju; kritiškai vertintinas UAB „Specialus montažas-NTP“ finansinis pajėgumas vykdyti milijoninės vertės kontraktus, be to, nepateikti duomenys bent apie dalinį atsiskaitymą pagal su šiuo asmeniu sudarytas sutartis. Taip pat apeliantas nepateikė naujai sudarytų balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos, kas aktualu nagrinėjant tokio pobūdžio ginčą.Apelianto sukurtas restruktūrizuojamos įmonės verslo planas nerealus, jame neatsižvelgta į aplinkybes, susijusias su transporto priemonių ir nekilnojamojo turto praradimo realumu ar didesnės dalies debitorinių įsiskolinimų nurašymu į nuostolius. Nepridėti didžiausių kreditorių, VSDFV, VMI, lizingo davėjo ar įkaito turėtojo sutikimai dėl numatomo restruktūrizavimo.Nepagrįsti argumentai dėl atsakovo veiklos socialinių pasekmių aspektu, nes neatsiskaitoma su darbuotojais, tokių ginčų daugėja, delsiant pradėti bankroto procedūras ir augant skoloms, vargu ar bus atsiskaityta su kreditoriais.

Pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo aiškiai nurodyta ir pagrįsta įrodymais, kad pradelstų įsipareigojimų suma siekia tik 3 970 018,66 Lt. Atsakovas yra mokus. Pažymi, kad atskirojo skundo pateikimo dienai pradelsti įsipareigojimai dar sumažinti, kadangi VMI sumokėta 108 272,74 Lt, UAB „Baltijos informacinės sistemos“ 20 000 Lt; darbuotojams – 20 457,11 Lt; padengta 4 410,003 Lt skola ir likviduoti 785 902 Lt dydžio lizingo įsipareigojimai; kreditorius ZAO REPH sutiko 649 312,72 Lt skolą atidėti iki 2014 m. vasario mėn., taigi pradelsti įsipareigojimai nesudaro net 3 970 018,66 Lt.Atsakovo kreditoriai, kurių bendra reikalavimų suma sudaro 2 754 146,41 Lt, pritaria, kad bendrovei būtų iškelta restruktūrizavimo, o ne bankroto byla. Restruktūrizavimui prieštarauja tik smulkūs kreditoriai.Atsakovas net esant sunkiai finansinei padėčiai toliau mėgina vykdyti veiklą, pasirašo naujas sutartis, iš kurių bendrovė gali gauti realias pajamas, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad bendrovė nebegali atkurti mokumo. Pažymi, kad po skundžiamos nutarties priėmimo atsakovas pasirašė dvi paslaugų teikimo sutartis, kurių bendra suma 562 806,40 Lt, didžiausias debitorius restruktūrizuojama UAB „NAPC“ pervedė atsakovui 95 438,47 Lt.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

CPK 1 straipsnyje yra numatyta, kad restruktūrizavimo bylos yra nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenimis, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d., 2 str. 1 d.). Finansinių sunkumų turinti įmonė – tai įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 str. 1 d.). ĮRĮ 4 straipsnis nustato, kad restruktūrizavimas gali būti pradedamas tik esant visoms šioms sąlygoms: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais (visi kreditoriai atsisakė savo reikalavimų; restruktūrizuojama įmonė anksčiau, negu buvo nustatyta restruktūrizavimo plane, patenkino visų kreditorių reikalavimus) įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai (nuostatos dėl restruktūrizavimo plano metmenų parengimo, patvirtinimo ir jų turinio) (ĮRĮ 7 str. 4 d.).

ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis numato atvejus, kuomet teismas priima nutartį atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai (nuostatos dėl pranešimo apie priimtą sprendimą kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo); 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki, ir, jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka.

Tiek restruktūrizavimas, tiek bankrotas yra įmonės mokumo problemų sprendimo būdai. Bankroto atveju realizuojamas nemokios įmonės turtas ir likviduojama pati nemoki įmonė, o iš realizuoto turto gautų pajamų tenkinami kreditorių reikalavimai. Restruktūrizavimo atveju kreditorių reikalavimai yra tenkinami laikantis restruktūrizavimo plane nustatytos tvarkos iš pajamų, gautų tiek tęsiant įmonės veiklą, tiek pardavus įmonės veikloje nereikalingą turtą. Teisės aktai įtvirtina restruktūrizavimo prioriteto principą (ĮBĮ 9 str. 6 d.), nes restruktūrizavimas sudaro sąlygas pasiekti kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. Esminis vaidmuo sprendžiant, ar restruktūrizuoti finansinių sunkumų turinčią įmonę, tenka įmonės kreditoriams, nes jų reikalavimai bus tenkinami restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu, – kreditorių dauguma turi pritarti restruktūrizavimo planui (ĮRĮ 14 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas atsisakymą iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą grindė įmonės nemokumu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į visą byloje esančią medžiagą, ši išvada nėra pakankamai pagrįsta.

Skundžiamos nutarties turinys rodo, kad atsakovo turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas iš esmės vertino pagal 2012 m. balanso duomenis, nepakankamai atsižvelgė į 2013 m. gegužės 31 d. duomenis bei bylos nagrinėjimo metu pateiktus duomenis, liudijančius pajamų gavimą, skolų mokėjimo atidėjimą, t. y. siekį išsaugoti įmonę.

Bylos duomenys patvirtina, kad pagal 2012 m. balansą įmonė turėjo turto už 11 846 527 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 8 154 924 Lt; debitorių įsiskolinimai sudarė – 6 227 818 Lt (23-24 b. l., t. 1), įmonė gavo 16 599 Lt grynojo pelno (25 b. l., t. 1). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pradelstas įsiskolinimas kreditoriams sudaro virš 8 milijonų Lt, kas sąlygoja įmonės nemokumo būseną. Atkreiptinas dėmesys, kad įmonės balanse užfiksuoti per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai negali būti sutapatinami su pradelstais įsipareigojimais, nes pirmieji nebūtinai yra pradelsti. 2013 m. gegužės 31 d. balanso duomenimis įmonės turimo turto vertė 9 662 966 Lt; per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 7 223 392 Lt, debitorių įsipareigojimai – 4 959 435 Lt (46-47 b. l., t. 1); įmonė patyrė 499 198 Lt nuostolį (48 b. l., t. 1). Pateiktas kreditorių sąrašas rodo, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 4 416 600,03 Lt (49-52 b. l., t. 1).

Į bylą taip pat pateikti papildomi įrodymai, liudijantys, kad atsakovo kreditorius UAB „Eskortus“ sutiko atidėti 900 727,37 Lt skolos mokėjimą iki 2013 m. lapkričio 1 d. (53 b. l., t. 1). Pateikta pažyma, kad skola darbuotojams 2013 m. rugpjūčio 29 d. sudaro 249 605,13 Lt (42 b. l., t. 2); VMI liko tik 9 897,49 Lt mokestinė nepriemoka (78 b. l., t. 2). Kreditorius UAB REP HOLDING sutiko su skolos mokėjimo terminų pasiūlymu, pagal kurį pirmoji įmoka turi būti padaryta iki 2013 m. rugsėjo 15 d., o visa skola sumokėta iki 2014 m. vasario pabaigos (79-82 b. l., t. 2). Lizingo davėjas UAB „Pohjola Finance“ 2013 m. rugsėjo 5 d. raštu patvirtino, kad atsakovas jam nebeturi įsipareigojimų (83 b. l., t. 2), kas leidžia spręsti, kad lizinguotas turtas tapo atsakovo nuosavybe. 2013 m. rugsėjo 16 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad UAB „Baltijos informacinės sistemos“ sumokėjo 20 000 Lt (84 b. l., t. 2). Kreditoriai RAB „Belocerkovskij zavod „Tribo““ (86 b. l., t. 2), AB „Pramprojektas“ (87 b. l., t. 2), UAB „Baltijos informacinės sistemos“ (88 b. l., t. 2) neprieštarauja restruktūrizavimo bylos iškėlimui. Pažymėtina ir tai, kad didžiausias atsakovo debitorius, kurio pajėgumais padengti susidariusį įsiskolinimą labai abejota, 2013 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo pavedimu pervedė atsakovui 95 438,47 Lt (103 b. l., t. 2).

Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai nustatė atsakovo finansinę padėtį ir atitinkamai nemokumo būseną. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kilus abejonių dėl realios įmonės finansinės padėties, turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų kreditoriams sumos, pirmosios instancijos teismui kyla pareiga veikti aktyviai ir imtis priemonių patvirtinti ar pašalinti šias abejones (ĮRĮ 7 str. 1 d. 1, 2 p.).

Pažymėtina, kad nors apeliantas ir atsakovas pateikė papildomus duomenis, liudijančius atsiskaitymus su kai kuriais kreditoriais (VMI, UAB „Pohjola finance“, darbuotojais, UAB „Baltijos informacinės sistemos“), kai kurių kreditorių sutikimus atidėti skolų mokėjimus (UAB „Eskortus“, UAB REP HOLDING), tačiau bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu daliniai mokėjimai minėtiems kreditoriams jau turėjo būti atlikti, atitinkamai tam tikras sumas turėjo būti pervedę užsakovai pagal byloje esančias paslaugų teikimo ir prekių pirkimo-pardavimo sutartis, todėl darytina išvada, jog byloje esančių duomenų nepakanka vienareikšmiškai išvadai dėl atsakovo nemokumo būsenos buvimo kaip pagrindo atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą. Taip pat pažymėtina, kad net jei būtų vertinamas pesimistinis turto ir įsipareigojimų santykis, jis, atsižvelgiant į nurodytą restruktūrizavimo prioritetą prieš bankrotą, savaime nesudaro pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminę reikšmę teismui sprendžiant dėl ieškinio pareiškimo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo turi ne tik įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, bet ir pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas, spręsdamas dėl bylos iškėlimo, patikrina ne vien tai, kaip metmenyse nurodytos priemonės atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytus bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tačiau įvertina, ar numatomos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).

Todėl pirmosios instancijos teismas, padaręs nepakankamai pagrįstą išvadą dėl įmonės nemokumo, be pagrindo nevertino įmonės galimybių susigrąžinti skolas, uždirbti numatytą pelną, t. y. neanalizavo ir nevertino įmonės restruktūrizavimo perspektyvų, kas yra svarbu sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.Dėl išdėstyto, skundžiama nutartis naikinama ir klausimas dėl atsakovo restruktūrizavimo bylos iškėlimo grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Energetikos montažas“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.