Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. ir nuteista 4 mėn. viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Iš L. S. priteista R. J. 1000 Lt neturtinės žalos. R. J. prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo tenkintas iš dalies ir priteista iš L. S. 10 000 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. nuteista už tai, kad nežymiai sužalojo kito žmogaus sveikatą, t. y. ji, 2010 m birželio 6 d., apie 3 valandą, naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus smogė R. J. į veidą, tuo padarydama jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusiosios R. J. atstovas advokatas Oleg Drobitko atsikirtimu į apeliacinį skundą prašo L. S. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį nepakeistą. Visos faktinės įvykio aplinkybės yra išsamiai išdėstytos Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio konstatuojamoje dalyje. Įvykio, kurio metu sužalota nukentėjusioji, faktas yra neginčytinas. Apsaugos darbuotojų parodymai yra nepatikimi, nes jie konflikto tą vakarą neprisimena. Teismas motyvavo, kodėl liudytojų V. Ž. ir B. L. parodymai yra vertintini kritiškai. Visais atvejais, kuomet parodymai yra derinami, nėra įmanoma iki galo suderinti visų įvykio detalių, nesutapimai padeda atskleisti, jog parodymai yra niekiniai. Pirmosios instancijos teismas sumažino nukentėjusiosios turėtas proceso išlaidas perpus. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės liudija L. S. kaltumą. Visi liudytojai buvo apklausti ne vieną kartą, todėl teismas turėjo pakankamai duomenų juos įvertinti, sugretinti.

Nuteistoji ir jos gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusioji ir jos atstovas advokatas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Siekiant išsamiai ir nešališkai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes bei išsamiai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, kurio metu buvo apklausti nuteistoji L. S., nukentėjusioji R. J., liudytojos V. S. (Ž.), R. L., A. P..

Nuteistoji L. S. apygardos teisme savo kaltės nepripažino, parodė, kad 2010 m. birželio 5 d. buvo draugės jubiliejus, kurį baigė švęsti „(duomenys neskelbtini)“. Viskas buvo gerai, jokių įvykių neįvyko. Visi išėjo kartu, užsuko pas B., po to grįžo namo. Tai gali patvirtinti visi pažįstami. Nukentėjusiosios tą vakarą nematė, jos nepažįsta, pirmą kartą pamatė teisme. Po įvykio skambino R. J. V. Ž. direktoriui ir ją vadino bloga darbuotoja. Per paskutinį posėdį nukentėjusioji keitė parodymus, iš pradžių sakė, kad buvo pas nepažįstamą moterį, vėliau, jog ją matė „(duomenys neskelbtini)“, vėliau, kad kartu dirbo „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje. Ji dirbo „(duomenys neskelbtini)“, o nukentėjusioji batų parduotuvėje. Tačiau ji tuo metu dirbo Amerikoje. Įvykio metu dirbo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ prekybos tinklo vadove, nuo 2003 m. pabaigos, 2004 m. pradžios. Bendrų seminarų jos neturėjo.

Nukentėjusioji R. J. apygardos teisme parodė, kad 2010 m. birželio 6 d. su seserimi G. atvažiavo į naktinį klubą. Ten buvo L. S. su draugėmis, iš jų pažinojo S. V.. Ji šoko su seserimi, iš pradžių L. S. ją užgavo plaukais. Ji nereagavo, po to gavo iš alkūnės, vėl pasitraukė. Vėliau jos susidūrė tarp durų, tada ji paklausė ar L. S. neužtenka vietos šokti aikštelėje. Tada L. S., nieko nesakydama, trenkė jai į lūpą. Du apsaugos darbuotojai stovėjo ir nieko nedarė. Tai matė L. S. visos draugės. Ji nubėgo į tualetą, L. S. pradėjo ją kolioti necenzūriniais žodžiais, visaip išvadino. Stovinčios merginos, pamatė, kad yra konfliktas ir išėjo iš tualeto, liko tik sesuo G.. Po to, gavo dar vieną smūgį prie nosies. Ji paskambino policijai, iškvietė pareigūnus, pasakė, jog įvyko incidentas, ją sumušė, ji yra tualete, prašė atvažiuoti. Atvažiavo policijos pareigūnai, liepė jai išeiti iš tualeto, norėjo apeiti salę. Ji matė L. S. vyrą salėje, bet tada to nežinojo. Jos sesuo apėjo aikštelę, ieškodama merginų, ji su policijos pareigūnais stovėjo prie durų. Nieko nerado. L. S. buvo apsirengusi tamsiai ir turėjo didelę gėlę. Kitą dieną jai skambino L. S.. Ji nežino iš kur L. S. sužinojo telefono numerį. L. S. kalbėjo grubiai, klausė kodėl iškvietė policiją. Ji L. S. pasakė, jog nekalbės ir susitiks teisme. Ji buvo pažeminta visų žmonių akivaizdoje. Gyveno Danijoje, turėjo valymo firmą. Negalėjo nuvykti į susitikimą su klientu, nes buvo sužalojimai veide. Iš R. L. sužinojo L. S. vardą ir pavardę. Ji kartu su L. S. nedirbo, prieš tai dirbo „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje. Tuo metu turėjo mažametį vaiką. Parduotuvėje ją sumušusios moters neieškojo.

Liudytoja R. L. apygardos teisme parodė, kad 2010 m. birželio mėn., kurią dieną neatsimena, apie 1 val. atvyko su vyru į naktinį klubą. L. S. buvo klube. Matė, kaip salės gale, prie išėjimo, L. S. trenkė jos pažįstamai. Ji norėjo prieiti paklausti kas ten vyksta, bet vyras neleido, sakė eiti lauk. Kol jie priėjo, merginų jau nebuvo. Ji su vyru išvažiavo namo. Iš karto neskambino, nes galvojo, jog R. bus išvažiavusi, be to neturėjo telefono. Paskambino tik pirmadienį, norėjo paklausti kas įvyko. R. pasakė, jog ją sumušė. Ji pasakė, jog pažįsta L. S., kuri dirbo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Su nukentėjusiąja studijavo kartu, turėjo telefono numerį. R. paklausė ar ji galėtų paliudyti teisme. Ji R. atsakė, jog galės, tik pasitars su vyru.

Liudytoja A. P. apygardos teisme parodė, kad pažįsta nuteistąją L. S.. Įvykio dieną šventė B. gimtadienį „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pati jokio įvykio nematė. Gimtadienio šventėje buvo ji ir L. S. su vyrais, kiti žmonės. Nukentėjusiosios nepažįsta ir tą vakarą nematė. Apie 5 val. ryto ji su vyru išvažiavo namo, kiti nuvažiavo pas B.. Klube policijos nematė.

Liudytoja V. S. (Ž.) apygardos teisme parodė, kad buvo „(duomenys neskelbtini)“, šventė gimtadienį. Vakarą prisimena tik dalinai, nes praėjo daug laiko. Įvykio neprisimena, nes jo nebuvo, nebuvo ir jokio konflikto. L. S. pažįsta. Tuo metu dirbo „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje. Į parduotuvę buvo užėjusi jauna moteris su vaiku, klausinėjo ar buvo savaitgalį „(duomenys neskelbtini)“ ir apkaltino, kad ją sumušė, tai geruoju nesibaigs, kreipsis į policiją, grasino teismu. Ji papasakojo Linai apie šį įvykį, pasijuokė ir tuo viskas baigėsi. Po to, paaiškėjo, jog ta moteris apkaltino ir L.. Praeito posėdžio metu ji suabejojo ar nukentėjusioji yra ta pati moteris, nes posėdyje ji buvo tamsiais plaukais. Dabar nukentėjusioji šviesiais plaukais, todėl tvirtina, jog tai ta pati moteris, tik lūpos buvo kitokios, patinusios ar nuo grožio procedūrų, ar nuo sumušimo. Policijos komisariate ji parodymų nedavė. Policijos pareigūnų klube nematė.

Nors nuteistoji L. S. apeliaciniame skunde teigia, kad ji nekonfliktavo ir R. J. nesužeidė, tačiau šį jos teiginį paneigia byloje surinkti, teismo ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs surinktus ir ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad L. S. kaltė pagal BK 140 str. 1 d., dėl 2010 m. birželio 6 d. R. J. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, yra neabejotinai įrodyta nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, liudytojų G. K., R. L., iš dalies liudytojo S. G. duotais parodymais, kuriuos patvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusioji R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2010 m. birželio 6 d. su seserimi G. atvažiavo į naktinį klubą. Šokant L. S. ją užgavo plaukais, už kelių minučių gavo iš alkūnės, tačiau ji tik pasitraukė. Vėliau ji susitikus L. S. tarpduryje, paklausė, ar šiai neužtenka vietos šokti aikštelėje. Tada L. S., nieko nesakydama, trenkė jai į lūpą. Ji nubėgo į tualetą, kur L. S. pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, visaip išvadino. Po to jai sudavė dar vieną smūgį. Paskambino policijai, iškvietė pareigūnus. L. S. vyras ir draugės matė įvykį. Atvykus policijos pareigūnams, L. S. klube nerado (2 t., b. l. 80). Apygardos teisme nukentėjusioji nurodė tas pačias aplinkybes. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiosios parodymai apie sužalojimo aplinkybes nėra nuoseklūs. Nors nukentėjusioji 2010 m. birželio 6 d. pareiškime nurodė, kad ji priėjusi prie L. S. paklausė, ar jums neužtenka vietos ir tada L. S. trenkė į veidą (1 t., b. l. 28), 2010 m. rugsėjo 20 d. apklausos metu, teisiamojo posėdžio metu, apygardos teisme nuosekliai tvirtino, jog su L. S. susitiko prie durų, norėdama išeiti, paklausė ar neužtenka vietos šokti aikštelėje ir L. S. jai smogė į veidą (1 t., b. l. 34, 2 t., b. l. 80). Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji nuosekliai tvirtino, kad L. S. smogė jai į veidą. Viso proceso metu R. J. davė nuoseklius, išsamius parodymus apie sužalojimo aplinkybes, jos parodymuose nėra jokių esminių prieštaravimų, jie kartu su kitais byloje surinktais, teismo ištirtais bei įvertintais įrodymais (liudytojų parodymais, specialisto išvada), patvirtindami, papildydami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą, atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą, todėl jais netikėti ir nesiremti teismui nebuvo jokio pagrindo. Byloje nenustatyta jokių priežasčių, dėl kurių nukentėjusioji būtų norėjusi nepagrįstai apkaltinti nuteistąją, nors pati nuteistoji L. S. tokių priežasčių bandė ieškoti, aiškindama apie nukentėjusiosios vyro skolas. Tačiau šios priežastys neįtikinamos, nes siekdama apkalbėti konkretų asmenį, R. J. dar kviesdama policiją būtų pasakiusi užpuolikės vardą ir pavardę.

Nukentėjusiosios parodymus patvirtino liudytoja G. K., kuri tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek apygardos teisme tvirtino, kad šokant klube „(duomenys neskelbtini)“ L. S. užkliudė plaukais, po to su ranka nukentėjusiąją. Vėliau nukentėjusioji R. J. susitiko su L. S. prie durų, nukentėjusioji paklausė ar L. S. neužtenka vietos aikštelėje. Tada L. S. trenkė nukentėjusiajai į veidą. Nuėjo į tualetą, kur L. S. grasino, trenkė R. J. į veidą dar kartą (2 t., b. l. 151-152). Liudytoja R. L. apygardos teisme parodė, kad į naktinį klubą atvyko su vyru. Matė, kaip salės gale, prie išėjimo, L. S. trenkė jos pažįstamai R.. Ji norėjo prieiti paklausti kas ten vyksta, bet vyras neleido, jie išvažiavo namo. Teisiamajame posėdyje liudytoja R. L. nurodė tas pačias aplinkybes (1 t., b. l. 141-143).

Nuteistoji L. S. apygardos teisme parodė, kad 2010 m. birželio 5 d. draugės jubiliejų baigė švęsti „(duomenys neskelbtini)“. Viskas buvo gerai, jokių įvykių neįvyko. Visi išėjo kartu, užsuko pas B., po to grįžo namo. Nukentėjusiosios tą vakarą nematė, jos nepažįsta, pirmą kartą pamatė teisme. Nuteistosios parodymus tvirtina visos kartu su ja buvusios draugės A. P., V. Ž., B. L., kurios teigia, kad jokio konflikto tarp L. S. ir nematytos moters nebuvo. Liudytojos teigia, kad į naktinį klubą atvyko apie 24 val. ir buvo iki 4-6 val. ryto. Taip pat nematė jokio konflikto tarp nepažįstamų moterų (1 t., b. l. 53-59). Apsaugos darbuotojai V. P., R. J. parodė, kad neatsimena jokio konflikto tarp moterų apie 3-4 val. ryto naktiniame klube (2 t., b. l. 149-150). Apeliaciniame skunde teigiama, kad apsaugos darbuotojų parodymai paneigia, jog jų akivaizdoje įvyko konfliktas, kurio metu galėjo nukentėti R. J.. Tačiau liudytojų A. P., V. Ž., B. L. parodymai, kad jokio konflikto nematė ir liudytojų – apsaugos darbuotojų V. P., R. J. parodymai, kad jokio konflikto neatsimena, nei paneigia, nei patvirtina, L. S. kaltės. Tačiau liudytojo S. G. parodymai patvirtina nukentėjusiosios parodymus. Liudytojas S. G. parodė, kad 2010 m. birželio 6 d. buvo gautas iškvietimas, jog „(duomenys neskelbtini)“ reikalinga policijos pareigūnų pagalba. Atvykus į įvykio vietą, apsaugos darbuotojai nurodė, jog buvo konfliktas tarp moterų, kurių tuo metu jau nebuvo. Užklausęs budėtojo apie gautą pranšimą, sužinojo, jog nukentėjusioji yra pasislėpusi tualete. Nukentėjusiąją rado tualete, kuri paaiškino, jog ją sumušė nepažįstama mergina. Vaikščiojo kartu su nukentėjusiąja po salę, bet merginos, kuri sumušė, nerado (1 t., b. l. 44-46). Nors po įvykio policijos pareigūnui S. G. apsaugos darbuotojai pasakė, kad buvo konfliktas tarp moterų, tačiau bylos nagrinėjimo metu, ikiteisminio tyrimo metu, apsaugos darbuotojai nieko apie konfliktą neprisiminė. Gali būti, kad naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ tarp lankytojų pasitaiko įvairių konfliktų, kurių apsaugos darbuotojai gali visų neprisiminti. Todėl negalima daryti išvados, kad liudytojų V. P., R. J. parodymai patvirtina nuteistosios L. S. parodymus. Be to, kaip teigia nuteistoji L. S. ir liudytojos A. P., V. Ž., B. L., jos naktiniame klube buvo nuo 24 val. iki 4 ar 6 val. ryto, todėl jeigu, nebuvo konflikto tarp L. S. ir R. J., jos galėjo matyti konfliktą tarp kitų dviejų moterų. Nors liudytojų teigimu jokio konflikto nebuvo, tačiau nukentėjusiajai sužalojimai buvo padaryti, todėl aišku, kad šios liudytojos nepastebėjo, kas sužalojo nukentėjusiąją. Teisėjų kolegijos nuomone abejoti nukentėjusiosios R. J., liudytojų G. K., R. L., S. G. parodymais nėra pagrindo. Be to, jų parodymus patvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog R. J. padaryta pogleivinė kraujosruva viršutinėje lūpoje ne mažiau vieno traumuojančio kontaktinio smūginio poveikio kietu buku turinčiu ribotą paviršių daiktu 1-3 paros iki apžiūros, galimai ir nukentėjusiosios deklaruojamu laiku. Sužalojimai R. J. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 26-27). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje surinktų duomenų, padarė teisingas ir motyvuotas išvadas dėl L. S. kaltės 2010 m. birželio 6 d., apie 3 val., naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, tyčia du kartus smogus R. J. į veidą, tuo padarant jai nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį ir L. S. išteisinti dėl šios veikos nėra jokio teisinio pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistoji teigia, kad liudytojos V. Ž. parodymai skundžiamame nuosprendyje yra iškraipomi, teigiant, kad ji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepatvirtino, jog būtent nukentėjusioji buvo atėjusi į jos darbo vietą ir apkaltino sumušus ją „(duomenys neskelbtini)“. Ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. kovo 17 d. liudytoja V. Ž. parodė, kad 2010 m. birželio mėn. į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kur ji dirba, buvo atėjusi 25-30 metų amžiaus moteris, 160-165 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesios spalvos plaukais, su mažamečiu vaiku. Moteris paklausė ar ji birželio mėn. pradžioje buvo naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“. Pasakius jog buvo, moteris apkaltino jos sumušimu. Moters veido ji neatsimena, jos neatpažintų (1 t., b. l. 57-59). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. Ž. parodė, kad į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ buvo atėjusi jauna moteris su vaiku, apkaltino ją, pasakė, jog kreipsis į policiją. Liudytoja teigė, kad negali atsakyti, ar matė tą vakarą moterį, t. y. nukentėjusiąją esančią posėdžių salėje (1 t., b. l. 144-145). Apygardos teisme liudytoja V. S. (Ž.) parodė, kad į parduotuvę, kurioje ji dirbo, buvo užėjusi jauna moteris su vaiku, klausinėjo ar buvo savaitgalį „(duomenys neskelbtini)“ ir apkaltino, kad ją sumušė. Posėdžio metu ji suabejojo ar nukentėjusioji yra ta pati moteris, nes posėdyje ji buvo tamsiais plaukais. Dabar nukentėjusioji šviesiais plaukais, todėl tvirtina, jog tai ta pati moteris, tik lūpos buvo kitokios, patinusios ar nuo grožio procedūrų, ar nuo sumušimo. Kaip matyti iš parodymų liudytoja tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu sakė, kad moters neatpažintų, todėl neįtikėtina, kad daugiau nei po trejų metų, ji atpažino nukentėjusiąją, kuri, kaip teigia liudytoja, buvo atėjusi į parduotuvę ir apkaltino ją sumušimu. Įvertinus liudytojos parodymus, apeliacinio skundo argumentas, jog skundžiamame nuosprendyje iškraipomi liudytojos V. Ž. parodymai atmestinas.

Apeliantė teigia, kad nukentėjusiosios pozicija dėl jos atpažinimo yra nenuosekli, t. y. ikiteisminio tyrimo metu ji teigė, kad per bendrus pažįstamus ir pagal jos apibūdinimą sužinojusi, kad ją sumušė L. S.; teisme teigė, jog jai paskambino draugė R. L. ir pasakė, nes matė įvykį; baigiamojoje kalboje teigia, kad pažinojo iš tų laikų, kai dirbo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, nes matė L. S. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010 m. birželio 6 d. nukentėjusioji R. J. rašydama pareiškimą, nurodė, kad ją sumušė mergina, kurios pavardės neparašė (1 t., b. l. 28). 2010 m. birželio 10 d. paaiškinime policijai nukentėjusioji papildė savo pareiškimą, nurodydama ją sumušusios moters vardą, pavardę, darbovietę ir pareigas, t. y. L. S., dirbanti „(duomenys neskelbtini)“ vadove (1 t., b. l. 30). Apklausos metu paaiškino, kad per bendrus pažįstamus, sužinojo, jog ją sumušusi moteris yra L. S. (1 t., b. l. 33), tačiau pažįstamų neįvardino. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. J. parodė, kad praėjus po įvykio kelioms dienoms, jai paskambino R. L. ir pasakė, kad pažįsta ją sumušusią moterį, kad tai yra L. S.. Pas tyrėją iš pateiktų nuotraukų atpažino L. S. (2 t., b. l. 80). Nors nuteistoji aiškino, kad su nukentėjusiaja tuo pačiu metu prekybos centre negalėjo dirbti, tačiau jos abi dirbo prekyboje, todėl galėjo turėti ir turėjo bendrų pažįstamų, galėjo viena kitą matyti, nors ir nedirbdamos kartu. Bet tai nereiškia, kad jos turėjo žinoti viena kitos vardą ir pavardę. Tuo tarpu liudytoja R. L. teigė, kad L. S., kuri dirbo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ pažįsta iš matymo. Nukentėjusioji R. J. dėl sužalojimo kreipėsi į policiją aiškiai nurodė visas įvykio aplinkybes, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl ji tikėjosi, kad bus nustatyta ją sužalojusi moteris ir įvykį matę liudytojai. Nukentėjusioji iš karto nepasakė ją užpuolusios moters pavardės, nes jos nežinojo, nepasakė, kad buvo šią moterį anksčiau mačiusi, nes tuo metu jai neatrodė tai svarbu. Pati nukentėjusioji neprivalėjo ieškoti kaltininkės ir jos neieškojo, bet kai jai paskambino R. L. ir paaiškino, kad iš matymo pažįsta tą moterį, nukentėjusioji sužinojusi, kad ją užpuolusi moteris yra L. S., šią pavardę pasakė tyrėjai. Todėl negalima daryti išvados, kad nukentėjusiosios pozicija dėl L. S. atpažinimo yra nenuosekli.

Nuteistoji L. S. teigia, kad priteista 10 000 Lt proceso išlaidų suma yra labai didelė, neatitinka protingumo kriterijų. Nukentėjusioji R. J. prašė priteisti iš L. S. 20 740,98 Lt dydžio proceso išlaidas. Pirmosios instancijos teismas įvertino su pateiktus dokumentus, patvirtinančius keliones išlaidas, sąskaitas faktūras, nustatė, jog tik dalis nukentėjusiosios R. J. patirtų išlaidų yra pagrįstos. Dalį nukentėjusiosios prašomų priteisti išlaidų, įvertino kaip nelogiškas (dėl gyvenimo viešbutyje). Prašymo priteisti 742,50 Lt, 726,01 Lt, 991,53 Lt, 104,45 Lt keliones išlaidų netenkino, nes tuo metu nebuvo paskirta teismo posėdžių. Pirmosios instancijos teismas R. J. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo tenkino iš dalies ir iš L. S. priteisė 10 000 Lt. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji R. J. atvykdavo į teismo posėdžius iš Danijos. Kartu su prašymu nukentėjusioji pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Atvykusi 2011 m. spalio 17 d. į teismo posėdį, patyrė 991,53 Lt kelionės išlaidų (1 t., b. l. 181-182); atvyko į 2011 m. lapkričio 8 d. teismo posėdį, patyrė 1033,31 Lt kelionės išlaidų (1 t., b. l. 174-175); atvyko į 2011 m. lapkričio 22 d. teismo posėdį, patyrė 1871,19 Lt kelionės išlaidų (1 t., b. l. 163-164); atvyko į 2012 m. sausio 4 d. teismo posėdį, patyrė 1438,09 Lt kelionės išlaidų (1 t., b. l. 172-173); atvyko į 2012 m. vasario 24 d. teismo posėdį, patyrė 498,80 Lt kelionės išlaidų (1 t., b. l. 157-162); atvyko 2012 m. balandžio 3 d. į teismo posėdį, tačiau nepateikė dokumentų dėl patirtų kelionės išlaidų; atvyko į 2012 m. rugpjūčio 1 d. teismo posėdį, pateikė dokumentus, jog patyrė 2766 Lt kelionės išlaidų, tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, jog atvyko kartu su vaiku, todėl jos patirtos kelionės išlaidos atitinkamai mažinamos nustatant, jog kelionės išlaidos yra 1383,10 Lt (2 t., b. l. 131-133); atvyko į 2012 m. spalio 8 d. teismo posėdį, patyrė 1558 Lt kelionės išlaidas (2 t., b. l. 129-130); atvyko į 2012 m. lapkričio 8 d. teismo posėdį, patyrė 1400 Lt kelionės išlaidas (2 t., b. l. 136-139); atvyko į 2013 m. kovo 18 d. teismo posėdį, patyrė 995 Lt kelionės išlaidas (2 t., b. l. 146-147). Iš pateiktų pinigų priėmimo kvitų Nr. 484714 ir Nr. 605343 matyti, kad nukentėjusioji R. J. sumokėjo 2420 Lt ir 1600 Lt už suteiktas atstovo paslaugas (1 t., b. l. 63; 2 t., b. l. 45). Įvertinus visus pateiktus dokumentus matyti, kad nukentėjusiosios patirtos išlaidas dėl atvykimo į teismą yra didesnės, nei pirmosios instancijos teismas priteisė. Nukentėjusioji turėjo šaukimus ir atvykdavo į teismo posėdžius. Keli teismo posėdžiai neįvyko, nes neatvyko nuteistoji L. S.. Įvertinus visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo priteistų iš L. S. 10 000 Lt proceso išlaidų nukentėjusiajai R. J. mažinti nėra jokio pagrindo.

Nukentėjusioji R. J. apeliacinės instancijos teisme prašo priteisti 4694,17 Lt procesų išlaidas, t. y. advokato darbo apmokėjimui 2420 Lt ir 2254,17 Lt kelionės išlaidų. Teismo posėdyje buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys jog nukentėjusioji sumokėjo atstovui 2420 Lt.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taip pat turi būti įvertinta suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumas, teisinei pagalbai teikti skirtas darbo laikas.

Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistosios apeliacinį skundą. Nukentėjusiosios atstovas advokatas O. Drobitko rengė atsikirtimą į L. S. apeliacinį skundą, dalyvavo 2013 m. gruodžio 19 d., 2014 m. sausio 28 d. teismo posėdžiuose nagrinėjat bylą Klaipėdos apygardos teisme. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios atstovo darbo ir laiko sąnaudas, teisėjų kolegijos nuomone, išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (2420 Lt) nėra realios ir pagrįstos, t. y. advokatas O Drobitko nukentėjusiąją buvo atstovavęs pirmosios instancijos teisme, byla nėra didelė ar sudėtinga, jos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme iš viso truko tik tris valandas, darytina išvada, kad nukentėjusiosios R. J. už teisinę pagalbą sumokėtas honoraras advokatui neatitinka darbo ir laiko sąnaudų, bei protingumo, teisingumo kriterijų. Todėl R. J. prašymas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš L. S. 2420 Lt tenkintinas iš dalies, priteistina pinigų suma advokato paslaugoms apmokėti mažintina iki 1500 Lt.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 str. 1 d.1 p. numatyta, kad proceso išlaidomis pripažįstami liudytojams, nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą išlaidoms atlyginti. Nors nukentėjusioji R. J. dalyvavo 2014 m. sausio 28 d. teismo posėdyje, tačiau byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistosios skundą, nukentėjusiosios dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo privalomas, ji į teismo posėdį nebuvo iškviesta, o gavusi pranešimą apie teismo posėdį, pati nusprendė dalyvauti, todėl jos turėtas kelionės išlaidas nėra pagrindo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš L. S..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistosios L. S. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš L. S. nukentėjusiajai R. J. 1500 Lt proceso išlaidas atlyginti už advokato atstovavimo paslaugas.