Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-05-21 · Civilinė byla Nr. 2S-773-577/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-21
Bylos Nr.
2S-773-577/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08472-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Pareiškėjas
L. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-773-577/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08472-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. P. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atsisakymo ginti viešąjį interesą.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja L. P. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Generalinės prokuratūros 2020 m. vasario 21 d. nutarimą, kuriuo nutarta palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 2.VI-92 Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, ir priimti dėl pareiškėjos skundo naują sprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus. Teismas atkreipė dėmesį, kad skunde suformuluotas reikalavimas „priimti naują sprendimą“ yra per daug abstraktus, teisiškai neapibrėžtas, todėl lieka neaiškios skundo reikalavimais apibrėžiamos bylos teisminio nagrinėjimo ribos. Pažymėjo, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą, tačiau teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jo kompetenciją ir nurodyti kokį sprendimą prokuroras turi priimti. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas priimti dėl skundo naują sprendimą (už prokurorą nuspręsti dėl viešojo intereso gynimo, jeigu iš tikrųjų to siekiama teikiamu skundu) negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas pareiškėjai nustatė terminą tinkamai suformuluoti reikalavimo dalyką.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Pareiškėja L. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Pareiškėja pateikė teismui skundą dėl Generalinės prokuratūros atsisakymo ginti viešą interesą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalimi.

3.2. Skunde aiškiai išreikštas skundo reikalavimo dalykas – panaikinti Generalinės prokuratūros sprendimą dėl žemesniojo prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

3.3. Prašymas priimti naują sprendimą reiškia sprendimą, kuris panaikintų Generalinės prokuratūros sprendimą - nutarimą palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimą.

3.4. Teismas nepagrįstai laiko, kad prašymas per daug abstraktus, nes prašyme išsamiai išdėstytos aplinkybės, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimą; skunde aiškiai suformuluotas jo dalykas. Nėra pagrindo nenagrinėti pateikto skundo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

5. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjai terminą skundo dėl Generalinės prokuratūros atsisakymo ginti viešąjį interesą trūkumams pašalinti.

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo, skundo) priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą, skundą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą, skundą), teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo, skundo) formos ir turinio trūkumų.

7. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, 28, 29 punktą ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

8. Nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad reikalavimo dalis - priimti naują sprendimą – yra abstraktus, teisiškai neapibrėžtas, todėl lieka neaiškios bylos teisminio nagrinėjimo ribos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti šiai skundžiamos nutarties išvadai. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai šios išvados taip pat nepaneigia.

9. Apeliantė nurodo (atskirojo skundo 6 punktas), kad skunde aiškiai išreikštas reikalavimas, t. y. prašoma naikinti Generalinės prokuratūros 2020 m. vasario 21 d. nutarimą Nr. 13.12-13 „Palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 2.VI-92 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Kitame atskirojo skundo punkte (7 punktas) teigiama, kad pareiškėjos prašymas priimti naują sprendimą reiškia sprendimą, kuris panaikintų Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės S. V. priimtą sprendimą - nutarimą palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 2.VI-92. Kitaip tariant, prašoma panaikinti Generalinės prokuratūros nutarimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Generalinės prokuratūros nutarimą. Akivaizdu, kad toks reikalavimas (jo dalis dėl naujo sprendimo priėmimo), įvertinus ir tai, kad jame neįvardinama dėl kokio skundo prašoma priimti naują sprendimą, negali būti laikomas aiškus. Šis trūkumas nelaikytinas formaliu, kadangi jo neištaisius, liktų neišsiaiškinta, kokių pasekmių siekia pareiškėja, ir tuo pačiu palikta galimybė pasisakyti ne dėl visų pareikštų reikalavimų.

10. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjai terminą pašalinti procesinio dokumento trūkumą – tinkamai suformuluoti reikalavimo dalyką.

11. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas nenurodė, jog reikalavimo dalis, kuria prašoma panaikinti Generalinės prokuratūros 2020 m. vasario 21 d. nutarimą, yra neaiški ar teisiškai neapibrėžta.

12. Kiti atskirojo skundo argumentai įtakos teismo sprendimo teisėtumui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ).

13. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad keisti ar naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei naują 14 (keturiolikos) dienų terminą nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties kopijos įteikimo dienos skundo trūkumams, nurodytiems Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartyje, pašalinti.

Teisėja Jadvyga Mardosevič