Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. K.-B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. K.-B. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – E. M.) dėl administracinio akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 9 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos K. K.-B. prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. (ABTĮ 30 str. 2 d.). Įstatymų leidėjas šioje teisės normoje expressis verbis (aiškiais žodžiais) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei dešimt metų. Vienintelė įstatymų leidėjo numatyta išimtis – nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymas. Naikinamasis dešimties metų terminas gali būti netaikomas byloje nustačius aplinkybes, kurios gali būti laikomos išimtinėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-968/2021).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. spalio 9 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (100)11.75-886 ir panaikinti VĮ Registrų centro įrašą Nekilnojamojo turto registre apie statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad apie ginčijamą Aktą ji sužinojo tik 2022 metais civilinėje byloje Nr. e2A-2018-1012/2022 rinkdama įrodymus. Pareiškėja teigia, kad ginčijamas Aktas nėra viešai skelbiamas, todėl šiuo atveju apskundimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai ji faktiškai sužinojo, jog skundžiamu administraciniu aktu buvo pažeisti jos interesai. Pareiškėja taip pat akcentuoja, kad ginčijamas Akta yra galimai suklastotas dokumentas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, jog naikinamojo termino, įtvirtinto ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje, pasibaigimą įstatymas sieja su skundžiamo teisės akto priėmimu (žr., pvz., 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-159-602/2019). Taigi ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika suponuoja, kad nepriklausomai nuo to, kada asmuo sužinojo apie skundžiamą aktą, naikinamasis dešimties metų terminas yra skaičiuojamas nuo akto priėmimo dienos, o ne nuo asmens sužinojimo apie aktą dienos. Todėl, priešingai nei teigė pareiškėja, šiuo atveju yra suėjęs naikinamas terminas skundui paduoti. Byloje taip pat nėra duomenų apie ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos išimties – įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus, taikymo galimybę.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjos nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2A-2018-1012/2022, kurioje rinkdama įrodymus ji neva sužinojo apie Akto priėmimą, buvo nagrinėjamas pareiškėjos apeliacinis skundas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-110-1115/2022 pagal ieškovės K. K.-B. ieškinį atsakovui E. M., kuriuo ji prašė pripažinti negaliojančiu ir panaikinti statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. spalio 9 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (100)11.75-886 bei įpareigoti atsakovą per metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nuo ieškovei (pareiškėjai) priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir trejus metrus nuo ieškovės sklypo ribos nugriauti 351,98 kv. m. bendro ploto pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Trečiaisiais asmenimis buvo įtraukti – antstolis V. M., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „EDS Invest 5“. Pareiškėjos ieškinys Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-110-1115/2022 buvo atmestas, be kita ko, nurodant, kad „Aktą komisija priėmė tinkamai atlikusi atitinkamas procedūras. Duomenų byloje apie tai, kad būtų atlikti kokie nors pažeidimai, nėra. Šio akto pagrindu VĮ Registrų centre 2008 m. spalio 14 d. buvo įregistruotas ginčo pastatas. Šis aktas galėjo būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos (ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis). Praleidus šį terminą, jis galėjo būti atnaujinamas per 10 metų nuo minėto Akto priėmimo dienos (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis). Ieškinys dėl minėto Akto panaikinimo pateiktas 2019 m. balandžio 15 d. Taigi ieškovė pateikė ieškinį praėjus daugiau nei 10 metų po Akto priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė praleido tiek 1 mėnesio terminą Aktui skųsti, tiek 10 metų naikinamąjį terminą aktui apskųsti. Tai daro negalimą teismo procesą dėl administracinio sprendimo panaikinimo.“

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2018-1012/2022, kiek tai susiję su ieškovės K. K.-B. ginčijamu Aktu, nurodė, jog „Vis dėlto pažymėtina ir tai, kad nors apeliantė daug dėmesio skyrė ginčo pastato teisėtumo ir Akto ginčijimui, tačiau šiuo atžvilgiu sutiktina su pirmosios instancijos teismo plačiai aptartomis išvadomis dėl Akto apskundimo senaties. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą bei ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10 metų naikinamąjį terminą Aktui apskųsti. Be to, iš apeliacinio skundo turinio nustatyta, kad apeliantė neginčija šių pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl senaties taikymo Aktui apskųsti.“

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį. Iš ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotės matyti, jog tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teismas, spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, nurodytas aplinkybes, kuriomis ji grindė reikalavimą pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. spalio 9 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (100)11.75-886, taip pat Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-110-1115/2022 pareikštus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjos šioje byloje nurodytas skundo dalykas ir pagrindas yra tapatūs Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-110-1115/2022 dalykui ir pagrindui. Nors lingvistiškai reikalavimai nėra visiškai tapatūs, tačiau reikalavimo esmė tapati – pareiškėja siekia, kad būtų panaikintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. spalio 9 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (100)11.75-886, taip pat pareiškėja reiškia išvestinį reikalavimą panaikinti VĮ Registrų centro įrašą Nekilnojamojo turto registre apie statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises. Šioje ir civilinėje byloje Nr. e2-110-1115/2022 dalyvaujantys asmenys sutampa, jie yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai, nors ir skiriasi jų procesinė padėtis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad bylos proceso šalims įsiteisėjęs teismo sprendimas yra ne tik privalomas, bet ir turi tiek prejudicinę (ABTĮ 57 str. 2 d.), tiek res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas reikšti tapatų ieškinį) galią (ABTĮ 98 str. 3 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-914-442/2018). Teismas, nagrinėdamas bylą, neturi teisės revizuoti jau įsiteisėjusio teismo sprendimo, t. y. įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa nepaneigiamas, nenuginčijamas. Priešingu atveju būtų paneigiama asmens teisė į teisminę gynybą, kadangi bet kokios teismo sprendime išdėstytos išvados nebeturėtų jokios teisinės reikšmės ar prasmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1189-644/2018).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nors ir kitu teisiniu pagrindu, tačiau pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Šiuo atveju pareiškėjos pareikšto reikalavimo išsprendimas reikštų įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų materialiųjų teisinių santykių revizavimą, kas pagal nustatytą teisinį reglamentavimą yra draudžiama. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeistas, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos K. K.-B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.