Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. D. ieškinį atsakovei V. S. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, turto lygių dalių nustatymo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė V. S. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 2017-12-15 teisme gautas elektroninis laiškas, kurį pasirašė V. S.. Laiške ji nurodė, kad jos mama V. S. visą laiką dirbo, jai padėjo močiutė E. Č.. Mama gyveno su sugyventiniu L. D., kuris nieko nedirbo, gyveno iš mamos pinigų, be to smurtavo prieš mamą. Laidotuvių metu mamos sugyventinis jai liepė perrašyti jam mamos vardu registruotą namą. Tačiau ji nesutiko. Tada D. nuėmė nuo mamos sąskaitos pinigus. Be to D. nuteikinėja jos dukrą prieš ją. O dukros globėja V. Š. yra apsimetėlė ir labai nepatikima. Ji nesutinka, kad būtų ieškinys patenkintas.

Iš medicininio mirties liudijimo ( b.l.10) matyti, kad V. S. mirė (duomenys neskelbtini). Iš notaro pranešimo matyti, kad Dėl V. S. turto paveldėjimo kreipėsi V. S. ( b.l.11); iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko irašų matyti, kad V. S. 2013-02-14 pirkimo padavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo žemės sklypą 0,0607 ha , pastatą – sodo pastatą, šiltnamį , 1/3 šulinio adresu Draugystės 1-asis tak. 4, Raseinių m., V. S. 2013-09-24 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. KR3518 įsigijo žemės sklypą 0,0610 ha žemės sklypą , sodo namelį, ūkinį pastatą, kiemo statinius ( taką), 1/3 šulinio , adresu (duomenys neskelbtini). ( b.l.12-17); iš 2005-02-28 rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (5.3)-A-153 matyti, kad be tėvų globos likusiam vaikui B. Y. gim. 2003-07-02 nustatoma laikina globa , vaiko globėja paskiriama V. S. ( b.l.24); iš 2008-09-15 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad V. S. neterminuotai apribota motinos valdžia jos dukters B. Y. atžvilgiu, nustatyta vaiko nuolatinė globa ir globėja paskirta V. S. ( b.l.25-26); iš ištuokos liudijimo matyti,, kad L. D. išsituokė 1982-03-16 ( b.l.27); iš ištuokos liudijimo matyti, kad V. S. išsituokė 1991-05-02. Iš VSDFV Šilalės sk. pažymos matyti, kad L. D. stažas pensijai gauti 43,6056 metai ( b.l.29)iš pažymos apie valstybinį socialinį draudimą ( b.l.30-32) matyti, kad L. D. 1993 -2012 metais dirbo Raseinių centrinėje ligoninėje, greitosios medicinos pagalbos stotyje. Iš SODROS pažymos apie V. S. įmokas matyti, kad ji 2013-2017 metais dirbo Raseinių greitosios medicinos pagalbos stotyje ir gavo pastovų darbo užmokestį. Iš bylos nagrinėjimo metu pateikto mirties įrašo matyti, kad E. Č. mirė 2014-06-16; Iį notarės K.Šilkienės pažymos matyti, kad dėl E. Č. mirusios 2014-06-15 turto paveldėjimo kreipėsi V. S.; iš pinigų priėmimo kvito matyti, kad už advokato paslaugas L. D. advokatei sumokėjo 300 eur

Liudytojas V. M. parodė, kad jis su D. pažįstamas nuo 987 metų. Jis kartu dirbo su S. V. „Šatrijoje“, 12 metų gyveno tame pačiame bendrabutyje. Jis žino, kad D. gyveno su S. bendrabutyje, po to persikėlė į butą Vaižganto gatvėje. Butą Vaižganto gatvėje jie pirko jau gyvendami kartu. L. D. dirbo Greitojoje med. pagalboje, turėdavo po dvi išeigines dienas, tuo laiku pirkdavo ir parduodavo automobilius. Jis padėdavo D. pardavinėti automobiliuos, padėdavo juos savaitgaliais nuvaryti ir parduoti turguje. Buvo pelningas verslas. Jis žinojo, kad D. su S. vedė bendrą ūkį,buvo šeima, visus daiktus pirkdavo iš bendrų pinigų. Jis yra padėjęs sustatyti baldus bute Vaižganto gatvėje. Jis žino kad jie kartu pirko du sodo sklypus, pirko ir buvo pastatę mobiųš namelį, kurį po to apkalė, pristatė priestatą. Darbus daugiausia atliko meistrai, o su meistrais tarėsi ir dirbo D.. Jis taip pat žino, kad V. S. kartu su D. augino S. anūkę. Liudvikas ją veždavo į darželį, kartu atostogaudavo.

Liudytojas J. P. parodė, kad jis su D. yra garažo kaimynai. Jam yra žinoma, kad D. plačiai vertėsi mašinų pardavimu, jis yra daug jam padėjęs. Jis padėdavo savaitgaliais nuvaryti į turgų mašinas. Jo žmona buvo V. S.. Jie gražiai sutarė, visur kartu važiuodavo, vedė bendrą ūkį. Jam žinoma kad Dudoravičiius gerai uždirbdavo, po 800-900 litų per savaitę. Jam taip pat žinoma, kad D. soduose statė vieną namą, po to kitą. Jis kartu su S. pinigus į vieną „kasą“ dėjo ir pirkdavo ko reikėjo. Kai S. mama mirė, namai jau stovėjo.

Liudytoja M. N. parodė, kad ji su V.S. buvo draugės , kartu dirbo AB „Šatrija“ Ji žino, kad nuo 1989 metų S. gyveno kartu su L. D.. Jie gyveno kaip šeima, jš pajamos ir išlaidos buvo bendros. S. alga tiek „Šatrijoje“, tiek greitosios pagalbos stotyje buvo nedidelė, ji labai vargo. Kai pradėjo gyventi su L. D., ji atsigavo, nes L. D. dirbo, gaudavo gerą algą, be to pirkdavo-parduodavo automobilius ir iš to uždirbdavo gerus pinigus. Dėl to jie iš bendrabučio persikėlė į naują butą, o vėliau nusipirko du sodo sklypus. V. S. gyveno užsienyje, darbo neturėjo, jai motina prikraudavo ir siųsdavo jai siuntinius. Tačiau Viktorija nekentė savo motinos, visaip ją niekindavo. Viktorija neaugino savo dukters , ją nuo pat gimimo augino V. S. . D. taip pat augino V. S. dukrą, ją veždavo į darželį, mokyklą, pirkdavo drabužius, mokėjo už telefoną .

Liudytoja K. A. parodė, kad ji dirbo B. Y. aukle . Vaiko motinos V. S. ji nepažįsta, ją samdė V. S., kuri gyveno su L. D.. Ji matė, kad D. ir S. gyveno kaip šeima, kartu valgė, viską kartu pirkdavo, tardavosi. Ji žino, kad jie kartu buvo nusipirkę sodo sklypą, ten pastatė namelį, po to priestatą, jį apšiltino , tenreikėjo didelių investicvijų.. Buvo nusipirkę du sklypus (duomenys neskelbtini). D. mergaitė vadina seneliu. Už jos priežiūrą jai mokėdavo D.. D. dirbo ,be to varinėjo mašinas.

Nepilnametė liudytoja B. Y. parodė, kad ją augina nuo gimimo močiutė V. S.. L. D. gyveno kartu su jos močiute . Kiek ji prisimena, tai visą laiką jie gyveno kaip šeima, važiuodavo ilsėtis. Ji Dudoravičių vadina seneliu, su juo ir dabar bendrauja. Ji pas jį lankosi savaitgaliais. Jis jai duoda pinigų, veža į mokyklą. Mama V. S. retai ją aplanko, o savo tėvo ji nepažįsta. Ji pamena, kaip senelis su močiute nusipirko sodo namelį, pastatė priestatą, apšiltino. Dirbo senelis prie statybų. Močiutė su seneliu gerai sutarė kad senelis būrų skriaudęs močiutę ar prieš ją smurtavęs, ji nežino.

Liudytoja V. Š. parodė, kad ji yra nepilnametė B. Y. globėja. Ji virš 20 metų pažįsta L. D. ir V. S.. Jai žinoma kad jie gyveno kaip šeima. Ji su S. yra daug bendravusi, žino, kad S. laukdavo D. algos, sakydavo, kad pirks , jeigu Liudas pridės pinigų. Ji suprato , kad jie viską perka kartu. Taip pat ir sodo sklypus kartu pirko, ir statė , remontavo namus iš bendrų pinigų. Jie gražiai sutarė. Apie tai, kad Liudvikas smurtautų prieš S., ji nėra girdėjusi. V. S. savo dukros neaugino, paliko mamai ir išvyko, kai dukrai buvo 8 mėnesiai. Šiuo metu ji taip pat nelanko dukros, jos materialiai neremia. Mergaitė D. vadina seneliu, su juo bendrauja, pas jį lankosi kiekvieną savaitgalį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendrųjų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių nutartys Nr. 3K-3-235/2008; 3K-3-336/2009;3K-3-553/2010 ir kt.) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendrųjų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių nutartys Nr. 3K-3-235/2008; 3K-3-336/2009;3K-3-553/2010 ir kt.) Šie išaiškinimai pateikti civilinėse bylose, kuriose nustatyta, kad turtą įgijo ar jis bendrai priklausė asmenims, kurie bendrai gyvena neįregistravę santuokos ir nesant tarp jų partnerystės santykių (sugyventiniams). Tokiais atvejais jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą. Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Pagal nurodytą teismų praktiką tai atitinka jungtinės veiklos sutartį. Pagal jos nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Jungtinės veiklos, bendro gyvenimo ir ūkio vedimo tarp manęs ir V. S. aplinkybes įrodinėsiu liudytojų parodymais, nuotraukomis, kai kuriais rašytiniais įrodymais. Junginės veiklos sutartis tarp manęs ir V. S. nebuvo sudaryta raštu. Tačiau Lietuvos Respublikos teismų praktikoje yra pasisakyta, jog reikalavimas, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei kasacinio teismo praktikos, jog nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 3K-3-134/2011, 3K-3-84/2014).

LR CK 4.73 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad bendraturčių dalys yra lygios. Į teismą kreipiuosi dėl 0,0607 ha žemės sklypo, kurio unikalus nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais: sodo pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamiu, kurio UN (duomenys neskelbtini), lA šulinio, kurio UN (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei 0,0610 ha ploto žemės sklypo, kurio UN (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)su jame esančiais statiniais: sodo nameliu, kurio UN (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, kurio UN (duomenys neskelbtini) bei kiemo statiniais (taku), kurių UN (duomenys neskelbtini), 1/4 šulinio, kurio UN (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja daline V. S. ir L. D. , nustatant, kad kiekvienam bendraturčiui tenka po ½ dalį bendro turto.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu

Šioje byloje teismas laiko, kad ieškovas įrodė ieškinį.

L. D. parodė, kad kartu su V. S. jie gyveno kaip šeima nuo 1989 metų iki V. S. mirties , kartu vedė bendrą ūkį, kartu įgijo du žemės sklypus sodų bendrijoje, statė sodo statinius. Jis pats savo darbu ir lėšomis prisidėjo prie turto įgijimo ir jo pagerinimo. Šiuos ieškovo parodymus patvirtina rašytiniai įrodymai – SODROS pažymos, nekilnojamojo turto registro išrašai, vidutinės rinkos vertės paskaičiavimai pagal unikalų numerį, o taip pat liudytojų parodymai.

V. S. laišką teismas laiko kaip nepatikimą įrodymą, nes V. S. neatvyko į teismo posėdį, nedavė parodymų teismui , davusi priesaiką ir būdama įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Be to jos laiške nurodytos aplinkybės neatitinka liudytojų parodymų, kitų byloje surinktų įrodymų.

LR CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovo ieškinys tenkintas visiškai. Ieškovas byloje patyrė 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str., 279 str., 307 str.

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad V. S., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), 2013-02-14 pirkimo- pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytas 0,0607 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais: sodo pastatu, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), šiltnamiu, kurio UN (duomenys neskelbtini), 1/4 šulinio, kurio UN (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bei 2013 m. rugsėjo 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. KR3518 įsigytas 0,0610 ha ploto žemės sklypas, kurio UN (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančiais statiniais: sodo nameliu, kurio UN (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, kurio UN (duomenys neskelbtini)bei kiemo statiniais (taku), kurių UN (duomenys neskelbtini), 1/4 šulinio, kurio UN (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. D., a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybė, nustatant , kad kiekvienam bendraturčiui tenka po ½ bendrto turto dalį.

Priteisti iš atsakovės V. S. a.k. (duomenys neskelbtini) , deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), L. D. naudai 300,00 Eur (tris šimtus eur) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų už advokato darbą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.