Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant S. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl 2017-09-11 Marijampolės AVPK viršininko įsakymo Nr. 64-TE-541, kuriuo pareiškėjas E. K. atleistas iš vidaus tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Šie pareiškėjo argumentai pripažintini nepagrįstais, jų pagrindu skundžiamas įsakymas nepanaikintinas.

Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į Jurbarko rajono apylinkės teismo išnagrinėtą administracinio nusižengimo bylą. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazės matyti, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimu (administracinio nusižengimo byla Nr. A15-222-714/2017) E. K., už administracinių nusižengimų (t. y. už E. K. padarytus veiksmus, kurie konstatuoti tarnybinio patikrinimo išvada) padarymą, buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos ANK 426 str. 1 d., 426 str. 5 d., 417 str. 6 d., 415 str. 1 d., 415 str. 1 d., 415 str. 2 d., 415 str. 3 d., 417 str. 8 d. (neturėdamas tam teisės vairavo išregistruotą, neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, be valstybinės techninės apžiūros ir be valstybinio numerio ženklo transporto priemonę, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam ir aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, nedavė kelio iš galo artėjančiai specialiajai policijos transporto priemonei su įjungtais mėlynais ir raudonais švyturėliais bei specialiaisiais garso signalais, nesustojo prie dešinio važiuojamosios dalies krašto, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos) ir jam paskirta 1200,00 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Šis nutarimas įsiteisėjo 2018 m. vasario 6 d. Kauno apygardos teismui priėmus nutartį palikti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimą nepakeistą ir E. K. apeliacinio skundo netenkinti (administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-64-327/2018). Tiek paminėtoje, tiek ir nagrinėjamoje byloje panašios ne tik reikšmingos faktinės aplinkybės, bet ir argumentai, kuriais šalys grindžia savo reikalavimus. Išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjas taip pat aiškino, kad teiginiai, jog jis nedavė kelio iš galo artėjančiai specialiajai policijos transporto priemonei su įjungtais mėlynais ir raudonais švyturėliais bei specialiaisiais garso signalais, persekiojamas policijos pareigūnų nesustojo prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, bandė pabėgti iš eismo įvykio vietos, yra nepagrįsti. Tokiu atveju, esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui administracinio nusižengimo byloje A15-222-714/2017, kurioje reikšmingos aplinkybės, vertinant pareiškėjo atliktus veiksmus (dėl kurių jis ir buvo atleistas iš vidaus tarnybos), iš esmės yra tapačios, spręstina dėl šiame procesiniame dokumente nustatytų faktų reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog procesinės teisės normos įtvirtina teismo sprendimo res judicata galią (ABTĮ 33 str. 2 d. 4 p., 98 str. 4 d., 103 str. 2 p.), taip pat nustato ir teismo sprendimu nustatytų faktų prejudicinę reikšmę (ABTĮ 57 str. 2 d.). Nustatyti prejudiciniai faktai palengvina įrodinėjimo procesą kitoje byloje. Bylą nagrinėjantis teismas, remdamasis teismo sprendimu, priimtu kitoje byloje, kurioje dalyvauja tos pačios šalys, visais atvejais turėtų remtis konkrečiomis proceso teisės normomis ir nurodyti, kokią procesinę reikšmę turi priimtas teismo procesinis sprendimas kitoje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-608/2013).

Nagrinėjamu atveju yra aktuali būtent ABTĮ 57 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalies reikalaujamas tų pačių asmenų bylose dalyvavimas yra būtina sąlyga šios analizuojamos taisyklės taikymui, tačiau paminėta norma nenumato, kad atitinkamo subjekto procesinė padėtis abejose bylose būtų tapati, taip pat neturi reikšmės, ar toks subjektas dalyvavo teismo posėdžiuose, o svarbu tai, kad toks asmuo būtų įtrauktas byloje dalyvaujančiu asmeniu (LVAT 2011 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3020/2011).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-2186/2012 konstatavo, kad kitose bylose galima remtis teismo nustatytais prejudiciniais faktais, jeigu nustatyti faktai buvo konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, o 2012 m. kovo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-229/2012 pabrėžė, kad kitoje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią, tačiau tik tokioje apimtyje, kiek minėtoje byloje nustatyti faktai sudarė įrodinėjimo dalyką (ABTĮ 57 straipsnis). Taigi, svarbiausia yra tai, kad nustatinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bei esminį panašumą turinčiose bylose, ir kad pirmiau išnagrinėtoje byloje nebūtų dirbtinai įrodinėjami tie faktai, kurie kitoje byloje būtų laikomi prejudiciniais. Teisinio fakto buvimas kito įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu (motyvu) atleidžia teismą nuo šių teisinių faktų esmės atskleidimo.

Teismo vertinimu, Jurbarko rajono apylinkės teismo priimtame 2017-12-04 procesiniame sprendime įrodinėjimo dalyko dalis buvo fakto, reikšmingo bei aktualaus ir nagrinėjamoje byloje, nustatymas bei konstatavimas – ar pareiškėjas, neturėdamas tam teisės vairavo išregistruotą, neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, be valstybinės techninės apžiūros ir be valstybinio numerio ženklo transporto priemonę, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam ir aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, nedavė kelio iš galo artėjančiai specialiajai policijos transporto priemonei su įjungtais mėlynais ir raudonais švyturėliais bei specialiaisiais garso signalais, nesustojo prie dešinio važiuojamosios dalies krašto, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos. Minėtu 2017-12-04 nutarimu teismas administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų pagrindu būtent šias aplinkybes ir konstatavo. Dėl šių priežasčių, aptariamame Jurbarko rajono apylinkės teismo procesiniame sprendime konstatuotos faktinės aplinkybės yra reikšmingos ir nagrinėjamai bylai, todėl pripažintinos prejudiciniais faktais. Akcentuotina ir tai, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi teisės revizuoti jau įsiteisėjusio teismo sprendimo, t. y. įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa nepaneigiamas, nenuginčijamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2778/2011). Priešingu atveju būtų paneigiama asmens teisė į teisminę gynybą, kadangi bet kokios teismo sprendime išdėstytos išvados nebeturėtų jokios teisinės reikšmės ar prasmės. Taigi, nagrinėjamos bylos kontekste darytina išvada, kad aplinkybės, jog pareiškėjas E. K. nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam ir aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, nedavė kelio iš galo artėjančiai specialiajai policijos transporto priemonei su įjungtais mėlynais ir raudonais švyturėliais bei specialiaisiais garso signalais, nesustojo prie dešinio važiuojamosios dalies krašto, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos, yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo nutarimu ir negali būti interpretuojamos kitaip, negu nustatė teismas. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo argumentai šioje dalyje, atmetami kaip nepagrįsti ir plačiau šiuo aspektu teismas nepasisako.

Ginčo atveju svarbu išsiaiškinti, ar minėtais pareiškėjo padarytais veiksmais buvo pažemintas policijos pareigūno vardas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – ir Statutas), bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas).

Atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai yra nustatyti Statuto 62 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą teisės normą, yra konstatavęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto redakciją – pagal 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl, šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016).

Pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, t. y. pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-165/2005; kt.).

Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog policijos pareigūnas pagal vidaus tarnybos pareigūno nuolatinį bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principą, tiek tarnyboje, tiek ne tarnyboje, turi laikytis Vidaus tarnybos statuto, Policijos įstatymo bei Etikos kodekso reikalavimų, o jie savo ruožtu reikalauja, kad policijos pareigūnas laikytųsi ir kitų įstatymų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3376-146/2016; kt.).

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo veiksmai – neturėdamas tam teisės vairavo išregistruotą, neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, be valstybinės techninės apžiūros ir be valstybinio numerio ženklo motociklą, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam ir aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, nedavė kelio iš galo artėjančiai specialiajai policijos transporto priemonei su įjungtais mėlynais ir raudonais švyturėliais bei specialiaisiais garso signalais, nesustojo prie dešinio važiuojamosios dalies krašto, persekiojamas policijos pareigūnų minėtu motociklu atsitrenkė į automobilį, po susidūrimo pėsčiomis bandė pabėgti iš eismo įvykio vietos, tačiau po persekiojimo panaudojus specialiąsias priemones - elektros impulsinį aparatą, buvo policijos pareigūnų sulaikytas, akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos autoritetą, ją kompromituoja ir laikytini pareigūno vardo pažeminimu. Pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštarauja imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms atitinkamai veikti, o tai akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatyti neteisėti, aukščiau paminėti pareiškėjo veiksmai, yra susiję su akivaizdžiu vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimu, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimu ir jos kompromitavimu. Pareiškėjas tyčia siekė tokių tikslų, kurie yra priešingi uždaviniams, nustatytiems policijos veiklai, bei kurių visuomenė tikisi iš vidaus tarnybos pareigūnų veiklos.

Teismas pritaria atsakovo argumentams, kad vadovaujantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu, buvo vienintelė Statute numatyta teisinė priemonė, kurią atsakovas galėjo taikyti ir pagrįstai bei nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų terminų, ją taikė.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu įsakymu, taip pat nurodė, kad jis yra neteisėtas dėl to, jog tarnybinį patikrinimą atlikę pareigūnai padarė išvadas, nesulaukę kol bus baigta administracinė teisena dėl pareiškėjo padaryto administracinio teisės pažeidimo, t. y. nesustabdė tarnybinio patikrinimo procedūros iki bus priimtas sprendimas dėl pareiškėjo veiksmų administracinio nusižengimo byloje. Mano, kad Marijampolės AVPK viršininkas buvo šališkas ir turintis išankstinę nuomonę, nes priimdamas skundžiamą įsakymą, neįvertino tarnybinio patikrinimo išvadų neteisėtumo, skubotumo ir šališkumo, jomis vadovavosi.

Šie pareiškėjo argumentai taip pat pripažintini nepagrįstais, jų pagrindu skundžiamas įsakymas nepanaikintinas.

Tvarkos aprašo 13 punkte numatyta, kad tarnybinio patikrinimo metu nustačius, jog tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra sustabdoma (išskyrus atvejus, kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą. Tokiu atveju tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų) ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama kompetentingai institucijai.

Vadinasi, jei pareigūno veiką yra įmanoma atriboti nuo galimai padarytos nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir įvertinti tai kaip savarankišką tarnybinį nusižengimą, tarnybinis patikrinimas neturėtų būti stabdomas. Tarnybinio patikrinimo stabdymas tokiu atveju būtų netikslingas, nes kompetentingų institucijų tyrimo rezultatai tarnybiniam patikrinimui esminės reikšmės neturėtų.

Kaip minėta, pareigūno vardo pažeminimas, kai pareigūno kaltas veikimas ar neveikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, visais atvejais nesudaro tarnybinio nusižengimo, Statute apibūdinamo kaip Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu, sudėties, pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda. Dėl ko, nagrinėjamu atveju pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su baudžiamosios ar administracinės atsakomybės jam taikymu, bet su pareiškėjo veiksmais, kuriais buvo pažemintas pareigūno vardas. Šie pareigūno veiksmai gali būti vertinami nepriklausomai nuo atliekamo tyrimo baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje, neturi reikšmės ir aplinkybė, kad tarnybinio patikrinimo metu vertinami tie patys faktai bei juos patvirtinantys duomenys, kurie šiuo atveju buvo nagrinėjami ir administracinio teisės pažeidimo byloje. Toks vertinimas negali būti traktuojamas kaip asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, nes tarnybinio patikrinimo metu nėra sprendžiama dėl asmens baudžiamosios ar administracinės atsakomybės, yra sprendžiama tik dėl atliktų pareigūno vardą žeminančių veiksmų Statuto 62 str. 1 d. 7 p. taikymo prasme, t. y. reikšminga aplinkybė, nustatinėjama visomis ABTĮ nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (pareigūnų ir liudytojų parodymais, administracinio teisės pažeidimo medžiagų duomenimis, protokolais ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad tarnybinis patikrinimas turėjo būti sustabdytas iki bus išnagrinėta administracinio nusižengimo byla, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad tarnybinis patikrinimas, kurio išvada remiantis priimtas sprendimas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos, atliktas nepažeidžiant Tvarkos aprašo reikalavimų. Tyrimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, išvadoje pakankamai aiškiai nurodyta, kurie pareiškėjo veiksmai pažemino pareigūno vardą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje skundžiamas įsakymas atleisti pareiškėją iš tarnybos, kaip pažeminusį pareigūno vardą, yra teisėtas ir pagristas, kurį keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str. - 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.