Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Utenos skuba“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-329-278/2014 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Energetikos montažas“ direktoriaus M. K. (M. K.) pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Energetikos montažas“, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Skuba“, uždarajai akcinei bendrovei „Utenos skuba“ ir A. M. (A. M.), dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Įmonės vadovas privalo imtis visų galimų priemonių, kad atgauti skolas iš debitorių, siekiant išvengti bankroto. Ieškovas tokių veiksmų ėmėsi tik RUAB „NAPC“ atžvilgiu. Debitoriniai įsiskolinimai per 2013 metus sumažėjo tik 20 proc. Ieškovas nesiima veiksmų išieškoti skolą iš atsakovo dukterinės bendrovės. Skolininkai, registruoti Rusijos Federacijoje, priskirtini prie beviltiškų, nes pagal susiklosčiusią praktiką, atgauti iš jų skolas - maža galimybė ir tai įrodo skolų išieškojimo beviltiškumą. Nėra perspektyvų atgauti didžiąją dalį 2013 metų balanse nurodytų skolų atsakovui.Restruktūrizavimo bylos iškėlimas suvaržo juridinio asmens galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, o tai nulems žymų pajamų sumažėjimą. Mažai tikėtina, kad atsakovas galės dalyvauti milijoninės vertės projektuose kartu su UAB „Specialus montažas-NTP“.Atsakovo įsiskolinimai SODRAI per pusę metų padidėjo trigubai ir turi tendenciją augti. VMI paskelbė 100 didžiausių skolininkų sąrašą, kuriame UAB „Energetikos montažas“ užima 64 poziciją su 108 000 Lt skola. Skundžiamoje nutartyje nurodyta 250 966,20 Lt skola darbuotojams gali būti didesnė, nes pagal LITEKO duomenis Visagino miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjamos civilinės bylos dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo iš atsakovo.Skundžiamoje nutartyje nurodytos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (7 221 327 Lt) realiai yra didesni dėl priskaičiuojamų netesybų, nuolat didėjančių procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų. Pradelstomis reikia laikyti visas skolas, išskyrus tas, dėl kurių atsakovas gavo sutikimus atidėti apmokėjimą.Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, didžioji dalis kreditorių, kurių skolos pradelstos, nepritaria restruktūrizavimo bylos iškėlimui. Negauta sutikimų dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo iš įkaito turėtojų. Pagal LITEKO duomenis, UAB „Medicinos bankas“, kuriam įkeistas atsakovo nekilnojamasis turtas, kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Danske Bank A/S Lietuvos filialui įkeistos atsakovo transporto priemonės. Būtina sąlyga restruktūrizavimo procesui pradėti – įkaito turėtojų sutikimai.Atsakovo turtas mažėja. Pagal 2012 metų balansą 11 846 527 Lt vertės turtas 2013 metais sumažėjo iki 8 145 690 Lt. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyti rodikliai nėra realūs. Išvengti bankroto atsakovas neturi jokios galimybės.

Nesutinka su apelianto teiginiais, kad skolų išieškojimas iš užsienio ūkio subjektų yra mažai tikėtinas ar net beviltiškas. Neaišku kokiu pagrindu apeliantas tai konstatuoja, nes dar nėra suėję terminai šioms sumoms atgauti. Iš pradelstų debitorinių įsiskolinimų vien UAB „NAPC“ skolinga 1 067 290,83 Lt. Šiai bendrovei yra iškelta restruktūrizavimo byla, ji tęsia veiklą, todėl atsiskaitys su kreditoriais restruktūrizavimo plane numatytais terminais. Bendrovė jau yra gavusi iš UAB „NAPC“ 95 438,47 Lt.Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovas tęsia veiklą ir turi galimybę ją plėtoti ateityje. Bendrovė gauna pajamas, yra sudariusi ir vykdo sutartis, įmonėje dirba darbuotojai, todėl turi galimybę per ilgesnį laikotarpį atsiskaityti su kreditoriais. Nesutinka su apeliantu, kad bendrovės skolos kreditoriams nuo restruktūrizavimo pradžios tik išaugo. Teismui pateikti duomenys apie tai, kad per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 7 221 327 Lt, tačiau pradelsti mokėjimai siekia 3 631 371,09 Lt. Pradelsti įsiskolinimai neviršija pusės bendrovės turimo turto, todėl įmonė yra moki. Kol sprendžiasi klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (jau daugiau nei pusę metų), UAB „Energetikos montažas“ padėtis negerėja dėl pritaikytų apribojimų – turto ir sąskaitų arešto. Byloje pateikti duomenys įrodo, kad kreditoriai, kurių bendra reikalavimų suma yra 2 275 146,41 Lt, nori ir pritaria, kad atsakovui būtų iškelta restruktūrizavimo byla.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Panevėžio apygardos teismo nutarties, kuria atsakovui iškelta restruktūrizavimo byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pagrindinis įmonės restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas bei išvengti bankroto. Įmonės restruktūrizavimo tikslų pasiekimą lemia laiku pradėtas restruktūrizavimo procesas. Taip padedama išvengti įmonės bankroto bei su juo susijusių nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių (mokesčių mokėtojo, darbo vietų netekimo, įmonės vertės praradimo). Konkuruojant kelioms vertybėms, šiuo atveju susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetas taikytinas tai vertybei, kurios neapginus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai nuolatinio pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes gaivinant įmonę tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė toliau funkcionuos kaip verslo subjektas, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė iš mokamų mokesčių gaus pajamų, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą) nei pradėjus įmonės bankroto ar likvidavimo procesą.

ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip penkeri metai. Be minėtų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų, teismas taip pat turi patikrinti ar egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, ar egzistuoja kitos procesinės sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti. Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog UAB „Energetikos montažas“ atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytas sąlygas ir nenustatė ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nurodytų pagrindų, todėl iškėlė atsakovui restruktūrizavimo bylą, tačiau apeliantas, nesutikdamas su šia nutartimi, teigia, jog išvengti bankroto atsakovas neturi jokių galimybių, nes, jo įsitikinimu, yra dideles įmonės debitorių skolos, įsipareigojimai SODRAI, VMI, darbuotojams, kitiems kreditoriams, kurie, apelianto nuomone, yra didesni, nei nurodyta balanse, atsakovo turto mažėjimas ir pan. Sutikti su apeliantu nėra pagrindo.

Iš byloje esančių duomenų apie atsakovo finansinę padėtį yra pakankamas pagrindas išvadai, kad atsakovo turimo turto balansinė vertė 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 11 846 527 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 8 154 924 Lt, įmonė gavo 16 599 Lt grynojo pelno (1 t., 23-25 b. l.). Turto vertė pagal 2013 m. gruodžio 31 d. balansą sudaro 8 145 690 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 7 221 327 Lt (2 t., 155-156 b. l.). Pažymėtina, kad įmonės balanse nurodyta per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų suma negali būti suprantama kaip visi pradelsti įmonės įsipareigojimai. Iš byloje esančio kreditorių sąrašo, VMI ir SODROS raštų sprendžiama, kad atsakovo pradelstos skolos sudaro 3 634 457,42 Lt: skola VMI – 246 627 Lt (2 t., 149 b. l.), SODRAI – 157 225,05 Lt (2 t., 178 b. l.), darbuotojams – 250 966,20 Lt (2 t., 162-163 b. l.), kitiems kreditoriams – 2 979 639,01 Lt (2 t., 164-165 b. l.). Iš šios faktinių aplinkybių galima spręsti, kad atsakovas UAB „Energetikos montažas“ yra susidūręs su finansiniais sunkumais, tačiau įvertinus turimo turto bei pradelstų įsipareigojimų santykį, nėra pagrindo teigti, kad įmonė yra visiškai nemoki ir atitinka ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatytą atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindą.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, nurodęs, kad ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodytas atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindas turi būti aiškinamas neatsietai nuo materialaus pobūdžio sąlygų, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas – įmonė turi turėti laikinų finansinių sunkumų ir nebūti įgijusi bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės teisinio statuso (ĮRĮ 4 str. 1 ir 3 p.). Tai reiškia, jog tam, kad būtų galima atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai yra ne laikino pobūdžio ir negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2082/2011; 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1880/2012; 2013 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1436/2013 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovo finansinius duomenis apie atsakovo nemokumo būseną ir priėjo pagrįstą išvadą, kad, nepaisant nestabilios atsakovo finansinės padėties, turimų didelių įsipareigojimų kreditoriams, konstatuoti įmonės nemokumo nėra pagrindo. Nors atsakovo finansinė padėtis nėra gera, tačiau akivaizdu, kad atsakovas aktyviai siekia šią padėtį pagerinti ir tai įrodo konkretūs rezultatai: nuo ieškovo kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos (2013-06-17) įmonė padengė skolą lizingo davėjui UAB „Pahjola Finance“ (2 t. 83 b. l.), sumokėjo dalį skolos (20 000 Lt) kreditoriui UAB „Baltijos informacinės sistemos“ (2 t., 84 b. l.), sudarė taikos sutartį su darbuotoju A. M. (2 t., 170 b. l.), susitarė su kreditoriais UAB „Rep Holding“, UAB „Specialus montažas-NTP“, UAB „Elektris“ ir UAB „Eskortus“ dėl skolų atidėjimo (2 t., 47-48, 80-82, 177). Vienas didžiausių įmonės debitorių 2013 m. rugsėjo 13 d. sumokėjo atsakovui 95 438,47 Lt (2 t., 103 b. l.). Bylos duomenys įrodo ir tai, kad atsakovas nėra nutraukęs ūkinės-komercinės veiklos, ją tęsia: su RAB „Specprom“ sudarė dvi paslaugų teikimo sutartis (2013 m. rugpjūčio 27 d. sutartį dėl saugomų sandėliavimo paslaugų, aprūpinimo techninėmis priemonėmis ir personalu, o 2013 m. rugpjūčio 28 d. sutartį dėl logistikos paslaugų), kurių pagrindu atsakovas įsipareigojo suteikti paslaugų už 163 000 EUR (2 t., 89-102 b. l.); 2014 m. sausio 7 d. sudarytos dvi transporto priemonių nuomos sutartys su UAB „Kerenta“, kurios pagrindu atsakovas kiekvieną mėnesį turėtų gauti 6 750 Lt nuomos mokestį (2 t., 173-176 b. l.). Byloje yra duomenys, kad kreditoriai UAB „Eskortus“, UAB „Specialus montažas-NTP“, UAB „Pramprojektas“, UAB „Baltijos informacinės sistemos“, UAB „REP Holding“, Belocerkovskij zavod „Tribo“ pritaria įmonės restruktūrizavimui (2 t., 48-49, 81-82, 85-88, 177 b. l.).

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, vertinant atsakovo ateities perspektyvas, nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog atsakovas nebus pajėgus per ilgesnį ar trumpesnį laikotarpį atsiskaityti su savo kreditoriais, sumažinti atsiradusius laikinus finansinius sunkumus ir išvengti bankroto.

Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys paneigia apelianto teiginį, kad atsakovas yra akivaizdžiai nemokus, kad jo ūkinė-komercinė veikla nutraukta ir kad nėra galimybės įmonės restruktūrizuoti.

Apeliantas, jam pritaria trečiasis asmuo UAB „Skuba“, teigia, kad su metmenimis nebuvo pateikti įkaito turėtojų, mokesčių administratorių bei kreditorių sutikimai dėl įmonės restruktūrizavimo. ĮRĮ nenumato, jog įmonė, prieš kreipdamasi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turėtų gauti visų kreditorių sutikimą. ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punktas tik nustato pareigą įmonės valdymo organui raštu pranešti kiekvienam kreditoriui apie sprendimo kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimą bei nusiųsti metmenis ir įmonės dalyvių susirinkimo, savininko arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimą dėl metmenų patvirtinimo. Nustatyta, kad ši ĮRĮ nuostata buvo įvykdyta (1 t., 143-153 b. l.).

Apeliantas teigia, kad atsakovo restruktūrizavimo plano metmenys nėra realūs ir nepadės išvengti bankroto bylos. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kokia informacija turi būti pateikta restruktūrizavimo plano metmenyse. ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose yra išvardintos priemonės, kurias turi nurodyti įmonės dalyviai ir valdymo organai iš pradžių restruktūrizavimo plano metmenyse bei vėliau – restruktūrizavimo plane, turint tikslą sėkmingai restruktūrizuoti įmonę (ĮRĮ 5 str. 1 d. 7 p., 12 str.). Atsižvelgiant į tai, kad šios priemonės jau turi būti pateikiamos kartu su restruktūrizavimo plano metmenimis, jos nebūtinai šioje bylos nagrinėjimo stadijoje turi būti itin tikslios ir detalizuotos, tačiau jos taip pat negali būti abstrakčios. Iš šių priemonių turinio jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje turėtų būti galima daryti pagrįstą prielaidą, jog įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-578/2013). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo pateikti restruktūrizavimo plano metmenys iš esmės atitinka jiems keliamus reikalavimus. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos atsakovo finansinių problemų atsiradimo priežastys, pateikiamas preliminarus pajamų didinimo ir atsiskaitymo su kreditoriais planas (1 t., 54-103 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje pateikiamuose atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse išvardintos ekonominės priemonės atitinka ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Pažymėtina, kad svarstant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, apeliantas kaip kreditorius, nesutikdamas su jame nurodytomis ekonominėmis priemonėmis, kurių turiniui vėlesnėje restruktūrizavimo bylos stadijoje yra keliami griežtesni reikalavimai, turės galimybę nepritarti restruktūrizavimo plano projekto tvirtinimui (ĮRĮ 14 str. 3-4 d.).

Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, apelianto UAB „Utenos skuba“ atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai skundžiama nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Energetikos montažas“ restruktūrizavimo bylą.

Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia prielaidomis, įrodymų savo teiginiams pagrįsti nepateikė (CPK 177, 178 str.), todėl yra pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo nepaneigė.

Nenustačius CPK 327, 329 bei 330 straipsniuose nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama ar keičiama atsižvelgiant į atskirojo skundo motyvus, ir nenustačius CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.