Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-1832-514/2021

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-07-07
Bylos Nr.: e2-1832-514/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-33-3-01148-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Aušra Volskytė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas: V. J., E. J.
Trečiasis asmuo: Plungės rajono 2-ojo notarų biuro
Advokatai: Marius Gricius

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-1832-514/2021Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01148-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.2.6.3.2; 2.6.1.6.1; 3.2.6.1(S)PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 7 d. Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė,sekretoriaujant V. G.,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Mariui Griciui, atsakovės V. J. atstovui advokatui A. V. (A. V.),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams E. J., V. J., trečiasis asmuo Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarė G. D., dėl sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu prašė pripažinti iš dalies negaliojančia 2018 m. gegužės 18 d. atsakovų sudarytą sutuoktinių turto pasidalijimo ir povedybinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl šios sutarties 1, 2, 3, 4 punktų panaikinimo, priteisti solidariai iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Nurodė, kad antstolės Ilonos Girdenienės kontoroje 2018 m. birželio 6 d. užvesta vykdomoji byla Nr. 0051/18/00620 pagal 2018 m. birželio 6 d. Plungės rajono 3-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. 3382 dėl 26 435,33 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš atsakovo E. J. ieškovei. Vykdant priverstinį išieškojimą iš atsakovo, paaiškėjo, kad atsakovas su atsakove 2018 m. gegužės 18 d. sudarė sutuoktinių turto pasidalijimo ir povedybinę sutartį, kuria nustatė iki santuokos ir santuokos metu, iki šios povedybinės sutarties ir po šios povedybinės sutarties sudarymo turto teisinį režimą. Šia sutartimi iki povedybinės sutarties sudarymo įgytas nekilnojamasis turtas – 0.1186 ha žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., šalių susitarimu asmeninės nuosavybės teise atiteko atsakovei. Atsakovui pagal šią sutartį atiteko UAB „(duomenys neskelbtini)" 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų (vienos akcijos nominali vertė - 25 Eur) bei transporto priemonė Subaru Outback, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovai susitarė, kad visos gaunamos pajamos po 2018 m. gegužės 18 d. yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, o skoliniai įsipareigojimai tampa kiekvieno sutuoktinio asmeninėmis prievolėmis. Tokį atsakovų susitarimą ieškovė vertino kaip pažeidžiantį ieškovės kaip atsakovo kreditorės interesus, kadangi sutartimi atsakovas neteko jo vardu registruoto turto, taip sumažinant galimybę ieškovei iš atsakovo išsiieškoti skolą.

Ieškovė atsakovų sudarytą sutuoktinių turto pasidalijimo ir povedybinę sutartį ginčijo CK 6.66 straipsnio pagrindu. Ieškovės vertinimu sutarčiai ginčyti yra visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos. Ieškovės reikalavimo teisių pagrįstumas yra patvirtintas teismų sprendimais, vykdomuoju įrašu, antstolės pažyma bendrai 28 425.78 Eur sumai, todėl ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į skolininką (atsakovą). Ieškovės kaip kreditorės teisių pažeidimas pasireiškė tuo, kad ginčijama sutartimi atsakovas neatlygintinai perleido savo turėtą nekilnojamąjį turtą, pakeitė prievolės statusą, gaunamų pajamų statusą, taip atsakovas sumažino turimo turto apimtį ir tapo nemokus, tokiu būdu apribojo išieškojimo galimybes. Ieškovė apie ginčijamą, kaip ieškovės teises pažeidžiantį sandorį, sužinojo 2019 m. rugsėjo 19 d. iš antstolės pažymos, todėl ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo šios datos nėra praleistas. Be to, ieškovė į teismą su ieškiniu galėjo kreiptis tik gavusi teismo sprendimą bei duomenis iš antstolės, kad nėra jokių galimybių išieškoti skolas iš atsakovo. Nagrinėjamu atveju neegzistavo nei įstatymo, nei kito imperatyvaus reikalavimo pagrindu nustatytos teisinės prievolės sudaryti ginčijamą sandorį, kuriuo atsakovas neatlygintinai perleido turtą artimiems sau asmenims. Kadangi sandoris sudarytas tarp sutuoktinių, apeinant kreditorių, remdamasi CK 6.57 straipsnio nuostatomis, laikė, jog skolininko (atsakovo) nesąžiningumas yra preziumuojamas. Ieškovė faktą, kad už perleistos namų valdos dalį, kurios vertė pagal VĮ Registrų centras duomenis 16 570 Eur, o reali rinkos vertė siekia ne mažiau kaip 100 000 Eur, atsakovas gavo UAB „(duomenys neskelbtini)" 100 vnt. beverčių paprastųjų vardinių akcijų ir automobilį Subaru Outback, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris atsakovo vardu nėra registruota, vertino kaip atsakovui priklausančio turto dalies neatlygintinį perleidimą. Atsakovo nesąžiningumą patvirtina ir ta aplinkybė, jog sutartis sudaryta prieš pat paprastajame neprotestuotiname vekselyje numatytam prievolės įvykdymo terminui, kuris suėjo 2018 m. gegužės 30 d., taip siekiant nebeturėti turto ir pajamų, prasidėjus priverstiniam skolos išieškojimui. Ieškovės teigimu atsakovė V. J. taip pat turėjo žinoti ir neabejotinai žinojo, kad ginčijamu sandoriu atsakovas siekia išvengti išieškojimo nukreipimo į sutartimi perleistą turtą. Pažymėjo, kad šiuo sandoriu atsakovai turėjo tikslą išvengti prievolės įvykdymo. Ginčijamą sandorį pripažinus negaliojančiu iš dalies, prašė taikyti restituciją natūra, atsakovui gražinant nuosavybės teises į turtą.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais argumentais. Patikslino, jog 2018 m. gegužės 18 d. sutartį ginčija iš dalies, ginčija sutarties 1 ir 2 punktus ta apimtimi, kuria turtas, įgytas santuokos metu iki povedybinės sutarties sudarymo, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atstovo nuomone, atsakovo nesąžiningumą patvirtina ir faktas, jog automobilį, kuris atiteko atsakovui pagal ginčo sutartį, atsakovas realizavo 2018 m. gegužės 23 d., tačiau iš gautų lėšų kreditorinio įsipareigojimo ieškovei nesumažino. Argumentuodamas dėl atsakovui perleistų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertės (jog akcijos bevertės), rėmėsi apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-885-330/2020, kuria nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nebevykdė nuo 2018 m., o nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio tapo nemoki. Kadangi atsakovo turtinė padėtis nėra pagerėjusi, nėra galimybių išieškoti įsiskolinimą iš atsakovo turto, o atsakovui tekęs turtas pagal sutartį nėra lygiavertis, darė išvadą, jog abu atsakovai buvo nesąžiningi, suinteresuoti ginčijamu sandoriu išvengti išieškojimo iš turto ir taip pažeisti ieškovės interesus. Faktą, jog pagal atsakovės atstovo pateiktą iš atsakovo atlyginimo laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. birželio mėn. išieškota 2 560,26 Eur, vertino kaip nepakankamą įrodymą dėl galimybės išieškoti skolą ieškovei, nes išieškant įsiskolinimą tik iš darbo užmokesčio, būtų pažeisti ieškovės interesai, be to, vykdymo procesas užsitęstų.

Atsiliepimas

Atsakovas E. J. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės ieškinį dėl sandorio dalinio panaikinimo ir restitucijos taikymo atmesti. Atsakovo nuomone, pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika analogiškose bylose, teigė, kad sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant sąlygų visetui, t. y. 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Nagrinėjamu atveju nėra visų actio Pauliana sąlygų viseto, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu. Akcentavo, jog taikant šį institutą turi būti užtikrinta kreditoriaus, skolininko ir trečiojo asmens interesų pusiausvyra.

Atsakovas, jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimo nepateikė. 2020 m. rugsėjo 30 d. rašytiniuose paaiškinimuose teismui nurodė, jog reikalauja taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad name, es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., gyvena atsakovė ir jos nepilnametė dukra G. K.. Informavo, kad atsakovė nėra dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip įrodymą pateikė išrašą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apie atsakovės draudimo laikotarpius. Taip pateikė VĮ Regitra 2020 m. rugsėjo 22 d. pažymą Nr. (1.13E)-S-10277, patvirtinančią, kad transporto priemonė Subaru Outback, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota 2017 m. kovo 14 d. E. J. vardu, o nuosavybės teisė perleista 2018 m. gegužės 23 d. Paaiškino, kad namas ir žemės sklypas esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., nuosavybės teise atiteko atsakovei, o kitas turtas atsakovui dėl to, kad atsakovė nekilnojamojo turto pagerinimams atlikti panaudojo pinigines lėšas, gautas asmeninėn nuosavybėn iš atsakovės tėvų (š tėvo J. G. iki vedybų sutarties sudarymo gauta 39 270 Eur, iš mamos B. G. 7200 eurų). Piniginių lėšų dovanojimą anot atsakovės patvirtina teikiami banko sąskaitos išrašai apie išgrynintas pinigines lėšas, kurios buvo padovanotos nedidelėmis sumomis atsakovei. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės indėlis į nurodytą turtą iš asmeninių lėšų buvo didesnis, tai buvo viena iš priežasčių, dėl ko šalys nutarė nustatyti turto teisinį režimą, kad sklypas su namu atitenka atsakovei, o turtas susijęs su verslu (UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos ir transporto priemonė Subaru Outback) - atsakovui. Be to, atsakovei transporto priemonė nebuvo reikalinga, nes ji iš asmeninių lėšų įsigijo kitą transporto priemonę (Toyota). Po vedybų sutarties pasirašymo atsakovė valdė turtą ir rūpinuosi juo kaip savu, mokėjo privalomus mokesčius, užsakinėjo paslaugas, draudė. Pateikė mokėjimus ir išlaidas patvirtinančią informaciją. Remdamasi vykdomosios bylos medžiaga laikė, kad sutuoktiniams 2018 m. gegužės 18 d. sudarius ginčo sutartį ir nustatyta tvarka ją įregistravus registre, o ieškovui 2018 m. birželio 6 d. pateikus vykdomąjį dokumentą, antstolei 2018 m. birželio 25 d. surinkus informaciją VĮ „Registrų centras“ apie atsakovės turtą, ieškovė, kaip išieškotoja domėdamasi apie vykdymo eigą ir bendradarbiaudama su antstoliu, žinojo ir turėjo sužinoti apie sudarytą sutartį, todėl senaties terminas skaičiuotinas nuo 2018 m. birželio 25 d. Tai, kad ieškovė 2019 metais per savo atstovą kreipėsi į antstolę ir 2019 m. rugsėjo 19 d. gavo iš antstolės pažymą apie išieškojimą, vertino kaip formalumą, kuriuo siekiama pateisinti pavėluotą kreipimąsi į teismą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu. Atsakovės nuomone, ieškovė, nuo 2018 m. birželio 25 d. žinodama apie sudarytą sutartį ir pateikdama ieškinį teismui 2019 m. spalio 3 d., praleido ieškinio senaties terminą, kuris pasibaigė 2019 m. birželio 25 d. (CK 6.66 straipsnio 3 dalis).

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti. Atsakovės atstovo nuomone, atsakovai, sudarydami ginčo sutartį, realizavo jiems įstatymo suteiktą teisę, kadangi įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, tokia sutartis savaime nėra prieštaraujanti gerai moralei ar viešajai tvarkai, Turtui nebuvo taikomi jokie apribojimai, todėl atsakovai galėjo disponuoti jiems priklausančiu turtu savo nuožiūra. Ieškovė neįrodė visų būtinų sąlygų sandoriui pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. Ieškovė, ginčydama atsakovų sudarytą sutuoktinių turto pasidalijimo ir povedybinę sutartį, neįrodė, kaip sutarties 1, 2, 3 punkto nuostatos pažeidžia ieškovės interesus. Nesutiko, jog vedybų sutarties šalims turėtų būti taikoma nesąžiningumo prezumpcija, nes sandoriams, kuriems sudaryti teisę suteikia įstatymas, ši prezumpcija netaikytina. Byloje nėra įrodymų, jog sutuoktinių veiksmai buvo neteisėti. Sutarties turinys atitiko šalių interesus - ieškovui atiteko turtas, susijęs su verslu, atsakovei, atsižvelgiant į jos šeimos narių indėlį sukuriant ir pagerinant turtą, - gyvenamasis namas su žemės sklypu. Pažymėjo, kad buvusiuose teisminiuose ginčuose tarp ieškovės ir atsakovo, atsakovė nedalyvavo, todėl apie atsakovo kreditorinius įsipareigojimus jai nebuvo žinoma, atsakovė nelaikytina nesąžininga. Įsiskolinimą pagal atsakovo pasirašytą vekselį laikė asmenine atsakovo skola, nes atsakovė nėra susijusi su atsakovo prisiimta prievole pagal vekselį, sutikimo nedavė, sandoris nebuvo šeimos poreikiams tenkinti. Kritiškai vertino ieškovės pateiktus įrodymus dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo vertės, nes vertinimas atliktas 2020 m., kai gyvenamojo namo statyba buvo užbaigta. Pagal apskaitos duomenis bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metais veikla nebuvo nuostolinga, bendrovė turėjo turto, todėl šios bendrovės akcijos ginčo sutarties sudarymo metu nebuvo bevertės. Atsakovui atiteko 8 880 Eur vertės automobilis, kuris iki 2018 m. gegužės 23 d. buvo registruotas atsakovo vardu. Atsižvelgdamas į sutartyje nurodyto nekilnojamojo turto vertę ir pateiktus įrodymus dėl atsakovui tekusio turto vertės, nesutiko, jog atsakovui ginčo sutartimi buvo perleistas nelygiavertis turtas. Paaiškino, kad atsakovų santuoka nėra nutraukta, tačiau atsakovas į namus grįžta tik savaitgaliais, po sutarties pasirašymo kiekvienas iš atsakovų tvarko savo finansinius reikalus ir prievoles atskirai, atsakovė pati išlaiko savo nuosavybę, t. y. šalys sutartį vykdo. Pagal pateiktą pažymą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo atlyginimo kiekvieną mėnesį atliekami atskaitymai, laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. birželio mėn. išieškota 2 560,26 Eur, skolos išieškojimas vyksta, todėl yra galimybė išieškoti ir įsiskolinimą, nenukreipiant išieškojimo į ginčo sutartimi perleistą turtą.

Trečiasis asmuo Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarė G. Drackienė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, jog atsakovo E. J. 2018 m. kovo 24 d. pasirašyto paprastojo neprotestuotino vekselio, kuriuo atsakovas besąlygiškai įsipareigojo iki 2018 m. gegužės 30 d. sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 26 322,97 Eur, pagrindu 2018 m. birželio 6 d. išduotas vykdomasis įrašas dėl 26 322,97 Eur, 6 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo mokėjimo termino pasibaigimo (2018 m. gegužės 30 d.), taip pat vykdomojo įrašo išdavimo išlaidų išieškojimo iš atsakovo E. J. ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vykdomąjį įrašą ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 6 d. pateikė vykdyti antstolei I. Girdenienei. Vykdymo proceso eigoje nustatyta, kad atsakovai V. J. ir E. J. 2018 m. gegužės 18 d. sudarė sutuoktinių turto pasidalijimo ir po vedybinę sutartį.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovų povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu, kaip pažeidžiančios atsakovo E. J. kreditorės interesus.

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį reikšdamas actio Pauliana ieškinį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana skirtas ginti kreditoriui nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą.

Lietuvos A. T. nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P- 311/2012; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-313/2015). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtina nurodytų sąlygų visuma. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

Atsakovų vertinimu ieškinys negali būti tenkinamas, nesant sąlygų actio Pauliano instituto taikymui. Atsakovės atstovo įsitikinimu ieškovė neįrodė jos teisių pažeidimo, sandoris privalėjo būti sudarytas, atsakovų sudaryta povedybinė sutartis, kuria nustatytas sutuoktinių turto atskirumo režimas, paneigia įstatyme nustatytos nesąžiningumo prezumpcijos taikymą, o atsakovės nesąžiningumas neįrodytas.

Dėl kreditoriaus reikalavimo teisės

Kreditorius, ginčydamas sandorį actio Pauliana pagrindu, privalo įrodyti, kad šio sandorio sudarymo momentu turėjo ir iki šiol tebeturi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, reikalavimą kreditorius gali reikšti per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo momento, gali pažeisti kreditoriaus teises ir interesus, nes skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas E. J. pagal 2018 m. birželio 6 d. Plungės r. 3-ojo notaro biuro notarės A. V. išduotą vykdomąjį įrašą privalo ieškovei sumokėti 26 435,33 Eur su priklausančiomis 6 procentų metinėmis palūkanomis, skaičiuojamomis nuo mokėjimo termino pasibaigimo, t. y. nuo 2018 m. gegužės 30 d. Iš vykdomosios bylos Nr. 0051/18/00620, kuri antstolės I. Girdenienės kontoroje užvesta minėto vykdomojo įrašo pagrindu, matyti, kad įsiskolinimas ieškovei nėra išieškotas, taigi, ieškovė turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą E. J.. Ginčijamas sandoris sudarytas 2018 m. gegužės 18 d., todėl ginčijama sutuoktinių turto pasidalijimo ir povedybinė sutartis buvo sudaryta ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ turint neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui.

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo kaip actio Pauliana sąlygos

Tarp šalių kilo ginčas, ar ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovės (kreditorės) teises, t. y. ar dėl sudaryto sandorio atsakovas tapo nemokus. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013).

Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Nustatytiems faktams kvalifikuoti kaip kreditoriaus teisių pažeidimui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-916/2015); kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas, kai bus nustatytos aplinkybės, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo skolininko prievolės kreditoriui nebus vykdomos ir skolininko galimybės jas įvykdyti ateityje pasikeis ne kreditoriaus naudai, ir toks skolininko mokumo sumažėjimas susijęs su ginčijamu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012); kitaip kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie nors ir nesukelia skolininko nemokumo, tačiau sumažina turto, į kurį galima būtų nukreipti kreditoriaus reikalavimo išieškojimą, vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; pirmiau nurodytas nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.); kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės konstatuojamos nustačius, kad reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėjo ar jos

nebeliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 314-706/2016; kt.).

Ieškovės vertinimu jos kaip kreditorės teisės buvo pažeistos tuo, kad atsakovas tapo nemokus ir dėl sandorio galimybė atsakovui atsiskaityti su ieškove ir įvykdyti prievolę sumažėjo

Byloje pateikta 2018 m. gegužės 18 d. sutuoktinių turto pasidalijimo ir povedybinės sutartis. Šios sutarties 1 punktu šalys susitarė, jog <,„> santuokos metu iki povedybinės sutarties sudarymo dienos įgytas kilnojamasis turtas (išskyrus nurodytas sutarties 4 punkte) ar kitos turtinės teisės yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė. Asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė yra ir indėliai bankuose, piniginės lėšos bankinėse sąskaitose, <,„> pajamos iš profesinės veiklos ar kitos veiklos, pensijos, gautas avansas (sutarties 2 punktas). 4 punktu santuokos metu nuosavybės teise įgytam nekilnojamajam turtui, vertybiniams popieriams ir akcijoms bei transporto priemonėms nustatytas teisinis režimas, pagal kurį 0.1186 ha žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., kurių vertė atitinkamai 3 770 Eur ir 12 800 Eur, asmeninės nuosavybės teise atiteko atsakovei, o UAB „(duomenys neskelbtini)" 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurios įvertintos šalių susitarimu 2 500 Eur, bei 8 000 Eur vertės automobilis Subaru Outback - atsakovui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovų santuoka įregistruota 2012 m. liepos 25 d., žemės sklypas atsakovų įgytas 2014 m. liepos 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, gyvenamasis namas pradėtas statyti 2015 m. (Valstybės įmonės registro centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas), automobilis įregistruotas 2017 m. kovo 14 d. (Valstybės įmonės „Regitra“ 2020 m. rugsėjo 22 d pažyma). UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta 2015 m. lapkričio 19 d. (VĮ registru centro internetinis puslapis). Atsakovai neįrodinėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo asmeninė atsakovo nuosavybė, todėl pagal įstatymo nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo (tame tarpe ir akcijos), yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Atsakovai, sudarydami sutartį, sutarties 1, 2 ir 4 punktu pakeitė iki tol taikyto įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinį režimą, turtas, atsakovams priklausęs bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tapo asmenine kiekvieno nuosavybe.

CK 3.100 straipsnyje įtvirtinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindai, vienas jų - sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Vertinant teisinę situaciją, susiklosčiusią šioje byloje, pažymėtina, kad atsakovų sudaryta 2018 m. gegužės 18 d. povedybinė sutartis, nustačiusi sutuoktinių turto režimą (statusą), kad atsakovei tenkantis nekilnojamasis turtas, o atsakovui tenkančios akcijos ir automobilis ar kitas įgytas kilnojamasis turtas, indėliai, piniginės lėšos bankinėse sąskaitose, pajamos santuokos metu yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė (povedybinės sutarties 1, 2 ir 4 punktai), yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 7 punktu. Šiai pasibaigus, turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1,3,4 ir 5 punktuose nebeturi atsakovų bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis). Taigi, ieškovė nebeturės galimybės nukreipti išieškojimą į atsakovui priklausiusį santuokos metu įgytą turtą.

Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, būtina nustatyti skolininko nemokumą arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėjo ar jos nebelieka.

Ieškovė, įrodinėdama jos, kaip kreditorės teisių pažeidimą, pateikė nekilnojamo turto vertinimo ataskaitą Nr. MZ20/09-281, kurioje nurodyta, kad žemės sklypo su gyvenamuoju namu, es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., rinkos vertė retrospektyvią turto vertės nustatymo dieną (2018 m. gegužės 18 d.) yra 70 000 Eur. Ieškovės vertinimu, atsakovas sutartimi neteko nekilnojamojo turto tekęs turtas pagal sutartį nėra lygiavertis, taip atsakovas tapo faktiškai nemokus.

Sprendžiant dėl ginčo sandorio kainos, teismas įvertina, kad šalys turėjo galimybę pateikti įrodymus, patvirtinančius turto vertę. Atsakovai įrodymų dėl nekilnojamojo turto, akcijų vertės neteikė, atsakovė vadovavosi ginčo sutartyje nurodyta turto verte. Atsakovės atstovo paaiškinimu nekilnojamojo turto vertė buvo nustatyta, remiantis Valstybės įmonės Registrų centro nustatyta vidutine rinkos verte. Registrų centro vidutinė rinkos vertė nustatoma masinio vertinimo būdu, neatsižvelgiant į individualias vertinamo turto savybes, todėl, nustatant nekilnojamojo turto vertę, teismas remiasi individualia nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita (ne Valstybės įmonės Registrų centro masinio vertinimo būdu nustatytąja verte), kadangi vertinimas atliktas, apžiūrėjus vertinimo objektą, atsižvelgiant į individualias savybes (konstrukcijas, apdailą, komunikacinę ir inžinerinę įrangą), ataskaita parengta įmonės, kuri turi specialiųjų žinių vertinti nekilnojamojo turto rinkos kainą. Teismas, atsižvelgdamas į regione egzistuojančias nekilnojamojo turo rinkos kainas ir vertindamas ataskaitos išvadas, sprendžia, kad nekilnojamojo turto vertė ginčo sandorio sudarymo metu buvo ženkliai didesnė nei nurodoma sutartyje ir siekė apie 70 000 Eur.

Tarp šalių kilo ginčas ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės. Ieškovės atstovo teigimu šios akcijos ginčo sandorio sudarymo metu buvo bevertės, atsakovės atstovo nuomone akcijų vertė 2 500 Eur. Atsakovė pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius dokumentus už 2017 m., ir nors šie finansiniai duomenys neįrodo įmonės būklės, buvusios ginčo sandorio sudarymo metu, iš 2017 m. balanso matyti, kad bendrovė turto turėjo už 296 047 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 258 006 Eur. Pagal pateiktus duomenis negalima nustatyti, kiek iš šių įsipareigojimų buvo pradelstų, todėl išvadai, jog įmonė buvo nemoki 2017 m. gruodžio 31d. nėra pagrindo, tačiau duomenys apie 2017 m. gautą pelną (2 492 Eur), leidžia daryti išvadą, jog įmonės ūkinė veikla jau 2017 m. nebuvo itin sėkminga. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos apygardos 2019 m. vasario 4 d. nutartimi iškelta bankroto byla, iškeliant bankroto bylą bendrovės kreditorių sąraše nurodyti 84 kreditoriai. 2019 m. rugpjūčio 30 d. suteiktas bankrutavusios įmonės teisinis statusas, 2021 m. gegužės 31d. įmonė išregistruota iš juridinių asmenų registro (VĮ Registrų centras internetinis puslapis). Pagal LITEKO duomenis civilinėje byloje, sprendžiant atsakovo E. J. civilinės atsakomybės klausimą pagal UAB (duomenys neskelbtini)“ ieškinį, 2020 m. vasario 20 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu (civilinė byla Nr. e2-491-613/2020) konstatuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai nustojo vykdyti veiklą 2018 metais, įmonė tapo nemoki 2018 m. rugpjūčio mėnesį. Remdamasis pateiktais dokumentais ir teismų nustatytomis aplinkybėmis, sutiktina su ieškovės vertinimu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė ginčo sandorio sudarymo metu neatitiko sutartyje nurodytos rinkos vertės ir tikėtina buvo bevertės.

Dėl atsakovui pagal sutartį atitekusio automobilio vertės ieškovė įrodymų neteikė, pagal atsakovės pateiktą įkainojimą automobilio Subaru rinkos kaina 8 880 Eur, artima nurodytai sutarčiai, nesant kitų įrodymų, darytina išvada, jog sutartyje nurodyta automobilio vertė atitinka rinkos kainą, buvusią ginčo sutarties sudarymo metu.

Iš antstolės I. Girdenienės pažymos dėl skolos išieškojimo iš atsakovo E. J. matyti, kad automobilis Subaru Outback, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo vardu nėra registruotas (bylos duomenimis realizuotas 2018 m. gegužės 23 d.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo, skolininkas iki pažymos paruošimo dienos nekilnojamojo, kilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neįsigijo. Šie duomenys patvirtina, jog, atsakovui sudarius ginčijamą sandorį, atsakovas turto, pakankančio atsiskaityti su ieškove, nebeturi, skolą išieškoti iš atsakovo turto ieškovei galimybių nėra. Sutarties nuostatos, kuriomis pakeičiamas sutuoktinių iki povedybinės sutarties buvusio turto teisinis režimas, pažeidžia kreditorės teises, nes atsakovas iš esmės sumažino jam priklausančio turto apimtį ir padarė neįmanomą bent dalies prievolės priverstinį įvykdymą iš jam priklausiusio sutuoktinio turto įgyto santuokos metu iki povedybinės sutarties patvirtinimo, todėl teismas sprendžia, kad povedybinės sutarties sudarymas iš esmės įtakojo ieškovės turtinius interesus.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas teikė įrodymus apie tai, jog iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamo atlyginimo kiekvieną mėnesį atliekami atskaitymai, laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. birželio mėn. išieškota 2 560,26 Eur, skolos išieškojimas vyksta, tai anot atsakovės atstovo patvirtina galimybę išieškoti įsiskolinimą, nenukreipiant išieškojimo į ginčo sutartimi perleistą turtą, bei paneigia ieškovės argumentus dėl atsakovo nemokumo. Kaip minėta, tam, kad būtų konstatuotas kreditoriaus teisių pažeidimas nebūtina įrodyti skolininko nemokumo dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto. Teismas sutinka su ieškovės atstovo argumentais, jog išieškant 26 435,33 Eur įsiskolinimą tik iš atsakovo atlyginimo, išieškojimo procesas užsitęstų ilgą laiką, ieškovė neturėtų galimybės disponuoti jai priklausančiomis lėšomis, kas laikytina kreditorės teisių pažeidimu.

Dėl neprivalėjimo sudaryti sandorio

Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis.). Ši sąlyga, visų pirma, suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119- 421/2016, 22 punktas).

Nagrinėjamu atveju atsakovas neturėjo pareigos sudaryti ginčijamą sandorį. Neegzistavo joks skolininkui taikomas teisės aktas (įstatymas), teismo sprendimas ar kt., kurio pagrindu imperatyviai kiltų pareiga sudaryti po vedybinę sutartį, kuria atsakovas, būdamas ieškovės skolininku, būtų privalėjęs perleisti nekilnojamąjį turtą, įtraukti į povedybinės sutarties punktus nuostatas apie tai, kad po santuokos sudarymo iki šios sutarties įsigaliojimo, kiekvieno sutuoktinio gautos pajamos, lėšos banko sąskaitose, įgytas kilnojamasis turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu rašytiniais paaiškinimais teigė, jog povedybinės sutarties sudarymą lėmė aplinkybės dėl jos šeimos narių prisidėjimo prie gyvenamojo namo statybos, pateikdama liudytojų J. G. ir B. G. rašytinius parodymus apie dovanotas lėšas. Toks atsakovės paaiškinimas ir liudytojų parodymai nėra pakankamas įrodymas dovanojimo sutarčiai patvirtinti, nesant pačios dovanojimo sutarties. Be to, piniginių lėšų dovanojimo sutarties tarp atsakovės ir jos tėvų sudarymas savaime nereiškia ginčo sandorio privalomumo, net ir darant prielaidą, jog tokia sutartis buvo sudaryta, dovanojimo sutarties esmė nelemia ginčo sandorio privalomo pobūdžio. Vien dėl to, kad pinigai anot atsakovė buvo jai padovanoti, atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Povedybine sutartimi pakeistas ne tik nekilnojamojo turto, bet ir kito turto (pajamų, kilnojamojo turto, akcijų) teisinis režimas, dėl ko teismas sprendžia, kad povedybinės sutarties sudarymą lėmė ne atsakovės nurodytos priežastys, bet galimai atsakovo siekis išvengti prievolės priverstinio vykdymo iš jam priklausančio turto dalies. Tokią išvadą teismas daro remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, jog netrukus po povedybinės sutarties sudarymo atsakovas 2018 m. gegužės 23 d. realizavo povedybine sutartimi atitekusį automobilį, tačiau lėšų, gautų realizavus automobilį, nepanaudojo kreditoriniam įsiskolinimui sumažinti. Spręstina, kad nagrinėjamu atveju sąlyga dėl neprivalėjimo sudaryti sandorio įrodyta.

Dėl sandorio šalių nesąžiningumo

Įrodinėdama atsakovų nesąžiningumą ieškovė rėmėsi CK 6.67 straipsnio 1 punktu, kuriame nustatyta, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais, t. y. pripažįstama, kad, esant šiai aplinkybei, sandorio šalys žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus. Ginčo atveju sandoris (povedybine sutartis) buvo sudarytas tarp sutuoktinių, jų nesąžiningumas preziumuojamas.

Atsakovės atstovo vertinimu nagrinėjamu atveju nesąžiningumo prezumpcija negali būti taikoma. Teismas sutinka su atsakovės atstovo teismo posėdžio metu išsakyta nuomone, jog sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti tiek esamo, tiek būsimo sutuoktinių turto teisinį režimą (CK 3.104 straipsnio 3 dalis), kad įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį ir tokia sutartis nelaikytina savaime prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai. Tačiau sutuoktiniai negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis), nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutarties sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.105 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamu atveju prievolės pobūdis nenustatytas, pagal vykdomosios bylos duomenis išieškojimas vykdomas tik iš atsakovo, povedybine sutartimi atsakovas perleido atsakovei jam priklausančią dalį vertingo nekilnojamojo turto, toks atsakovo elgesys vertintinas kaip siekis išvengti išieškojimo iš atsakovo turto ir laikytinas nesąžiningu, nes atsakovas žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis ieškovės (kreditorės) interesus. Be to, teismas sprendžia, kad atsakovo nesąžiningumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad ginčijama povedybine sutartis buvo sudaryta 2018 m. gegužės 18 d., t. y. likus 12 dienų iki atsakovo išduotame vekselyje numatyto termino prievolei įvykdyti.

Įstatyme įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija gali būti paneigta, todėl skolininkas, perėmęs pareigą įrodinėti savo sąžiningumą, gali teikti įrodymus ir apsiginti nuo kreditoriaus reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-916/2016). Nagrinėjamoje byloje šalių nesąžiningumo prezumpcija nėra paneigta. Atsakovės atstovo nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovės (ne)žinojimu apie atsakovo prievoles nepaneigia nesąžiningumo prezumpcijos taikymo. Nurodytos prezumpcijos taikymas nėra siejamas su sutuoktinių turto povedybine sutartimi nustatytu turto teisiniu režimu, todėl atsakovams nepateikus jokių kitų jų nesąžiningumą paneigiančių įrodymų, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikoma įstatyme įtvirtinta ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcija. Neatlygintinio sandorio nuginčijimui trečiojo asmens nesąžiningumas nėra būtinoji sąlyga (CK 6.66 straipsnio 2 dalis),

Dėl ieškinio senaties

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis).

Tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl vienerių metų ieškinio senaties termino actio Pauliana pareikšti. Ieškinys teisme buvo gautas 2019 m. spalio 3 d. Ieškovė teigė, jog apie ginčijamą sandorį sužinojo, kai iš antstolės gavo 2019 m. rugsėjo 19 d. pažymą apie tai, jog atsakovo turto nepakanka ieškovės reikalavimams patenkinti, todėl prašė ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. ir manė kad jis nėra praleistas. Atsakovė teigė, kad apie ginčijamą sandorį ieškovė, domėdamasis apie vykdymo eigą ir bendradarbiaudamas su antstoliu, žinojo ir turėjo sužinoti apie sudarytą sutartį, todėl senaties terminas skaičiuotinas nuo 2018 m. birželio 25 d. Kilęs ginčas dėl ieškinio senaties termino išspręstas 2021 m. balandžio 29 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, nagrinėjant ieškovės apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys atsakovams dėl dalies sandorio panaikinimo buvo atmestas, ieškovei praleidus vienerių metų terminą teisės kreiptis į teismą. Klaipėdos apygardos teismas minėta nutartimi konstatavo, jog ieškovė į teismą kreipėsi nepraėjus vienerių metų terminui nuo to, kai sužinojo apie tai, kad atsakovas geruoju nevykdo teismo sprendimo bei kada iš antstolės gavo išsamią informaciją apie atsakovo turtinę padėtį, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. pažymos gavimo. Apeliacinės instancijos teismui aptarus ieškinio senaties klausimą kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų ir nustačius, jog ieškinio senaties termino kreiptis į teismą ieškovė nepraleido, teismas dėl šios būtinosios sąlygos plačiau nebepasisako.

Teismas sprendžia, kad nustatytos visos actio Pauliana sąlygos ginčo sandorį pripažinti iš dalies negaliojančiu.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti iš dalies negaliojančia 2018 m. gegužės 18 d. atsakovų sudarytą sutuoktinių turto pasidalijimo ir povedybinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl šios sutarties 1,2,3,4 punktų panaikinimo, 1 ir 2 punktus naikinai ta apimtimi, kuria turtas įgytas santuokos metu iki povedybinės sutarties sudarymo yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį, sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti.

Actio Pauliana instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Dėl to, skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.).

Atsakovai susitarė, kad visas turtas (išskyrus sutarties 4 punkte nurodytą), gaunamos pajamos po 2018 m. gegužės 18 d. yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, o skoliniai įsipareigojimai tampa kiekvieno sutuoktinio asmeninėmis prievolėmis. Byloje nebuvo įrodinėjama aplinkybė dėl atsakovų gaunamų pajamų dydžio, kito įgyto turto pagal ginčo sutartį, iš esmės ginčas kilo dėl sutarties 4 punkto, pagal kurį atsakovui atiteko 2 500 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)" 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų bei 8 000 Eur vertės automobilis, o ieškovei 0.1186 ha žemės sklypas ir gyvenamasis namas, kurių vertė atitinkamai 3 770 Eur ir 12 800 Eur. Pagal ieškovės pateiktą turto vertinimą nekilnojamojo turto vertė didesnė nei nurodoma sutartyje, kreditoriaus reikalavimams patenkinti šio turto pakanka, atsižvelgiant į tai, kad kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti, ieškovės reikalavimas pripažinti povedybinę sutartį negaliojančia tenkinamas iš dalies, pripažįstant negaliojančia sutarties 4 punktą, Likusioje dalyje ieškinys atmetamas (CPK 178 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad jeigu yra prašymas ieškinyje sandorį pripažinti negaliojančiu, tai teismas, kuris patenkino šį reikalavimą, toje pačioje byloje privalo išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-701/2015). Pripažinus sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.), taikytina restitucija (CK 6.145 straipsnis). Povedybinę sutartimi perleistas turtas turėtų būti grąžintas abiejų atsakovų nuosavybėn, Kadangi automobilis realizuotas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ išregistruota, nuosavybės teisės grąžintinos tik į nekilnojamąjį turtą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 str. 1 d. analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą. CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Šioje byloje konstatuojamas ieškovės teisių pažeidimas, nors nepilna apimtimi, tačiau ieškovės ieškinys tenkinamas. Sprendžiant klausimą dėl patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijos, pažymėtina, kad šioje byloje konstatuota, jog ieškovė įrodė, jog povedybinė sutartis pažeidžia ieškovės interesus. Teismo vertinimu formalus bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, vien tik atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo. Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės ieškinio reikalavimai yra tenkinami, kad ginčą lėmė atsakovų veiksmai, teismas sprendžia, kad ieškovė turi teisę į visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 200 Eur už teisinę pagalbą, 423 Eur už turto vertinimą, 113 Eur sumokėtas žyminis mokestis, paduodant ieškinį. Šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir būtinomis, lygiomis dalimis išieškotinos iš atsakovų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 8 punktai).

Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas ieškovės apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimo, nepaskirstė šalių bylinėjimosi išlaidų, todėl sprendžiamas ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, klausimas. Paduodama apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 113 Eur žyminio mokesčio, nors už apeliacinį skundą privalėjo mokėti 75 Eur CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 4 ir 7 dalis), permokėtas žyminis mokestis grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ieškovės apeliacinis skundas 2021 m. balandžio 29 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patenkintas, 75 Eur žyminio mokesčio išieškotina lygiomis dalimis iš atsakovų.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų E. J. ir V. J. 2018 m. gegužės 18 d. sudarytos povedybinės sutarties 4 punktą, kuriuo sutuoktiniai sutaria, kad žemės sklypui 0,1188 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., UAB „(duomenys neskelbtini)“ identifikavimo kodas 304139139, 100 vnt. paprastosioms akcijoms ir transporto priemonei Subaru Outback, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keičiamas turto teisinis režimas ir žemės sklypas 0,1188 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., atitenka asmeninės nuosavybės teise V. J., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. paprastųjų akcijų ir transporto priemonė Subaru Outback, valstybinis Nr. JPK, - asmeninės nuosavybės teise E. J.

Taikyti restituciją ir grąžinti V. J. ir E. J. nuosavybės teises į žemės sklypą 0,1188 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r.

Povedybinė sutartis panaikinta ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kreditiniams reikalavimams tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ lygiomis dalimis iš atsakovų E. J. ir V. J. 1 811 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus vienuolika Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 38 Eur (trisdešimt aštuonis Eur) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. vasario 22 d.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja Aušra Volskytė