- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-09-16
- Bylos Nr.
- PK-157-158/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-3-00055-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zita Romanovaitė
- Nukentėjusysis
- R. J.
- Kaltinamasis
- L.S.
- Advokatai
- Gražina Mauručaitienė, Olegas Drobitkas
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai, Algidai Guobei, dalyvaujant privačiai kaltintojai ir nukentėjusiajai R. J., jos atstovui advokatui Olegui Drobitko, advokato padėjėjui A. P., gynėjai advokatei Gražinai Mauručaitienei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L.S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti Danbalt Clothing, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. S. nežymiai sužalojo kito žmogaus sveikatą.
Ji, 2010 m birželio 6 d., apie 3 valandą val., naktiniame klube „Pramogų bankas“, esančiame Turgaus g. 1, Klaipėdoje, tyčia du kartus smogė R. J. į veidą, tuo padarydama jai nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamoji L. S. kaltės nepripažino. Ji parodė, kad 2010 m birželio 5 d šventė draugės gimtadienį ir su nemaža kompanija draugų, jos vyras bei draugės B., A. ir V., prieš 24.00 val. atvyko pratęsti šventės į naktinį klubą „Pramogų bankas“. Vakaras buvo ramus, jokių incidentų nebuvo. Po vakarėlio iš naktinio kubo išvyko visi kartu ir nuvažiavo į svečius pas B. L.. Namo išvažiavo tik A.. Praėjus keliolikai dienų ji laiko gavo laišką iš policijos komisariato su kvietimu atvykti. Atvykus buvo apklausta dėl naktiniame klube „Pramogų bankas“ sumuštos moters. Ji pasakė, kad nieko nesumušė , pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas. Įmonės, kurioje dirba direktorius R. Š., ofise Vilniuje jai pasakė, kad kažkokia moteris jos ieško, renka apie ją informaciją, ją šmeižia ir paliko jai savo telefono numerį. Ji paskambino tuo telefonu R. J., nes nesuprato, ko ji nori ir kuo ją kaltina. Po kiek laiko vėl gavo šaukimą atvykti į policiją, atvykusi su advokatu davė parodymus. Ji nukentėjusiosios nepažįsta ir negali paaiškinti, kodėl nukentėjusioji tvirtina, kad ją „Pramogų banke“ sumušė ji, jokių konfliktų klube nebuvo. Pramogų banke ji lankosi retai, tą vakarą buvo apsirengusi sijonu, ar tai plačiomis kelnėmis, palaidais plaukais. Tą vakarą ji mažai šoko, nes šokių aikštelėje buvo daug žmonių. Iš „Pramogų banko“ su visa kompanija išėjo apie 05.00 val. Jai draugė V. Ž. pasakojo, kad ją taip pat kažkokia moteris kaltino sumušimu. Mano, kad nukentėjusioji apsipažino, nes ji retai būna Klaipėdoje, įmonės, kurioje dirba, ofisas Vilniuje, be to dažnai važinėja į Latviją.
Nukentėjusioji R. J. parodė, kad įvykio naktį kartu su seserimi G. K. atvyko į Pramogų banką. Šokant jai kaltinamoji savo ilgais plaukais užgavo veidą, ji pasitraukė nuo jos ir šoko toliau, kai už kelių minučių gavo smūgį alkūne. Tuomet pasiūlė seseriai eiti namo. Prie durų , kur stovėjo kaltinamoji, ji paklausė pastarosios, ar neužtenka vietos šokių salėje, o kaltinamoji, nieko neatsakydama , trenkė jai į veidą . Iš sutrenktos lūpos pradėjo bėgti kraujas, todėl ji nubėgo į tualetą praustis, kur ją pasivijo kaltinamoji , prirėmusi prie sienos, grasino užmušti, vadino necenzūriniais žodžiais, sudavė dar vieną smūgį. Kartu su L. į tualetą atbėgo ir jos draugė B., kuri provokavo L., liepė jai suduoti smūgį. Pamačius, kad apsauga jos negina, ji užsirakino tualete. Kad ją kaltinamoji sumušė matė jos sesuo G.. Būdama tualete, kuriame kartu su ja pasislėpė ir jos sesuo, nes ir jai kaltinamoji suko ranką ir vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais , apie įvykį telefonu pranešė policijai. Klube vyriškis, kaip sužinojo, kad tai buvo L. vyras , priekaištavo, kam reikėjo iškviesti policiją, tačiau atvykus policijos pareigūnams klube L. neberado. Po kelių dienų jai paskambino R. L., kuri yra jos pažįstama, jos baigė kartu Klaipėdos universitetą, pasakė, kad tą vakarą ji buvo klube ir įvykį bei nurodė kaltinamosios pavardę ir darbovietę. Ji šiuos duomenis pranešė policijai, o pas tyrėją ji atpažino kaltinamąją iš pateiktų nuotraukų. Pas medikus kreipėsi po kelių dienų, patyrė ne tik fizinius sužalojimus, bet ir moralinius išgyvenimus, gėdą bei pažeminimą prieš kitus klube buvusius žmones. Negalėjo dirbti, bendrauti su klientais, nes buvo ištinusi lūpa. Prašo priteisti 10 000 Lt žalos atlyginimo. Negali pasakyti tiksliai, kiek tą vakarą vartojo alkoholio, tačiau nei namie, nei kitame bare jo nevartojo, tik Pramogų banke, tačiau nesijauti neblaivi, policijos komisariate pati surašė pareiškimą. Kaltinamąją bei su ja buvusius asmenis ji buvo mačiusi ir anksčiau, kaltinamąją prisiminė kaip pardavėją, dirbusią parduotuvėje „Vero Moda“.
Liudytojas V. P. parodė, kad įvykio tiksliai nepamena, iš matymo žino kaltinamąją L. S., prašė vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos pagarsinus teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad V. P. parodė, jog neatsimena, kad 2010 m. birželio 6 d. apie 03:00 – 04:00 val. naktinio klubo „Nesė“ šokių salėje ar tualete būtų susimušusios dvi moterys. Nurodė, jog dirbant naktiniame klube dažnai pasitaiko atvejų, kai moterys konfliktuoja tarpusavyje, netgi naudoja fizinį smurtą, todėl šio konkretaus atvejo nepamena. Parodė, kad esant reikšmingam įvykiui visada iškviečia policijos pareigūnus, kodėl nekvietė šiuo atveju, negali pasakyti, gal konflikto nebuvo arba jis buvo nereikšmingas. Kas stebi patalpas per vaizdo kameras tiksliai nežino, tačiau stebėjimas vyksta iš 3-4 aukštų, o jis dirba 1 aukšte.
Liudytojas R. J. parodė, kad 2010 metais dirbo apsaugos darbuotoju Pramogų banke, konfliktų klube būdavo daug, dėl kiekvieno iš jų policijos tikrai nekviesdavo. Būdavo, kad žmonės patys išsikviečia policijos pareigūnus. Nurodė, jog moterų, esančių teismo posėdžių salėje, nepamena. Apskritai įvykio neprisimena.
Liudytojas A. G. parodė, kad dirba VPK patrulių rinktinėje, konkrečiai šio atvejo nepamena, tačiau neretai pasitaiko konfliktų tarp moterų.
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamajame posėdyje pagarsintų liudytojo S. G. parodymų matyti, kad jis 2010 m. birželio 6 d. dirbo AP Puma 37, kartu su Klaipėdos AVPK VP PR 1 kuopos specialistu A. G.. Nakties metu, tikslaus laiko nepamena, buvo gautas iškvietimas į naktinį klubą „Pramogų bankas“, atvykus pasaugos darbuotojai paaiškino, kad buvo kilęs konfliktas tarp moterų, tačiau jau pasibaigęs. Pakartotinai paklausus budėtojų dalies darbuotojus, buvo nurodyta, kad nukentėjusioji moteris yra tualete. Ji nurodė, kad ją sumušė kažkokia nepažįstama mergina, kad konfliktas buvo, patvirtino ir sumuštosios merginos seserimi prisistačiusi moteris. Apžiūrėjus šokių salę, antros konflikte dalyvavusios merginos nebebuvo, todėl nukentėjusiajai buvo pasiūlyta vykti į policijos komisariatą rašyti pareiškimo.
Liudytoja G. K. parodė, kad su seserimi R. J. naktį į klubą „Pramogų bankas“ atvyko pasišokti, buvo blaivios, nes sesuo vairavo automobilį. Ji užsisakė kokteilį, o sesuo sulčių. Vos pradėjus šokti pastebėjo, jog kaltinamoji su merginų kompanija ją stebi ir apkalba, matėsi, jog merginos yra neblaivios. Šokant kaltinamoji kliudė jos seserį plaukais, po to ranka. Joms nusprendus eiti namo, prie išėjimo sesuo paklausė kaltinamosios „ar vietos aikštelėje neužtenka“, ir tada ji trenkė seseriai, jai pradėjo bėgti kraujas, todėl jos abi kartu nuėjo į tualetą, kur atbėgusi kaltinamoji kartu su kitomis merginomis ėmė grasinti, sudavė seseriai dar vieną smūgį, o jai suko ranką. Abi buvo labai išsigandusios, todėl užsirakino tualete ir iškvietė policijos pareigūnus. Apsaugos darbuotojai konfliktą matė, tačiau į tai nereagavo.
Liudytoja B. L. parodė, kad įvykio vakarą klube „Pramogų bankas“ šventė jos gimtadienį, kompanijoje buvo ir L. su vyru, kuri yra jos gera draugė. Nurodė, jog vartojo alkoholį, tačiau saikingai. Tą vakarą nei policija, nei apsauga L. neieškojo, iš klubo jie išėjo beveik paskutiniai. L. grįžo nakvoti į jos namus. Vakaras buvo ramus, jokių konfliktų nebuvo, nukentėjusiosios nepažįsta, nėra jos mačiusi. Mano, jog nukentėjusioji apsipažino. L. pažįsta kaip ramų, nekonfliktišką žmogų, kuri tikrai negalėtų sukelti muštynių.
Liudytoja R. L., kurios parodymai vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. perskaityti parodė, kad 2010-06-06 su vyru atėjusi į „Pramogų banką“ pamatė, kaip mergina trenkė per veidą jos pažįstamai R.. Matė, kaip mergina R. sudavė vieną smūgį. Kaltinamoji ir nukentėjusioji stovėjo viena priešais kitą. Kaltinamoji buvo arčiau durų ir stovėjo į ją profiliu. R. ji sudavė dešine ranka į veidą per lūpas. Nematė kas toliau nutiko nukentėjusiajai, nes ji iš šokių salės išėjo. Ji norėjo eiti pažiūrėti, kas vyksta, bet ją sulaikė jos vyras. Tą vakarą su nukentėjusiąja nesikalbėjo. Su vyru neužilgo po to išėjo namo. Pirmadienį paskambino R. ir paklausė, kas atsitiko naktiniame klube. Sužinojo, kad konfliktas buvo ne tik šokių aikštelėje. R. pasakė, kad ji pažįsta kaltinamąją, tai L. S.. Su vyru ji į naktinį klubą atvyko apie 00.01 val. ir sėdėjo prie staliuko. Kalinamoji L. S. bare jau buvo, kai ji su vyru atėjo į barą. Žmones, kurie tuo metu buvo „Pramogų banke“, ji pažinojo iš matymo. Klube buvo ir jos pažįstamų ir nepažįstamų žmonių, matė R. ir jos seserį. Konfliktas įvyko gal apie pusę trijų. Bare buvo daug žmonių. Tuo metu, kai R. buvo suduotas smūgis, ji pati šoko aikštelėje ir matė įvykį, nes tai įvyko netoli išėjimo iš salės. Matė, kaip R. buvo trenkta į veidą vieną kartą. Tą vakarą R. daugiau nematė ir jai neskambino, nes nebuvo pasiėmusi mobilaus telefono. R. ji pažįsta, nes kartu mokėsi Universitete. R. gyvena užsienyje, todėl mažai bendrauja, tačiau ryšį palaiko. Šiuo metu ji gyvena Danijoje ir tai, tik sutapimas, kad nukentėjusioji R. taip pat gyvena Danijoje. Ji dirbo UAB „Apranga LT“, o kaltinamoji „Vero modos“ parduotuvės vadove, todėl iš matymo ją žino. Abi parduotuvės yra „Akropolio“ prekybos centre, viena priešais kitą. Klaipėdoje „Akropolio“ prekybos centre dirbo nuo 2007 m., t.y. nuo pat jo atidarymo ir dažnai matydavo L. S. Klaipėdoje ir Kaune. Iš bendrovės, kurioje dirbo, vadovo A. V. sužinojo „Vero modos“ direktorės pavardę.
Liudytoja V. Ž. , kurios parodymai vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. perskaityti parodė, kad tą vakarą šventė B. L. gimtadienį. Prie staliuko sėdėjo su kompanija, truputį šoko, alkoholio buvo išgėrusi simboliškai. Paryčiais, apie 4-5 val. kompanija išsiskirstė namo. Kartu su ja iš klubo išėjo dar penki žmonės. Kas iškvietė taksi nežino, tačiau prie „Pramogų banko“ taksi stovi visada. Ji išėjo namo kartu su B. ir L. S., kurią pažįsta jau 10 metų. Klube jų kompanijoje buvo nemažai žmonių, daugiau nei 10, visi jai pažįstami. Tą vakarą naktiniame klube ji nematė jokio konflikto. Tuo metu, kai ji dirbo parduotuvėje „Este“, esančioje perkybos centre „Akropolis‘, į parduotuvę su vaiku buvo atėjusi jauna moteris ir klausinėjo ar ji 2010 m. birželio mėnesį buvo naktiniame klube „Pramogų bankas“, prie kokio staliuko sėdėjo. Nukentėjusioji jai pasakė, kad tuo laiku buvo sumušta „Pramogų banko“ naktiniame klube ir dėl to kreipėsi į policiją. Prisimena, kad nukentėjusiąją tą vakarą minėtame naktiniame klube matė.
Iš 2010-06-06 pareiškimo matyti, kad R. J. pranešė apie tai, kad „Pramogų banke“ ją užpuolė ir sumušė nepažįstama mergina (1 t., b.l. 28).
Iš nukentėjusiosios R. J. pateiktų foto nuotraukų matyti, kad jai sumušta viršutinė lūpa (1 t., b.l. 100-102).
Iš 2010-06-08 specialisto išvados Nr. G 753/10 (03) matyti, kad R. J. , prieš 1-3 paras iki apžiūros padaryta pogleivinė kraujosruva viršutinėje lūpoje ne mažiau vieno traumuojančio kontaktinio smūginio poveikio kietu buku turinčiu ribotą paviršių daiktu. Sužalojimai R. J. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 26-27).
Motyvuojamoji dalis
Išnagrinėjus byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą nustatyta, kad kaltinamoji L. S. savo kaltės ne tik kad nepripažįsta, bet apskritai neigia mačiusi nukentėjusiąją įvykio naktį naktiniame klube „Pramogų bankas“, nors ten tuo laiku buvusi ir šventusi draugės gimtadienį, todėl ji mananti, kad nukentėjusioji ją apkalba, nes apsiriko.
Tokie kaltinamosios parodymai vertintini kaip jos pasirinkta gynybinė pozicija.
Kad jokio incidento tarp kaltinamosios ir nukentėjusios nematė, teisiamojo posėdžio metu parodė kartu su kaltinamąja šventusios ir liudytojos B. L. bei V. Ž..
Konflikto galimybės nepaneigė, tačiau jų dalyvių neprisiminė ir liudytojai klubo apsaugos darbuotojai R. J. bei V. P., o policijos pareigūnas S. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pagal iškvietimą buvo atvykęs į „Pramogų banką“, jam prisistatė sumuštoji moteris, tačiau ją sumušusiosios klube jau nebebuvo.
Ta aplinkybė, kad nurodyti liudytojai parodė nematę konflikto tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios, nukentėjusiosios parodymų, kad jai nežymų sveikatos sutrikdymą padarė būtent L. S., nepaneigia.
Nustatyta, kad nukentėjusioji R. J. 2010-06-06 pareiškime policijai nurodė, jog ją sumušė nepažįstama moteris, o po kelių dienų, iš R. L. sužinojusi, kad tai buvo L. S., 2010-06-10 savo pareiškimą policijai patikslino, kur nurodė ją sumušusios moters pavardę ir darbovietę. Manyti, jog įvykio naktį R. J. negalėjusi nurodyti ją sumušusios moters pavardės, kaltinamąją apkalba, teigdama, jog ją sumušė ji, nėra jokio pagrindo, nes sužinojusi, jog naktiniame klube konfliktas kilo su moterimi, kurios pavardė L. S., jos duomenis ji nedelsiant nurodė policijai. Nukentėjusioji viso bylos tyrimo ir jos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu laikėsi tvirtos pozicijos kaltinamosios atžvilgiu, neabejojo jos asmenybe , nurodė išsamias įvykio aplinkybes, detaliai apibūdino ją sumušusios moters išvaizdą, aprangą, aksesuarus, teigė ikiteisminio tyrimo metu ją atpažinusi iš nuotraukų. Ta aplinkybė, jog nukentėjusioji netrukus po įvykio skambino į kaltinamosios darbovietę ir įmonės direktoriaus teiravosi apie L. S., perdavė jam savo telefoną, kuriuo L. S. ir paskambino, taip pat rodo, jog nukentėjusioji neabejojo dėl ją sumušusios moters asmenybės.
Netikėti nukentėjusios parodymais nėra pagrindo, nes iš bylos duomenų akivaizdu, kad ji kaltinamąją matė iš arti, jos buvo susigrūmusios, todėl apsirikimo galimybė atmestina. Kaltinamosios asmenybe neabejojo ir liudytoja G. K. . Manyti, kad ir ši liudytoja, norėdama padėti seseriai apkalba kaltinamąją taip pat nėra pagrindo, nes iš prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo (b.l. 23, t.1) matyti, jog ir jai, kaip nukentėjusiajai, buvo pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl L. S. veiksmais sukelto skausmo, tačiau ji to nepadarė.
Be to nukentėjusiosios parodymams atitinka ir liudytojos R. L. anksčiau teismo posėdyje duoti parodymai, kuriais teismas, tikrindamas kitus parodymus, taip pat vadovaujasi (b.l.141-143, t. 1).
Kad nukentėjusioji R. J. buvo nežymiai sužalota, neabejotinai patvirtinama 2010-06-08 specialisto išvadoje Nr. G 753/10 (03), kur nurodyta, jog nukentėjusioji sužalojimus patyrė dėl jai suduotų dviejų smūgių į veidą, galimai jos nurodytomis aplinkybėmis. Apie patirtų sužalojimų pobūdį patvirtina ir nukentėjusios veido fotonuotraukos.
Tai, kad nukentėjusioji teismo posėdyje kai kurias detales (dėl išgerto alkoholio kiekio, kreipimosi į gydymo įstaigą datos ir laiko) nurodė skirtingai, abejonių kitais jos parodymais nekelia, ir gali būti paaiškinami tuo, kad nuo įvykio praėjo nemažai laiko.
Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnai reaguodami į nukentėjusios pranešimą, į įvykio vietą atvyko 3 val. 11 min. Nukentėjusioji buvo sumušta iki jų atvykimo, todėl skunde nurodytas sumušimo laikas - apie 4 val. – nuosprendyje tikslintinas, atsižvelgus į surinkus byloje duomenis. Taip tikslindamas įvykio laiką, teismas kaltinimo ribų neperžengia.
Vertindamas ir sugretindamas proceso dalyvių parodymus teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios nuoseklius parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys, tuo tarpu kaltinamosios pozicija nėra nuosekli. Iš byloje esančių ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijų matyti, jog L. S. atvykusi pagal šaukimą pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, 2010 m. spalio 13 d. ir sužinojusi apie jai reiškiamus įtarimus, savo kaltės neneigė, o tiesiog atsisakė duoti bet kokius parodymus, nurodydama, jog juos duos vėliau, kitą dieną (1 t., b.l. 47-48). Tik vėlesnių apklausų metu kaltinamoji ėmė visiškai neigti savo kaltę. Nors asmens teisė duoti ar atsisakyti duoti parodymus dėl reiškiamų įtarimų ar kaltinimų yra nekvestionuojama, tačiau tokia aplinkybė patvirtina, jog kaltinamoji net ir atvykusi į apklausą su gynėju, dėl jai reiškiamų įtarimų tvirtos pozicijos neturėjo.
Liudytojos B. L. bei V. Ž. parodė, kad dar iki apklausų pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus jos iš L. S. jau žinojo jai reiškiamų įtarimų esmę ir tai, kad ji savo kaltę neigia, todėl suprantama, kad norėdamos padėti savo draugei, parodymus derino su kaltinamąja, be to šių liudytojų parodymai apie išėjimo iš klubo laiką, ten buvusių kartu žmonių skaičių, žymiai skiriasi. Atsižvelgiant į kaltinamosios parodymus, jog ji nematė kaip po klubo salę vaikščiojo policijos pareigūnai, daroma išvada, kad tuo metu jos klubo patalpose nebuvo.
Liudytoja V. Ž. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepatvirtino, jog būtent nukentėjusioji buvo atėjusi į jos darbo vietą ir apkaltino sumušus ją „Pramogų banke“, kas galėtų sukelti abejones dėl nukentėjusiosios parodymų teisingumo, jog ji gerai įsidėmėjo ją sumušusią moterį, tačiau ši liudytoja, tik padarė prielaidą, kad tai galėjo būti R. J.. Tokią prielaidą nukentėjusioji paneigė, teigdama, jog ji nieko, išskyrus L. S., nekaltino, atėjusi pas V. Ž. nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, jog liudytoja V. Ž., teismo posėdžio metu teisėjos perspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, liudytojo priesaikos teksto įspėjančio dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (1 t., b.l. 133), nepasirašė, o vėliau šaukiama į teismo posėdžius, ji nebeatvyko, kas kelia pagrįstas abejones jos tame teismo posėdyje nurodytų aplinkybių teisingumu.
Nei nukentėjusioji , nei kaltinamoji neįvardino nei vienos aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, jog siekdama baudžiamosios atsakomybės pritaikymo L. S., R. J. iš keršto ar kitos priežasties, ją apkalba. Priešingai, nors kaltinamoji patvirtino, jog nepažįsta nukentėjusiosios, niekada anksčiau iki įvykio vakaro naktiniame klube nebuvo jos mačiusi, jokių bendrų pažįstamų jos neturi, tačiau teismui ji pateikė daug detalių duomenų apie nukentėjusiosios asmeninį gyvenimą, neigiamai apibūdinančių ne tik pačią nukentėjusiąją, bet ir jos šeimą, jos verslo santykius, dalykinę reputaciją.
Byloje ištirtų įrodymų pagrindu daroma išvada, jog nustatyta, kad 2010-06-06, apie 03:00 val., naktiniame klube „Pramogų bankas“, esančiame Turgaus g. 1, Klaipėdoje, L. S. du kartus smogė R. J. į veidą, tuo padarydama jai nežymų sveikatos sutrikdymą. L. S. veiksmai pasireiškė tiesiogine tyčia, t.y. ji suduodama smūgius į veidą privalėjo suvokti, kad tai gali sukelti R. J. sveikatos sutrikdymą, ir tokių pasekmių norėjo. Tokie jos veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.
L. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.), taip pat ir į kaltinamosios asmenybę. Kaltinamoji neteista, dirba, turi mažametį sūnų. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad savo veikos ji nevertina kritiškai, nesigali dėl jos, neatsiprašė nukentėjusiosios.
Vertinant išdėstytą konstatuotina, kad bausmės tikslai bus pasiekti L. S. paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – viešuosius darbus, bausmės trukmę apsprendžia aukščiau nurodytos aplinkybės.
Byloje R. J. prašo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos ir ieškinį motyvavo tuo, jog žala atsirado dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų, t.y. sveikatos sutrikdymą, jai buvo sužalotas veidas, ji gydėsi , dėl ko prarado klientus, buvo suvaržytas bendravimas, patyrė gėdą, nepatogumus.
LR BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal LR Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo atvejais, ši prievolė reiškia atsakingo už žalą asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Įvertinus byloje ištirtas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, nes nėra pagrindo abejoti dėl veido srityje patirtų sužalojimų sukeliamo streso ir bendravimo su aplinkiniais nepatogumų
Nustatant priteistinus neturtinės žalos dydžius nukentėjusiesiems, teismai vadovaujasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais bei vyraujančia teismų praktika, atsižvelgia į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimą. Teismo nuomone, nukentėjusiosios R. J. dėl įvykio patirtos pasekmės nėra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, dėl to nukentėjusiajai nebuvo atliekamos operacijos, dėl kaltinamosios veiksmų įvykio metu R. J. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, jai dėl to nebuvo nustatytas nedarbingumas, veide neliko matomų sužalojimų pasekmių.
Vertindamas kaltinamosios turtinę padėtį, kuri kaip minėta aukščiau yra svarbi nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas pažymi, jog duomenų apie tai byloje nėra, todėl vadovaujasi nuostata, kad tokiais atvejais sprendžiama, kad turtinė padėtis nėra nei bloga, nei gera.
Atsižvelgus į kaltinamosios ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, į dėl nusikaltimo kilusias pasekmes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamosios L. S. nukentėjusiajai R. J. 1000 litų neturtinės žalos atlyginimui.
Byloje yra pateiktas R. J. prašymas pripažinti jos patirtas išlaidas, kurios sudaro 20 740,98 Lt, proceso išlaidomis ir priteisti jas iš kaltinamosios (2 t., b.l. 127-128). Prašyme nurodomos kelionės į teismo posėdžius, dokumentų vertimo, atstovavimo bei gyvenimo Lietuvos išlaidos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 103 straipsnio 1 punktu, proceso išlaidas sudaro: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti. Visais atvejais patirtos išlaidos turi būti pagrįstos objektyviais rašytiniais įrodymais, o sprendžiant jų atlyginimo klausimą vadovaujamasi protingumo principu.
Įvertinus su prašymu pateiktus dokumentus, kelionių bilietus, sąskaitas faktūras ir kt., nustatyta, jog ne visos R. J. patirtos išlaidos yra pagrįstos ir todėl atlygintinos. Iš AB DFDS Seaways sąskaitos (1 t., b.l. 176-178) matyti, jog iš Karlshamno į Klaipėdą buvo plaukiama 2011-09-30, atvykimo data 2011-10-01, iš Klaipėdos į Karlshamną – 2011-10-03, atvykimo data 2011-10-04. Šiuo laikotarpiu, t.y. nuo 2011-10-01 iki 2011-10-03 teismo posėdžių byloje paskirta nebuvo, todėl prašymas priteisti 742,50 Lt šios kelionės išlaidų netenkintinas. Iš sąskaitos 4BBEUN (2 t., b.l. 141-142) matyti, jog išvykimas iš Kopenhagos į Palangą 2012-09-12, grįžimas – 2012-09-14, šiuo laikotarpiu, t.y. nuo 2012-09-12 iki 2012-09-14, teismo posėdžio byloje nebuvo, todėl prašymas priteisti 726,01 Lt taip pat netenkintinas. Netenkintinas prašymas ir dėl 991,53 Lt kelionės išlaidų bei 104,45 Lt bagažo išlaidų priteisimo pagal skrydžio užsakymą Nr. 2vclsm (1 t., b.l. 165-166, 167-168), kadangi skrydis iš Palangos į Kopenhagą vyko 2011-10-22, t.y. penkios dienos po 2011-10-17 vykusio teismo posėdžio, bilietas pirktas dviems asmenims R. J. ir H. J., todėl nėra pagrindo teigti, kad šis skrydis susijęs tik su įvykusiu teismo posėdžiu. Nukentėjusioji taip pat prašė priteisti 2703 Lt išlaidų, patirtų už gyvenimą viešbutyje 2012-04-02 – 2012-04-03 ir pateikė tik kambario viešbutyje „Vandenis“, Palangoje, rezervacijos pažymą (1 t., b.l. 185-186). Nukentėjusiosios prašoma priteisti suma už vieną nakvynę viešbutyje su pusryčiais yra nelogiška, viršijanti protingumo principo kriterijus, be to, iš pateiktos pažymos nėra aišku, ar buvo sumokėta ir kokia valiuta buvo mokama.
Kitoje dalyje R. J. prašymas (dėl 15 743,49 Lt) paremtas rašytiniais įrodymais, tačiau tenkintinas ne visa apimtimi, nes privataus kaltinimo bylose proceso šalis, pradėjusi procesą turėjo numatyti, jog procesas neišvengiamai susijęs su išlaidomis ir jis privalės taip pat prisiimti atsakomybę dėl patirtų išlaidų, be to, nustatyta, kad keli teismo procesai neįvyko ir dėl nukentėjusiosios ar jos atstovo prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, kai kiti proceso dalyviai buvo atvykę.
Spręsdamas reikalavimą atlyginti gyvenimo Lietuvoje ir atvykimo į Lietuvoje vykstantį teismo procesą išlaidas teismas vadovaujasi ir tuo, kad nukentėjusioji R. J. savo skunde nurodė, jog ji gyvena Girininkijos gt., Klaipėdoje, o duomenų apie kitą nuolatinę gyvenamąją vietą ne Lietuvoje, ji teismui nepateikė, nurodydama, jog tik jos darbovietė yra užsienio valstybėje.
Teismas daro išvadą, kad proceso išlaidomis pripažintinos ir priteistinos iš kaltinamosios L. S. R. J. 10 000 (dešimt tūkstančių) litų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
L. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Priteisti iš L. S. R. J. 1000 (vieną tūkstantį) litų neturtinės žalos.
R. J. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš L. S. 10000 (dešimt tūkstančių litų).
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.