Telšių apylinkės teismo sprendimas

2022-01-10 · Civilinė byla Nr. e2-17-1117/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-01-10
Bylos Nr.
e2-17-1117/2022
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-01522-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aida Stulpinienė
Ieškovas
A. U.
Atsakovas
R. U.
Advokatai
Audrius Karpinskas
Kategorijos
  • 2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-17-1117/2022Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01522-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 10 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė,sekretoriaujant Danutei Dokšienei, Inai Visockienei,dalyvaujant ieškovei A. U., jos atstovui advokatui Algirdui Juškai,atsakovui R. U., jo atstovui advokatui Audriui Karpinskui,

išvadą teikiančios institucijos atstovėms Linai Petreikei, Aistei Marijai Pakarklytei-Ubartienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. U. ieškinį atsakovui R. U. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei ir kitų susijusių reikalavimų bei atsakovo R. U. priešieškinį ieškovei A. U. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinių kaltei, ir kitų susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama:

1. Santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. U. ir R. U., nutraukti dėl atsakovo R. U. kaltės;

2. Nustatyti nepilnamečio sūnaus D. U. nuolatinę gyvenamąją vietą su ja, jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

3. Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo skyrium nuo nepilnamečio vaiko gyvensiantis tėvas R. U. su savo nepilnamečiu vaiku D. U. bendraus bei dalyvaus jo auklėjime maksimaliai ir niekaip nesuvaržytai, derinant abiejų tėvų bei paties vaiko interesus šioje dalyje.

4. Priteisti iš atsakovo R. U. nepilnamečiui vaikui D. U. išlaikymą periodinėmis piniginėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės. Paskirti nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise motiną A. U.;

5. Konstatuoti, kad santuokoje įgyto ir dalintino šioje byloje turto, taip pat skolinių prievolių, nėra.

Šalies argumentai

6. Konstatuoti, kad po santuokos nutraukimo išlaikymo sau iš atsakovo ji nereikalauja, o atsakovui išlaikymas nereikalingas.

7. Po santuokos nutraukimo jai palikti mergautinę pavardę – P..

8. Priteisti iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų kompensaciją.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Santuokos sudarymo metu ji jau augino du sūnus iš pirmosios santuokos: N. T. ir B. T.. Su atsakovu susilaukė vieno vaiko - sūnaus D. U., gim. (duomenys neskelbtini). Iki santuokos sudarymo ji su vaikais gyveno jai nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje valdoje adresu(duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo apsigyveno atsakovo namuose(duomenys neskelbtini). Kurį laiką jų bendras gyvenimas klostėsi lyg ir neblogai, susilaukę sūnaus, abu jį augino ir rūpinosi juo. Dabar ji vertina, kad dėl amžiaus, taigi ir interesų, skirtumo, netrukus išsiskyrė jų požiūriai į šeimą, materialines ir dvasines vertybes, santykiai šeimoje blogėjo dėl atsakovo netinkamo elgesio, sutuoktinio ir tėvo pareigų nevykdymo, nelojalumo jai ir šeimai. Netrukus po santuokos sudarymo ji pajuto, kad atsakovas gyvena tik sau, nuolat išgėrinėja, legaliai nedirba, šeima nesirūpina ir jos neišlaiko. Ne kartą bandė kalbėtis su atsakovu, bet jos bandymai pakeisti tarpusavio santykius nedavė jokio rezultato. Taip jų vis dažniau kildavo konfliktai, kol, galiausiai, atsakovas visai atsiribojo nuo šeimos, pareiškęs ir ne kartą pakartojęs, kad išvis ji jam reikalinga buvo tik vaikui pagimdyti. Ji, nebeapsikentusi neigiamai vaikus veikiančios įtampos tarpusavio santykiuose, su vaikais 2020 m vasario mėn. Išsikraustė, pasiimdama savo būtiniausius asmeninius ir vaikų daiktus bei apsigyveno atskirai nuo atsakovo, bet, vengdama atsakovo persekiojimų, ne savo valdoje užmiestyje, o nuomojamame bute(duomenys neskelbtini). Atsakovas savo gyvenimu patenkintas, jos visus pageidavimus ignoruoja, supranta santuokinio gyvenimo nebeperspektyvumą ir sutiktų skirtis abiejų sutikimu. Tačiau, kaip nurodo tarpusavio pokalbiuose, nenorėdamas, o realiai, neturėdamas iš ko mokėti vaikui išlaikymą, iškėlė kategorišką sąlygą, kad sūnus gyventų per mėnesį po dvi savaites su juo ir su ja, tada iš tėvo nebūtų priteisiami alimentai. Būtent šiuo pagrindu nesutarus, privalomoji mediacija pasibaigė nesudarius taikos sutarties. Atsakovas santuokoje nevykdė sutuoktinio ir tėvo pareigų, yra jai nelojalus, nebejaučia meilės ir pagarbos, todėl toliau gyventi kartu ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma. Santuokoje įgyto nekilnojamojo ar registruoto kilnojamojo ir dalintino turto, skolinių prievolių nėra, o kitą turtą yra pasidalinę, apsigyvendami skyrium. Atsakovo gyvenimo sąlygos ir būdas tikrai neatitinka vaiko interesų, todėl prašo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja. Įsipareigoja netrukdyti atsakovui netrukdomai realizuoti savo tėvo teises, bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams. Ji gerai prižiūri, auklėja ir lavina D. bei kitus du savo vaikus, deda visas įmanomas pastangas, kad jie taptų dorais, darbščiais ir išsilavinusiais žmonėmis. Nors gyvenant skyrium, pakluso atsakovo reikalavimui dalinti D. gyvenimą po dvi savaites su vienu iš tėvų, ji įsitikino, jog realiai visą praėjusį laiką ir šiuo metu vaiko tėvas tik imituoja rūpinimąsi vaiku ir jo išlaikymą, o visų vaiko poreikių patenkinimu rūpinasi ji iš savo pajamų. Laukdamasi sūnaus D. iki dekreto dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)" floriste už minimalų atlyginimą, dėl vaiko priežiūros nedirbo 2,5 metų, augino D., o pastaruoju metu užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. D. lanko Telšių vaikų darželį “(duomenys neskelbtini)”, mėnesio kaina 60,72 Eur. D. išlaikymui, jo būtiniausiems poreikiams, per mėnesį tenka skirti mažiausiai apie 300-500 Eur: maistui - mažiausiai po 100 Eur, asmens higienos priemonės - 20 Eur, vaistai, vitaminai-12 Eur, vaiko laisvalaikiui 20 Eur, taip pat kirpėjo paslaugoms, telefoniniams pokalbiams irgi po 20 Eur, drabužiams, avalynei – vidutiniškai 40Eur, mokymo/lavinimo priemonėms, žaislams - po 20, vaikui tenkanti gyvenamosios patalpos išlaikymo dalis vidutiniškai viršija 50 Eur per mėnesį. Kadangi jos ir atsakovo turtinė padėtis praktiškai vienoda, iš atsakovo prašo priteisti bent mažesnę nei pusė vaiko išlaikymui reikalingos sumos, t. y. 200 Eur, mokamus periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Atsakovą turėtų teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą nuo gyvenimo skyrium pradžios, nes visą praėjusį laiką ir šiuo metu visų vaiko poreikių patenkinimu rūpinasi ji iš savo pajamų. Išlaikymo sau iš atsakovo neprašo. Po santuokos nutraukimo pageidauja susigrąžinti mergautinę pavardę.

Teismo posėdžio metu, ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad prieš susipažįstant su R. U., ji su dviem savo vaikais gyveno sodo namelyje, kuris sudegė. Po gaisro ji gyveno pas kaimynus. Po kurio laiko susipažino su atsakovu, atrodė, kad sutampa požiūriai į gyvenimą, todėl, jam pasiūlius, maždaug po mėnesio nuo pažinties, ji su vaikais atsikraustė gyventi pas R. U.. Gyvenant kartu pastebėjo, kad atsakovas linkęs išgėrinėti alkoholį, yra piktas viduje. Savo būseną R. U. teisino pergyvenimu dėl ankstesnės sutuoktinės mirties. R. U. neturėjo pastovių pajamų, oficialaus darbo, tik momentines nelegalias pajamas. Iki D. gimimo R. U. ją su vaikais buvo kelis kartus išvaręs, paskui atsiprašinėdavo ir ji jam atleisdavo. Iki santuokos sudarymo jie su R. U. bendravo apie 4 metus, tačiau pusę to laiko ji pragyveno savo sodo namelyje. Kai tapo nėščia, norėjo sukurti šeimą, tikėjosi, jog santykiai pagerės. Gimus sūnui, jau nuolat gyveno pas atsakovą (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo pirmieji metai buvo neblogi. Antraisiais santuokos metais atsakovas visiškai neturėjo pajamų, vis labiau reiškė pyktį, vartojo alkoholį, skriaudė jos vaikus, ypač vyresnįjį. Atsakovas vartojo psichologinį smurtą jos ir jos vaikų atžvilgiu. Smurtas pasireikšdavo tuo, kad atsakovas priremdavo ją prie sienos, agresyviai kalbėdavo, priekaištaudavo, išliedavo pyktį dėl nesėkmių. Jai sunku būdavo atsakovo išvengti, nes šis sugriebdavo už rankos, šaukdavo, keikdavosi. Atsakovas yra labai emocingas, pasireikšdavo nuotaikų kaitos, prigėręs imdavo visus auklėti. Atsakovas kaltas dėl santuokos nutrūkimo, nes psichologiškai smurtavo, buvo agresyvus, nesirūpino šeimos gerbūviu. Jai vienai teko rūpintis namais, vaikais ir pačiu atsakovu. Tuomet, kai ji išvaryta iš namų, gyvendavo sode, namais rūpinosi pats atsakovas. Pirmus ketverius jų bendravimo metus, R. U. 80 proc. laiko buvo neblaivus. Ji pati nevartoja alkoholio, daug kartų kalbėjo su juo, siūlė spręsti problemą, bet atsakovas atsisakė pagalbos, psichologo. Po santuokos sudarymo pirmus metus situacija pagerėjo, atsakovas buvo neblaivus apie 40 proc. laiko. Per paskutinius bendro gyvenimo metus R. U. į šeimos biudžetą uždirbo 1000 Eur, jai sunku buvo išlaikyti namus, vaikus. Paskutinius tris mėnesius iki jos išsikraustymo R. U. neuždirbo nei vieno cento. Atsakovas nelegaliai užsiėmė automobilių remontu, pažįstamiems padarydavo automobilio diagnostiką. Jis nesireklamavo, užmokesčio iš klientų praktiškai neimdavo, sakydavo atvežk alaus ir viskas. Už paslaugas atvežtą alų atsakovas vartodavo nuolat, būdavo apsvaigęs, išgerdavo po 8 butelius per dieną. Lempinius stiprintuvus buvo pagaminęs jau jų bendro gyvenimo metu, jie buvo laikomi garaže. R. U. pateiktose nuotraukose užfiksuoti tie patys stiprintuvai, kuriuos atsakovas turi jau seniai. Yra buvęs toks nesusipratimas, kad apkrėtė R. U. lytiškai plintančia liga, nes laikotarpiu, kai buvo laikinai išsiskyrę, ji bendravo su kitu vyru. Ji iki nėštumo ir gimdymo atostogų dirbo gėlių salone, paskui gaudavo išmokas už vaikus, alimentus vyresniesiems sūnums iš buvusio vyro, vaiko B. T. neįgalumo išmoką. Tik skyrybų metu R. U. išsiėmė pažymą apie vykdomą individualią veiklą, kad turėtų ką parodyti teismui. Ji, apsisprendusi nebegyventi su R. U., pradėjo ieškoti kur išsikraustyti. Likus maždaug 1,5 mėn. iki išsikraustymo jie turėjo rimtą pokalbį, atsakovas ją įžeidinėjo, išvadino šliundra, ubage, sakė, kad buvo reikalinga tik vaikui pagimdyti. Jos santykiai su atsakovu galutinai nutrūko po R. U. konflikto su jos sūnumi, ji apsisprendė, kad vaikai neturi kentėti. Į savo sodo namelį kraustytis negalėjo, nes prieš tai, kai ji išsikraustydavo, R. U. atvažiuodavo, persekiodavo, buvo išdaužęs langus. Ji po truputį vežėsi daiktus į draugės butą, o vieną vakarą, po atsakovo konflikto su jos sūnumi, kuomet R. U. vos nesumušė vaiko, ji, atsakovui nuėjus miegoti, pasiėmė rūbus, vaiko žaisliukus ir išvažiavo savo automobiliu. Gyvena draugei priklausančiame trijų kambarių bute. Didieji sūnūs gyvena viename kambaryje, ji su D. kitame, o dar vienas kambarys yra svetainė kartu su D. žaidimų vieta. Draugo neturi, gyvena viena su vaikais. Kartais nuvažiuoja į savo tėvo sodybą, kur gamina vazonus, o vaikas gali lauke žaisti, yra smėlio dėžė. Nuo 2020 m. vasario mėn. ji vykdo individualią veiklą, gamina vazonus, mokosi aplinkos apželdintojos specialybės, taip pat kartais prižiūri asmenį po insulto. Jos šeimos pajamos per mėnesį sudaro apie 800 Eur: 360 Eur Užimtumo tarnybos mokama išmoka, 280 Eur išlaikymas vyresniesiems sūnums, 300 Eur vaiko pinigai, mokami valstybės, 350 Eur sūnaus neįgalumo išmoka. Apie metus laiko nuomoja savo sodo namelį, gauna pajamas. D. išlaikymui per dvi savaites į mėnesį, kuomet vaikas gyvena su ja, ji išleidžia mažiausiai 200 Eur. D. lanko darželį, būrelių nelanko. Sveikatos problemų vaikas neturi, serga sezoninėmis ligomis, taip pat reikalingi specialūs šampūnai ir kremai dėl jautrios odos. Ji turi patirties augindama vyresniuosius sūnus, geriau jaučia vaiką ir gali geriau juo pasirūpinti. R. U. netinkamai rengia vaiką, neprižiūri, rengia didesniais rūbais, nerengia pagal sezoną, neprausia, nenukarpo nagų. Pavyzdžiui, D. batų dydis yra 25, o atsakovas nupirko vaikui 30 dydžio šlepetes į darželį. Auklėtojos tiesiog nenori veltis į skyrybų bylą, todėl ir nurodė pažymoje, kad viskas yra gerai. Vienos pas R. U. vaiko buvimo savaitės metu, D. ėjo į darželį su mėlyne po akimi, tačiau auklėtojos jai nepranešė. Paskui atsakovas aiškino, kad vaikas eidamas užsigavo, nors neaišku kaip buvo iš tikrųjų. D. myli abu tėvus ir nori būti su abiem. Tėvų auklėjimo metodai nesiskiria. Dabar atsakovas sūnui skiria daugiau laiko. Kol gyveno kartu, tai atsakovas sūnui dėmesį rodydavo tik būdamas neblaivus, jo neprižiūrėjo. Kiti jos sūnūs su D. sutaria gerai, brolį myli, tarp jų yra susiklostęs artimas ryšys. Atsakovo iniciatyva jos atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš D.. Ji neigia mušusi vaiką. Pripažįsta, kad sudavė vaikui per sauskelnes, tai įvyko labiau iš išgąsčio, nes R. būdamas girtas dūko su sūnumi ir šis vos neiškrito iš lovos. Jokio smūgio, tyčinės agresijos nebuvo. Po pliaukštelėjimo sūnui per sauskelnes, R. U. pradėjo ant jos šaukti „gausi į snukį“, keiktis, todėl ji išėjo į kitą kambarį, už durų klausėsi ar vaikas nusiramino. Labai gailisi dėl šios situacijos, fizinio smurto vaikų atžvilgiu ji niekada nenaudojo. Gal ir buvo smulkmena, kad uždavė vaikui per nagučius. Tai buvo, kai vaikas nuplėšė dalį tapeto, ji sudrausmino vaiką, pagrūmojo pirštu ir pasakė, kad bus „tei tei“ per užpakaliuką. Sūnus N. T. iš tolo koridoriuje matė tą situaciją, girdėjo, kad ji bara D. ir gal taip pasirodė, kad ji suduoda vaikui, nors tai buvo tik pabarimas. D. verkė dėl pabarimo. Tokios situacijos, kad atvejo vadybos posėdyje ji būtų prisipažinusi pastūmusi sūnų D., o vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotoja L. K. būtų ją dėl to sudrausminusi, nebuvo. Jos netenkina, kad vaikas gyvena po savaitę pas kiekvieną iš tėvų. Atsiimant vaiką iš atsakovo yra kilę konfliktų, yra tekę kviesti policiją. Taip pat atsakovas socialinių darbuotojų akivaizdoje yra išvadinęs ją necenzūriniais žodžiais, kai atvyko paimti pinigų dalies už darželį. Norėtų, kad darbo dienomis sūnus gyventų su ja, o savaitgaliais ir atostogų metu pas atsakovą. R. U. dabar stengiasi nepiktnaudžiauti alkoholiu, nes tikrina socialinės darbuotojos. 2021 m. birželio mėn. jai paskambino atsakovas būdamas neblaivus, todėl ji iškvietė policiją. Policijos pareigūnai nustatė, jog R. U., prižiūrėdamas mažametį vaiką yra neblaivus, todėl vaikas buvo perduotas jai. Nuo 2021 m. balandžio mėn. atsakovas pradėjo duoti jai pusę už vaiko darželį mokėtinos sumos. Iki tol visada už darželį apie 60 Eur sumą mokėjo ji viena. Vyresnieji sūnūs mokosi, siekia profesinio išsilavinimo. Ji kontroliuoja sūnų mokslus, prižiūri, kad jungtųsi į nuotolinį mokymą. Situacija, kai vyresnysis sūnus neprisijungė į nuotolinį mokymą ir neatliko praktinio darbo buvo susiklosčiusi, kad pačioje nuotolinio mokymo pradžioje jie neturėjo kompiuterio. Vėliau kompiuterį įsigijo ir vaikas visas reikiamas užduotis atliko.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad esminis tarp šalių kilęs ginčas yra dėl nepilnamečio vaiko D. U. gyvenamosios vietos nustatymo. Mano, jog vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove, kuri tinkamai rūpinasi tiek D. U., tiek kitais dviem savo sūnumis. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė iš atsakovo namų išsikraustė būtent dėl netinkamo atsakovo elgesio, anksčiau nustatyti faktai, kaip atsakovas siautėjo pas ieškovę sode. Atsakovas turėjo ryšių su Žemaitijoje veikusia nusikalstama grupuote, pats pripažino, kad dėl to šeima turėjo koreguoti tam tikrą savo elgesį. Atsakovas pats teigdamas paaiškinimus išsidavė, kad netinkamai elgėsi su A. U. vaikais, kėlė konfliktus dėl suvalgytų cepelinų. Taip pat bylos nagrinėjimo eigoje buvo apkaltinęs, kad vienas iš vyresniųjų A. U. sūnų vartoja narkotikus, nors tai paneigia tyrimų atsakymai. Atsakovas netinkamai elgiasi ir su ieškove, ne kartą netgi teismo posėdžių salėje išvadino ją įžeidžiančiais žodžiais, rašė žinutes. Smurto prieš vaiką faktas yra neįrodytas. Akivaizdu, jog atsakovas imasi visų priemonių, kad atimtų vaiką iš ieškovės. Išklausius vaiko nuomonę, susidarė įspūdis, kad vaikas yra išmokytas kalbėti apie mušimą. Nors atsakovo turtinė padėtis geresnė, tačiau ieškovė geba užtikrinti vaikui tinkamas sąlygas, gyvena nuomojamame bute, vaikas yra aprūpintas reikalingais daiktais, juo tinkamai rūpinamasi.

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nesutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, nesutinka su reikalavimu dėl vaiko D. U. gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Pateikė priešieškinį, kuriuo prašo:

1. Nutraukti Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarytą šalių santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę P. pavardę, o jam – U. pavardę;

3. Pripažinti, kad, nutraukiant santuoką, šalys dalintino turto bei asmeniniu ir (ar) bendrų prievolių kreditoriams neturi;

4. Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos nustatyti nepilnamečio sūnaus D. U. gyvenamąją vietą su juo, jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

5. Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos nustatytą sekančią skyriumi gyvensiančios vaiko motinos A. U. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. U. tvarką: skyriumi gyvenanti vaiko mama A. U. turi teisę nepertraukiamai bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi D. U. nedalyvaujant vaiko tėvui kas antrą savaitę septynias kalendorines dienas, pasiimant vaiką savaitės pradžioje (pirmadienį) nuo 17.00 val. iš vaiko ugdymo įstaigos arba jo nuolatinės gyvenamosios vietos bei grąžinant vaiką kitos savaitės pirmadienį iki 08.00 val. į vaiko ugdymo įstaigą arba jo nuolatinę gyvenamąją vietą.

6. Priteisti iš ieškovės materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. U. periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir uzufrukto teise pavedant šias pinigines lėšas administruoti vaiko tėvui.

7. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad sutinka, jog jo ir ieškovės santuoka yra faktiškai iširusi ir susitaikymas nebėra galimas. Nesutinka su ieškovės nurodomomis santuokos iširimo priežastimis ir pagrindais. Ieškovė klaidina teismą, teigdama neva atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, niekur nedirbo bei nerėmė savo šeimos materialiai. Nuo 2013 metų ieškovė su savo nepilnamečiais vaikais apsigyveno ir nuolat gyveno jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiuose namuose (duomenys neskelbtini). Ieškovė niekur per šį laikotarpį nedirbo, tiek ji, tiek šalių mažametis sūnus ir kitu du nepilnamečiai ieškovės vaikai buvo išlaikomi tik atsakovo, iš jo turėtų santaupų bei iki šiol nuolat vykdomos individualios veiklos. Jų santuokos iširimą visų pirma lėmė amžiaus skirtumas, kuris turi įtakos skirtingai gyvenimiškai patirčiai, sutuoktinių siekiams ir norams. Natūralu, kad šeimoje kyla nesutarimai ir tarp sutuoktinių atsiranda įtampa, kuri trukdo abiem pasiekti sutarimus tam tikrais klausimais. Tarp sutuoktinių bėgant laikui atsiranda natūrali trintis, kurioje pradeda dominuoti jau nebe bendri, o asmeniniai sutuoktinių siekiai ir norai. Būtent tai nutiko jam su ieškove gyvenant santuokoje. Jau bendro gyvenimo pradžioje jis pastebėjo esminius nuomonių bei gyvenimo vertybių nesutarimus, kai ieškovei nuolat rūpėjo ne šeimos ir bendri sutuoktinių interesai, darnūs ir morale paremti sutuoktinių santykiai, o tik turtas ir pinigai, kurių ieškovei visada buvo mažai. Dėl tokių ieškovės įsitikinimų bei siekių santuokoje patenkinti išimtinai savo neribotus turtinius interesus tarp šalių pradėjo kilti dažni nesutarimai. Atsakovas stengėsi pakeisti jos mąstymą bei požiūrį, įtikinti ieškovę pačiai siekti užsibrėžtų tikslų, dirbti, suteikti savo vaikams kuo geresnį išsilavinimą, išugdyti jų turimus gabumus, taip paruošiant juos visaverčiam savarankiškam gyvenimui. Tokie jo patarimai iššaukdavo vis audringesnes ieškovės reakcijas. Ji pradėjo nuolat kaltinti atsakovą per mažai ją pačią remiant materialiai, taip pat per daug kišantis į jos ir kitų jos nepilnamečių vaikų santykius. Dėl tokio ieškovės elgesio, sutuoktinių santykiai tapo paremti jos nuolatiniais priekaištais. Galiausiai 2020 m. vasario pabaigoje atsakovui davus ieškovei pinigines lėšas apmokėti gyvenamojo namo patarnavimo mokesčius, atsakovą iš šias paslaugas teikiančių ūkio subjektų pasiekė informacija, kad ieškovė atsakovo prašymo neįvykdė, o pati paaiškino gautas iš jo tiksliniams mokėjimams pinigines lėšas panaudojusi savo asmeniniams poreikiams. Jam papriekaištavus dėl tokio elgesio, ieškovė pareiškė, kad verta geresnio vyro, pasiėmė visus ne tik savo asmeninius, bet ir santuokos metu įsigytus buities daiktus, ir išsikraustė iš jam priklausančių bendrų šeimos namų, dėl ko bylos šalių santuoka faktiškai ir nutrūko. Tokios bendro gyvenimo aplinkybės lemia akivaizdžią ieškovės pagarbos kitam sutuoktiniui bei lojalumo jam stoką, siekį santuokoje patenkinti tik savo turtinius interesus, kas pagrindžia jos kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovas pripažįsta galimai dėjęs ne visas pastangas išsaugoti santuoką, gimus sūnui didesnį dėmesį ir savo laiką skyręs jam, o ne ieškovei, dėl ko savo kaltės dėl santuokos iširimo jis neneigia ir mano, jog bylos šalių santuoka teismo turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos metu šalys registruojamo turto neįgijo, kreditorinių įsipareigojimų nesusidarė. Jis pretenzijų dėl ieškovės išsikeliant iš bendrų šeimos namų pasiimtų buities daiktų nereiškia. Priteisti išlaikymą sau iš ieškovės neprašo. Sutinka, kad ieškovei būtų sugrąžinta ikisantuokinė pavardė. Šalių nepilnametis vaikas D. U. nuo sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžios iki šiol gyvena po savaitę su kiekvienu iš tėvų. Nusistovėjus nurodytai bylos šalių bendravimo ir gyvenimo su savo vaiku tvarkai, jis pradėjo pastebėti keistą sūnaus elgesį. Sūnus tapo baikštus, pagyvenęs porą dienų pas jį, pradeda skųstis mamos elgesiu, auklėjimo metodais, pasireiškiančiais fizinių bausmių taikymu. Savaitę laiko pagyvenęs pas jį, sūnus keliauti į mamos namus nenori, pradeda verkti, prašo leisti pasilikti gyventi su juo. Ieškovė negeba tinkamai prižiūrėti ir auklėti vaikų, sūnui nuolat augant ieškovės namuose, nebus sudarytos visos būtinos vaiko vystymuisi ir mokslui sąlygos, vaikas bus paliktas kaip ir kiti ieškovės vaikai be motinos priežiūros, jos pagalbos, o atsakovo teikiama materialinė parama bus naudojama pačios ieškovės ir kitų jos vaikų poreikiams tenkinti, dėl ko siekdamas išimtinai savo vaiko gerovės reiškia reikalavimą jo gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Sūnui jis gali suteikti nepalyginamai geresnes gyvenimo ir tuo pačiu jo vystymuisi bei mokslui sąlygas, nei ieškovė. Atsakovas gyvena vienas erdviame nuosavame gyvenamajame name, vaizdingoje (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės vietoje. Name nuo pat sūnaus gimimo atsakovas jam buvo įrengęs nuosavą kambarį, apstatytą visais būtinais daiktais, jo lavinimui skirtomis priemonėmis. Namas stovi dideliame žemės sklype, dėl ko vaikas galės leisti laisvą laiką, žaisti privačioje ir saugioje namų aplinkoje. Jis stebi vaiko polinkį į su technika ir elektronika susijusią veiklą, kuriai atsakovas savo namuose turi įsigijęs visą reikiamą įrangą ir priemones. Jo namus ir vaikų darželį bei mokyklą skiria tik iki 400 metrų atstumas, dėl ko vaikui pasiekti šias ugdymo įstaigas bus visuomet patogu. Atsakovo darbo laikas yra lankstus, dėl ko jis gali prisitaikyti prie savo sūnaus poreikių ir esant būtinumui, bet kada galės greitai pasiekti sūnaus ugdymo įstaigą, taip pat sūnui visuomet padėti ir namuose. Ieškovės turimas sodo namelis, kuriame ji gyveno iki šalių pažinties, yra per mažas keturių asmenų šeimai. Be to, sodo namas yra be komunalinių patogumų ir nuo ugdymo įstaigų nutolęs pakankamai dideliu atstumu, dėl ko mažamečiam sūnui užtikrinti tinkamų gyvenimo sąlygų šiame būste ieškovė neturės galimybių. Ieškovė dažnai keičia gyvenamąją vietą ir šiuo metu gyvena nuomojame bute. Butas yra per mažas, kad sūnui D. būtų įrengtas atskiras kambarys. Šiuo metu ieškovė niekur nedirba, ateityje neabejotinai įsidarbins tik pagal darbo sutartį, dėl ko dirbs nustatytu grafiku ir darbo laiku negalės užtikrinti sūnaus priežiūros, dėl ko atsakovo galimybės suteikti savo sūnui geresnes nei gali ieškovė gyvenimo sąlygas bei asmeniškai pasirūpinti jo poreikiais yra akivaizdžios. Ieškovė neskiria pakankamai dėmesio savo vaikams, tai yra nulemta jos moralinių vertybių ir sąmoningumo bei motiniškos meilės stokos. Ieškovės nepilnamečiai vaikai pagal savo amžių iki šiol akivaizdžiai stokoja socialinių įgūdžių. Ieškovės sūnus N. T. dar iki šiol tebesišlapina į lovą, nors yra jau 15 metų amžiaus, o ieškovė net atsakovo raginimu niekuomet nesikreipė į medikus ir neieško to problemų, net nemėgino padėti vaikui. Abu ieškovės vaikai itin prastai mokosi, nelanko pamokų. Gyvenant kartu, atsakovui ne kartą teiraujantis ieškovės vaikų dėl jų turimų ateities planų, šie teigė apie ateitį visiškai negalvojantys ir nežinantys ko nori gyvenime siekti, nors vaikams jau 15 ir 17 metų. Ieškovė visiškai nesistengia savo vaikų motyvuoti, ugdyti jų gabumų bei nesuvokia net tėvų esminės pareigos — parengti vaikus savarankiškam gyvenimui — esmės. Abu ieškovės vaikai tarpusavyje nuolat konfliktuoja. Bendro šalių gyvenimo metu neretai jie grįždavo į namus pavartoję alkoholio, o pati ieškovė tokio jų elgesio net nepasmerkdavo. Jo mėginimai padėti išauklėti vaikus, iššaukdavo ieškovės pasipriešinimą ir reikalavimą nesikišti į jos ir jos vaikų santykius. Ieškovės vaikai tarpusavyje dažnai smurtauja, yra pasitaikę atvejų, kai tarpusavio jų konfliktas vos nesibaigė vieno jų mirtimi. Tik atsakovo įsikišimas į šį vaikų konfliktą užkirto to priežastis, dėl ko D. gyventi tokioje aplinkoje yra nesaugu, o ieškovė, negebėdama tinkamai motyvuoti bei ugdyti kitų savo vaikų gabumų, pati stokodama socialinių įgūdžių ir motiniškos meilės, tikrai nesugebės sūnui skirti pakankamai dėmesio, auklėti jį, tuo labiau motyvuoti mokytis, ugdyti turimus gabumus ir paruošti jį savarankiškam gyvenimui. Dar gyvenant kartu ieškovė jo akivaizdoje buvo kartą sudavusi dar nė dvejų metų nesulaukusiam sūnui ranka į pilvą iš esmės be priežasties, dėl to, kad vaikas lovoje muistėsi. Dėl šio įvykio kilus tarp jų barniui tą kartą ieškovė pažadėjo ateityje auklėjant jų sūnų nebenaudoti jokio fizinio smurto. Tačiau 2020 m. lapkričio pradžioje buvimo pas atsakovą metu vaikas pasiskundė ieškovės smurtu. Atsakovui aiškinantis šio įvykio aplinkybes sūnus nurodė, kad žaisdamas užkliuvo už namo sienos ir įdrėskė tapetą, dėl ko ieškovė prieš jį pakėlė ranką ir sudavė kelis kartus per užpakaliuką. Vaikas verkė, teigė, jog mama pakėlė ranką prieš jį jau nebe pirmą kartą. Atsakovas, gyvendamas kartu su ieškove, pats yra ne kartą stebėjęs ir ieškovės smurtinį elgesį prieš kitus jos vaikus, taikytas fizines bausmes. Ieškovė kitaip auklėti vaikų nemoka, tėvų valdžios turinį suvokia tik kaip teisę naudoti prieš vaiką fizinę ir psichinę prievartą, dėl ko sūnui D. nuolat gyvenant su ieškove šis ir toliau būtų fiziškai ir tuo pačiu psichologiškai traumuojamas. Vaiko ryšys su tėvu yra artimas, jau kuris laikas sūnus prašo leisti jam nuolat gyventi pas jį. Prašo nustatyti abiejų bylos šalių lygybės principu paremtą mažamečio sūnaus D. U. bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu bendravimo tvarką, kai nuo teismo sprendimo priėmimo skyriumi gyvenanti vaiko mama su savo vaiku turės teisę bendrauti ir dalyvauti jo auklėjime nepertraukiamai kas antrą savaitę. Nuo šalių gyvenimo skyriumi pradžios 2020 m. vasario pabaigoje iki 2020 m. lapkričio 24 d., kai teismas byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, sūnus periodiškai po vieną savaitę gyveno pas ieškovę ir atsakovą, dėl ko kasdieniais vaiko priežiūros poreikiais lygiomis dalimis rūpinosi abu vaiko tėvai. Priešingai ieškovės nurodytoms aplinkybėms, pagal skirtingą šalių turtinę padėtį bei išlaikomų vaikų skaičių, didžioji dalis vaiko priežiūros išlaidų tekdavo atsakovui. Jo lėšomis buvo užtikrinami iš esmės viso vaiko kasdieniai ir nekasdieniai poreikiai. Iki šiol atsakovas tebesirūpina vaiku, savo lėšomis perka vaiko poreikiams patenkinti visus būtinus daiktus. Be to, iki 2020 m. lapkričio 24 d. buvusi bendravimo su savo sūnumi tvarka, atsakovo vertinimu, sudaro pagrindą priteisti iš skyriumi po teismo sprendimo priėmimo gyvensiančio su vaiku jo motinos ar tėvo išlaikymą vaikui tik nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, dėl ko, reikšdamas prašymą nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su juo, atsakovas teismo prašo iš ieškovės priteisti išlaikymą savo vaikui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo pilnametystės, pinigines lėšas uzufrukto teise pavedant administruoti jam. Sūnus yra sveikas, jokių specialiųjų poreikių neturi. Vaiko poreikiai šiuo metu apsiriboja tik kasdienėmis išlaidomis maistui, būstui, aprangai, avalynei, lavinimo priemonėmis. Kadangi bylos šalys gyvena skyriumi sąlyginai trumpą laiką, o sūnus kas antrą savaitę nepertraukiamai gyvena su juo atsakovas žino visus vaiko poreikius ir jiems patenkinti reikiamą piniginių lėšų sumą. Iki šiol vaiko išlaikymui, kasdieniams jo poreikiams reikalingos išlaidos niekada neviršijo 300 Eur per mėnesį. Atsakovas pripažįsta, kad šiuo metu jo turtinė padėtis yra geresnė už ieškovės, kuri turi pareigą išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus. Tačiau atsakovė yra visiškai sveika, darbinga, turi ir nekilnojamojo turto, dėl ko atleisti ieškovę nuo pareigos išlaikyti savo vaiką nėra pagrindo. Ieškovės turtinę padėtį ir šalių mažamečio sūnaus poreikius atitiktų 100 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų dydžio išlaikymas.

Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė priešieškinio reikalavimus. Nurodė, kad po dvidešimt šešerių bendro gyvenimo metų mirė jo pirmoji žmona, vaikų jie neturėjo. Praėjus pusmečiui po žmonos mirties, jis per bendrus draugus susipažino su ieškove. A. U. jam pasakė, kad turi du vaikus, jam tai neatrodė kliūtis bendravimui, nes jis norėjo turėti vaikų, prisidėti prie ugdymo. Po trijų savaičių nuo pažinties, ieškovė su vaikais atsikraustė pas jį. Jis nupirko automobilį, pritaikė aplinką neįgaliam ieškovės vaikui. Apie metus jie visi gyveno normaliai. Po to prasidėjo A. U. kaprizai, prašymai nupirkti įvairius daiktus. Ieškovė smurtavo prieš savo vaikus. Pirmą kartą smurtą pamatė praėjus 3 mėnesiams nuo bendro gyvenimo pradžios. Vaikai triukšmavo, tai ieškovė juos parklupdė, sukėlė rankas ant galvos ir taip pralaikė pusę valandos. Ieškovė mušdavo sūnų N. T. per užpakalį su vytele. Taip buvo kokį 20 kartų, už rūkymą, už pamokų neparuošimą, už pinigų vagystę. Ieškovė neleisdavo jam kištis į vaikų auklėjimą. Jis padarė klaidą, kad nepranešdavo policijai. Mylėjo ieškovę. Pajamų jis turi ir savo ir vaiko visam gyvenimui, santaupų yra tiek, kiek neįmanoma išleisti. Ilgą laiką vertėsi tauriaisiais metalais, apie tai yra parašyta (duomenys neskelbtini) knyga „(duomenys neskelbtini)“. Iš tų pinigų jis ir tebegyvena. Gamina lempinius stiprintuvus. Vieno komplekto kaina 350 tūkst. dolerių, o jis pagamina už 60 tūkst. eurų. Sudarė sutartį su norvegais, bet dėl karantino dar nepardavė. Per 4-5 mėnesius padarė stakles, per kurias galima frezuoti bet kokį 3D daiktą. Kuria didelio pjovimo plazmines stakles. Jis yra stiprus elektronikas, fizikas. Jo pajamų deklaracija yra minus 20 tūkst. Eur, nes tiek išleido produktų sukūrimui, bet dar negavo pajamų. Sutvarko skendusios mašinos elektroniką, tai kainuoja 3000-5000 Eur. Šimtus automobilių yra prikėlęs naujam gyvenimui. Pajamų nedeklaruoja, kvitų nerašo, šios veiklos nedeklaravo, laiko tai hobiu. Pagal dokumentus nuo 2020 m. pabaigos užsiima baldų gamyba, bet realiai tokia individualios veiklos rūšis įrašyta, nes Valstybinė mokesčių inspekcija neturėjo kategorijos, susijusios su lempinių stiprintuvų gamyba. Iki 2020 m. pabaigos užsiėmė elektronikos hobiu, jokios veiklos neregistravo. Jis neteikė deklaracijų, neturėjo pajamų, jokių skolų Sodrai, VMI neturėjo, pašalpų neėmė. 2021 m. gegužės mėn. pateikė deklaraciją, kur jo pajamų suma nulis, tačiau yra investavęs 20 tūkst. eurų ir dar kitam versle investuota 15 tūkst. eurų. Yra pagaminti lempiniai stiprintuvai ir 3x3 plazminio pjovimo staklės. Gamybai pirko daug detalių ir Rusijos, Kinijos. Sąskaitų jokių neturi, įsigijimo dokumentų neturi. Rašytinių įrodymų, kad turi santaupų, pateikti negali. Jis 30 metų nėra pirkęs alkoholio, stipresnio nei 5 proc. Trejus metus praktiškai nevartoja alkoholio, tik per šventes. A. U. nevartoja alkoholio. Dėl santuokos iširimo kalta ir ieškovė, o būtent dėl smurtavimo prieš vaikus, neištikimybės. A. U. ne kartą buvo pabėgusi nuo jo, parnešė jam gonorėją. Tai bjauri lytiškai plintanti liga, gydėsi apie 8 mėnesius, negalėjo turėti lytinių santykių, skaudėjo. Mano, kad jis buvo tiesiog per daug geras. Jokių necenzūrinių žodžių nevartojo. Išsikraustydama A. U. išsivežė turto, t. y. gėles, indus, šaldytuvą, skalbimo mašiną, rūbus, spinteles, užuolaidas, bet jis pretenzijų nereiškia. Žinojo, kad ieškovė išsikraustys, nes buvo patikrinęs jos telefoną, matė, kad ji ieško, kas padovanotų daiktų. Į ieškovės sodo namelį nupirko šaldytuvą, mikrobangų krosnelę, indukcinę viryklę ir šie daiktai liko jai. Skolų neturi. Jis daug geriau gali pasirūpinti vaiku, nes vaikas nepatirs smurto, išleis į mokslus, vaikui atiteks 0,5 milijono eurų vertės namas. Kai vaikas gyvena su juo, jis pasiima vaiką iš darželio, užsuka į parduotuvę, grįžę į namus žiūri filmukus, žaidžia, šoka, konstruoja. Nupirko vaikui 2 metrų įstrižainės OLED televizorių, interaktyvią lentą. Nuo 20 val. pradeda praustis, ruoštis miegui, o 21 val. eina miegoti. Iš pradžių galvojo, kad jam bus sudėtinga rūpintis vaiku, bet jau 1,5 metų rūpinasi. Tai A. U. netinkamai rengia vaiką, nes 2021 m. gegužės mėn., esant 22 laipsnių šilumai, išvedė į darželį su striuke ir pašiltintais guminiais batais. Su ieškovės vaikais kildavo konfliktų, bet jis niekada nesmurtavo. Apie įvykį, kuomet ieškovė panaudojo fizinį smurtą D. atžvilgiu, gali pasakyti, kad tą dieną jis nupirko cepelinų, jis darbavosi garaže ir kai žmona kvietė valgyti, jis neturėjo laiko. Vakare jis norėjo valgyti cepelinus, bet pamatė, kad jų nebėra, kad juos valgo ieškovės sūnus. Jis žmonai liepė auklėti savo vaikus. Ieškovė susinervino, o prieš einant miegoti, jam su D. žaidžiant lovoje, A. U. sudavė vaikui stiprų smūgį į pilvą. Tuomet jis tikrai žmonai pasakė, kad gaus pati. 1,5 val. vaikas verkė, sakė „mama tei tei“, o ieškovė tiesiog išėjo iš kambario. Ryte jie bendravo apie smurtą, jis sakė to netoleruos. Praėjus 7 mėn. po išsikraustymo, D. vėl pradėjo sakyti „mama tei tei per užpakaliuką“. Jis galvojo ką daryti, tarėsi su kaimynu J. A., parašė pranešimą vaiko teisių apsaugos tarnybai. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vaiko išlaikymui per tas dvi savaites, kuomet vaikas būna pas jį, išleidžia apie 300 Eur. Moka pusę sumos už darželį. Vaikui rūbų turi iki kol jam sueis 14 metų, užtikrintas visas gerbūvis. Vaiko gyvenamąją vietą svarbu nustatyti su juo, kad ieškovė neišvežtų vaiko į Vokietiją. Sutiktų su bendravimo tvarka 50/50, leistų ieškovei bendrauti su vaiku iki pirmos agresijos. Vaikas yra savarankiškas, daug kalbantis, žingeidus. Darželyje nėra jokių nusiskundimų. Jis negalvojo, kaip vaikas bendrautų su broliais, gyvendamas pas jį. Mano, kad bendrautų tada, kai būtų pas mamą. Tarp D. ir brolių yra didelis amžiaus skirtumas, broliai su vaiku neužsiima. D. yra pasakojęs, kad su mama piešia, išmoko spalvų pavadinimus, yra nupirkta akvarelė. A. U. yra kvietusi policiją dėl vaiko atsiėmimo, nes sutartu laiku vaikas nebuvo baigęs pusryčiauti ir jis negalėjo vaiko perduoti. Dėl 2021 m. birželio mėn. užfiksuoto neblaivumo gali paaiškinti, kad išvakarėse vaikas pradėjo jaustis blogai, visa naktis buvo be miego. Ryte vaikui patino skruostas, sakė, kad skauda, todėl vežė pas gydytoją. Grįžus iš gydytojo, kai vaikas išgėrė vaistus, užmigo. Buvo karšta diena, jis buvo pavargęs, norėjo atsigaivinti ir išgėrė šalto alaus. Skambino ieškovei pranešti apie vaiko sveikatą, alų gėrė tik po pokalbio su ieškove, ir iš karto po pokalbio atvyko jos iškviesti policijos pareigūnai. Vieno atvejo vadybos posėdžio metu ieškovė pripažino pastūmusi D., vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotoja L. K. ją drausmino, sakė, jog negalima taip elgtis. Tai rodo, kad ieškovės elgesys nepasikeitė, smurto atvejai kartojasi. Jie su A. U. yra susitarę nedėti vaiko nuotraukų į socialinius tinklus dėl vaiko saugumo. Toks susitarimas yra dėl to, kad prieš 20 metų jis kovojo su V. Š. nusikalstama grupuote, 4 mėn. jam buvo skirta valstybės apsauga. Dabar V. Š. yra grįžęs iš kalėjimo, po kurio laiko išeis ir kiti banditai, jis nežino ar tie asmenys kerštingi, bet dėl visa ko geriau, jog nežinotų, kad jis turi vaiką.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė priešieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pagrindo pripažinti, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nėra. Ieškovė meluoja nurodydama aplinkybes, dėl ko ir kaip ji išsikraustė iš R. U. namų. Ieškovės pajamos realiai yra tik socialinės išmokos, akivaizdu, kad bendro gyvenimo metu atsakovas prisidėjo prie namų ūkio išlaikymo. Vien tai, kad atsakovas santuokos metu dėl ieškovės kaltės susirgo venerine liga, ko neneigia pati ieškovė, rodo santuokos iširimo priežastis. Santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė naudojo fizinį smurtą prieš vaiką. Apie tai atsakovas pranešė vaiko teisių apsaugos tarnybai ir būtent šios institucijos, o ne R. U. iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įžvelgia vaiko teisių apsaugos skyriaus palankumą ieškovei. Gyvenimo sąlygos vaikui yra geresnės pas atsakovą, tai įrodo buities tyrimo aktai, socialinių darbuotojų liudijimai. Atsakovas daug dėmesio skiria vaikui, labiau nei mama džiaugiasi vaiko pasiekimais. Ieškovei vaikas reikalingas tik dėl socialinių išmokų, nes 40 proc. jos pajamų sudaro išmokos už D. U.. Jokio kriminalinio atsakovo šleifo nėra. R. U. sugeba tinkamai pasirūpinti vaiku. Atsakovas neprieštarauja, kad A. U. bendrautų su vaiku nepertraukiamai kas savaitę. Išlaikymo įsiskolinimo nėra, nes nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, vaikas po savaitę gyveno pas kiekvieną iš tėvų, buvo išlaikomas. Teismui tenkinus ieškinio reikalavimą ir nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, bei nustačius bendravimo su vaiku tvarką kiekvienam iš tėvų kas savaitę, išlaikymas iš atsakovo neturėtų būti priteistas.

Žemesnės instancijos teismas

Išvadą teikianti institucija 2021 m. vasario 22 d. pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad A. U. tinkamai įgyvendina tėvų valdžios turinį, nėra pagrindo abejoti asmens galimybėmis užtikrinti kartu gyvenančio vaiko sąlygas visapusiškai vystytis, realizuoti įgimtus ar įgytus gebėjimus, suteikti saugias, vaikų poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas. Ieškinio reikalavimas nustatyti D. U. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina A. U. neprieštarauja mažamečio vaiko interesams ir yra tikslingas. Prašoma priteisti vaiko išlaikymui 200 Eur suma yra pakankama. Pritaria R. U. bendravimui su sūnumi, atsižvelgiant į vaiko dienotvarkę, vaiko geriausius interesus, į tėvų bendrą, taikų, vaikui palankiausią ir emociškai geriausią bendravimą.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad vaikas myli abu tėvus, abi šalys turi galimybes užtikrinti vaiko poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas, todėl neprieštarautų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nei su vienu iš tėvų ir tai palieka spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Nustatytos faktinės aplinkybės

Šalys santuoką sudarė(duomenys neskelbtini). Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys turi vieną nepilnametį vaiką D. U., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė A. U. turi du sūnus iš pirmosios santuokos: B. T., gim. (duomenys neskelbtini)., ir N. T., gim. (duomenys neskelbtini).

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės: 1. Iki bus priimtas sprendimas šioje byloje nustatyti nepilnamečio vaiko D. U., gim. (duomenys neskelbtini)., laikiną gyvenamąją vietą su motina A. U., gim. (duomenys neskelbtini). jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. 2. Priteisti iš atsakovo R. U., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. U., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur (vieną šimtą Eur) nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje, šias išlaikymo lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka priklausomai nuo infliacijos, pavedant administruoti išlaikymui skirtas lėšas A. U.. 3. Nustatyti laikiną atsakovo R. U. bendravimo su vaiku D. U. tvarką, t. y. leisti jam bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime tokia tvarka ir terminais: 3.1. bendrauti su vaiku D. U. savo gyvenamojoje vietoje arba kitoje pasirinktoje vietoje du kartus per savaitę darbo dienomis 2 valandų laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 19.00 val., vaiką pasiimant iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir grąžinant į gyvenamąją vietą, apie ketinimą susitikti su sūnumi pranešant A. U. bet kokiu būdu ne vėliau kaip prieš 1 dieną; 3.2. bendrauti su vaiku D. U. vieną kartą per savaitę savaitgaliais (šeštadienį arba sekmadienį) nuo 10.00 val. iki 19.00 val. savo gyvenamojoje arba kitoje pasirinktoje vietoje, pasiimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą, apie ketinimą susitikti su vaiku pranešant A. U. bet kokiu būdu ne vėliau kaip prieš 2 dienas.

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartimi Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis pakeista: nustatyta iki galutinio procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo dienos tokia laikina atsakovo R. U. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. U. tvarka, pagal kurią atsakovas turi teisę nepertraukiamai bendrauti su savo sūnumi nedalyvaujant vaiko motinai kas antrą savaitę (antrą ir ketvirtą savaitę) septynias kalendorines dienas, pasiimant vaiką savaitės pradžioje (pirmadienį) nuo 17.00 val. iš vaiko ugdymo įstaigos arba jo nuolatinės gyvenamosios vietos bei grąžinant vaiką kitos savaitės pirmadienį iki 08.00 val. į vaiko ugdymo įstaigą arba jo nuolatinę gyvenamąją vietą.

Ieškovei A. U. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, ½ dalis pastatožsodo namelio, ½ dalis kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, esančių(duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo ir minėtų statinių po ¼ dalį taip pat priklauso A. U. vaikams B. T. ir N. T., o ieškovė yra paskirta vaikų turto administratore. R. U. santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. A. U. nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. priklauso transporto priemonė Mazda3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Ieškovės sūnui B. T. iki pilnametystės ((duomenys neskelbtini)). buvo nustatytas neįgalumas, jam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos mokama šalpos neįgalumo pensija laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. sudarė 264-280 Eur per mėnesį. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos A. U. laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. gavo vaiko priežiūros išmoką 214,32 Eur kas mėnesį, o 2020 m. sausio mėn. – 162,69 Eur. Laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki 2020 m. liepos mėn. A. U. Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrius skyrė išmokas vaikui ir priežiūros tikslinę kompensaciją sumomis nuo 344,66 Eur iki 1017,69 Eur kas mėnesį, bendra suma už laikotarpį 5247,13 Eur. Nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. iki 2021 m. sausio mėn. A. U. skirta išmoka vaikui ir priežiūros tikslinę kompensaciją sumomis nuo 417,69 Eur iki 453,60 Eur kas mėnesį, bendra suma už laikotarpį 2542,05 Eur. R. U. laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. vasario 1 d. į Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrių nesikreipė, jokių socialinių išmokų negavo. Už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 15 d. R. U. privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skola sudarė 2214,80 Eur. Šį įsiskolinimą R. U. apmokėjo 2021 m. kovo 19 d. Pateiktoje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2020 metus R. U. nurodė, kad jo pajamų suma yra 0 Eur, pajamų mokesčio suma – 0 Eur.

R. U. gyvena asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame(duomenys neskelbtini). Namo plotas 450 m², sklypo plotas 30 arų. Buities tyrimo akte nurodyta, kad vaikui gyvenimo sąlygos labai geros, yra žaidimų kambarys, atskiras kambarys su būtiniausiais baldais, lauke įrengta žaidimų aikštelė. Vaikui nupirkta rūbų iki 10 metų amžiaus. R. U. užsiima individualia veikla, apie pajamas bus pateikta informacija Valstybinei mokesčių inspekcijai. R. U. teigė, kad gyvena iš santaupų. Fotonuotraukose užfiksuota R. U. namų aplinka, aptverta laiko teritorija su vaizdu į ežerą, vaiko lauko žaidimų erdve.

A. U. su trimis vaikais gyvena nuomojamame trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Buto plotas 70 m². Gyvenimo sąlygos geros, yra visi reikalingi baldai ir daiktai. Taip pat A. U. turi sodo namelį su 6 arais žemės, kuris yra tinkamas gyventi, sutvarkytas, bet jame gyventi bijo, pasak jos, dėl vyro smurto.

Telšių apskrities VPK 2020 m. lapkričio 16 d. buvo gautas A. U. skundas dėl R. U. grasinimo nužudyti, pagal kurį atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. 2020 m. lapkričio 19 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Telšių apskrities vaiko teisių skyriaus pranešimą dėl galimo A. U. smurtavimo prieš vaiką D. U.. Šiame ikiteisminiame tyrime pranešimas dėl smurto prieš vaikus D. U., N. T., B. T. įteiktas A. U.. Ikiteisminis tyrimas buvo du kartus nutrauktas, po to du kartus atnaujintas, o 2021 m. spalio 11 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės J. A. nutarimu vėl yra nutrauktas, A. U. veikoje nenustačius BK 140 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, tačiau šis nutarimas neįsiteisėjęs. Apie galimą vaiko D. U. teisių pažeidimą 2020 m. lapkričio 11 d. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai pranešė R. U.. Reagavus į pranešimą, buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas, inicijuota atvejo vadyba, informacija dėl galimo smurto perduota Telšių apskrities VPK. Taip pat vaiko situacija buvo vertinta 2020 m. lapkričio 16 d. gavus pranešimą iš Telšių apskrities VPK, kad A. U. bijo dėl savo ir vaiko saugumo, R. U. grasina pagrobti vaiką. Duomenų, jog vaiko gyvenimas su motina tapo nesaugus ir būtina pakeisti aplinką, išvadą teikiančios institucijos 2020 m. lapkričio 24 d. duomenimis nebuvo.

Šiaulių apygardos prokuratūros 2017 m. vasario 15 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas, kuriame R. U. buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo A. U. atžvilgiu, nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos požymių. 2021 m. balandžio 6, 2021 m. gegužės 30 d. A. U. teikė skundus Telšių apskrities VPK dėl atsakovo R. U. elgesio, konfliktų atsiimant vaiką, įžeidinėjimų. Taip pat 2021 m. birželio 7 d. gauti A. U. du skundai dėl R. U. netinkamo elgesio. R. U. dėl neleistino priešingo visuomenės ir jų narių interesams elgesio buvo pravesti prevenciniai pokalbiai ir skirti žodiniai įspėjimai pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą. 2021 m. birželio 12 d. gautas A. U. telefoninis pranešimas dėl neblaivaus R. U.. Policijos pareigūnai nuvykę adresu (duomenys neskelbtini) nustatė, kad R. U. būdamas su nepilnamečiu vaiku yra neblaivus. Asmeniui surašytas administracinių nusižengimų protokolas ir pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį skirtas įspėjimas.

Telšių socialinių paslaugų centras teikia šalių šeimai socialines paslaugas. Paslaugų teikimo laikotarpiu nenustatyta, kad vaiko saugumui būtų iškilusi grėsmė nei pas vieną iš tėvų, pas abu tėvus yra vaiko poreikius atitinkančios sąlygos.

N. T. 2020 m. birželio mėn. baigė Telšių „(duomenys neskelbtini)“ progimnaziją, dėl jo netinkamo elgesio problemų nebuvo. A. U. nuolat domėjosi sūnaus ugdymu, dalyvaudavo klasės organizuojamuose renginiuose, noriai padėdavo klasės vadovei. B. T. nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. mokosi VšĮ (duomenys neskelbtini) regioniniame profesinio mokymo centre kompiuterinio projektavimo operatoriaus specialybės. Mokymosi rezultatai geri, pamokų be pateisinamos priežasties nepraleidžia, mokinio mama nuolat domisi sūnaus mokymosi rezultatais. D. U. nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. lanko Telšių lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, atvestas tiek mamos, tiek tėčio jaučiasi gerai, visada tvarkingas, švarus, elgiasi pagal amžių ir gebėjimus. Už D. U. lankomą Telšių lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“ mėnesinis mokestis yra 60,72 Eur, už 2020 m. rugsėjo-spalio mėn. už darželį sumokėjo A. U.. Nuo 2020 m. sausio 13 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d. D. U. lankė Telšių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos (duomenys neskelbtini) skyriaus ikimokyklinio ugdymo grupę, juo rūpinosi abu tėvai. Po karantino, nuo 2020 m. gegužės mėn. kas savaitę vaiką į darželį atvesdavo tėtis ir mama.

Dėl santuokos nutraukimo

Byloje nėra ginčo dėl to, jog šalių santuoka realiai yra nutrūkusi, šalys daugiau kaip vienerius metus (nuo 2020 m. vasario mėn. pabaigos) negyvena kartu, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir santuoka nebegali būti išsaugota. Šalių pozicijos išsiskyrė dėl santuokos nutraukimo pagrindų. Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nurodydama, jog atsakovo kaltė pasireiškė tuo, kad jis psichologiškai smurtavo prieš ją ir jos nepilnamečius vaikus, neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, vartojo alkoholį. Atsakovas priešieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ieškovei buvo svarbu tik turtiniai interesai, ji buvo jam neištikima, smurtavo prieš vaikus, o jis irgi ne viską darė tinkamai, nedėjo pakankamai pastangų, jog šeima būtų išsaugota.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-2/2011; 3K-3-99-969/2016 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys susipažino maždaug 2014 metais, iki santuokos sudarymo jie kartu gyveno ketverius metus. Per šį laikotarpį buvo epizodų, kuomet pasak ieškovės, atsakovas išvarydavo ją iš namų, jie susipykdavo ir ji su savo dviem nepilnamečiais vaikais išsikraustydavo gyventi į turimą sodo namelį. Atsakovas neneigė, jog buvo laikotarpiai, kai jie gyvendavo atskirai. Pasak ieškovės, maždaug pusę laiko iš tų ketverių metų iki santuokos jie gyveno atskirai. Ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojų A. S., V. Š. parodymai, abi liudytojos, gyvenusios kaimynystėje nurodė, jog matydavo A. U., susidedančią daiktus ir išvažiuojančią, o po kurio laiko vėl parsikraustančią pas R. U.. Aplinkybę, jog šalių santykiai jau iki santuokos sudarymo nebuvo darnūs patvirtina ir Šiaulių apygardos prokuratūros 2017 m. vasario 15 d. nutarime nurodytos aplinkybės. Ikiteisminiame tyrime R. U. buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nors R. U. neprisipažino grasinęs nužudyti A. U., tačiau iš jo parodymų matyti, jog jis buvo atvykęs pas A. U. į sodo namelį, norėjo su ja taikytis, išdaužė sodo namelio langą.

(duomenys neskelbtini). šalims gimė sūnus D. U.. Šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Abi šalys patvirtino, jog pirmaisiais santuokos metais jų santykiai klostėsi neblogai. Ieškovės teigimu, palaipsniui prasidėjo atsakovo psichologinis smurtas, alkoholio vartojimas, atsakovas neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl šeimos išlaikymu turėjo rūpintis ji. Atsakovo teigimu, šalių santykiai ėmė prastėti, nes ieškovė reiškė materialines pretenzijas, sakydavo jam „kask auksą“, turėdama omenyje jo vertimąsi tauriaisiais metalais prieš daug metų, jis negalėjo toleruoti ieškovės smurtavimo prieš vaikus, be to, ieškovė buvo jam neištikima, užkrėtė lytiškai plintančia liga gonorėja.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, jog R. U. iki 2020 m. pabaigos legaliai nedirbo, individualios veiklos įregistravęs nebuvo. Atsakovas nurodė, jog turi tiek santaupų, kiek neįmanoma išleisti, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių santaupų turėjimą nepateikė. Pasak ieškovės, atsakovas prie šeimos biudžeto prisidėdavo epizodiškai, gaudavo momentines pajamas iš nelegalios veiklos, remontuojamų automobilių. Kadangi atsakovas nesireklamavo ir legaliai jokios veiklos nevykdė, automobilius sutvarkyti jam atvarydavo pažįstami, atsiskaitydami pinigais ar alumi, cigaretėmis. Paskutinius bendro gyvenimo metus (tai reiškia 2019 metais) atsakovas prie šeimos biudžeto prisidėjo 1000 Eur per metus. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateikta informacija patvirtina, kad už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 15 d. buvo susidariusi R. U. privalomojo sveikatos draudimo (PSD) 2214,80 Eur skola. Vadinasi bendro gyvenimo metais R. U. PSD įmokų nemokėjo. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, kad R. U. būtų kreipęsis į valstybines institucijas dėl pašalpų, kompensacijų gavimo, atskirais šalių gyvenimo laikotarpiais pats išlaikė save ir savo būstą, kas rodo, jog kažkokias pajamas atsakovas turėjo. Bendro gyvenimo laikotarpiu ieškovės pajamos nebuvo didelės, ji pati nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas darbo užmokestis iki vaiko D. U. gimimo buvo minimalus, vėliau jos pajamas sudarė (po santuokos sudarymo) gaunamos socialinės išmokos, esant motinystės atostogose (realiai iki 2020 m. vasario mėn.), bei pašalpos už vaikus, vyresniojo sūnaus gaunama neįgalumo šalpos pensija, sūnums mokami alimentai. Vertinant nustatytų aplinkybių visumą galima spręsti, jog vien iš ieškovės gaunamų pajamų išgyventi penkių asmenų šeimai (du suaugę ir trys vaikai), turint omenyje, jog vaikams mokami alimentai ir neįgalumo šalpos pensija turėjo būti naudojami išimtinai vaikų interesams, nebuvo įmanoma. Iš atsakovo namo fotonuotraukų matyti, jog namas yra apstatytas būtiniausiais baldais, įrengimas yra ganėtinai nesenas, įrengtas akvariumas, namas didelės kvadratūros (450 m²), akivaizdu, jog vien tokio namo, teritorijos priežiūrai, išlaikymui, namo šildymui yra reikalingos išlaidos ir tai padaryti kartu skiriant lėšų visų šeimos narių kitiems poreikiams vien tik iš A. U. pajamų nėra įmanoma. Teismas aplinkybę, jog atsakovas santuokos metu nepridėjo prie šeimos išlaikymo laiko neįrodyta.

Ieškovės nurodyta kitą santuokos iširimo priežastį – atsakovo psichologinį smurtą ir alkoholio vartojimą tikėtinai pagrindžia byloje surinkti įrodymai, ieškovės paaiškinimai. Teismo posėdžio metu ieškovė detaliai įvardijo atsakovo alkoholio vartojimo epizodus ir elgesį pavartojus alkoholį, nurodė, jog atsakovas ją vadindavo įžeidžiančiais žodžiais, šaukdavo ant jos, prirėmęs ją prie sienos, keikdavo, išliedavo visą susikaupusį pyktį ant jos ir jos vaikų. Ieškovė nurodė, jog atsakovas yra labai emocingas, pasižymi nuotaikų kaita. Tai, jog atsakovas yra neprognozuojamas, ieškovė buvo nurodžiusi ir liudytojai A. S., kuri po vestuvių ieškovės klausė ar ši dabar jau nuolat gyvens su R. U.. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. lapkričio 12 d. rašte nurodyta, jog skyriaus specialistė bendravo su A. U. sūnumis B. T. ir N. T., kurie nurodė, jog džiaugiasi, kad mama išsikraustė iš R. U.. Gyvenant pas R. U. jie nuolat jautė psichologinius pažeminimus, buvo emocinė įtampa. R. U. kabinėjosi, niekas jam neįtiko. N. T. buvo grasinęs, varęs iš virtuvės, grėsmingai mosikavo rankomis, stūmė lauk iš virtuvės, spyrė į užpakalį, kai šis kažkuom neįtiko. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovas bendro gyvenimo laikotarpiu psichologiškai smurtavo prieš sutuoktinę ir jos vaikus, dėl ko šalių gyvenimas realiai tapo neįmanomas ir po vieno atsakovo konflikto su ieškovės sūnumis, A. U. galutinai apsisprendė išsikraustyti iš namų. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu netgi teismo posėdžių salėje atsakovas nevengė ieškovę vadinti įžeidžiančiais žodžiais (prostitutė), socialinių darbuotojų akivaizdoje buvo išvadinęs ieškovę šliundra, teisminio proceso metu siuntė ieškovei įžeidžiančio turinio SMS, siūlydamas už pinigus „pačiulpti“. Toks atsakovo elgesys proceso metu taip pat patvirtina jo ūmų charakterį, neprognozuojamą elgesį, kai po A. U. žinučių apie vaiko sveikatą, jis atrašo vulgaraus turinio SMS. Nors nei vienas liudytojas tiesiogiai nenurodė, kad R. U. turėtų problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau ieškovės nurodomas aplinkybes, jog jis dažnai būdavo apsvaigęs nuo alaus tam tikra prasme patvirtina paties atsakovo teiginiai, jog jis 30 metų nėra pirkęs alkoholio, stipresnio nei 5 proc., be to, jis nepaneigė ieškovės nurodomų teiginių, jog klientai už automobilių diagnostikos sutvarkymą jam atsiskaitydavo alumi ir cigaretėmis. Atsakovo teiginius, jog jis pastaruosius trejus metus (tai būtų nuo 2018 metų) praktiškai nevartoja alkoholio, o alaus išgeria tik per šventes, paneigia liudytojos A. S. parodymai, atsakant į ieškovės klausimą, jog gal ir yra priekaištavusi ieškovei, kad jos vyras gėrė su atsakovu. Taip pat liudytoja V. Š., kaip socialinė darbuotoja besilankanti pas šalis, vieną kartą nurodė jutusi nuo atsakovo sklindantį alkoholio kvapą, jos nuomone R. U. buvo akivaizdžiai neblaivus, tačiau tuo metu su atsakovu nepilnamečio vaiko nebuvo, tai ji nesiėmė priemonių neblaivumo faktui konstatuoti. Šis klausimas buvo iškeltas ir atvejo vadybos posėdžiuose, atsakovui siūloma vesti blaivų gyvenimo būdą, socialinėms darbuotojoms pavesta motyvuoti jį dėl blaivybės išlaikymo, skatinti ir įgalinti vyrą nusiteikti blaivybei (tokie duomenys nurodyti Telšių socialinių paslaugų centro pagalbos plane, aptariant 2021 m. liepos 26 d. vykusį atvejo vadybos posėdį, plano 17-18 lapai). Telšių apskrities VPK 2021 m. birželio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje R. U. nubaustas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį įspėjimu, nes būdamas namuose su nepilnamečiu vaiku, buvo akivaizdžiai neblaivus (nusistatyti girtumą atsisakė). Visuma nustatytų aplinkybių formuoja teismo vidinį įsitikinimą, jog ieškovės nurodytos santuokos iširimo priežastys, susijusios su atsakovo psichologiniu smurtu bei alkoholio vartojimu yra pagrįstos.

Dėl atsakovo nurodomų santuokos iširimo priežasčių teismas sprendžia, jog kai kurios jų taip pat yra pagrįstos. Atsakovas, teigdamas, jog ieškovė dėl materialinių dalykų išsakydavo priekaištus, reikalavimus, yra teisus, nes iš byloje nustatytų aplinkybių ir pačios ieškovės nurodytų santuokos iširimo priežasčių, galima daryti išvadą, jog šalių santuokos laikotarpiu dėl ieškovės išsakomų pretenzijų, atsakovo legalaus darbo neturėjimo, per mažo prisidėjimo prie šeimos biudžeto, kildavo konfliktų. Pati ieškovė nurodė, jog išsikraustė iš dalies ir dėl to, jog ji pavargo viena rūpintis namų ūkiu, kas rodo, jog tikrai įvairių priekaištų dėl turtinių klausimų tarp šalių galėjo būti. Tai, jog ieškovė būtent po santuokos sudarymo buvo atsakovui neištikima, nėra įrodyta. Atsakovas nurodė, kad maždaug po 4 metų bendravimo, pasipiršęs ieškovei, sužinojo apie tai, jog serga lytiškai plintančia liga, ieškovė to neneigė, nurodė, jog tai įvyko jų išsiskyrimo laikotarpiu. Byloje nustatyta, jog šalių išsiskyrimo ir gyvenimo atskirai laikotarpiai buvo dar iki santuokos sudarymo, po vaiko gimimo iki 2020 m. vasario mėn. pabaigos jie visada gyveno kartu. Duomenų, kad ieškovė buvo neištikima atsakovui po santuokos sudarymo ir būtent jos neištikimybė lėmė santuokos nutrūkimą byloje nėra.

Taip pat atsakovas viena iš santuokos nutrūkimo priežasčių nurodo ieškovės smurtavimą prieš vaikus, kurio jis negalėjo toleruoti. Byloje nėra neginčijamai nustatyta, jog ieškovė smurtavo prieš savo sūnus N. T., B. T., D. U.. Nors yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovės smurtavimo prieš vaikus, tačiau, kaip minėta, jis jau trečią kartą yra nutrauktas (nutarimas neįsiteisėjęs), jokio teismo įsiteisėjusio nuosprendžio, kuriuo ieškovė būtų pripažinta kalta dėl fizinio skausmo sukėlimo ar tam tikro lygio sveikatos sutrikdymo savo vaikų atžvilgiu nėra. Pati ieškovė neigė taikiusi vaikams fizines bausmes, to nenurodė ir vyresnieji A. U. sūnūs, bendraudami su liudytoja L. K. 2020 m. lapkričio mėn. Smurto D. U. atžvilgiu taip pat vienareikšmiškai teigti negalima. Aplinkybes dėl 2019 m. lapkričio mėn. galimai buvusio įvykio šalys nurodo skirtingas: ieškovė teigia, jog iš išgąsčio impulsyviai pliaukštelėjo D. per sauskelnes ir jokio skausmo nesukėlė, atsakovas nurodo, jog tąkart ieškovė vaikui sudavė stiprų smūgį į pilvą. Visgi, iš karto po šio įvykio, atsakovas, teigiantis jog netoleruoja smurto, į jokias teisėsaugos institucijas nesikreipė, apie galimą smurtą pranešė Vaiko teisių apsaugos skyriui, tik prasidėjus šios civilinės bylos nagrinėjimui. Liudytojas J. A. nurodė nematęs, kad A. U. smurtauja prieš vaikus, tačiau teigė girdėjęs šalių pokalbį galimai 2019 m. vasarą garaže, kuomet R. U. A. U. pasakė, kad netoleruos smurto. Dėl kito atsakovo nurodymo įvykio, ieškovė pripažino ir tai yra nurodyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. lapkričio 12 d. rašte, jog vaikui, nuplėšus nuomojamame bute dalį tapeto, ji gal ir pliaukštelėjo per pirštukus, bei patapšnodama per užpakaliuką drausmino, jog taip negalima elgtis, gali būti „tei tei“. Vaikas verkė dėl jos pakelto tono, nes šiaip vaikas yra labai ramus, paklusnus, jo nereikia dažnai drausminti. Liudytoja L. K. nurodė, jog po šio įvykio kalbėjosi su vaiku, D. U. į klausimą „ką mama sako, kai neklausai?“ atsakė „tei tei“ ir lygtais parodė užpakaliuką. Tiksliai šios aplinkybės neatsimena, viską įformino vaiko situacijos vertinimo anketoje. Atsakovo nurodomo fakto dėl D. U. pastūmimo, kai neva pati A. U. atvejo vadybos posėdžio metu prisipažino pastūmusi D., o vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė L. K. ją dėl to sudrausmino, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Ieškovė apskritai neigė šią aplinkybę, jos parodymus patvirtino ir pakartotinai į teismo posėdį iškviestos liudytojos, t.y. atsakovo nurodytame atvejo vadybos posėdyje dalyvavusios L. K., Ž. L., V. Š.. Vaiko situacijos vertinimo anketose nurodyti duomenys taip pat vienareikšmiškai nepatvirtina buvusio prieš D. U. smurto atvejo, o būtent 2020 m. lapkričio 16 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad vaikas nurodė, jog mama darė „tei tei“ ir rodė užpakaliuką (tiriant situaciją, kuomet nuplėštas tapetas), tuo tarpu po dviejų dienų 2020 m. lapkričio 18 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje vaikas nurodė, kad viskas jam gerai, mama neskriaudžia. 2021 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje, dalyvaujant psichologei, buvo išklausyta mažamečio D. U. nuomonė. Vaikas nurodė, jog mama kartais būna pikta, muša, klausiamas kur, labai greitai, neatitraukdamas dėmesio nuo žaidiminės veiklos, parodė į rankytę, užpakaliuką. Detaliau klausiamas nurodė, jog mama daugiau nieko jam nedarė. Tačiau, atsakydamas į kitus klausimus nurodė, jog tėtis pyksta ant mamos, nes ji jį mušė ir pastūmė į nugarą. Iš šių vaiko nurodytų aplinkybių galima spręsti, jog tėvas R. U. gvildeno su vaiku smurto temą, galimai mokino nurodyti tas aplinkybes, kadangi vaiko parodymas buvo lyg išmoktas algoritmas. Pabrėžtina, jog atsakovas, būdamas atsakingas tėvas, pilietis, netoleruojantis smurto, turėjo savalaikiai reaguoti į stebimą smurtą, kuris, pasako jo buvo ilgalaikis (vyresniųjų vaikų atžvilgiu teigia smurtą matęs kokį 20 kartų), ir užkirsti tam kelią, tačiau to nedarė, gyveno su ieškove, kol ji pati neišėjo iš namų ir nenutraukė jų santykių. Aplinkybes, jog santuokos nutrūkimo priežastis buvo ieškovės smurtavimas prieš vaikus teismas laiko neįrodytomis.

Įvertinęs šalių, liudytojų paaiškinimus, rašytinius įrodymus teismas sprendžia, jog abu sutuoktiniai netinkamai vykdė CK 3.27 straipsnyje nurodytas sutuoktinių pareigas, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų nesprendė abipusių nuolaidų būdu, t. y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą, kaltino viena kitą nesąžiningumu. Abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo palikti jai mergautinę pavardę P.. Iš santuokos sudarymo įrašo matyti, kad iki santuokos sudarymo ieškovės pavardė buvo T., duomenų, kad ieškovės mergautinė pavardė buvo P. nėra pateikta. Be to, teismas pagal aukščiau nurodytą teisės normą, ieškovei po santuokos nutraukimo galėtų palikti tik iki santuokos turėtą pavardę T., o ne bet kurią kitą pavardę. Dėl to, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės. Po santuokos nutraukimo ieškovė gali pasikeisti pavardę pagal Asmens vardo ir pavardės keitimo taisykles.

Dėl santuokinio turto padalijimo, kreditorinių įsipareigojimo, sutuoktinių vienas kito išlaikymo

Šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytų nekilnojamųjų daiktų ar registruotinų kilnojamųjų daiktų neturi. Dėl kilnojamųjų, namų apyvokos daiktų pasidalijimo, ieškovei išsikraustant iš atsakovo namų, pretenzijų vienas kitam nereiškia. Duomenų, kad abi šalys ar kuri nors iš jų turėtų kreditorių nėra, todėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo klausimas, nutraukiant santuoką, nesprendžiamas. Išlaikymo sau vienas iš kito ieškovė ir atsakovas nereikalauja.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo. Abi šalys prašo vaiko D. U., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su kiekviena iš jų.

Galiojantis šeimos teisinių santykių reglamentavimas užtikrina tėvams pirmumo teisę prieš kitus asmenis spręsti visus su jų vaikų auklėjimu ir priežiūra susijusius klausimus (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Jie sprendžiami tėvų bendru sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesutaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Šios taisyklės taikytinos ir tada, kai tėvai gyvena skyriumi ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnamečiai vaikai (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Siekiant nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiktų jo interesus, būtina nustatyti reikšmingų aplinkybių visumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose, kuriose sprendė su vaikų interesų užtikrinimu susijusius klausimus, teismų sprendimų pagrįstumą vertino atsižvelgdamas į tai, ar jie atliko išsamų visos šeimos situacijos tyrimą ir išnagrinėjo daugumą faktinio, emocinio, psichologinio, materialinio ar medicininio pobūdžio veiksnių, atliko proporcingą ir pagrįstą kiekvieno asmens atitinkamų interesų vertinimą ir viso teismo proceso metu rūpinosi, kad būtų priimtas vaikui geriausias sprendimas (Neulinger and Shuruk, no. 41615/07, 6 July 2010, § 139).

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, vaiko norus ir pažiūras. Teismas, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt.; individualizuoti vaiko interesus; negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo – vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-269/2013).

Šalių nepilnametis sūnus D. U. ((duomenys neskelbtini). jam sueis 4 metai) nuo gimimo dvejus metus gyveno kartu su abiem tėvais(duomenys neskelbtini), o ieškovei išsikrausčius iš atsakovo namų (nuo 2020 m. vasario mėn. pabaigos) praktiškai visą laiką (išskyrus kelis mėnesius) gyvena pas kiekvieną iš tėvų po savaitę. D. U. myli abu tėvus, su abiem tėvais yra susiformavęs stiprus ryšys. Iš Telšių lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ bei Telšių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos pateiktos informacijos matyti, kad vaikas į ugdymo įstaigas nuo 2020 m. gegužės mėn. buvo atvedamas paeiliui kas savaitę kiekvieno iš tėvų, berniukas atvestas tiek mamos, tiek tėčio jaučiasi gerai, visada tvarkingas, švarus, elgiasi pagal amžių ir gebėjimus. Išvadą teikiančios institucijos pateikti duomenys taip pat patvirtina, jog D. U. pas kiekvieną iš tėvų jaučiasi gerai, jam sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Liudytojai A. S., V. S., J. A., A. Š. paaiškino, jog mato ir sutinka D., kai šis būna su tėvu. R. U. vaiką labia myli, juo rūpinasi, vaikas visada tinkamai aprengtas, o tėvas daug dėmesio skiria vaiko užimtumui, kieme padarė visokių žaidimų. Liudytojos L. K., V. Š., Ž. L. paaiškino, kad su abiem tėvais vaikas jaučiasi gerai, juo yra tinkamai pasirūpinta, abu tėvai vaiką veda pas gydytojus. Abu tėvai vykdo individualią veiklą, turi sąlygas lanksčiai reaguoti į vaiko režimo pokyčius, pvz. kai jis dėl ligos negali lankyti darželio.

Kaip minėta, ieškovė su trimis vaikais gyvena nuomojamame trijų kambarių bute, užsiima individualia veikla, pragyvena iš veiklos gaunamų pajamų, socialinių išmokų. Buities tyrimo aktas ir kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad bute yra sudarytos geros vaiko gyvenimo sąlygos, užtikrinami vaiko poreikiai. Atsakovas gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame name su 30 arų namų valdos teritorija, vaikui skirtas atskiras kambarys, lauke įrengta žaidimų zona, gyvenimo sąlygos labai geros. Duomenų apie atsakovo realiai gaunamas pajamas byloje nėra, jo teiginiai apie turimas santaupas, kurių užteks ir jam ir jo vaikui, nėra pagrįstos jokiais įrodymais. Atsakovo pateiktos 2020 m. liepos 17 d. pirkimo pardavimo sutarties, pagal kurią neva R. U. į Norvegiją asmeniui T. V. parduoda Hi-End stiprintuvus už 47000 Eur sumą, nelaiko patikimu įrodymu, patvirtinančiu realiai atsakovo vykdomą veiklą ir gaunamas pajamas. Visų pirma, neaišku kokiomis sąlygomis ši sutartis buvo sudaryta, 2020 m. liepos 17 d. R. U. jokio individualaus verslo neturėjo (individualią veiklą vykdo tik nuo 2020 m. pabaigos), neaišku pagal kokius duomenis įrašytas sutarties numeris, jeigu atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jokios savo veiklos neįformino, jokių kvitų, dokumentų nepildo. Sutarties turinys yra visiškai abstraktus, nors neva perkami brangūs daiktai, stiprintuvų išsamesnių identifikavimo duomenų nėra nurodyta. Sutarties šalys, pasirašiusios po lietuvių kalba surašytu tekstu, nors tokiu atveju, duomenų, kad asmuo T. V. supranta lietuviškai nėra pateikta, ant vertimo į anglų kalbą sutarties šalių parašų nėra, todė, neaišku, ar sutartis buvo išversta jos sudarymo metu ar vėliau. Be to, realiai ta sutartis iki šiol nėra įvykdyta, tą pripažino pats atsakovas. Teismas pateiktas sutartis vertina kaip atsakovo siekį suklaidinti teismą dėl jo gaunamų pajamų. Buities tyrimo aktą atlikusioms socialinėms darbuotojoms atsakovas nurodė, jog turi firmą ir ketina atsidaryti antrą firmą, o duomenys apie pajamas bus pateikti deklaruojant pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai. 2021 m. gegužės mėn. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje deklaracijoje nurodė, jog jo pajamos yra nulis. Teismo posėdžio metu vardijo dideles sumas, neva investuotas į tam tikrų staklių gamybą, staklėms detales parsisiunčiant iš Rusijos Kinijos, jo draugui sumokant už detales pavedimais, nes iki 2021 m. gegužės jis pats banke sąskaitos neturėjo, elektronine bankininkyste nesinaudojo. Iš paties atsakovo paaiškinimų matyti, jog jis disponuoja grynųjų pinigų sumomis, tačiau teismui tų pinigų kilmė nėra aiški. Net ir nesant atsakovo pajamų dydį pagrindžiančių įrodymų, galima spręsti, jog materialinės sąlygos (namas, jo apstatymas, namų aplinka, erdvė vaikui) pas atsakovą yra geresnės nei pas ieškovę. Visgi, pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vieno iš tėvų geresnės materialinės sąlygos, kai ir antrojo taip pat yra pakankamos, negali turėti lemiamos reikšmės vaiko gyvenamosios vietos nustatymui; svarbu tai, ar kito iš tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti.

Atsakovo teiginiai, jog ieškovė nesugeba užtikrinti vaiko interesų, negalės jo paruošti savarankiškam gyvenimui, išauklėti, nes neturi tam reikiamų moralinių savybių, nesugebėjo tinkamai išauklėti kitų savo vaikų, nukreipti jų tinkama linkme, kad jie siektų mokslo, nekontroliavo jų elgesio, yra nepagrįsti. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog su ieškove buvo nustatyta jos vaikų B. T. (šiuo metu pilnametis) ir N. T. nuolatinė gyvenamoji vieta, jokių duomenų apie šių vaikų interesų pažeidimą, jiems gyvenant su ieškove, byloje nėra. Išvadą teikiančios institucijos bei mokymo įstaigų pateikta informacija patvirtina, jog vaikams yra užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos, mama jais tinkamai rūpinasi, vaikai siekia profesinio išsilavinimo, lanko ugdymo įstaigas, be pateisinamos priežasties nepraleidžia pamokų, mama rūpinasi jų ugdymu, bendradarbiauja su klasės vadovu. Liudytoja A. S. vyresniuosius A. U. vaikus apibūdino kaip mandagius, nuoširdžius. Liudytojas J. A. nurodė, kad B. T. normalus vaikas, o N. T. išdykęs, nešvarus, nesimokantis. Šie liudytojų parodymai nepagrindžia, jog A. U. netinkamai rūpinasi vaikais. Atsakovas 2021 m. birželio 22 d. atvejo vadybos posėdyje buvo nurodęs, jog N. T. galimai vartoja narkotines medžiagas, tačiau šis kaltinimas nepasitvirtino, po atlikto narkotikų nustatymo testo, jokių narkotinių medžiagų vartojimo nėra nustatyta. B. T. iki pilnametystės buvo nustatytas neįgalumas, mokama neįgalumo šalpos pensija. Akivaizdu, jog esant tokiai situacijai, ieškovė turėjo rūpintis vaiko sveikata, užtikrinti jam sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Net ir šiuo aspektu byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų netinkamai užtikrinusi neįgalaus vaiko interesus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2021 m. balandžio mėn. atsakovas nemokėjo už vaiko darželį, mokestį mokėjo ieškovė iš savo pajamų, ir tik nuo 2021 m. balandžio mėn. atsakovas pradėjo jai duoti pusę sumos, mokamos už darželį.

Teismas jokių ieškovės moralinių savybių, kurios trukdytų tinkamai įgyvendinti motinos pareigas vaikui nenustatė. Tuo tarpu atsakovo moralinės nuostatos, kuomet jis ieškovės atžvilgiu vartoja psichologinį smurtą, vadina ją įžeidžiančiais žodžiais, rašo vulgaraus turinio SMS, išaukština savo turtinę padėtį, nurodydamas didžiules pinigines sumas, kurių pagrįsti niekaip negali, pajamų ir vykdomos veiklos nedeklaravimas (iki 2020 m. pabaigos) teismui kelia abejonių dėl jo galimybės tinkamai išauklėti vaiką, suformuoti tinkamą pasaulėžiūrą. Be to, atsakovas yra baustas už tėvo valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams, nes būdamas su sergančiu nepilnamečiu vaiku buvo akivaizdžiai neblaivus ir tai yra nustatyta 2021 m. birželio 12 d. Telšių apskrities VPK nutarimu administracinio nusižengimo byloje. Nors atsakovas bandė įteigti teismui, jog ieškovė smurtavo tiek prieš savo vyresniuosius vaikus, tiek prieš D. U., tačiau teismas to vienareikšmiškai nenustatė ir apie tai pasisakė aptardamas santuokos nutrūkimo priežastis. Vien ikiteisminio tyrimo pradėjimas, nepatvirtina fakto, kad A. U. smurtavo prieš vaiką ir kelia jam grėsmę. Įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ar teisėsaugos institucijų galutinio procesinio sprendimo, kuriuo ieškovė būtų pripažinta pažeidusi mažamečio vaiko interesus nėra. Atsakovo argumentų, jog vaikas ieškovei reikalingas tik dėl socialinių išmokų, jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina. Atsakovo atstovo teiginiai, jog su D. U. susijusios išmokos (330 Eur) sudaro 40 proc. ieškovės pajamų, neturi pagrindo, nes 330 Eur suma, kol B. T. buvo nepilnametis buvo mokama ieškovei už visus tris vaikus (po 110 Eur už kiekvieną), o ne vien už D. U..

Iš visumos byloje nustatytų aplinkybių, ištirtų įrodymų teismas sprendžia, jog geriausiai vaiko interesus atitiktų D. U. gyvenamosios vietos nustatymas su motina, todėl ieškinio dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintina, o priešieškinio reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu atmestini (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti, kad po santuokos nutraukimo skyrium nuo nepilnamečio vaiko gyvensiantis tėvas R. U. su savo nepilnamečiu vaiku D. U. bendraus bei dalyvaus jo auklėjime maksimaliai ir niekaip nesuvaržytai, derinant abiejų tėvų bei paties vaiko interesus šioje dalyje. Teismo posėdžio metu ji nurodė, kad 50:50 vaiko pas kiekvieną iš tėvų praleidžiamo laiko principas jos netenkina, norėtų, jog darbo dienomis D. U. gyventų pas ją, o su tėvu matytųsi savaitgaliais, atostogų metu.

Atsakovas priešieškiniu prašė nuo teismo sprendimo priėmimo dienos nustatytą sekančią skyriumi gyvensiančios vaiko motinos A. U. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. U. tvarką: skyriumi gyvenanti vaiko mama A. U. turi teisę nepertraukiamai bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi D. U. nedalyvaujant vaiko tėvui kas antrą savaitę septynias kalendorines dienas, pasiimant vaiką savaitės pradžioje (pirmadienį) nuo 17.00 val. iš vaiko ugdymo įstaigos arba jo nuolatinės gyvenamosios vietos bei grąžinant vaiką kitos savaitės pirmadienį iki 08.00 val. į vaiko ugdymo įstaigą arba jo nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismo posėdžio metu nurodė, kad 50:50 vaiko pas kiekvieną iš tėvų praleidžiamo laiko principas jį tenkina.

Kadangi D. U. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, vaiko motina A. U., šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl skyriumi gyvenančio tėvo R. U. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Atsižvelgiant į tai, jog šalių santykiai yra ypač konfliktiški, bylos nagrinėjimo metu tarp šalių kilo ne vienas konfliktas dėl vaiko pasiėmimo iš tėvo, pvz. nuo sutarto atsiėmimo laiko vėluojant tik 6 min. jau ieškovė kvietė policijos pareigūnus (2021 m. balandžio mėn.). Šalys nesugeba tarpusavyje bendrauti pagarbiai, konstruktyviai ir akivaizdu, jog tenkinus tokį abstraktų ieškovės reikalavimą dėl netrukdomos vaiko bendravimo su tėvu tvarkos, dėl jos realaus vykdymo tikrai kils nesklandumų ir gali būti pažeisti vaiko interesai. Siekiant kuo labiau eliminuoti šalių tarpusavio ginčų bei vaiko intereso pažeidimų galimybę, teismo vertinimu yra reikalinga nustatyti konkrečią vaiko bendravimo su tėvu tvarką.

Atsižvelgiant į tai, jog nuo ieškovės išėjimo iš atsakovo namų, praktiškai visą laiką gyvena paeiliui po savaitę pas kiekvieną iš tėvų, prie tokio režimo yra pripratęs, abiejose gyvenamosiose vietose jam yra tinkamos gyvenimo sąlygos, o tėvai geba užtikrinti jo kasdienius poreikius, ugdymą, nustatytinas vaiko bendravimas su tėvu pagal 50:50 vaiko pas kiekvieną iš tėvų praleidžiamo laiko principą. Tokiu būdu atsakovas galės bendrauti su vaiku nepertraukiamai po savaitę. Tačiau, siekiant užtikrinti abiejų tėvų teises į bendravimą su vaiku, bendravimo su tėvu tvarka kuo labiau tikslintina, nustatant besikeičiantį vaiko bendravimą paeiliui su kiekvienu iš tėvų per tėvų gimtadienius, vaiko gimtadienį, Motinos, Tėvo dienas, šv. Kalėdas, Naujuosius Metus, Šv. Velykas, nepaisant to, kurio iš tėvų buvimo savaitė su vaiku tuo metu yra (CK 3.170 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui D. U. išlaikymą periodinėmis piniginėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės.

Byloje nustatyta, jog nuo 2020 m. vasario mėn. pabaigos šalys gyvena atskirai, tačiau nuo tada iki pat teismo sprendimo priėmimo dienos vaikas D. U. praktiškai visą laiką praleidžia 50:50 laiko su kiekvienu iš tėvų ir tuo laiku, vaiko išlaikymu rūpinasi tas tėvas, kuris tuo metu leidžia laiką su vaiku.

Pagal suformuotą teismų praktiką išlaikymas priteisiamas tik iš skyrium gyvenančio tėvo, kol nėra paneigta prezumpcija, kad tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tinkamai atlieka savo išlaikymo pareigą. Priteisiant išlaikymą iš skyrium gyvenančio tėvo, turi būti atsižvelgta į laiką, kurį pagal nustatytą bendravimo tvarką vaikas praleidžia su juo, tačiau priteisiama išlaikymo suma skirta iš dalies kompensuoti vaiko poreikius neskirstant jų pagal laiką, kurį vaikas praleido su vienu ar kitu iš tėvų. Būtų neracionalu priteisti išlaikymą iš kiekvieno iš tėvų, abu iš jų paskiriant priteistų sumų tvarkytojais uzufrukto teise, nes iš esmės toks pat rezultatas pasiekiamas priteisiant išlaikymą tik iš skyrium gyvenančio tėvo, atsižvelgus į laiką, kurį vaikas praleidžia su šiuo iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).

Tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas, abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą. Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu. Teismo sprendime dėl bendravimo tvarkos nustatytas vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra svarbi aplinkybė, nuo kurios gali priklausyti iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) priteistino išlaikymo dydis. Tais atvejais, kai tėvai susitaria dėl vaiko poreikių tenkinimo ir bendrauja su vaiku lygiomis dalimis, išlaikymas vaikui gali būti nepriteisiamas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos), tačiau tais atvejais, kai tėvai bendraudami su vaiku pagal „50:50 procentų laiko“ modelį tenkina tik kasdienius būtinus vaiko poreikius (maistas, apranga, būstas ir pan.), tačiau nesusitaria dėl kitų vaikui svarbių poreikių tenkinimo (ugdymas, sveikata ir pan.), tokiems poreikiams tenkinti gali būti priteisiamas išlaikymas iš to tėvo (motinos), su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

Nagrinėjamu atveju ieškovė konkrečiai neįrodinėjo kokiais laikotarpiais nuo prašomo priteisti išlaikymo dienos – 2020 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos tik ji viena rūpinosi vaiko poreikiams, kaip minėtą praktiškai visą šį laiką vaikas praleido paeiliui pas kiekvieną iš tėvų, o atsakovo teigimu 2021 m. vaikas praleido net 20 proc. laiko daugiau pas jį, nei pas atsakovę. Be to visą šį laiką ieškovė gavo „vaiko pinigus“, t. y. išmoką pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, kuriuos galėjo panaudoti vaiko nekasdienių poreikių tenkinimui. Ieškovei neįrodžius išlaidų nekasdieniams poreikiams tenkinti dydžio, išlaikymas iš atsakovo vaikui už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo nepriteistinas.

Sprendžiant dėl išlaikymo vaikui priteisimo nuo teismo sprendimo priėmimo dienos svarbu tai, jog tėvai su vaiku praleis „50:50 procentų laiko“ ir tuo buvimo laikotarpiu turės užtikrinti kasdienius vaiko poreikius (maistas, būstas, apranga, higiena, laisvalaikis). Byloje nustatyta, kad tėvų santykiai yra itin konfliktiški. Liudytojos V. Š., Ž. L. nurodė, jog šalių konfliktai kyla dėl menkiausių smulkmenų, pvz. vaistų nuo kosulio perpirkimo ir kt. Vaiko poreikiai apsiriboja ne tik kasdieninėmis išlaidomis maistui, būstui, aprangai, laisvalaikiui, tačiau ir nekasdienėmis ar netgi neplanuotomis išlaidomis. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog išsiskiria šalių požiūris į vaiko lankymąsi kirpykloje, jie derinasi kuris iš tėvų pirks vaikui tapkutes į darželį (tėtis buvo nupirkęs 5 dydžiais per dideles), o vaiko buvimo pas ieškovę laikotarpiu šiam susirgus ir nupirkus vaistus nuo kosulio, vėliau perduodant vaiką atsakovui buvo prašoma tuos vaistus atpirkti. Iš atvejo vadybos posėdžių informacijos matyti, jog tuose posėdžiuose taip pat buvo derinami klausimai, kuris iš tėvų vaikui pirks batus, vitaminus. Kaip minėta, pagal teismų praktiką, nesant tėvų susitarimo dėl tokių nekasdienių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į D. U. amžių jo nekasdienes išlaidas sudaro mokestis už darželį, kirpyklą, vaistų, vitaminų, pirkimas, batų, viršutinių rūbų (pvz. striukės, žieminio kombinezono) pirkimas, tapkučių į darželį, šventinių rūbų pirkimas, kitos išlaidos darželyje (pvz. dovanėlių vaikams, auklėtojoms pirkimas). Dėl tokių išlaidų apmokėjimo šalys nėra susitarusios, todėl tikslinga iš skyrium gyvenančio atsakovo priteisti išlaikymą vaikui.

Įvertinus tai, jog ieškovei yra mokami „vaiko pinigai“, t. y. išmoka pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, ir, sprendžiant dėl išlaikymo vaikui priteisimo bendra išlaikymui reikalinga suma turėtų būti mažintina mokama išmoka (nuo 2022 m. – 73,50 Eur), be to ieškovė prie vaiko nekasdienių poreikių tenkinimo turi prisidėti analogiška suma, kaip ir atsakovas, todėl teismas laiko 50 Eur periodinių išmokų kas mėnesį sumą, priteistiną iš atsakovo, pakankama nekasdieniams vaiko poreikiams patenkinti (bendrai nekasdieniams poreikiams patenkinti gaunasi 173,50 Eur suma per mėnesį). Vaiko išlaikymui skirtų lėšų administratore paskirtina A. U., su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Įstatymas numato, kad bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Žyminis mokestis už ieškinį sudaro 75 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Be to byloje susidarė 504 Eur išlaidos už ieškovei suteiktą advokato teisinę pagalbą. Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 75 Eur žyminis mokestis bei 700 Eur už advokato teisinę pagalbą.

Ieškinio ir priešieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies. Teismas sprendžia, jog apytiksliai yra patenkinta po 50 procentų reikalavimų, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 37,50 Eur žyminio mokesčio ir 350 Eur už advokato teisinę pagalbą, o iš atsakovo valstybei priteistina 37,50 Eur žyminio mokesčio ir 254 Eur už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 98, 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. U. (ikisantuokinė pavardė – T.), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Telšių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką, šalims palikti santuokines pavardes: U., U..

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. U., gim. (duomenys neskelbtini). nuolatinę gyvenamąją vietą su motina A. U., jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti tokią D. U., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu R. U. tvarką:

1. R. U. turi teisę nepertraukiamai bendrauti su savo sūnumi D. U., nedalyvaujant vaiko motinai, kas antrą savaitę (antrą ir ketvirtą savaitę) septynias kalendorines dienas, pasiimant vaiką savaitės pradžioje (pirmadienį) nuo 17.00 val. iš vaiko ugdymo įstaigos arba jo nuolatinės gyvenamosios vietos bei grąžinant vaiką kitos savaitės pirmadienį iki 8.00 val. į vaiko ugdymo įstaigą arba jo nuolatinę gyvenamąją vietą, savaičių skaičiavimą pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

2. Neatsižvelgiant į 1 punkte nurodytą tėvo bendravimo su vaiku tvarką, vaikas D. U. kiekvienų metų Motinos dieną bei motinos gimtadienį praleidžia su motina, kiekvienų metų Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį praleidžia su tėvu. Jeigu vaikas tą savaitę gyvena ne pas tą tėvą (motiną), su kuriuo turi leisti laiką, tai turintis teisę tėvas (motina) pasiima vaiką iš jo buvimo vietos tą dieną 10 val. ir grąžina vaiką į buvimo vietą 18 val.

3. Neatsižvelgiant į 1 punkte nurodytą tėvo bendravimo su vaiku tvarką, vaikas D. U. lyginiais metais savo gimimo dieną, Šv. Velykų pirmą dieną, Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 25 d.), Naujųjų Metų dieną (sausio 1 d.) praleidžia su motina A. U., o tas pačias šventes nelyginiais metais – su tėvu R. U.. Jeigu vaikas tą savaitę, kai yra šventės, gyvena ne pas tą tėvą (motiną), su kuriuo turi leisti laiką, tai turintis teisę tėvas (motina) pasiima vaiką iš jo buvimo vietos tą dieną 10 val. ir grąžina vaiką į buvimo vietą 18 val.

Iš atsakovo R. U. priteisti išlaikymą vaikui D. U., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 50 Eur (penkiasdešimt Eur) nuo 2022 m. sausio 10 d. iki vaiko pilnametystės, priteistas lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Vaiko išlaikymui skirtų lėšų administratore paskirti A. U..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. U. valstybės naudai 37,50 Eur (trisdešimt septynis Eur 50 ct) žyminį mokestį (įmokos kodas 5610) ir 252 Eur (du šimtus penkiasdešimt du Eur) už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (įmokos kodas 5630).

Priteisti iš ieškovės A. U. atsakovui R. U. 387,50 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Aida Stulpinienė