Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas apeliacine ra­šytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsa­ko­my­bėn traukiamo E. K. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimo E. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nu­sižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje, 417 straipsnio 6 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, ir jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuo­bauda 1 200 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems me­tams už tai, kad jis 2017 m. rugpjūčio 26 d. 15.40 val. (duomenys neskelbtini), vairavo išregistruotą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą motociklą, be valstybinės techninės apžiūros, be valstybinio numerio ženklo, neturėdamas tam teisės, nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti vieša­ja­me eisme dalyvaujančias transporto priemones, ir nepakluso uniformuoto policijos pareigūno tei­sė­tam, aiškiai išreikštam ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reika­la­vi­mui sustabdyti transporto priemone, vingiavo po visą kelią, t. y. iš savo eismo juostos sukdavo į kairę, į priešpriešinio eismo juostą, o po to grįždavo atgal, taip neleisdamas specialiajai policijos transporto priemonei su įjungtais mėlynais ir raudonais švyturėliais bei specialiaisiais garso sig­na­lais jo aplenkti, taip kliudydamas šios transporto priemonės eismui, nedavė kelio iš galo artė­jan­čiai specialiajai policijos transporto priemonei, nesustojo prie dešinio važiuojamosios dalies krašto. Taip važiavo (duomenys neskelbtini), bei pasi­trau­kė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeisdamas Kelių eismo taisykles, kai pa­da­ryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, su savimi neturėjo ir tikrinančio pa­rei­gūno reikalavimu nepateikė transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto prie­monių techninės apžiūros dokumentų, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės pri­valomojo draudimo liudijimo (poliso).Jurbarko rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad E. K. kal­tės įrodymui be jo paaiškinimų, visiškai pakanka kitų byloje surinktų duomenų, liudytojų pa­ro­dymų. Teismas nesutiko su E. K. teiginiu, kad buvo siekiama susidoroti su juo, atleisti iš tarnybos. Teismui pateikti išrašai iš elektroninės spaudos puslapių ir socialinių tinklų neturi jokios įrodomosios vertės, sprendžiant klausimą, ar E. K. pakluso ar nepa­klu­so teisėtiems pareigūnų reikalavimams sustoti, ar pasišalino iš įvykio vietos ir pan.Apeliaciniame skunde E. K. prašo pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimą ir administracinę teiseną dėl pažeidimų numatytų ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir ANK 426 straipsnio 5 dalyje nutraukti. Skunde teigia, kad nepadarė nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 5 dalyje. Apelianto teigimu, 2017 m. rugpjūčio 26 d. R. S. surašytą E. K. paaiškinimą teismas vertino kaip neteisėtai gautus duomenis ir jais nesirėmė spręsdamas jo kaltės dėl nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 5 dalyje. Teismas neat­si­žvelgė į tai, kad surašant šį paaiškinimą buvo pažeistos žmogaus teisės, panaudota neleistina prievarta, valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant taisyklių, skundžiamame nutarime nėra aiškiai nurodyta, kad spręsdamas bylą teismas atmeta šį „įrodymą“. Atsižvelgiant į aki­vaizdų R. S. 2017 m. rugpjūčio 26 d. surašyto paaiškinimo neteisėtumą, teis­mas turėjo jį atmesti. Šio „įrodymo“ egzistavimas parodo negatyvų jį surašiusio pa­rei­gūnų po­žiūrį į teisėtumo reikalavimų laikymąsi. Tai reikšminga aplinkybė vertinant šio pareigūno parodymų patikimumą. Skunde teigiama, kad E. S., M. M. parodymai šioje byloje yra reikš­mingiausias įrodymas. E. B. ir J. D. duodami parodymus teisme negalėjo nu­ro­dyti jokių aplinkybių reikšmingų sprendžiant, kad E. K. nepakluso po­licijos pa­reigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Šių liudytojų parodymai yra sub­jektyvaus pobūdžio ir nėra pakankami konstatuoti apelianto kaltę. Skunde pažymėta, kad J. D. parodymai teisme reikšmingi atskleidžiant R. S. ir M. M. parodymų nepatikimumą. Skunde nurodoma, kad E. S. ir M. M. parodymai yra nenuoseklūs ir nepatikimi. Liudytojai aiškiai prisiminė tik aplinkybes kuriomis galima pagrįsti E. K. kaltę, tačiau kitų aplinkybių jie prisiminti negalėjo. Vertinant šių liudytojų pa­ro­dy­mus matyti ne tik vengimas duoti parodymus teismui, bet ir melagingų parodymų da­vi­mas. R. S. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad jis įra­šy­tas 2017 m. rugpjūčio 26 d., jo registracijos numeris penkiasdešimt vienu eilės numeriu anks­tesnis nei M. M. tarnybinio pranešimo registracijos numeris. R. S. posėdžio metu nurodė, kad šį tarnybinį pranešimą jis surašė tą pačią dieną, atidavė M. M., tarnybinis pranešimas įstaigos dokumentų valdymo sistemoje sukurtas ir už­re­gistruotas 2017 m. rugpjūčio 28 d. Be to tarnybiniame pranešime nurodyta informacija nesuderinama su jo autoriaus parodymais duotais teismo posėdžio metu.Abiejų pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys neatitinka buvusios fak­tinės situacijos, juose esantys rekvizitai, turintys atspindėti šių „dokumentų“ sukūrimą ir re­gis­travimą yra nepatikimi, jų parodymai teismui yra prieštaringi, bent vienas pareigūnas (M. M.) teismo posėdžio metu duodamas parodymus apie tarnybinio pranešimo sukūrimą datą, laiką ir aplinkybes neabejotinai melavo. Tai reiškia, kad juose užfiksuoti tiek R. S., tiek M. M. parodymai bei šių pareigūnų parodymai teismo po­sėdžio metu yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Abu pareigūnai sąmoningai nenurodė reikš­mingos informacijos, duodami parodymus teisme nebuvo nuoširdūs ir nuoseklūs.Bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme nepavyko išsiaiškinti eilės reikšmingų ap­linkybių. 2017 m. rugsėjo 4 d. surašant administracinio nusižengimo protokolą, byloje buvo tik R. S. ir M. M. tarnybiniai pranešimai. 2017 m. rugsėjo 11 d. per­duodant bylą teismui joje jau buvo 27 lapai. Susipažinus su byla paaiškėjo, kad dešimt jos lapų yra ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys. Neaišku kas, kokiu tikslu šiuos duomenis pateikė į administracinio nusižengimo bylą. Administracinio nusižengimo protokolą surašiusios pareigūnės G. Č. tarnybiniame pranešime dėl doku­men­tų pateikimo nurodyta, kad jis sudarytas 2017 m. rugsėjo 6 d. Tačiau, nors jis adre­suojamas kitame mieste esančio įstaigos padalinio pareigūnui, jame nėra registracijos, neaiš­ku kokiu būdu jis pasiekė adresatą. Rezoliucijos lape nurodyta Kauno apygardos pro­ku­ra­tūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės rezoliucijos „suderinta“ data yra 2017 m. lapkričio 6 d. Tuo metu kai buvo gauta prokurorės rezoliucija, administracinio nu­si­žengimo byla jau buvo teisme, kur ji buvo gauta 2017 m. rugsėjo 13 d. Teismas prašymus apklausti G. Č. ir Marijampolės AVPK Kriminalinės policijos NTS vyr. tyrėją S. L. bei išreikalauti ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą atmetė. Aki­vaizdu, kad Marijampolės AVPK vadovo M. B. komentaras 2017 m. rug­pjū­čio 27 d., 13:10 val. turėjo tiesioginės įtakos administracinio nusižengimo teisenai. Byloje nėra surinkta patikimų įrodymų leidžiančių teigti, kad vairuodamas motociklą ape­liantas suvokė, jog yra stabdomas policijos pareigūnų ir sąmoningai nestoja bei vėliau pa­si­šalina iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos. Akivaizdu, kad dėl buvusių aplinkybių (per belaides ausinukes klausyta muzika ir dėvėtas motociklininko šalmas) apeliantas nepas­tebėjo iš paskos važiavusio policijos automobilio ir negirdėjo specialiųjų signalų. Po to kai iš priekio atvažiavęs automobilis be jokios priežasties užtvėrė kelią ir E. K. „nu­mušė“, jo reakcija bėgti iš įvykio vietos apsaugant save buvo visiškai natūrali. E. B. parodymai 2017 m. spalio 19 d. teismo posėdžio metu visiškai patvirtino jo paro­dymus dėl paties eismo įvykio kilimo.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

E. K. apeliacinis skundas atmetamas.Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl ape­lia­cinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisė­tu­mą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas ir administracinių nu­sižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vado­vau­damiesi įstatymu. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje privaloma nus­ta­ty­ti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplin­ky­bių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 str. 2 d.).Kaip matyti iš apeliacinio skundo, E. K. teigimu, pirmosios instancijos teismas per daug reikšmės suteikė pareigūnų parodymams ir nepakankamai vertino E. K. duotus parodymus. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo per­žiū­rė­jęs byloje pateiktus duomenis ir įver­tinęs skundžiamą nutarimą, spren­džia, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Pa­tikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pir­mo­sios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teis­mo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplin­ky­bėms, todėl nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu. Apeliacinio skundo turinys rodo, kad ape­lian­tas tik jam palankų įrodymų vertinimą laikytų tinkamu ir teisingu.Skunde teigiama, jog surašant paaiškinimą buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, buvo panaudota neleistina prievarta, o valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant taisyklių. Ape­liacinės instancijos teismas pažymi, jog šie apeliacinio skundo teiginiai nepagrįsti jokiais ob­jektyviais duomenimis, apeliantas nenurodo, kaip konkrečiau buvo pažeistos jo teisės, byloje taip pat nėra informacijos, jog apeliantas būtų kreipęsis dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta skundo argumentus, jog fik­suo­jant apelianto padarytus pažeidimus, pareigūnai darė procesinius pažeidimus ir pažeidė E. K. teises ar proceso principus. Skunde taip pat teigiama, jog nutarimą priėmęs teismas turėjo aiškiai pasisakyti dėl šio įrodymo vertinimo ir jį atmesti. Atmesdamas šį skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kaip teisingai pažymėta ir skundžiamame pirmosios ins­tancijos teismo nutarime, E. K. kaltės įrodymui be jo paaiškinimų, visiškai pa­kan­ka kitų byloje surinktų duomenų, liudytojų parodymų. Taigi, minėtam paaiškinimui pirmosios ins­tancijos teismas neteikė iškirtinės reikšmės, vertino jį tiek, kiek jis neprieštaravo kitiems byloje surinktiems duomenims, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo minėto paaiškinimo atmesti. Skunde teigiama, kad E. S., M. M. parodymai šioje byloje yra reikš­min­giausias įrodymas, nors apelianto teigimu, šių liudytojų parodymai nenuoseklūs. Tačiau ape­lia­ci­nės instancijos teismas pažymi, kad mažareikšmiai neatitikimai pareigūnų parodymuose, nelai­ky­tini iš esmės skirtingomis aplinkybėmis ir nesudaro pagrindo abejoti jų parodymais, kadangi tai nepaneigia apelianto kaltės ir nepatvirtina aplinkybės, kad E. K. nesuprato, kad jį stabdo policijos pareigūnai ir iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Teismas pažymi, kad liudytojų pozicija dėl aplinkybės, jog E. K. padarė šiuos pažeidimus, nekito viso proceso metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vado­va­vo­si pareigūnų E. S. ir M. M., kurie tiesiogiai matė daromus pažeidimus, parodymais. Minėtų pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka tarnybiniuose pranešimuose už­fiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Pareigūnai nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Aplinkybių, kurios leistų manyti, jog pareigūnai gali būti šališki, byloje nenustatyta, tokių ap­lin­kybių apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde. Policijos pareigūnai atlieka savo tarnybinę pareigą ir fiksuoja eismo dalyvių padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl netikėti jų pa­aiškinimais teismas neturi jokio pagrindo.Skunde taip pat teigiama, jog E. B. ir J. D. duodami parodymus teisme negalėjo nurodyti jokių reikšmingų aplinkybių sprendžiant, kad E. K. nepakluso po­licijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Atsakydamas į šį skundo ar­gu­men­tą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog liudytojas J. D. teismo posėdžio metu parodė, kad važiavo keliu, pamatė važiuojant motociklą ir paskui jį policijos pareigūnų au­to­mo­bi­lį. Liudytojas E. B. nurodė, kad į jo automobilį atsimušė motociklas, mo­to­cik­li­ninkas buvo su šalmu, atsitrenkęs į automobilį atsistojo ir nubėgo, motociklas liko ant kelio, jį vi­josi du pareigūnai. Vertinant šių liudytojų parodymus visos bylos kontekste, akivaizdu, kad E. K. nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, o po eismo įvykio pasišalino. Iš šių parodymų taip pat akivaizdu, jog E. K. nepakluso policijos pareigūnams. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas jokios išskirtinės įro­domosios reikšmės minėtų liudytojų parodymams nesuteikė, juos vertino kitų byloje surinktų įro­dymų kontekste. Šių liudytojų parodymai sutampa su pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose už­fiksuota informacija bei pareigūnų parodymais. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas nesiaiškino, kodėl ikiteisminio tyrimo duomenys buvo pateikti į administracinio nusižengimo bylą, kokiu būdu pareigūnės surašytas tarnybinis pranešimas pasiekė Marijampolės AVPK Kriminalinės policijos NTS vyr. tyrėją S. L., kodėl skiriasi tarnybinių pranešimų registracijos numeriai. Atmesdamas šiuos skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo aiškintis policijos įstaigoje galiojančių dokumentų registravimo tvarkų, nes tai neturi įrodomosios reikšmės sprendžiant E. K. kaltės klausimą. Aplinkybė, kad įvykis nebu­vo fiksuotas vaizdo įrašymo priemonėmis taip pat niekaip negali paneigti apelianto kaltės pa­darius administracinius nusižengimus. Aplinkybė, jog dėl per belaides ausinukes klausomos muzikos ir dėvėto motociklininko šalmo, apeliantas nepastebėjo iš paskos važiavusio policijos automobilio ir negirdėjo specialiųjų signalų, atmetama kaip gynybinė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš bylos duomenų matyti, kad policijos ekipažas ne kartą bandė aplenkti E. K. vairuojamą motociklą, E. K. turėjo ir galėjo matyti tarnybinį automobilį. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime, vairuodamas transporto priemonę, tame tarpe ir motociklą, asmuo tiesiog privalo būti pakankamai atidus, matyti ir girdėti, kas vyksta kelyje. Pažymėtina ir tai, kad aptariamas eismo įvykis vyko gan ilgą laiko tarpą ir ilgą kelio atstumą – nepaklusdamas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui E. K. važiavo nuo kelio (duomenys neskelbtini). Taigi, E. K. važiavo pakankamai didelį atstumą, visą tą laiką ji sekė poli­ci­jos pareigūnų automobilis su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu, todėl teismas atmeta ape­lianto versiją, jog visą tą laiką jis nepastebėjo policijos pareigūnų dėl to, kad buvo su šalmu ir klau­sėsi muzikos. Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes ir įvertindamas byloje surinktus duomenis, apelia­ci­nės instancijos teismas daro išvadą, kad E. K. administracinėn atsakomybėn pa­trauktas teisingai ir teisėtai, jo veika pagal kvalifikuota tinkamai, jam skirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straips­nio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimą nepakeistą ir E. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.