Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)

- 178 straipsnio 2 dalį (2016 m. balandžio 5 d. veika) ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- 178 straipsnio 2 dalį (2016 m. rugsėjo 25 d. veika) ir jam paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- 178 straipsnio 2 dalyje (2016 m. spalio 13 d. veika) ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2016 m. spalio 14 d. veika) ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta 15 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir I. K. paskirta subendrinta bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo. Paskirta bausmė subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartimi subendrintomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d., 2018 m. birželio 18 d., 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiais paskirtomis ir neįvykdytomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d., 2018 m. birželio 18 d., 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžius įskaitytos ir atliktos bausmės dalys.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. I. K. 2016 m. balandžio 5 d. apie 00.06 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, nupjovė patalpų žaliuzes ir išdaužęs UAB „M“ parduotuvės lango stiklą įsibrovė į parduotuvės patalpas ir iš parduotuvėje buvusio kasos aparato stalčiaus pavogė 20 Eur. Šiais savo veiksmais I. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija 2007 06 28 įstatymas Nr. X-1233 (nuo 2007 07 21) (Žin., 2007, Nr. 81-3309)).

2. Be to, I. K. 2016 m. rugsėjo 25 d. apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atstūmė parduotuvės UAB „U“ langą bei įsibrovęs į parduotuvės vidų, pavogė parduotuvėje buvusi metalinį seifą, R. R. vardu išduotą pasą Nr. 23741612, planšetę SAMSUNG T560, bendros 40 Eur vertės. Šiais savo veiksmais I. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija 2007 06 28 įstatymas Nr. X-1233 (nuo 2007 07 21) (Žin., 2007, Nr. 81-3309)).

3. Be to, I. K. 2016 m. spalio 13 d. apie 23.41 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išdaužė parduotuvės UAB „S“ langą ir taip patekęs į parduotuvės vidų, iš parduotuvėje buvusio kasos aparato stalčiaus pavogė 40 Eur. Šiais savo veiksmais I. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija 2007 06 28 įstatymas Nr. X-1233 (nuo 2007 07 21) (Žin., 2007, Nr. 81-3309)).

4. Be to, I. K. 2016 m. spalio 14 d., apie 00.36 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsuko apsaugines grotas ir išdaužęs grožio salono „F“ langą, pateko į parduotuvės vidų, kur pasikėsino pavogti viduje buvusius daiktus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes suveikė signalizacija. Šiais savo veiksmais I. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija 2007 06 28 įstatymas Nr. X-1233 (nuo 2007 07 21) (Žin., 2007, Nr. 81- 3309)).

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikavimo bei kaltės neginčija, nesutinka tik su jam paskirta bausme. Taigi apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Skirdamas nuteistajam I. K. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, nusikalstama veika padarytą žalą, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

9. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

10. Priešingai nei skunde teigia nuteistasis, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas jam skirtą bausmę, pripažino vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuteistasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė tris baigtus apysunkius tyčinius nusikaltimus bei pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą nuosavybei.

11. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad nuteistojo nusikalstamomis veikomis buvo padaryta turtinė žala. Nuteistasis skunde teigia, kad padaryta tik 100 Eur turtinė žala. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „M“, UAB „U“ ir UAB „S“ atsisakė reikšti civilinius ieškinius (t. 1, b. l. 70, 93, 133). Atsakydama į nuteistojo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje nurodyta, jog žalai konstatuoti neturi įtakos tai, kad byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-175-1073/2019, 2K-136-489/2023, 2K-59-1073/2024). Be to, nuteistasis turtinės žalos dydį akcentuoja vertindamas tik pagrobto turto vertę, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistasis svetimą turtą pagrobė nupjovęs patalpų žaliuzes ir išdaužęs UAB „M“ parduotuvės lango stiklą, taip pat išdaužė parduotuvės UAB „S“ langą ir išdaužė grožio salono „F“ langą. Nors minėtais nuteistojo veiksmais padarytos žalos dydis byloje nėra nustatytas, tačiau akivaizdu, kad padaryta žala yra didesnė, nei skunde nurodo nuteistasis.

12. Skundžiamu nuosprendžiu buvo įvertinta ir nuteistojo asmenybė – nustatyta, jog nuteistasis yra jauno darbingo amžiaus, dirba, yra vedęs, turi mažametį vaiką, yra teistas ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, be to, turėjo teistumą ir nusikalstamų veikų padarymo metu. Taigi matyti, kad nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro išrašo (t. 2, b. l. 28-43) matyti, kad nuteistasis Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo ir jam buvo skirta galutinė 2 metų laisvės apribojimo bausmė. Tokia bausmė nuteistajam buvo skirta ir ankstesniais nuosprendžiais, be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi nuteistajam paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į areštą. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos kitos švelnesnės bausmių rūšys BK 41 straipsnyje numatytų tikslų nepasiekia, nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaiko. Todėl, priešingai nei skunde teigia nuteistasis, pirmosios instancijos teismas individualizuodamas nuteistajam skiriamą bausmę pagrįstai parinko BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – terminuotą laisvės atėmimą.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė laisvės atėmimo bausmių dydžius, kurie yra ženkliai mažesni nei BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis ir yra artimi šios bausmės minimumui. Pažymėtina ir tai, kad paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismas subendrino nuteistajam palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridėdamas tik po pusę kitų bausmių. Nuteistojo atžvilgiu buvo pritaikytos ir BK 64¹ straipsnio nuostatos bei paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, o paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat buvo subendrinta ir su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartimi subendrintomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d., 2018 m. birželio 18 d., 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiais paskirtomis ir neįvykdytomis bausmėmis, taikant nuteistajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimo būdą. Minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirta galutinė subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, taigi matyti, kad už aptariamų nusikalstamų veikų padarymą, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė faktiškai pailgėjo tik 6 mėnesių terminu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo akcentuojama ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė iš esmės buvo nulemta ne skundžiamu, o ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam paskirtų bausmių. Kaip skunde pažymi pats nuteistasis, didžiąją dalį galutinės subendrintos bausmės jis jau yra atlikęs, o išvardintais nuosprendžiais įskaitytos ir atliktos bausmės dalys skundžiamu nuosprendžiu buvo taip pat įskaitytos.

14. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas I. K. bausmę, tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe, ir paskyrė ne per griežtą bausmę, paskirti švelnesnę bausmę, ar sumažinti laisvės atėmimo bausmės dydį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

15. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. balandžio 9 d. pažyma Nr. APD-2024-03884 Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria prašoma iš I. K. priteisti 129,17 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

16. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

17. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis nors nuteistasis I. K. dirba, tačiau šio baudžiamojo proceso metu buvo laikomas suėmime, kuris paskirtas kitoje byloje. Nuteistajam skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Įvertinusi aptartas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo turtinė padėtis yra sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo I. K. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

nuteistojo I. K. (I. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš I. K. valstybės naudai 129,17 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.