Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis P. P. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies, nepripažino sudavęs smūgius koja ir paaiškino, kad 2017-03-04 kartu su M. P. ir J. Š. 2017-03-04 vežė panelę į Akmenynų kaimą. Ją nuvežę paleido ir kartu su J. Š. nuėjo į parduotuvę, ten kažką pirko. Parduotuvėje buvo tik pardavėja. Kai išėjo iš parduotuvės, prie jų prisikabino nukentėjęs K. R. ir dar du asmenys, užkabino žodžiais, prašė kažką padėti. Kai jie nesutiko, M. P. su K. R. susistumdė. Po to M. P. nuėjo į automobilį, po kiek laiko iš jo iššoko ir tarp jo ir K. prasidėjo muštynės, kurios vyko už parduotuvės. Kai M. P. nukrito ant žemės, jis įstojo į muštynes, tai yra kai K. R. M. P. sudavė smūgį į galvos sritį ir M. P. parkrito. Tada jis trenkė nukentėjusiam K. R. į pakaušį ir į skruostą, nenorėjo jam suduoti į veidą. Atrodo, kad K. R. neparkrito. Muštynės tęsėsi toliau, prie jų dar prisijungė K. R. draugas. Po muštynių jie išvažiavo, bet jis apsižiūrėjo, kad pametė telefoną. Kai grįžo atgal, matė, kad K. R. trūkęs skruostas prie akies. Grįžę smurto daugiau nenaudojo. Kai atsitraukė nuo K. R., sudavęs jam porą smūgių galvos srityje į pakaušį, tada nukentėjusį pradėjo mušti M. P.. Pirmiausia jis nukentėjusiajam sudavė į pakaušį, po to į žandą ir atsitraukė. Po to išlindo muštis jau po kameroms ir vėl trenkė K. R. į galvos sritį.

Peržiūrėjus vaizdo įrašą 20170304428 nuo 17:35 val., kaltinamasis P. P. paaiškino, kad į parduotuvę įėjo jis ir J. Š.. Nukentėjusiojo parduotuvėje nebuvo. Nukentėjęs ir dar du asmenys stovėjo lauke. Iš parduotuvės išėjo dviese : jis su J. Š.. K. R. vaizdo įraše apsirengęs baltai, maišą laiko kitas asmuo, ne nukentėjusysis. Jie pasiginčijo ir jis nuėjo į automobilį. Visi trys, tai yra nukentėjęs ir dar du asmenys jį nusivijo, tai matosi įraše. Vaikšto jis ir jie visi trys. M. P. tuo metu stovėjo už kampo. Vaizdo įraše matosi, kaip mušasi M. P. su nukentėjusiuoju, dabar jis muša K. R.. Smūgį kojomis sudavė ne K. Vaizdo įraše matosi, kaip jis suduoda nukentėjusiajam ir kitam asmeniui smūgius. Galva smūgį nukentėjusiam suduoda M. P.. Dabar jis nukentėjusiam suduoda smūgį į pakaušį, antras smūgis, kurį sudavė nukentėjusiajam, buvo delnu į žandą. Kai nukentėjęs nukrito, jis atsitraukė. Nukentėjusįjį spardo M. P.. Jis buvo apsirengęs žalia striuke, M. P. buvo apsirengęs su marškiniais paraitotomis rankovėmis. Su civiliniais ieškiniais nesutinka. Nelabai pamena ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 2t., b.l.41-42) nesutinka, nes nežinojo, kad K. išmušta akis. Jis akies K. neišmušė. Nesutinka, kad K. sudavė smūgius, nuo ko jam buvo išmušta akis. Kai ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, jam buvo duota galimybė perskaityti protokolą, bet jo neskaitė, nes neturėjo laiko, reikėjo važiuoti į darbą. Nusikaltimo padarymo metu jis nebuvo girtas. Anksčiau treniravosi, sportavo. Kaltu neprisipažįsta visiškai dėl akies išmušimo. Pripažįsta, kad nukentėjusiajam sudavė smūgius į pakaušį ir į veidą. Kas nukentėjusiajam nuo suduotų smūgių atsitiko, nežino, mano, kad sukėlė fizinį skausmą. Nuo jo suduotų smūgių nukentėjusiajam negalėjo atsirasti kraujosrūvos. Nukentėjusiajam sudavė delnu smūgį į veidą. Nežino, gal kai M. P. spyrė, tada sužalojo K. akį. Kai grįžo ieškoti telefono, jis matė, kad K. buvo trūkęs skruostas po akimi. Kad nukentėjęs buvo sužalotas kitur, duomenų neturi. Muštynių metu M. nesistengė sulaikyti. Du kartus tyčia pastūmė K. R., tai pripažįsta, sudavė du kartus į galvos sritį, tai pripažįsta, nepripažįsta, kad jam spyrė. Sudavė nukentėjusiajam į pakaušį ir į kairį žandą, tuo metu, kai nukentėjusiajam buvo iš kairės pusės. Į veido dešinę pusę jam nesudavė. Su M. P. apie incidentą kalbėjo. M. P. minėjo, kad gal prakirto K. dešinės pusės paakį. Incidentas įvyko dėl nukentėjusio kaltės. Jis įsijungė į konfliktą, nes gynė M. Šiandien duoda teisingus parodymus. Yra nufilmuota gal ne viskas, lyg dar kažkas vyko už kampo. Ten nukentėjęs stumdėsi su M. P.. Jis dabar nedirba, su broliu atidarė savo firmą. Gyvena iš santaupų, turto neturi. Gyvena ir pas brolį, ir pas tėvus, išlaikytinų neturi. Įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) dirbo praeitais metais iki rudens ir dar ten dirbo šiais metais. Tai sezoninis darbas.

Ikiteisminio tyrimo metu P. P., įteikus jam pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio1 dalyje, apklaustas kaip įtariamasis paaiškino, kad su įtarimu sutinka, kaltę pripažįsta. 2017-03-04 dalyvavo muštynėse su M. P.. 2017 m. kovo 4 d. su draugais prie Igliaukos ežero kepė šašlyką, alkoholinių gėrimų nevartojo, o M. P. buvo išgėręs.Nepamena ar nuo ežero, ar J. S. paskambinus, vyko parvežti J. S. panelės G., pavardės nežino, į Akmenynų kaimą. Pakeliui sustojo prie Akmenynų kaimo parduotuvės, G. jau buvo parvežę namo. J. mašina BMW, numerių nepamena, vyko keturiese, t.y. jis, J., G. ir P. Su J. pažįstami seniai, G. ir P matė pirmąkart. Paleidus G., jei tiksliai pamenu, J. ir P. P. ėjo į parduotuvę. P. liko mašinoj. Išėjus į lauką ir K.- nukentėjęs(R.- tyrėjo pastaba), pradėjo kabinėtis, agresyviai kalbėti, pradėjo vadinti bailiais, dar kažkaip, prie jo prisijungė kitas vyras, buvęs kartu su juo, jie pradėjo stumdytis, ir apsistumdę ėjo link mašinos, ir belipant į mašiną, K. kažką įžeidžiančio pasakė P., ir šis nesusivaldęs smogė jam, bet nepamena, ar pataikė. Tuomet prisijungė ir P. P., kuris sudavė smūgius daugiausiai K. draugui (K. S.- tyrėjo pastaba), o P. mušėsi su K. R., prasidėjus muštynėms, P. P. sudavė kelis smūgius R., ir jį pastūmė, po to su juo mušėsi P., o P. P. su S. Nepamena, kad būtų matęs kraujo nei ant R., nei ant S. kūno po jo suduotų smūgių. Nepamena, į kurias kūno dalis mušė tuos vyrus ir kiek smūgių sudavė, pamena, kad mušė kumščiais, o kojomis lyg nespardė, į galvą tikrai nė vienam nespyrė. Jei gerai pamena, po jo smūgių R. nekraujavo. Mušėsi su K. R. ir K. S., nes susipyko, t.y. jie išprovokavo savo įžuliu elgesiu, necenzūriniais žodžiais. Gailisi dėl muštynių, žalą atlygins, šiuo metu dirba, todėl pagal išgales padengs R. patirtus nuostolius. Sutinka su sutrumpintu įrodymų tyrimu (2t., b.l. 41-43).

Kaltinamasis M. P. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino, nurodydamas, kad sudavė tik du smūgius į veidą, bet ne į akį ir paaiškino, kad pripažįsta, kad stūmė K. R. ir jam spyrė, kur pataikė, nežino. Pripažįsta, kad K. R. sudavė į galvos sritį, bet to gerai nepamena. Nepamena, ar K. R. spyrė. Sudavė nukentėjusiajam smūgį kumščiu į galvą ir pora kartų spyrė koja į krūtinės sritį, tai pripažįsta. Kepė šašlykus, po to į Akmenynų kaimą nuvežė J. Š. draugę. Kai ją paleido prie namų, P. P. su J. Š. nuėjo į parduotuvę, o jis liko sėdėti automobilyje. Prie jų prisikabino nukentėjęs. Kai P. P. su K. R. pykosi ir stumdėsi, jis išlipo iš automobilio ir juos išskyrė. Tačiau K. R. grįžo ir vėl padėjo kabinėtis prie P. P. tuo metu, kai jis sėdėjo automobilyje. Automobilio langas buvo atidarytas ir girdėjo, kaip nukentėjęs ir su juo buvę asmenys vadino jį necenzūriniais žodžiais. Jis išlipo iš automobilio, paklausė jų, kas negerai. Tada K. R. jam sudavė ir jis parkrito. Tuomet iš automobilio išlipo P. P.. Jis du kartus pastūmė nukentėjusį, sudavė jam smūgį ir į krūtinę du smūgius koja. Po muštynių išsiskirstė, po to grįžo ieškoti pamesto P. telefono, telefoną buvo radęs vienas iš muštynių dalyvių ir atidavė. Su civiliniais ieškiniais nesutinka. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 2t., b.l.14-15) sutinka iš dalies, nesutinka su suduotu smūgiu, kai K. R. parkrito. Nesutinka su tuo, kad pats parkrito. Jis parkrito nuo K. R. jam suduoto smūgio į galvos sritį. K. R. parkrito po antro pastūmimo. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 2t., b.l.20-21) sutinka iš dalies. Prašo vadovautis jo šiandien duotais parodymais. Kad K. R. sumušė, su tuo sutinka. Jam spyrė į krūtinės sritį ir kartą sudavė ranka į veido sritį. Iš dalies K. R. tikrai nuskriaudė. Du kartus spyrė jam koja. Nebuvo įsigilinęs į vaizdo įrašą, todėl kaltę ikiteisminiame tyrime pripažino. Girtumas neturėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui. Jei K. R. jam nebūtų sudavęs, muštynės nebūtų įvykę. Kad K. R. pataikė į dešinę akį, nepamena. Dirba UAB (duomenys neskelbtini), gyvena su senele, savo vardu registruoto būsto neturi. Uždirba 560 eurų. Jo mama yra neįgali, nevaldo kojų, jis padeda mamai. K. R. dėl muštynių atsiprašė. Nežino, ar nuo jo smūgių K. R. bėgo kraujas. Matė, kad K. R. iš dešinės veido pusės bėgo kraujas. Kai po smūgio atsistojo, du kartus pastūmė K. R.. Atrodo po P. P. nukentėjusiajam suduotų smūgių sudavė K. R. dešine ranka į veidą. Nufilmuota yra viskas. Savo vardu registruotino turto neturi.

Ikiteisminio tyrimo metu M. P., įteikus jam pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, apklaustas kaip įtariamasis paaiškino, kad su įtarimu sutinka, kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. 2017-03-04 jis su draugais prie Igliaukos ežero kepė šašlykus, jis vartojo alkoholinius gėrimus. Po to Juozo automobiliu BMW vežė G. į Akmenynų kaimą. Kartu važiavo ir vaikinas vardu P. G. paleido Akmenynų kaime prie parduotuvės, esančios daugiabutyje. Paleidus G., J. ir P. nuėjo į parduotuvę, o jis liko automobilyje.G. J. ir P., prie jų priėjo K. R., kuris kažko jų paprašė, bet jo paprašė, jis dėl girtumo neprisimena. Su P. K. apsižodžiavo, P. išlipęs iš automobilio susistumdė su K. R., smūgių nesudavė. Jis ir J. išskyrė P. ir K., P. įsodino į automobilį. Jis irgi įsėdo į automobilį ir tada K. kažką tiesiogiai jam pasakė, bet ką pasakė ar pavadino įžeidžiančiai, nepamena. Jis iššoko iš automobilio, stūmė K. ir pats pargriuvo bestumdamas K. Tuo metu išlipo P. ir susimušė su kitu jam nepažįstamu buvusiu prie parduotuvės aukštu vaikinu. Jis atsistojo ir kumštimi trenkė vieną smūgį K. į veido sritį, dėl ko K. griuvo ant pievelės, prie medžio. Tada pargriuvusiam ( K. R. gulėjo ant šono) spyrė į priekinę kūno dalį vieną kartą, kur pataikė, nežino, bet galėjo pataikyti į veidą.Atsisukęs pamatė, kad P. už kojos laiko tas aukštas jaunuolis ir po to muštynės baigėsi. Jis atsimena, kad K. R. pastūmė, trenkė ranka vieną smūgį į veidą ir spyrė koja. Ar sudavė daugiau smūgių, neprisimena. Kiek jis atsimena, P. K. R. smūgių nesudavė, bet tiksliai pasakyti negali. Po įvykio jis matė, kai K. R. atsistojo, jo buvo prakirstas dešinės akies antakis, bėgo kraujas. Jis suprato, kad tai jo suduotų smūgių pasekmė. Jam K. R. smūgių nesudavė. Buvo neblaivus, nesuvaldė savęs ir sudavė smūgius K. R. ( 2t.,b.l.14-15).

Ikiteisminio tyrimo metu M. P., įteikus jam pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, apklaustas kaip įtariamasis paaiškino, kad su įtarimu sutinka, labai gailisi, lieka prie savo parodymų, duotų 2017-04-06. Papildomai parodo, kad pirmoje apklausoje įvardintą asmenį – P., atpažįsta iš tyrėjos parodytos nuotraukos, kaip P. P.. Su juo nebendrauja ir po įvykio nesimatė. Kaip minėjo pirmoje apklausoje, konfliktą pradėjo K. R., iš pradžių su P. jiedu apsižodžiavo, apsistumdė, po to M. P. su J. P. atitraukė nuo K. ir įsodino į mašiną P., bet po to K. kažką įžeidžiančio pasakė M. P.. Tuomet jiedu pradėjo stumdytis, tada prisijungė P., ir kiek pamena P. mušė kitą asmenį, nepamena, kad P. būtų sudavęs smūgius K., bet pamčius vaizdo įrašą, atpažįsta save ir P., kur matosi, kad abu muša K. R.. Pamačius vaizdo įrašą, nežino ar nuo jo smūgių, ar nuo P. buvo kruvinas K. R. veidas. Labai gailisi, kad įsivėlė į muštynes ir pasidavė R. provokacijai. Žalą atlygins (2t., 20-22 ).

Nukentėjusysis K. R. paaiškino, kad kovo 4 d. po 17 val. atvyko į Akmenynų kaime esančią parduotuvę apsipirkti. Įvyko kivirčas su kaltinamaisiais. Dėl ko ir kaip kivirčas įvyko mažai gali ką pasakyti, nes po viso to mažai ką prisimena, tik iš filmuotos medžiagos. Konfliktas įvyko prie parduotuvės, jam buvo suduoti smūgiai. Pradžioje jam buvo suduoti smūgiai į galvą, jis nugriuvo ir po to jau nepamena, kas vyko. Smūgius sudavė abu kaltinamieji. Pradžią pamena, po to jau nepamena. Pradžioje jam sudavė smūgius ranka. Kai jau nukritęs gulėjo ant žemės, nepamena, bet jautė, kad jį spardo. Po to jis pagulėjo, atsikėlė ir nuėjo į parduotuvę. Parduotuvėje apsivalė sukruvintą akį, pabuvo parduotuvėje, kad kaltinamieji neateitų ir išėjo namo. Parduotuvėje nebuvo jokių asmenų, tik pardavėja. Pardavėja jį matė. Į medikus kreipėsi sekančią dieną, nes buvo ir sveika akis aptinusi. Mama vežė jį pas gydytojus. Tą pat vakarą nesikreipė į medikus, nes nemanė, kad viskas taip rimta, o sekančią dieną net ir sveika akimi nematė. Po smūgių jam skaudėjo galvą ir akį, kraują nusivalė nuo sužeistos akies. Gydėsi Kauno klinikinėje ligoninėje, jam buvo sužaloti akies audiniai. Jį operavo, po to gulėjo ligoninėje. Dabar neteko regėjimo dešine akimi, ja visiškai nemato. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 1t., b.l.49-50) sutinka, tuo metu geriau prisiminė. Civilinį ieškinį palaiko. Turėjo išlaidų, nes reikėjo pirkti vaistus, reikėjo važiuoti į Kauno klinikas. Prašo atlyginti ir neturtinę žalą. Neteko akies, jau niekada ja nematys. Su sveika akimi jau šiek tiek geriau, pergyvena dėl to, sunku netekus akies. Įvykio dieną buvo gėręs kelis butelius alaus 0,5 l. talpos. Alus 5 laipsnių stiprumo. Gal šiek tiek jautėsi apsvaigęs. Negali pasakyti, ar galėjo išprovokuoti įvykį. Iki įvykio buvo registruotas darbo biržoje, gyvena iš vaikų socialinės pašalpos. Turi keturis vaikus aštuonių, dvylikos, penkių ir trijų metų. Vaikus augina su sugyventine. Augina du savus vaikus ir du vaikus iš pirmos jo santuokos. Savo vardu turto neturi. Gyvena mamos namuose. Ūkyje laiko paukščių. Sužalojimas turėjo įtakos jo gyvenimui. Pablogėjo jo sveikata ir vaikai vis klausinėja, kas jam nutiko. Po sužalojimo negali nieko sunkiai kelti dėl akies, gali kelti ne daugiau 10 kg. Sunkiau kelti gydytojai uždraudė. Praėjo metai laiko, tačiau akis dar pilnai nesugijusi. Keičiantis orui, akį pradeda skaudėti, perštėti. Kaltinamieji jo neatsiprašė. Kai įvyko įvykis prie parduotuvės ar aplink buvo žmonių, neprisimena. Kovo 5 d. jį tik apžiūrėjo gydytoja, kokia gydytoja buvo nematė, nes tuo metu nematė abiem akim. Siuntimo gydytoja nerašė, apžiūrėjusi išleido juos namo. Gydytoja pasakė, kad yra sunkus sumušimas ir išleido namo gydytis, liepė dėtis ant akies kompresus. Viena akis šiek tiek atslūgo, sužeista akis neatslūgo. Tada pakartotinai kreipėsi pas gydytoją. Jam žalos niekas neatlygino. Paskutinį kartą pas gydytoją buvo šiais metais vasario 9 dieną, Gydymas tęsiamas toliau. Sekantis vizitas po trijų mėnesių gegužės mėnesį. Pirmą smūgį jam sudavė asmuo apsirengęs ruda striuke. Kitas asmuo buvo su „maikute“ trumpomis rankovėmis. Pirmas smūgis buvo suduotas į dešinę akį, sudavė asmuo apsirengęs ruda stiuke. Mano, tų smūgių į tą pat akį galėjo būti ir daugiau. Nemano, kad viskas atsitiko po pirmo smūgio, nors po jo jautė fizinį skausmą. Po pirmo smūgio, kur dar buvo suduoti smūgiai, nepamena. Ar po pirmo smūgio bėgo kraujas, negali pasakyti. Kas vyko po pirmo smūgio, negali pasakyti. Negali pasakyti, ar dar gavo smūgių į dešinę akį. Jis nesudavė vaikinams smūgių. Nepamena, ar buvo nusiteikęs agresyviai. Gal ką jiems galėjo pasakyti žodžiais. Vaikų mama, jo pirmoji žmona, vaikų iš pirmos santuokos neaugina, juos auginu jis. Išlaikymas priteistas, pinigus moka vaikų išlaikymo fondas. Kairė akis taip pat buvo pažeista, bet su yra atgavęs pilnai regėjimą. Kovo 5 d. buvo pas gydytoją. Gydytoja liepė dėtis kompresus, kad akies patinimas atslūgtų. Negalėjo atsimerkti ta akim, nežinojo, kad ta akimi nematys. Vaizdo įraše jis buvo apsirengęs šviesiai rudu megztiniu su gobtuvu. Pirmas smūgis buvo į veidą, į akį ir tada jis nukrito.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas K. R. kaip liudytojas paaiškino, kad kad 2017-03-04 apie 17:40 val. atėjo į parduotuvę, esančią Akmenynų k., Kalvarijos sav. priduoti tarą. Atėjo prie parduotuvės vienas. Prie parduotuvės, buvo K. S. ir D. S.. Buvo išgėręs alaus, bet girtas nebuvo. Atsimena, kad prie parduotuvės įvyko konfliktas su dviem nepažįstamais asmenimis: vienas buvo apsirengęs striuke, tamsios spalvos, gali būti rudos spalvos, o kitas buvo marškinėliais trumpomis rankovėmis. Dėl ko kilo konfliktas, nepamena. Konflikto metu pajuto smūgį koja į galvą, nugriuvo ir po to jis jau neatsimena nieko. Kuris iš jaunuolių sudavė smūgį ir ar daugiau sudavė smūgių taip pat negali pasakyti, neatsimena. Tik atsipeikėjęs, pamatė, kad kraujuoja iš dešinės akies, taip pat jautė galvos skausmą. Kad sužalota akis matė Akmenynų parduotuvės pardavėja I. S.. Po įvykio į medikus iš pradžių nesikreipė, negalvojo, kad bus rimti sužalojimai, galvojo, kad tik sumušimai ir jie praeis savaime. Tačiau pablogėjus sveikatai, 2017 m. kovo 13 d. kreipėsi į Kalvarijos PSPC centrą pas šeimos gydytoją I. A., kuri išsiuntė tolimesniam gydymui į Kauno klinikų Akių kliniką, kur buvo atlikta dešinės akies operacija. Klinikose gydėsi iki 2017 m. kovo 30 d. Balandžio 13 d. turi atvykti pas medikus į Akių kliniką konsultacijai ir tyrimams atlikti. 2017 m. kovo 4 d. įvykio metu, kuomet buvo sužalotas, vilkėjo šviesios spalvos bliuzonu su gobtuvu, juodos spalvos kelnėmis (1t., b.l.49-50).

Liudytoja I. S. paaiškino, kad dirba Akmenynų kaimo parduotuvėje. Kaltinamieji buvo atėję apsipirkti ir pro langą matė, kaip mušėsi vienas iš kaltinamųjų ir K. R.. Ji neatpažįsta ir neatsimena, kuris iš kaltinamųjų buvo užsukęs apsipirkti į parduotuvę. K. R. pažįsta kaip parduotuvės klientą. Tą įvykio dieną K. R. matė tik po muštynių. K. R. buvo viena akis kruvina Ji davė K. R. popierinių rankšluosčių, kad nusivalytų kraują. Apie muštynes K. R. jai nesakė nieko, ji tik matė tiek, kiek matėsi pro langą. Mušėsi kumščiais, kas kuriam sudavė nematė, tik ji matė, kad mušėsi ir negali pasakyti, kas kuriam sudavė. Neprisimena datos kada, tai buvo tos muštynės. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 1t., b.l.95-96) sutinka. Per parduotuvės langą matė, kas yra priekyje. Matė, kaip K. R. mušėsi su vienu iš kaltinamųjų asmenų. Mušėsi rankomis. Nematė, ar stovėjo, ar gulėjo, mušėsi, kiek atsimena, dviese, jie bėgiojo, stovėjo ir mušėsi. Atpažinimas ikiteisminio tyrimo metu su ja nebuvo daromas, todėl negali atpažinti, kas su K. R. mušėsi. Tą dieną K. R. matė tik po sumušimo. Muštynės, kurias ji matė, truko apie 5 minutes. Ji matė lyg dviese ten buvo, o ar buvo daugiau neatsimena. Be sumuštos akies, matė, kad viena veido pusė buvo kruvina, o kuri pusė neprisimena. Veidas kraujavo, todėl negalėjo suprasti, iš kurios tiksliai veido srities. Negali tiksliai suprasti, nes buvo didelis kraujo kiekis. K. R. neprašė iškviesti medicininės pagalbos, jis vėliau apsipirko, pirmiausia atnešė tarą priduoti, o paskui apsipirkti. K. R. dažnai ateina į parduotuvę, taip kas antrą dieną. K. R. yra normalus žmogus, mandagus klientas. Tą įvykio dieną K. R. buvo gal truputį išgėręs, kvapas buvo. K. R. elgėsi normaliai, nesvirduliavo. Muštynių dalyviai vėliau į parduotuvę negrįžo ir ji jų nematė. K. R. nedažnai perka alkoholį, būna savaitgaliais nusiperka.

Ikiteisminio tyrimo metu I. S. apklausta kaip liudytoja paaiškino, kad ji dirba N. N. priklausančioje parduotuvėje, 2017-03-04 apie 16.30 val. - 17 val. atėjo du jaunuoliai pirko alaus. Po kelių minučių į parduotuvę įėjo į K. R. su K. S.. Matė, kad K. R. veidas kruvinas. K. R. užsiminė, kad "gavo mušti", bet pats nežino nuo ko. Kas sumušė K. R., nežino (1t., b.l. 95-97).

Liudytojas D. S. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta, pažįsta K. R.. Matė, kad ten nepažįstami susimušė. To įvykio metu jis buvo prie parduotuvės, atėjo K. R. ir jie kalbėjosi, o tie privažiavo prie jų automobiliu ir išlipo, buvo dviese, persimetė žodžiais su K. R. ir pradėjo muštis. Nepasakys, kas ir ką sudavė, bet matė, kai K. parkritęs ant žemės, jį mušė rankomis. Jis stovėjo toliau nuo jų. Po to susėdo į automobilį ir išvažiavo, o K. R. tuo metu atsistojo ir jis matė, kad K. R. akis kraujuoja. Konflikto pradžia buvo tie nepažįstamieji, kurie buvo išlipę prie parduotuvės ir stovėjo, stumtelėjo petimi ir pastūmė K. R.. Kas kaip buvo apsirengę, nepamena. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais sutiko ( 1t., b.l.109-110). Matė, kad K. R. buvo parkritęs, o nuo ko parkrito, negali pasakyti. Neprisimena, nuo ko kilo konfliktas, turbūt kilo nuo žodžio. K. R. gulėjo ant žemės, o kiti asmenys nuėjo tuo metu nuo jo. Kai vienas iš tų jaunuolių nusivilko drabužius, jis suprato, kad norėjo muštis. Jis buvo tą dieną išgėręs su S. Kartu su K. R. negėrė, nepasakys, ar K. R. buvo išgėręs, nepastebėjo, ar buvo girtas.

Ikiteisminio tyrimo metu D. S. apklaustas kaip liudytojas paaiškino, kad 2017 m. kovo 4 d. galimai apie 17:30 val., su K. S. atėjo prie parduotuvės, esančios Akmenynų k., priklausančios N., pavardės nežino.Prie parduotuvės sutiko K. R., su juo kalbėjos prie parduotuvės. D. S. su K. S. buvo išgėrę, o ar išgėręs buvo K. R., nežino. Bekalbant prie minėtos parduotuvės privažiavo automobilis, šviesios spalvos, "kaulo" spalvos, markės, modelio, valstybinių numerių neįsidėmėjo. Iš automobilio išlipo du nepažįstami jaunuoliai, gal apie 25 metų amžiaus, vienas aukštesnis apie 1, 80 m. ūgio, o kitas žemesnis, galėjo būti iki 1, 70 m., kitų išskirtinių bruožų neįsidėmėjo. Abu jaunuoliai užėjo į parduotuvę, o vairuotojas liko automobilyje. Ar jaunuoliai buvo blaivūs, nežino. Jaunuoliams išėjus iš parduotuvės, kažkuris iš jaunuolių K. R. paklausė: "ko žiūri?" Pastarasis atsakė, ar jis negalintis žiūrėti. Nuo to prasidėjo tarpusavio žodinis konfliktas, t.y. tarp jaunuolių ir K. R.. Jaunuoliai įsėdo į automobilį, kuriuo buvo atvažiavę, po to vėl išlipo, vienas iš jaunuolių žemesnis, nusivilko viršutinį bliuzoną, liko tik su marškinėliais trumpomis rankovėmis ir jie vėl priėjo prie K. R. ir jie tarpusavyje susistumdė. Viskas vyko priekyje parduotuvės, t.y. prie parduotuvės paradinių durų, o D. S. nuėjo už parduotuvės kampo. Besistumdydami ir besižodžiuodami paėjo nuo parduotuvės pievelės link. K. S. priėjo prie besiginčijančių K. R. ir jaunuolių. Kas ten vyko, D. S. nematė. Jaunuoliams išvažiavus pamatė, kad sužalotas K. R., t.y. matėsi sumušimas akies srityje, kuri akis buvo sužalota neįsidėmėjo. Apie sužalojimą su K. R. nekalbėjo. Prieš įvykį K. R. buvo sveikas, nesužalotas. Ar mušė ir kas mušė K. S., nematė. Viskas vyko akimirksniu. Iš automobilio buvo išlipę tik du jaunuoliai, vairuotojas iš automobilio neišlipo. Jaunuolių atpažinti negalėtų, nes veido bruožų neįsidėmėjo (1t., b.l.109-110).

Liudytojas J. Š. paaiškino, kad pažįsta kaltinamuosius, jie jo draugai, o K. R. nepažįsta. Jam yra žinoma, kad vyko konfliktas ir muštynės. Pavežė G. Ž. į Akmenynų kaimą. Matė, kad buvo trys žmonės prie parduotuvės, jie buvo girti. K. R. dar konfiktavo su M., kur buvo prie parduotuvės. Nežino, dėl ko ginčijosi, piktai kalbėjo, pastūmė M. kažkuris ir prasidėjo muštynės tarp M. ir nukentėjusiojo, dar buvo P.. Negali pasakyti, kas ir kam kokius smūgius sudavė. M. pastūmė ir kirto K., jis parkrito ir atsikėlė, į galvą kirto M., o nukentėjęs parkrito. Atsistojo ar ne negali pasakyti, neatsimena smulkių detalių, kai atsistojo nukentėjęs daugiau nebuvo muštynių. Kartu su kaltinamaisiais vežė draugę G., buvo Marijampolėje. Visi trys nebuvo vartoję alkoholį automobilyje. Po muštynių grįžo pasiimti telefono. Lyg nebuvo pokalbio apie tas muštynes. G. muštyniu metu buvo namuose. Nukentėjusysis ir jo draugai buvo girti, o kaltinamieji nebuvo girti. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 1t., b.l.148-149) sutinka, kai buvo apklausiamas, geriau prisiminė aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu J. Š. apklaustas kaip liudytojas paaiškino, kad yra M. P. pažįstamas nuo mokyklos laikų. Taip pat pažįsta ir P. P. apie metus laiko. 2017 m. pavasarį, galėjo būti kovo mėn., pažįstama G. Ž. parašė į Facebook (toliau - FB), kad parvežtų ją iš Marijampolės į Akmenynų km. Dar iki važiuojant pas G., parašė M. P. irgi per FB, ir paprašė, kad paimtų juos su P. ar nuo Igliaukos ežero ar nuo pirties, tiksliai nepamena. Jis dažnai draugus ir pažįstamus paveža, kai paprašo pagalbos. Pirmiausiai paėmė P. ir M., o paskui paėmė G.. Tada važiavo į Akmenynų kaimą. M. su P. buvo išgėrę alkoholio, nuo jų sklido alkoholio kvapas. Parvežus G., M. paprašė, kad J. Š. nupirktų jiems alaus, nes jie neturėjo paso. Kažkuris ėjo kartu. Parduotuvėj nusipirko alaus ir išėjo. Prie parduotuvės stovėjo trys vyrai, stambesnio kūno sudėjimo, apie 40 m. amžiaus. Kažkuris iš tų prie parduotuvės buvusių vyrų kažką užgaulaus pasakė ar P., ar M., tiksliai nepamena. Tie vyrai taip pat buvo akivaizdžiai vartoję alkoholio, nes nuo jų taip pat sklido alkoholio kvapas. Kol jie ginčijosi, J. Š. nuėjo į mašiną. Mano, kad gal P. kažką jie pasakė, kol juodu su M. buvo parduotuvėj. Tiksliai nepamena. Matė kaip mušasi P. su M. ir tais trim vyrais. Viskas vyko labai greitai, matė kad visi mušėsi rankomis- lyg kumščiais, bet tiksliai nepamena. Kas pirmas pradėjo muštynes nežino, dėl ko kilo muštynės taip pat nežino. Nežino ar spardėsi, matė kad ir viena (P. su M.) ir kita (trys vyrai stovėję prie parduotuvės) pusė buvo nukritę ant žemės, bet tiksliai, kurie asmenys ką darė ir kaip buvo sužaloti nepamena, ne viską matė, be to praėjo daug laiko, o ir truko muštynės labai trumpą laiką. Po to P. su M. atėjo į mašiną ir visi nuvažiavo į Igliauką, bet po poros minučių P. pasigedo telefono, todėl grįžo atgal, greičiausiai muštynių metu jį pametė. Telefoną buvo paėmęs kažkuris vyras, bet kuris nepamena, ir padavė telefoną atvykusiam P. Nežino, ar galėtų atpažinti tuos vyrus, su kuriais P. ir M. mušėsi. Kažkurio iš vyrų po muštynių veidas buvo kruvinas, bet kurio nepamena. Vaizdo įraše atpažįsta M. P., kuris buvo apsivilkęs trumpomis rankovėmis marškinėlius, kokios buvo kelnės nepamena, žino, kad tamsios spalvos, ir daugiausia mušėsi su asmeniu vilkinčiu balta striuke, o kitas asmuo buvo lyg su striuke ar džemperiu su gobtuvu- P. P., jis pirmas smūgiavo vyrui balta striuke, o paskui pargriuvo spirdamas kitam asmeniui, kuris pagavo jo koją, kaip matyti vaizdo įraše (1t., b.l. 148-150).

Specialistas V. V. paaiškino, kad savo išvadą palaiko. Atsakyti, jei K. R. būtų suteikta med. pagalba tuoj po sužalojimo, negali, nes vyko pūliavimas, kraujas senas, po traumos, vargu, ar galima buvo ką nors padaryti, bet kategoriškai negalėtų atsakyti. Prisimena vaizdo įrašą. Tiek nuo vieno, tiek nuo kito kaltinamojo veiksmų galėjo būti padarytas sužalojimas. Galėjo būti padaryta ir vienu poveikiu, galėjo būti padarytas ir vienas smūgis. Kai analizavo med. dokumentus ir vaizdo medžiagą nepastebėjo, kad trūkę buvo akies audiniai. Akies audiniai galėjo trūkti įvykio metu. Procesas yra fiziologiškas. Kiek trūko audiniai ir kurioje vietoje trūko, tai turi reikšmės, būna, kad išgelbsti regėjimą, bet būna, kad ir ne.Išgelbėjimo tikimybė priklauso nuo visko ir nuo kreipimosi į gydymo įstaigą, ir nuo sužalojimo masto, jei nukentėjęs būtų kreipęsis iškarto-kol nuvyks pas gydytoją kol prieis, tas procesas vyksta, jau ir po 5 min. akiai kartais nieko negali padaryti. Turėjo iš Kauno klinikų visą istoriją ir ten buvo surašyti sužalojimai, sužalojimo sunkumui nustatyti, jam pakako tos medžiagos, kurią turėjo. Sunkumo mastas nesikeistų, mastas išliktų sunkus, galėtų galbūt pasunkėti tas mastas, obuolys turbūt raukšlėjasi, jei pašalins akies natūralų obuolį, darbingumo procentas padidėtų. Galėjo būti ne tik nuo vieno poveikio padarytas sužalojimas, bet ir nuo kelių poveikių.

Liudytoja B. J. paaiškino, kad dirba Universitetinėje Kauno ligoninėje akių klinikoje gydytoja. K. R. lankosi pas ją konsultacinėje poliklinikoje. K. R. pateko pas ją gydytis stacionare 2017 m. Buvo ne jos budėjimas, o kitos gydytojos, ji padėjo gydytojai operuoti, po to pasiėmė ligonį gydyti. Ligonį pamatė operacinėje ar prieš operaciją. Ligoniui operavo sužeistą dešinę akį. Operacijos metu buvo rastas didelės apimties akies obuolio pažeidimas su negrįžtamai pakitusiais vidiniais dangalais, jie buvo susimaišę su senais kraujo krešuliais ir visokiais elementais. Tai įvyko traumos metu. Uždegimas vystosi jau praėjus laikui. Audinių pakitimas buvo padarytas traumos metu. Gydymas tokių ligonių nesibaigia niekada. Ilgą laiką vyksta randėjimas, visa gyvenimą yra sveikosios akies uždegimo rizika. Didelės apmties pažeidimas su audinių netekimu yra susiję siptaine rizika. Praėjus dviems trims savaitėms, žmonėms iki 40-60 metų po įvykio sveikoje akyje gali atsirasti uždegimas, kuris gali pražudyti negrįžtamai sveikąją akį. Tokių atvejį ji yra mačiusi. Yra ligonio pasirinkimas dėl kosmetinės operacijos, tai yra neprivalomas dalykas. Yra įvairūs apmokėjimo būdai. Jei nesikartoja uždegimai, akis stabili, galima bandyti uždėti plonesienį protezą. Tačiau plokštelė gali spausti, gali būti nuograužos. Yra akių protezavimo kabinetas, ligoniai gali kreiptis turėdami trijų gydytojų konsiliumo išvadą. Galima bandyti ir kitą kelią. Jei akis rami, galima bandyti šalinti akies obuolį ir, įdėjus protezą ar jo neįdėjus, dėti plonasienį protezą. Jei ligonis draustas, jis turi teisę kartą į du metus gauti protezą nemokamai. Jie susiuva žaizdas, kad liktų organas, labai retai akis šalinama. Žmogui mielesnė sava akis, kad ir nematanti. Mano, kad regėjimo funcijų nebūtų buvę galima išsaugoti. Drįstų sakyti, kad jei K. R. būtų atvykęs iš karto po traumos, regėjimo nebuvo galimybės išsaugoti. Akies sienelės žaizdos randėja po kelių savaičių. Prasiardžius puikiai mato akies ilgį. Prapjovus matėsi, kad viskas pabalę. Yra eilinė gydytoja, jos darbo stažas 38 metai. Asistavo mokslų daktarei, žymiai jaunesnei kolegei. Bet kokiu atveju, kada ligonis beatvyktų, stengiasi uždaryti sužeidimą. Jei neatsiranda uždegimų, galima galvoti apie rekonstrukcines operacijas. Šiuo metu nematė galimybės išgelbėti regėjimą. Namano, kad turėjo tikslą nustatyti, kiek dienų po traumos nukentėjęs matė. Įdomu kas ligonį apžiūrėjo iki jos ir ką mate. Geriausiu atveju ligoniui galėjo būti šviesos jutimas su neteisinga projekcija. Po sužalojimo ligonis turėjo nematyti, arba turėjo būti šviesos jutimus. Ligonio buvo labai ištinę vokai. Akies obuoliuko skaidulos išeina kaip nervų skaidulos, mano, nervų skaidulos žuvo.

Liudytoja D. R. paaiškino, kad iš vakaro sūnus buvo sumuštas prie Akmenynų parduotuvės. Atvažiavo į parduotuvę ir parsivežė sūnų. Kitos dienos ryte sūnaus abi akys buvo užtinę, nuvežė jį į Kalvarijos ligoninės priėmimą, jai ten pasakė, kad dėti kompresus, kol atslūgs patinimas, nes kitaip akių negalima apžiūrėti, todėl ir nevažiavo į Marijampolės ligoninę. Ji dėjo kompresus, sūnaus viena akis atslūgo, o antra akis neatslūgo, kraujavo, tada kreipėsi į šeimos gydytoją, kuri parašė siuntimą į Kauno klinikinę ligoninę, sūnus nuvažiavo ten ir jį operavo tą pačią dieną. Kai nuvyko į Kalvarijos ligoninės priėmimo skyrių, koks buvo gydytojas, nežino. Visą laiką buvo su sūnumi. Gydytojas pasodino sūnų ant kėdės, bandė praplėšti abi akis, bet kadangi sūnui labai skaudėjo, liepė dėti kompresus, kol akių patinimas atslūgs. Jokie dokumentai ligoninėje nebuvo pildomi, sūnaus asmens dokumento neprašė, paklausė tik pavardės. Gydytojas liepė dėti šalto vandens kompresus. Ta viena akis buvo raudona, sveikoji akis atslūgo. Kai pradėjo skaudėti sužeistą akį, vėl kreipėmės į Kalvarijos ligoninę. Šeimos gydytoja išrašė suntimą ir tą pat vakarą sūnus Kauno klinikose buvo operuotas. Sūnus nieko nematė, todėl ji sūnų vežė į Kalvarijos ligoninę. Vyko į ligoninės priėmimo skyrių apie 9:30 val. Sesutė iškvietė budintį gydytoją. Paklausė, iš kur yra, pas ką gydosi. Viena akis buvo labiau užtinusi. Ta akis, kurios sūnus jau neturi, pabrinko ir vis tino. Ta kita akis buvo mažiau užtinusi, matėsi plyšelis. Sūnų vedė, paėmusi už rankos. Po įvykio praėjus trims dienoms, kairė akis pradėjo atslūgti, sūnus ja jau matė. Su sūnumi po įvykio buvo keturias dienas, po to vėl išvyko dirbti į Vokietiją. Sveikoji sūnaus akis pagerėjo, antroji- ne. Gydytoja liepė dėti kopresus, jie taip ir darė, kad akių patinimai atslūgtų ir gydytojai galėtų apžiūrėti akis. Sūnų atvažiavo pasiimti prie parduotuvės, sūnui akys užtino sekmadienį. Po sumušimo sūnus dar kažkiek matė, kiek -nežino, bet į mašiną jis nuėjo pats. Gydytoja sakė, kad akies patinimas gal atslūgs. Šeštadienį sūnui akis tik labai skaudėjo. Šeštadienį sūnus dar pats nuėjo į tualetą, o sekmadienį jau reikėjo vesti.

Liudytoja G. Ž. paaiškino, kad pažįsta abu kaltinamuosius. Paprašė J. Š., kad parvežtų ją iš draugės gimtadienio. Kada tai buvo, neprisimena. Mašinoje važiavo ji, J. ir abu kaltinamieji. Ją paleido prie pat namų ir ji nuėjo namo. Po kiek laiko jai pasakė, kad sumušė prie parduotuvės K. R.. Ji mate sumuštą K. R.. Matė, kad K. R. balta servėtėle užsidengęs akį. Kraujo nematė. Kai buvo automobilyje, ar kaltinamieji buvo blaivūs ir kaip jie buvo apsirengę, ji neprisimena. Ji kalbėjo su nukentėjusiuoju, kuris pasakė, kad jį sumušė tie asmenys, kurie parvežė ją namo. Ikiteisminio tyrimo metu jai rodė nuotrauką, atpažino M. P.. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 1t., b.l.99-100) sutinka, tada geriau prisiminė. Įvykis buvo gana seniai ir ji per tiek laiko su susipažino su kaltinamaisiais. Iš K. R. apibūdinimo suprato, kad jį sumušė vienas jaunuolis. K. R. buvo išgėręs, K. R. sakė, kad iš automobilio galo išlipęs jaunuolis jį puolė. Automobilio gale sėdėjo M. P.. Ji mate įvažiavusį į griovį traktorių. Suprato, kad K. R. sumušė prie parduotuvės. Kai susitiko K. R. jis servėtėle dengėsi akį, pasakė, kad jam skauda akį ir kad akis iš karto užtino. Daugiau jokių sužalojimų pas K. R. nematė. K. R. buvo išgėręs tą dieną. Jai grįžus namo, po 15-20 minučių sesuo pasakė, kad kažkas įvyko. Su K. R. kalbėjo toje vietoje, kur traktorius buvo įklimpęs. Buvo kalba, kad K. S. ir D. S. kažką kalbėjo, kad tie kas sumušė K. R., atvežtų kažkokią pinigų sumą ir išgerti ir viskas bus gerai tuo ir pasibaigs, tačiau po kelių minučių viskas pasikeitė.

Ikiteisminio tyrimo metu G. Ž. apklausta kaip liudytoja paaiškino, kad 2017 m. kovo 4 d. apie 17.00 val. pažįstamas J. Š. savo automobiliu BMW, valstyb. numerių nežino, parvežė pas tėvus į Akmenynų k., Kalvarijos sav. Juozas buvo blaivus, vairavo automobilį. Kartu automobilyje važiavo J. draugai - M. P. ir kitas jaunuolis, jo nei vardo, nei pavardės nežino. Ankščiau nei su M. P., nei su kitu kartu važiavusiu jaunuoliu nėra bendravusi. Tiek M., tiek kitas jaunuolis buvo išgėrę, t.y. neblaivūs. Grįžus į Akmenynų kaimą nuėjo pas tėvus į butą.Matė, kad J. apsisuko ir sustojo kitoje gatvės pusėje, prie kitos Akmenynų k. esančios parduotuvės, priklausančios N., pavardės nežino. Pravažiuojant matė, kad prie minėtos parduotuvės stovėjo K. R., K. S. ir D. S.. Praėjus apie valandai laiko nuo grįžimo į namus, paskambino sesuo G. ir pasakė, kad sutikusi K. R., kuris jai pasakojo, kad jį prie parduotuvės sumušė nepažįstamas jaunuolis. Mano, kad K. galėjo sumušti kartu su J. Š. važiavęs vienas iš jaunuolių. Tuomet išėjo į lauką ir pašnekino K. R. sužalota akis. Paklausus, kas atsitiko, K. R. pasakė, kad jį sumušė jaunimas, kuris parvežė G. Ž.. Iš K. R. kalbos suprato, kad jį sumušė vienas jaunuolis, K. R. apibūdino jį mušusį jaunuolį ir iš apibūdinimo ji suprato, kad tai - M. P. ( jo pavardę vėliau sužinojo iš J. Š.). K. R. apie sužalojimo aplinkybes nieko nepasakojo. K. buvo pasimetęs, bet ar jis buvo neblaivus negali pasakyti, atrodė, kad jis buvo išsigandęs, pasimetęs. K. S. su D. S. buvo girti, jie pasakojo, kad prašė ištraukti jaunuolių K. traktorių ir dėl to kilo konfliktas. Jie pasakojo, kad ir juos stūmė vienas iš jaunuolių, bet iš jų girtų kalbos nelabai suprato, kas vyko prie parduotuvės. Po įvykio praėjus gal savaitei, K. R. parašė SMS , kad guli Kauno klinikose, kad operuota akis ir prašė sužinoti jaunuolio jį sužalojusį pavardę, vardą. Tuomet ji paskambino J. Š. ir sužinojo žemesnio jaunuolio pavardę ir vardą - M. P.. J. pasakė, kad jam sustojus prie parduotuvės nusipirkti alaus, K. R. prašė ištraukti traktorių. J. nesutiko ir kai sėdo į savo automobilį, iš automobilio išlipo M. P. ir iš karto puolė jaunuolį, prašiusį ištraukti traktorių, spyrė jaunuoliui iš kojos į veidą. J. jai nurodė M. P.. Ji paskambino šiuo numeriu ir atsiliepęs M., jai pasakė, kad spyrė jaunuoliui į veidą ir kad pats jaunuolis prisiprašė (1t., b.l. 99-100).

Liudytojas K. S. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta, su nukentėjusiuoju yra draugai. Kas ten vyko, nepamena dėl girtumo. Matė filmuotoje medžiagoje, kad K. R. muša kaltinamieji. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 1t., b.l.131-132, 135) sutinka. Kad K. R. sužalotas ir gydosi sužinojo iš pardavėjos. Vaizdo įraše atpažino save, kaip apsirengusį tamsiu bliuzonu su kapišonu, tada jam buvo sužalota ranka.

Ikiteisminio tyrimo metu K. S. apklaustas kaip liudytojas paaiškino, kad 2017 m. kovo 4 d. visos dienos laikotarpiu vartojo alkoholį, todėl buvo neblaivus ir tos dienos įvykių neprisimena. Žino iš D. S. pasakojimo, kad tą dieną prie parduotuvės buvo sužalotas K. R.. Vėliau dar ir sužinojo, kad jam sužalota akis ir gydosi ligoninėje. Bet apie K. R.sužalojimo aplinkybes, apie patį įvykį nieko pasakyti negali, neatsimena dėl girtumo. Neatsimena, kad buvo parduotuvės, sužalotas nebuvo ir niekam jokių pretenzijų ir nereiškia. Peržiūrėjęs parduotuvės vaizdo kameromis užfiksuotą vaizdą, matė, kad vienas iš nepažįstamų jaunuolių stūmė, jis griuvo, bet galėjo griūti nuo girtumo ir niekam pretenzijų neturi. Taip pat gali apsakyti, kad kameromis užfiksuoti jaunuoliai nepažįstami, jų įvardinti negali (1t., b.l. 131-132).

Ikiteisminio tyrimo metu K. S. papildomai apklaustas kaip liudytojas paaiškino, kad pamatęs vaizdo medžiagos fragmentą, gali pasakyti, kad tikėtina, jog jis su K. R. galėjo patys išprovokuoti konfliktą. Nei gyvai nei iš vaizdo medžiagos asmenų, kurie juos sumušė nepažįsta ir negalėtų atpažinti, nes kaip minėjo, buvo girtas. Vaizdo įraše matosi kaip jį vienas jaunuolių muša- tai yra suduoda jam smūgius į įvairias kūno vietas kumščiu ir spiria kojomis, tačiau to įvykio neprisimena, tik pamatė vaizdo medžiagoje, todėl negali pasakyti, ar juto skausmą dėl jam suduotų smūgių. Atidžiau įsižiūrėjęs mato, kad griuvo ne dėl girtumo, bet dėl jam suduotų smūgių. Tačiau kaip minėjo, nepamena tų muštynių, todėl tikrai nepamena ir ką jautė. Jokių mėlynių ar nubrozdinimų nepastebėjo (1t., b.l. 135).

2017-03-16 Marijampolės apskrities VPK Marijampolės KPS tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2017-03-16 dieną Marijampolės apskr. VPK buvo gautas pranešimas iš VšĮ Kalvarijos poliklinikos, jog dėl sužalojimų kreipėsi K. R., kurį sumušė nepažįstami jaunuoliai prie parduotuvės, adresu Liepų g. 15, Akmenynų k., Kalvarijos sav. Tikslinant įvykio aplinkybes telefonu buvo bendrauta su K. R., kuris žodžiu parodė, kad 2017-03-04 dieną po pietų, tikslaus laiko nurodyti negali, atvyko į Akmenynų k., Kalvarijos sav. esančią parduotuvę. Jam būnant lauke prie įėjimo į parduotuvę prie jo priėjo du jam nepažįstami jaunuoliai, kurie be jokios aiškios priežasties sukėlė konfliktą ir pradėjo muštynes. Kiek smūgių jam sudavė jaunuoliai, K. R. nurodyti negali, nes nepamena. Įvykio metu K. R. buvo neblaivus, todėl visų įvykio aplinkybių nepamena. Po įvykio į policiją nesikreipė, tik vėliau, t. y. 2017-03-13 jis kreipėsi į VšĮ Kalvarijos polikliniką, kadangi jam pablogėjo sveikata, pradėjo skaudėti dešinę akį. Po medikų apžiūros K. R. buvo įteiktas siuntimas į Kauno klinikas skubos tvarka. Kauno klinikose jam buvo atlikta dešinės akies operacija, dėl ko šiuo metu jis yra paguldytas į LSMU Akių ligų klinikas tolimesniam gydymui (1t., b.l.17).

2017-03-16 įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta, esanti Liepų g. 14, akmenynų k., Kalvarijos sav. (parduotuvė), kuri stebima vaizdo kameromis. teritorija aplink įvykio vietą neaptverta, neapšviesta (1t., b.l. 19-24)

2017-03-21 apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo iš parduotuvės, Akmenynų k., Kalvarijos sav., pateikto N. N., peržiūra. Atidarius kompaktinį diską, matyti 4 failai:ch01_20170304165052,ch02_20170304163428,ch03_20170304163533,ch04_20170304163344. Įraše ch02_20170304163428 matyti 5 asmenys, kurie 17:37:43 val. pradeda stumdytis, 17:39:48 matyti kaip vienas asmuo parkrenta ant žemės (M. P.), o nuo jo staiga atsitraukia K. R.. 17:40:00 matyti kaip asmuo (P. P.), apsirengęs šviesios spalvos džinsais ir žalsvos spalvos džemperiu pribėgęs prie K. R. suduoda ne mažiau du smūgius į galvos sritį, o asmuo ( M. P.), apsirengęs tamsios spalvos marškinėliais bei tamsios spalvos kelnėmis su balta juosta dešine koja suduoda ne mažiau kaip vieną smūgį K. R. į galvą, trumpam atsitraukia, o grįžęs suduoda rankomis ir kojomis dar keletą smūgių- ne mažiau 4 smūgius. Tuo metu P. P. suduoda smūgius K. S. (1t.,b.l. 29-33)

2017-03-21 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad K. R. pateikė medicinos dokumentų išrašą, kur nurodyta jo diagnozė, 2017-03-13 atlikta operacija ir paskirtas gydymas (1t., b.l. 56-57)

Specialisto išvadoje Nr. G291/2017(09) nurodyta, jog K. R. klinikiniais duomenimis konstatuoti dešinės akies vokų sumušimas ir patinimas, dešinės akies ragenos ir odenos šliaužianti žaizda, kraujo išsiliejimas į akies kameras ir akies obuolį, tinklainės ir gyslainės atšokimas, akies obuolio kraujagyslinio dangalo uždegimas, o taip pat kraujosrūvos dešinės akies vokuose buvo padaryti kietu buku daiktu ir dėl regėjimo sutrikimo dešine akimi nuo 1,0 iki 0,0 sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, netenkant 30 proc. bendro pastovaus darbingumo. K. R. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2017-03-04, galimai vienu poveikiu, sužalojimų metu galėjo jausti fizinį skausmą (1t., b.l. 74).

Specialisto paaiškinimo protokolas, kuriame specialistas V. V. parodė, kad pagal pateiktą vaizdo medžiagą, gali paaiškinti, kad asmenų pavaizduotų vaizdo įraše asmeniškai nepažįsta. Vaizdo įraše matosi, kad vyrui vilkinčiam balta striuke, kurį tyrėja įvardino kaip K. R., sudavė smūgius du vyrai. Nuo kurio vyro smūgio galėjo būti padaryti sužalojimai, konkrečiai pasisakyti nėra galimybės, tačiau nuo abiejų vyrų suduotų smūgių galėjo būti padaryti sužalojimai, nes abu vyrai sudavė smūgius K. R. į veido sritį (1t., b.l. 79-80).

2017-04-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad G. Ž. atpažino M. P., kaip asmenį, sumušusį K. R. (1t., b.l. 102-107).

Analizuojant teisiamojo posėdžio metu surinktus įrodymus, nustatyta, kad 2017 m. kovo 4 d. apie 17:40 val. viešoje vietoje, prie parduotuvės, esančios Liepų g. 15, Akmenynų k., Akmenynų sen., veikdami bendrai M. P. ir P. P., M. P. ir P. P. tyčia du kartus rankomis pastūmė K. R., P. P. sudavė du smūgius rankomis į galvos sritį, M. P. sudavė vieną smūgį rankomis nukentėjusiam į galvos sritį, P. P. atbula dešine ranka nustūmė K. R., M. P. spyrė ne mažiau vieną kartą į galvą, ne mažiau tris kartus K. R. į viršutinę kūno dalį, tokiu būdu bendrais veiksmais padarydami K. R. dešinės akies vokų sumušimus ir patinimus, dešinės akies ragenos ir odenos šliaužiančią žaizdą, kraujo išsiliejimą į akies kameras ir akies obuolį, tinklainės ir gyslainės atšokimą, akies kraujagyslinio dangalo uždegimą, o taip pat kraujosrūvas dešinės akies vokuose, ir dėl regėjimo sutrikdymo nuo 1,0 iki 0,0, padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. P. pripažino, kad sudavė nukentėjusiajam smūgį kumščiu į galvą ir pora kartų spyrė koja į krūtinės sritį. Ikiteisminio tyrimo metu M. P. nurodė, kad stūmė K. ir pats pargriuvo, pargriuvusiam K. R. spyrė į priekinę kūno dalį vieną kartą, kur pataikė, nežino, bet galėjo pataikyti į veidą, atsimena, kad K. R. pastūmė, trenkė ranka vieną smūgį į veidą ir spyrė koja. Ar sudavė daugiau smūgių, neprisimena.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. P. nepripažino sudavęs smūgius koja, pripažino, kad kai K. R. M. P. sudavė smūgį į galvos sritį ir M. P. parkrito, tada jis trenkė nukentėjusiam K. R. į pakaušį ir į skruostą, nenorėjo jam suduoti į veidą, du kartus tyčia pastūmė K. R.. Ikiteisminio tyrimo metu P. P. nurodė, kad sudavė kelis smūgius R., jį pastūmė, po to su juo mušėsi P., o jis mušėsi su S. Nepamena, į kurias kūno dalis mušė tuos vyrus ir kiek smūgių sudavė, pamena, kad mušė kumščiais, o kojomis lyg nespardė, į galvą tikrai nė vienam nespyrė.

Nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo suduoti smūgiai į galvą, jis nugriuvo ir po to jau nepamena, kas vyko. Smūgius sudavė abu kaltinamieji. Kai jau nukritęs gulėjo ant žemės, jautė, kad jį spardo.

Analizuojant 2017-03-21 apžiūros protokole užfiksuotus vaizdo įrašus, kurie buvo peržiūrėti ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad M. P., apsirengęs tamsios spalvos marškinėliais bei sportinėmis kelnėmis, P. P. apsirengęs šviesios spalvos džinsais ir žalsvos spalvos džemperiu.17:39:48 M. P. parkrenta, greta jo stovi K. R., M. P. 2 kartus pastumia K. R., kuris eina atbulomis, M. P. puola mušti K. R., 17:40:00 P. P. pribėga prie K. R., suduoda jam dešine ranka ne mažiau kaip du smūgius į galvą, M. P. suduoda ne mažiau kaip vieną smūgį, po smūgių K. R. parkrenta ant žemės, 17:40:03 M. P. dešine koja suduoda ne mažiau kaip vieną smūgį K. R. į galvą ir trumpam pasitraukia į šalį, sugrįžęs kojomis ir rankomis suduoda ne mažiau kaip keturis smūgius K. R..

Specialisto išvadoje Nr. G291/2017(09) nurodyta, kad K. R. sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu poveikiu ( 1t.,b.l.74). V. V., parodžius vaizdo įrašą, specialistas paaiškino, kad nuo kurio vyro smūgio galėjo būti padaryti sužalojimai, konkrečiai pasisakyti nėra galimybės, tačiau nuo abiejų vyrų suduotų smūgių galėjo būti padaryti sužalojimai, nes abu vyrai sudavė smūgius K. R. į veido sritį ( 1t.,b.l.79-80). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas V. V. paaiškino, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ne tik nuo vieno poveikio, bet ir nuo kelių poveikių.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nustatyta, kad nukentėjusysis K. R. buvo mušamas bendrai abiejų kaltinamųjų, kurie veikė bendru sutarimu, išreikštu konkliudentiniais veiksmais, tai yra abu jie naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, matė vienas kito veiksmus, jiems pritarė, siekė bendro rezultato – bet kokio nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, tai yra veikė neapibrėžta tyčia, nė vienas iš bendrininkų nepareiškė prieštaravimo dėl kito atliekamų veiksmų, nebandė jų nutraukti. Todėl konstatuotina, kad nepriklausomai nuo to, kieno smūgiais nukentėjusiajam buvo padarytas dešinės akies vokų sumušimas ir patinimas, dešinės akies ragenos ir odenos šliaužianti žaizda, kraujo išsiliejimas į akies kameras ir akies obuolį, tinklainės ir gyslainės atšokimas, akies obuolio kraujagyslinio dangalo uždegimas, o taip pat kraujosrūvos dešinės akies vokuose buvo padaryti kietu buku daiktu ir dėl regėjimo sutrikimo dešine akimi nuo 1,0 iki 0,0, tai yra sunkus sveiktos sutrikdymas, esant bendrininkavimui, dėl kilusių padarinių atsakingi abu smurtą naudoję asmenys. Todėl konstatuotina, kad kaltinamieji bendrais veiksmais padarė sužalojimus nukentėjusiajam ir sunkiai sutrikdė jo sveikatą, tai yra veikė bendrininkų grupėje ir kaltinamųjų veika kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį teisingai. Iš kaltinimo kaltinamajam P. P. šalintina, kad jis kartą spyrė koja, kaip neįrodyta aplinkybė.

Dėl gynėjų iškeltos versijos, kad nukentėjusysis ne laiku kreipėsi medicininės pagalbos, todėl kilo tokie padariniai :

Nukentėjusysis buvo sužalotas 2017-03-04 apie 17.40 val. Nukentėjusysis K. R. paaiškino, kad kovo 5 d. Kalvarijos ligoninės priėmimo skyriuje jį tik apžiūrėjo gydytoja, kokia gydytoja buvo, nematė, nes tuo metu nematė abiem akim. Siuntimo gydytoja nerašė, apžiūrėjusi išleido namo, pasakė, kad yra sunkus sumušimas, liepė dėti ant akies kompresus. Namie dėjus kompresus, viena akis šiek tiek atslūgo, sužeista akis neatslūgo. Tada pakartotinai kreipėsi pas gydytoją.

Liudytoja D. R. paaiškino, kad ji pati parsivežė sūnų. Kitos dienos ryte sūnaus abi akys buvo užtinę, todėl 9.30 val. nuvažiavo į Kalvarijos ligoninės priėmimo skyrių. Sesutė iškvietė budintį gydytoją. Gydytojas pasodino sūnų ant kėdės, bandė praplėšti abi akis, bet kadangi sūnui labai skaudėjo, liepė dėti kompresus, kol akių patinimas atslūgs. Jokie dokumentai ligoninėje nebuvo pildomi, sūnaus asmens dokumento neprašė, paklausė tik pavardės. Gydytojas liepė dėti šalto vandens kompresus. Todėl ir nevažiavo į Marijampolės ligoninę. Ji dėjo kompresus, sūnaus viena akis atslūgo, o antra akis neatslūgo, kraujavo, tada kreipėsi į šeimos gydytoją, kuri parašė siuntimą į Kauno klinikinę ligoninę, sūnus nuvažiavo ten ir jį tą pačią dieną operavo.

Liudytoja B. J., turinti 38 metų darbo stažą, paaiškino, kad operavo K. R.. Operacijos metu buvo rastas didelės apimties akies obuolio pažeidimas su negrįžtamai pakitusiais vidiniais dangalais.

Byloje yra VšĮ Kalvarijos ligoninės 2018-04-27 informacija, kurioje nurodyta, kad 2017-03-05 K. R. nebuvo atvykęs į ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių ( 2t., b.l.175).

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys ( BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismai paprastai nustato šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai nukentėjusio asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti prieš jį. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-115-648/2016). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, jis atliko smurtinius arba kitokius pavojingus, neteisėtus veiksmus, iš dalies nulėmusius kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Pripažindamas nukentėjusiojo elgesį provokuojančiu ar rizikingu, teismas privalo įvertinti nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykius, jų asmenybės bruožus, nukentėjusiojo elgesį prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau. Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nustatoma, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus.

Atsižvelgus į teisiamojo posėdžio metu kaltinamųjų, liudytojų, nukentėjusiojo parodymus, vaizdo įrašus, darytina išvada, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo M. P. kilo žodinis konfliktas, kurio metu nukentėjusysis K. R. pirmas pastūmė kaltinamąjį M. P., dėl ko M. P. ir P. P. pradėjo smurto veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Tokie K. R. veiksmai laikytini kaip provokuojantys ir rizikingi.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad veika padaryta bendrininkų grupe.

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kaltinamiesiems skirtina bausmė, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą ( BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika priskirtina tyčiniams sunkiems nusikaltimams, nusikaltimas baigtas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai.

Kaltinamasis M. P. teistas 2017-11-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu ( 2t., b.l.127-129 ), tai yra šios veikos padarymo metu buvo neteistas, bylos duomenimis, administracine tvarka nebaustas (2t., b.l.9), LITEKO duomenimis - Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 76 straipsnio 1 dalį. M. P. dirba ( 2t., b.l.4), darbdavio charakterizuojamas teigiamai ( 2t., b.l.5), kaltinamojo motina yra neįgali ( 2t., b.l.6), jai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis neterminuotai ( 2t., b.l.7).

Nuo 2015 m. kovo 24 d. galiojusi (priimta 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554) BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija leido asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija pakeista 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653 ir šios teisės normos taikymas nuo 2017 m. spalio 6 d. sugriežtintas, tačiau nagrinėjamu atveju taikomos BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, kad baudžiamasis įstatymas, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

Tokiu būdu, įstatymų leidėjas, numatęs galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, kartu įtvirtino baudžiamosios atsakomybės švelninimo prielaidas, nes netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės asmenims, kai tai įmanoma. Paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą kartą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį bei dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą kartą – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nurodyta BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas bei neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 16 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1A-13-177/2018).

Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, teismas laiko, kad nusikaltimas nebuvo suplanuotas, nusikalstami veiksmai kilo spontaniškai, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, į galiojusią nuo 2015-03-24 BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją, teismas mano, kad kaltinamojo atžvilgiu taikytinas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, skiriant teismo įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį, teisingumo principą ir turės teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui : viso bausmės vykdymo atidėjimo metu neišeiti iš namų nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, tęsti darbą ( BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktai). Atidėjus bausmės vykdymą, kaltinamasis bus pakankamai nubaustas, jam skirti įpareigojimai, jo teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, nebus pažeisti kaltinamojo socialiniai ryšiai bei siekis pakeisti savo gyvenimo būdą. Be to, pastebėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo bausmės ir nesilaikant teismo paskirtų įpareigojimų ar net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus nuteistajam gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio.

Kaltinamasis P. P. teistas 2017-06-21 Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį bauda, 2017-07-31 buvo įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą ( 2t., b.l.33-34), tai yra šios veikos padarymo metu buvo neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas – negalioja ( 2t., b.l.31-32), dirba ( 2t., b.l.29), darbdavio charakterizuojamas teigiamai ( 3t., b.l.50).

Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, teismas laiko, kad nusikaltimas nebuvo suplanuotas, nusikalstami veiksmai kilo spontaniškai, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, į galiojusią nuo 2015-03-24 BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją, teismas mano, kad kaltinamojo atžvilgiu taikytinas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, skiriant teismo įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį, teisingumo principą ir turės teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui : viso bausmės vykdymo atidėjimo metu neišeiti iš namų nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, tęsti darbą ( BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktai). Atidėjus bausmės vykdymą, kaltinamasis bus pakankamai nubaustas, jam skirti įpareigojimai, jo teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, nebus pažeisti kaltinamojo socialiniai ryšiai bei siekis pakeisti savo gyvenimo būdą. Be to, pastebėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo bausmės ir nesilaikant teismo paskirtų įpareigojimų ar net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus nuteistajam gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio.

Kaltinamiesiems bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Dėl civilinių ieškinų:

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, žalos suma 751,14 eurų, ieškinyje nurodyta, kad 751,14 eurų susidarė, suteikus K. R. gydymo paslaugas. Už suteiktas paslaugas apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (1t., b.l.86). Civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, kadangi sutinkamai su CK 6.283 str. 1 dalimi, 6.280 str., už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius, o atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso ( atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš kaltinamųjų solidariai priteistina 751,14 eurų Valstybinės ligonių kasos naudai.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. R. pareiškė civilinį ieškinį ( 2t., b.l.87-89) patikslintą civilinį ieškinį ( 3t., b.l.3-4), kuriuo prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų turtinę ir neturtinę žalą, turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad turtinę žalą sudaro : 7,84 Eur ir 39,59 EUR už vaistus pagal receptus įsigytus 2017 - 03 - 20; 14,63 EUR kelionės išlaidos (degalai) pas gydytoją 2017-03 - 27; 15 EUR kelionės išlaidos (degalai) pas gydytoją; 16.27 EUR už vaistus pagal receptus 2017 - 04 – 13; 750 eurų už akies protezą PMMA; 34 eurai už vertimą iš anglų kalbos į lietuvių kalbą, kelionės ir kitos išlaidos 222,91 eurai, viso 1085,91 eurai. Atlygis už patirtą fizinį skausmą, dvasines kančias, nepatogumus ir kt., priteistinas vadovaujantis LR CK 6. 250 str. 1 - 2 d., atsižvelgiant į neatitaisomas, šiuo konkrečiu atveju, pasekmes. LR CK 6. 283 str. numato, jog jeigu fizinis asmuo suluošinamas ar kitaip sužalojama jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti neturtinę žalą. Pasekmės šioje byloje yra esminė aplinkybė, nes nukentėjęs asmuo K. R. neteko pagrindinio kūno organo dalies (dešinės akies). Neturtinę žalą K. R. vertina 200 000 EUR (dviems šimtais tūkstančių eurų), atsižvelgdamas į pasekmes, išgyvenimus, sukeltus nepatogumus, atimtas galimybes, civilinių atsakovų amžių, turtinę padėtį ir kt. K. R. prarado 30 procentų darbingumą, kas yra tiesiogiai susiję su M. P. ir P. P. nusikalstamais, neteisėtais, tyčiniais veiksmais prieš nukentėjusįjį. 2017 - 03 - 04 K. R. patyrė sužalojimus (fizinį smurtą), kurie atsirado kaip M. P. ir P. P. neteisėtų veiksmų pasekmė. 2017 - 03 - 13 K. R. buvo operuotas, dar 3-4 mėnesius vyko aktyvus stebėjimas ir gydymas. Ligonis buvo stebimas periodiškai, tačiau jam vystėsi akies simptomatinis uždegimas, o vėliau, palaipsniui K. R. dešinės akies regėiimo funkcijas prarado negrįžtamai, dešinė akis liko akla. K. R. prarado 30 procentų darbingumą. K. R. vienas augina ir išlaiko 4 ( keturis nepilnamečius vaikus ): dukrą K. gimusią (duomenys neskelbtini) ir sūnų L. gimusį (duomenys neskelbtini), kurių susilaukė su I. M., nes biologinė mama vaikų neaugina ir vaikais nesirūpina. Kartu su A. U. nukentėjusysis augina sūnų O. gimusį (duomenys neskelbtini) ir D. gimusį (duomenys neskelbtini). Iš vaikų išlaikymo fondo K. R. gauna 100 EUR išmoką, K. R. ir L. R. išlaikyti. K. R. gyvena kaimo vietovėje ir visada dirbdavo ūkio darbus, tačiau šiuo metu kai visas regėjimo krūvis tenka vienai akiai (kairei akiai), gydytojai jam nerekomenduoja dirbti karštyje, šaltyje, pasilenkus, draudžia kelti sunkius daiktus. Visa tai, taip pat formuoja nukentėjusiojo pasirinktą moralinės žalos dydį.

Pateikti rašytiniai įrodymai įrodo, kad K. R. yra keturių vaikų tėvas ( 2t., b.l.92-95), kartu su dviem vaikais yra deklaravęs gyvenamąją vietą ( 2t., b.l.96), Vaikų išlaikymo fondo adminsitracijos 2012-11-27 sprendimais Nr.V2-16594 ir Nr.V2-16593 L. R. ir K. R. mokamos 195 eurų išmokos( 2t., b.l.97,98), 2017-09-25 Marijampolės teritorinės darbo biržos Marijampolės skyriaus pažyma patvirtina, kad nuo 2015-08-14 K. R. registruotas darbo biržoje ( 2t., b.l.100-101).

2017-03-27 už kurą sumokėjo 14,63 ( 2t., b.l.102), už vaistus 7,87 eurai, 39,59 eurai ( 2t., b.l.104), už vaistus 5,83 eurus ( 2t., b.l.107), 10,99 eurus ( 2t., b.l.110), už kurą 2017-04-13 sumokėjo 15 eurų, už vaistus 16,27 eurus ( 2t., b.l.113).

2018-09-12 sudarytas tarp Valtera protezų laboratorijos ir K. R. pristatymo ir priėmimo pažymėjimas Nr.2018-K41, sutartis, pagal kuriuos paslaugų tiekėjas Valtera protezų laboratorija suteikė techninę pagalbą- akies protezą PMMA ploną, o klientas K. R. apmokėjo 750 eurų ( 2t., b.l.6-8, 9-10), už vertimą iš anglų kalbos į lietuvių K. R. sumokėjo 34 eurus ( 2t., b.l.11).

2018-09-10 kuro išlaidos 18,34 eurai ( 3t., b.l.12), 2018-09-10 čekis 108 eurų sumai, čekyje nurodytas Valtera protezų laboratorijos adresas ( 3t., b.l.12).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad K. R. operuotas 2017-03-13, stacionaro skyriuje buvo gydomas nuo 2017-03-13 iki 2017-03-20, nedarbingumo pažymėjimas išduotas iki 2017-04-06, 2017-04-06 -04-13 paskirta konsultacija Kauno akių klinikoje, pratęstas atleidimas nuo darbo iki 2017-04-14 ( 1t., b.l.74).

Nukentėjusysis kaip įrodymus pateikė čekius 2018-09-12 UAB “Stasinės dvaro sodyba” čekis 18,50 eurai, 2018-09-10 UAB Emsi čekis 9,48 eurai, latvių kalba išrašyti čekiai 9,98 eurų, 8,53 eurų, 8,50 eurų sumai ( 3t., b.l.12), tačiau neįrodė prekių ar paslaugų pirkimo būtinybės ir sąsajų su nagrinėjama byla. Todėl civilinį ieškinį dėl turtinės žalos teismas tenkina dalinai ir priteisia solidariai iš kaltinamųjų 1022,66 eurus turtinei žalai atlyginti (14,63 Eur, 7,87 Eur, 39,59 eurai, 5,83 eurus, 10,99 eurus, 15 eurų, 16,27 eurus, 750 eurų, 34 eurus, 18,34 eurai, 108 eurų, 2,14 Eur).