Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Nerijaus Meilučio, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. S. (toliau – ir apeliantas, nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas:

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir V. S. skirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimu pripažinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir išregistravus iš Juridinių asmenų registro, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamoji byla pagal BK 20 straipsnį ir 222 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) nutraukta.

Civilinio ieškovo - Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys tenkintas ir iš V. S. valstybės naudai priteista 1 255 145 Eur nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2017 m. birželio 13 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. spalio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalį bei 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už Bendrovės apskaitos organizavimą, teisingą jo pasirašomų apskaitos dokumentų surašymą ir už juose esančių duomenų tikrumą bei ūkinių operacijų teisėtumą, pažeisdamas šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus bei 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, siekdamas iškreipti duomenis apie tikrąją UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą ir ūkinę – finansinę būklę bei išvengti jo vadovaujamos bendrovės naudai PVM, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2018 m. spalio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini), apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą Bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei J. G., nežinančiai apie jo daromą nusikalstamą veiką, pateikė 16 ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens žinomai suklastotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ autodetalių pirkimo už 2 922 401,86 Eur ūkinės operacijos neįvyko, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė J. G., nesuvokianti V. S. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2018 m. spalio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini), dėl V. S. kaltės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, remiantis jo pateiktais juridinės galios neturinčiais dokumentais, kuriuose įforminti tikrovės neatitinkantys duomenys, užfiksavo neįvykusias pirkimo ūkines operacijas.

Be to, V. S. nurodžius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė J. G., nežinanti apie V. S. daromą nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašė 13 sąskaitų faktūrų, kuriose dėl V. S. kaltės buvo įformintos neįvykusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ autodetalių pardavimo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), SIA „(duomenys neskelbtini)“, UNI (duomenys neskelbtini) už 3 639 422,61 Eur operacijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė J. G., nesuvokianti V. S. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, remiantis šiais juridinės galios neturinčiais dokumentais, kuriuose įforminti tikrovės neatitinkantys duomenys, užfiksavo neįvykusias pardavimo ūkines operacijas, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

V. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas iškreipti duomenis apie tikrąją UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą ir ūkinę – finansinę būklę bei išvengti jo vadovaujamos Bendrovės naudai PVM sumokėjimo, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. Bendrovės administracinėse patalpose (duomenys neskelbtini), apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą Bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent:

bendrovės apskaitą tvarkiusiai buhalterei J. G., nieko nežinančiai apie jo daromą nusikalstamą veiką, nurodė į Bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukti juridinės galios neturinčius žinomai suklastotus dokumentus – 14 PVM sąskaitų faktūrų, kuriose užfiksuotos neįvykusios arba įvykusios ne jose užfiksuotomis sąlygomis logistikos paslaugų pirkimo iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės operacijos 4 374 960,70 Eur sumai, taip pat 24 PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksuotos neįvykusios arba įvykusios ne jose užfiksuotomis sąlygomis logistikos paslaugų pardavimo SIA ,,(duomenys neskelbtini)“, SIA ,, (duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės operacijos 3 749 785 Eur sumai.

Dėl šių padarytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. Iš viso iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 13 d. iki 2020 m. vasario 19 d.

2. Taip pat V. S. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, Bendrovės administracinėse patalpose (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2018 m. spalio 30 d., pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 58 straipsnio 1 dalies ir 64 straipsnio reikalavimus, tyčia, apgaule siekdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikinti labai didelės vertės turtinę prievolę – 495 854 Eur pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą į valstybės biudžetą, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę J. G., nežinančią apie jo daromą nusikalstamą veiką, pateikė jai į Bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukti 15 PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu dėl realiai neįvykusių arba įvykusių ne jose užfiksuotomis sąlygomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ autodetalių pirkimo ūkinių operacijų už 2 857 081,16 Eur.

Laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 21 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė J. G., nesuvokianti V. S. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, remiantis buhalterinėje apskaitoje esančiais ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis, surašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 15 PVM deklaracijų, kuriose dėl V. S. tyčinių veiksmų buvo įtrauktos neįvykusios operacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų prekių PVM, padidinant jį 495 854 Eur ir taip sumažinant mokėtiną PVM į biudžetą, po ko buhalterė J. G. šias tikrovės neatitinkančias deklaracijas laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 21 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d. pateikė Vilniaus apskrities VMI, esančiai Vilniuje, Ulonų g. 2, kuriose įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie mokėtiną V. S. vadovaujamos bendrovės PVM už 2017 metų birželio, liepos, rugsėjo, lapkričio, gruodžio mėnesius bei už 2018 metų sausio–rugsėjo ir lapkričio mėnesius. Taip V. S. apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino labai didelės vertės turtinę prievolę – sumokėti į valstybės biudžetą 495 854 Eur PVM.

V. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, Bendrovės administracinėse patalpose (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 27 d. iki 2020 m. spalio 19 d., pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 58 straipsnio 1 dalies ir 64 straipsnio reikalavimus, tyčia, apgaule siekdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikinti labai didelės vertės turtinę prievolę – 759 291 Eur pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę J. G., nežinančią apie jo daromą nusikalstamą veiką, pateikė jai į Bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukti neturinčius juridinės galios žinomai suklastotus dokumentus – 14 PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, UAB ,, (duomenys neskelbtini)”, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu dėl neįvykusių arba įvykusių ne jose užfiksuotomis sąlygomis paslaugų pirkimo ūkinių operacijų bei buhalterei J. G. jas įtraukus į Bendrovės Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už mokestinį laikotarpį, jis į 2019 m. sausio–gruodžio mėnesio, 2020 m. sausio–vasario mėnesio PVM deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis, t. y. PVM deklaracijose padidino pirkimo PVM ir sumažino mokėtiną PVM į biudžetą ir šias deklaracijas su žinomai neteisingais duomenimis pateikė Vilniaus apskrities VMI, esančiai Vilniuje, Ulonų g. 2. Taip V. S. apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino labai didelės vertės turtinę prievolę – sumokėti į valstybės biudžetą 759 291 Eur PVM.

Iš viso V. S. tyčia, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2020 m. spalio 19 d., panaikino labai didelės vertės turtinę prievolę – sumokėti į valstybės biudžetą 1 255 145 Eur PVM.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo V. S. skundas atmetamas.

5. Iš apelianto skundo matyti, jog nuteistasis V. S. ginčija jo nuteisimą pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį bei paskirtą bausmę.

6. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį skundą šioje byloje padavė tik nuteistasis V. S., teisėjų kolegija patikrino šią bylą ir skundžiamą nuosprendį tiek, kiek to prašoma nuteistojo V. S. apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus bei skundžiamame nuosprendyje aptartus įrodymus, konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Vilniaus apygardos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, faktines bylos aplinkybes bei teisingai kvalifikavo nuteistajam inkriminuotas nusikalstamas veikas, taip pat tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei paskyrė jam teisingą bausmę, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, remiantis nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje

7. Pagal BK 182 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir kurie, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti ir pan. Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Sukčiavimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109-746/2017, 2K-305-693/2017 ir kt.).

8. Priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas šioje byloje V. S. sukčiavus, tokią išvadą grindė įrodymų viseto analize. Teismo pripažintos įrodytomis tokios nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

9. Nagrinėjamu V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, konstatavus, kad jis tyčia, apgaule, siekdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikinti labai didelės vertės turtinę prievolę – pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą į valstybės biudžetą, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę J. G., nežinančią apie jo daromą nusikalstamą veiką, pateikė jai į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukti PVM sąskaitas faktūras dėl realiai neįvykusių arba įvykusių ne jose užfiksuotomis sąlygomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ autodetalių pirkimo ūkinių operacijų bei J. G., nesuvokianti V. S. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, remiantis buhalterinėje apskaitoje esančiais ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis, surašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijas, kuriose dėl V. S. tyčinių veiksmų buvo įtrauktos neįvykusios operacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų prekių bei prekių PVM, padidinant jį ir taip sumažinant mokėtiną PVM į biudžetą, po ko buhalterė J. G. šias tikrovės neatitinkančias deklaracijas pateikė Vilniaus apskrities VMI, taip pat pateikė J. G. į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukti PVM sąskaitas faktūras dėl realiai neįvykusių arba įvykusių ne jose užfiksuotomis sąlygomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų pirkimo ūkinių operacijų bei buhalterei J. G. jas įtraukus į bendrovės Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už mokestinį laikotarpį, jis į PVM deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis, t. y. PVM deklaracijose padidino pirkimo PVM ir sumažino mokėtiną PVM į biudžetą ir šias deklaracijas su žinomai neteisingais duomenimis pateikė Vilniaus apskrities VMI.

11. Pirmiausia, teisėjų kolegija pažymi, kad 2021 m. liepos 23 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimo metu nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo vardu registruotais ir nuomos pagrindu turimais krovininiais automobiliais teikė krovinių gabenimo paslaugas. Šią aplinkybę patvirtinta ir tarpusavyje sutampantys liudytojų – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parodymai. Liudytoja J. G. 2020 m. spalio 6 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo vyriausiąja buhaltere. Bendrovė užsiėmė krovinių gabenimu Europos Sąjungoje. Krovininiai sunkvežimiai keitėsi, buvo ir lizinguojami, ir nuomojami iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Pagrindinis klientas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jų transportu ir dirbo, buvo teikiamos logistikos paslaugos užsienyje, vežamos prekės. Ji išrašydavo sąskaitas užsienio įmonėms, kur prekės buvo išgabenamos, o UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaitas rašė direktorius. Ji išrašinėjo sąskaitas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Liudytojas I. V. (I. V.), kuris dirbo transporto vadybininku, nurodė, kad įmonė užsiėmė krovinių gabenimų Europoje (Vokietijoje, Prancūzijoje), buvo ir klientų prekių gabenimų Lietuvoje (statybinės medžiagos, maisto produktai). Vadybininkai buvo pasiskirstę pagal automobilius, jis buvo atsakingas už 7–12 automobilių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kažkokius automobilius. Įmonė turėjo nuolatinių klientų: UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir galimai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagrindinis klientas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas M. B. (M. B.) 2020 m. spalio 6 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo klientas yra UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Ši įmonė veikia transporto sektoriuje, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ yra UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vežėjas, kurį samdo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ krovinių pervežimui. Liudytojas D. Š. (D. Š.) 2020 m. spalio 6 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspeditoriaus pareigoje. Jo funkcijos – kontroliuoti transporto judėjimą, kad jis būtų laiku pakrautas, iškrautas. Dirbo beveik visoje Europos Sąjungoje. Dėl vidinių pervežimų Lietuvoje jis nežino, nes jam neteko jų organizuoti. Liudytojas V. B. 2021 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininku. Jo funkcijos – organizuoti transporto veiklą su leidimas, licencijomis, krovinių pervežimus. Tuo metu A. S. turėjo kelias krovininius automobilius. Apie 2016 m. jų įmonės vardu krovinius pradėjo vežti apie 16 krovininių automobilių. Jo garaže buvo apie 20 diržų, skirtų krovinių tvirtinimui. Jo garažai buvo naudojami UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ naudai. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė realią veiklą – užsiiminėjo tarptautinių krovinių pervežimu Europos Sąjungoje.

12. Visgi, nepaisant to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė ir realią veiklą, teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad kaltinime nurodytos ūkinės operacijos realiai neįvyko. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju tiesioginių įrodymų apie V. S. konkrečius tyčinius nusikalstamus veiksmus nėra, išskyrus jam nepalankų foną, tuo atveju, jei sutinkama, jog paminėtos įmonės, su kuriomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sandorius, yra abejotinos reputacijos. Šiuo atveju V. S. kaltę pagrindžia byloje esančių įrodymų visuma. Nuteistojo V. S. parodymus, kad šios ūkinės operacijos realiai vyko, paneigia kiti byloje esantys įrodymai – 2019 m. spalio 25 d. specialisto išvada, 2021 m. liepos 23 d. specialisto išvada, specialistės paaiškinimai, liudytojų parodymai, buhalterinės apskaitos dokumentai, duomenys iš Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybinių institucijų ir kt.

13. 2019 m. spalio 25 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ į 2016–2018 m. buhalterinę apskaitą įtraukė iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, UAB ,, (duomenys neskelbtini)”, UAB ,, (duomenys neskelbtini)”, (duomenys neskelbtini), UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, UAB ,,(duomenys neskelbtini)” autodetalių pirkimo dokumentus, pagal kurių duomenis ūkinės operacijos neįvyko arba įvyko ne dokumentuose užfiksuotomis sąlygomis. Taip pat UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ į 2016–2018 m. buhalterinę apskaitą įtraukė autodetalių pardavimo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), SIA „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) dokumentus, pagal kurių duomenis ūkinės operacijos neįvyko arba įvyko ne dokumentuose užfiksuotomis sąlygomis.

14. 2021 m. liepos 23 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad tyrimo metu pagal pateiktus Bendrovės apskaitos dokumentus, atlikus duomenų bazių analizę, pagal liudytojų apklausų protokolų duomenis ir kitą ikiteisminio tyrimo medžiagą buvo nustatyta, kad 2019–2020 m. vasarį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje apskaitė logistikos paslaugų įsigijimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)”, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkines finansines operacijas iš viso 4 374 961 Eur sumai pagal įformintas PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodytomis aplinkybėmis ūkinės operacijos nevyko. Taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje apskaitė logistikos paslaugų pardavimo už 3 749 785 Eur Latvijos įmonėms SIA „(duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir SIA „(duomenys neskelbtini)“ ūkines finansines operacijas pagal įformintas PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodytomis aplinkybėmis ūkinės operacijos nevyko.

15. Netikėti šiomis specialisto išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo, jas patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė pateikta specialisto Č. M. priešinga išvada, kurioje buvo konstatuota, kad PVM sąskaitos faktūros turi juridinę galią ir jų pagrindu galima PVM atskaita. Kaip teisingai nurodė apygardos teismas, specialistas Č. M. pateikė samprotavimus apie PVM atskaitą vertindamas tik pateiktus dokumentus bei tai, kad pagal juos įmonės viena kitai nėra skolingos ir nesigilinant į tai, ar ūkinės operacijos realiai vyko.

16. Specialistė Danguolė Stankevičienė teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino, kad įsigijo logistikos paslaugas, o priešpriešinių patikrinimų metu buvo nustatyta, kad tos įmonės negalėjo teikti tokių paslaugų, taip pat buvo nustatyta, kad tos įmonės buvo reikalingos PVM susigrąžinimui. Buvo forminami būtent neįvykę sandoriai, užfiksuojamos neįvykusios operacijos, kurios buvo apskaitomos buhalterinėje apskaitoje. Taip pat buvo kasos pajamų orderiai, nes už operacijas buvo atsiskaitoma grynais pinigais. Visur buvo pažymėta, kad įmonės negalėjo suteikti logistikos paslaugų, jos buvo naudojamos tik kaip tarpininkės PVM susigrąžinimui. Taip pat buvo atliekami ir pardavimo sandoriai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ formino pardavimo sandorius įmonėms, kurios buvo nerandamos, taip pat nerandami ir jų savininkai. Apklausti su įmonėmis susiję asmenys nurodė, kad jie nieko nežino, nepažįsta direktoriaus V. S., nežino UAB „(duomenys neskelbtini)“, sandorių su šia įmone neturėjo. Taigi buvo nustatyta, kad tiek pirkimo, tiek pardavimo sandoriai nebuvo įvykę, tik buvo fiksuotos operacijos. Taip pat nurodė, kad įmonių vardu įforminus autodetalių pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodytos ūkinės operacijos neatspindi tikrojo operacijų turinio, buvo sudarytos sąlygos šių fiktyvių PVM sąskaitų faktūrų pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įteisinti melagingai apskaičiuotą atskaitomą pirkimo PVM bei šios PVM sumos dydžiu sumažinti ir/arba panaikinti PVM mokestines prievoles. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino autodetalių įsigijimus ir pardavimus, tačiau realių prekių nebuvo.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatant, ar minėti sandoriai iš tikrųjų buvo sudaryti, svarbu įvertinti įmonių, su kuriomis V. S., veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, šiuos sandorius sudarė, veikimo bei sandorių sudarymo aplinkybes. Bylos medžiaga nustatyta, kad V. S., veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, sudarė autodetalių pirkimo sandorius su šiomis įmonėmis: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė autodetalių pardavimo sandorius su šiomis įmonėmis: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), SIA „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Be to, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė logistikos paslaugų pirkimo sandorius su šiomis įmonėmis: UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ MB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė logistikos paslaugų pardavimo sandorius su šiomis įmonėmis: SIA ,, (duomenys neskelbtini)“, SIA ,, (duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“.

18. Pirmiausia, matyti, kad apklausti dalies įmonių (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“), su kuriomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sandorius, atstovai – t. y. asmenys, pasirašę prekių ar paslaugų įgijimo ar pardavimo dokumentus, nurodė, kad aptariamų dokumentų nepasirašė:

1) Sutartyje nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. T. nurodė, kad jis bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežino, jis nėra įsigijęs tokios įmonės akcijų, veiklos nėra vykdęs, o Lietuvoje nėra buvęs. Jokių buhalterinių dokumentų, susijusių su šia įmone, jis neturi. Jis nežino ir nieko nėra girdėjęs apie UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2) Sutartyje nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. K. paaiškino, kad Latvijos įmonėje iki 2019 m. vasario mėn. jis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Reisai būdavo Latvijoje, Rusijoje, Italijoje. Dažnai tekdavo vykti per Lietuvą, kur muitinės skyriuose atlikdavo išmuitinimo procedūras. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonę nieko nežino. Jis nėra įsigijęs šios įmonės akcijų, jokių veiksmų, susijusių su šia įmone, nesiėmė. Įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ girdi primą kartą ir jokio asmens nėra įgaliojęs jo vardu atstovauti kokiai nors įmonei. Nei V. S., nei A. S. nepažįsta. 2016 m. jis buvo reise Rusijoje ir grįždamas į Latviją pamatė, kad dingo jo asmens dokumentas – pasas. Jis apie tai informavo vietinę policiją. Adresu (duomenys neskelbtini), jis niekada nėra gyvenęs.

3) Sutartyje nurodytas (duomenys neskelbtini) direktorius B. B. nurodė, kad jis buvo šios įmonės steigėju, apie tai, jog buvo ir vadovas, girdi pirmą kartą. Jis sudarė tik sutartį dėl buhalterinių paslaugų teikimo, visus dokumentus el. paštu siuntė buhalterinei įmonei. Jis nežino, kokias prekes įmonė (duomenys neskelbtini) įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežino, už kokią sumą, kokiu būdu vyko atsiskaitymas, nežino, ar dokumentai buvo parengti ir pasirašyti, kur yra prekių lydraščiai. Jis pats nei vieno dokumento, susijusio su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini), neturėjo. Sandoriai tarp įmonių (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuose jis nedalyvavo ir kur dokumentuose galimai yra jo parašas – laikytini neteisėtais. Be to, liudytojas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. gegužės 9 d. jis buvo kalėjime Lenkijoje (pažymėtina, kad viena iš kaltinime nurodytų PVM sąskaitų faktūrų buvo išrašyta 2017 m. spalio 17 d.).

4) Sutartyje nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė S. F. C. paaiškino, jog 2018 m. sausio 19 d. ji kreipėsi į teismą dėl jos tapatybės pasisavinimo, kai jos vardu buvo įsteigta bendrovė (duomenys neskelbtini), taip pat siekė, jog ši bendrovė būtų išregistruota. Savo vardu ji neturi jokios įmonės ir Lietuvoje ji niekada nėra buvusi, o bendrovės pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai nieko nereiškia. Asmenų V. S., V. D., A. S. ji nežino.

5) Sutartyje nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė M. L. B. paaiškino, kad ji šiuo metu gyvena ir dirba Prancūzijoje vaistinės darbuotoja, išskyrus laikotarpius, kai per atostogas atvyksta į Rumuniją. Lietuvos Respublikoje ji niekada nėra buvusi ir jokios bendrovės akcijų nėra įsigijusi. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ji nežino ir šios bendrovės akcijų nepirko. Jokių vertybinių popierių dovanojimo ji nėra pasirašiusi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo akto - taip pat.

19. Taip pat nustatyta, kad dalies įmonių (UAB „(duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“), su kuriomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartis, atstovai – t. y. asmenys, pasirašę minėtas sutartis ar kvitus, apklausti nurodė, kad dokumentus pasirašė, už tai gavę atlygį:

1) Sutartyje nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. Š. paaiškino, kad jam kažkada buvo davę pasirašyti dokumentus ir pažadėję už tai pinigų. Pirmiausia davė pasirašyti tuščius lapus, o jis nežino ir neklausė, dėl ko pasirašė. Taip pat jis 2015 m. buvo praradęs asmens dokumentą. Banko sąskaitos jis neturi. Tuščius lapus pasirašyti jam padavė E. B.. Pažįstamas, vardu N., gyvenantis Anglijoje, pasiūlė jam 100–200 Eur ir jis sutiko. Tuomet jam ir teko susitikti su E. B.. Ant teismo posėdžio metu parodytų dokumentų yra ne jo parašai.

2) Sutartyje nurodytas SIA „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. T. nurodė, kad jam paskambino pažįstamas ir pasiūlė perrašyti jo vardu įmonę, pažadėjo kas mėnesį mokėti po 100 eurų. Jis sutiko, nes jam reikėjo pinigų. Jo paprašė nusifotografuoti, kad patvirtintų tapatybę, paprašė jo asmens dokumento, kurio iki apklausos taip ir neatidavė. Jis V. S. nepažįsta, nieko nežino apie SIA „(duomenys neskelbtini)“ sandorius, jis nedalyvavo jokiuose sandoriuose.

20. Be to, dalies asmenų, kurie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose dokumentuose nurodyti kaip įmonių atstovai, apklausti nepavyko, kadangi jie yra užsienio valstybėse gyvenantys asmenys bei pagal teisinės pagalbos prašymus jie apklausti nebuvo arba šie asmenys duomenų bazėse nebuvo rasti:

1) Su (duomenys neskelbtini) sudarytoje sutartyje nurodoma, kad ją pasirašė šios įmonės valdybos pirmininkė J. S.. Iš bylos medžiagos matyti, kad CDB duomenų bazėse suvedus J. S. rasti 7 pretendentai, iš kurių visiškai vardo ir pavardės duomenis atitinka tik du. Pagal CDB duomenis abu pretendentai deklaravo gyvenamąsias vietas Lenkijos ir Norvegijos valstybėse.

2) Su (duomenys neskelbtini) sudarytoje sutartyje nurodoma, kad šią sutartį pasirašė valdybos pirmininkė A. Z.. Iš VMI pateiktų duomenų matyti, kad Lenkijos Respublikos mokesčių administratorius pateikė duomenis apie (duomenys neskelbtini), jog pateiktų sandorių patvirtinti negali, nes nėra kontaktų su įmone, bendrovė nerandama.

3) Su (duomenys neskelbtini) sudarytoje sutartyje nurodoma, kad šią sutartį pasirašė valdybos pirmininkas R. G.. Iš VMI pateiktų duomenų matyti, kad Lenkijos Respublikos mokesčių administratorius pateikė duomenis apie (duomenys neskelbtini), kur nurodė, jog pateiktų sandorių patvirtinti negali, nes įmonė nepasiekiama.

4) Su (duomenys neskelbtini) pasirašytuose pinigų priėmimo kvituose nurodoma, kad juos pasirašė A. K.. Iš Lenkijos Respublikos pateikto tarnybinio pranešimo matyti, kad nustatyta, jog nuo 2018 m. gegužės mėn. bendrovė nebėra registruota nurodytu adresu, biuro atstovas kontaktinių duomenų neturi.

5) Su SIA „(duomenys neskelbtini)“ sudarytuose dokumentuose pasirašė A. S.. Pagal Latvijos teisėsaugos institucijų pateiktus duomenis nuo 2018 m. birželio 27 d., kaip įmonės vadovas registruotas V. S., kurio deklaruotos gyvenamosios vietos adresas anuliuotas 1997 m. liepos 11 d., o gyvenamosios vietos išsiaiškinti nepavyko.

6) Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytuose buhalteriniuose dokumentuose nurodoma, kad juos pasirašė direktorius M. B.. Iš 2019 m. sausio 17 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniuose dokumentuose asmuo, nurodytas kaip kasininkas, yra M. B., kuris pagal kasos pajamų orderių kvitus gavęs 147 000 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. S., neapklaustas, nes toks asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra dirbęs, be to, Lietuvos Respublikoje veikiančiose CDB suvedus asmens duomenis, rasti 5 asmenys panašiomis pavardėmis, kurie yra Rusijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiai.

7) Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytoje sutartyje nurodoma, kad ją pasirašė P. B.. Iš 2019 m. spalio 17 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniuose dokumentuose asmuo, nurodytas kaip kasininkas, yra P. B., kuris pagal 2018 m. liepos 3 d. ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitas faktūras gavęs 340 901,17 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. S., neapklaustas, nes toks asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra dirbęs, be to, Lietuvos Respublikos veikiančiose CDB nėra duomenų apie šio asmens sienos kirtimus bei šis asmuo nėra deklaravęs gyvenamosios vietos.

8) Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytuose dokumentuose nurodoma, kad juos pasirašė direktorius T. M.. Nustatyta, kad dokumentų pasirašymo metu (2018 m. kovo 30 d.), PVM sąskaitų faktūrų sudarymo metu (2018 m. kovo 30 d., 2018 m. balandžio 27 d.) T. M. bei jokie kiti darbuotojai šioje įmonėje nedirbo. Rusijos pilietis T. M. dirbo iki 2018 m. vasario 12 d. Tyrimui nebuvo pateiktas T. M. įgaliojimas. Nuo 2017 m. lapkričio 21 d. bendrovės banko sąskaitoje nevyko piniginių lėšų judėjimas.

9) Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytuose dokumentuose nurodoma, kad juos pasirašė vadovas T. O.. Tačiau sutarties sudarymo metu (2018 m. spalio 25 d.) šios įmonės direktorius buvo G. M. (T. O. direktoriumi buvo nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 23 d.). 2020 m. birželio 12 d. Airijos teisėsaugos institucijoms išsiųstas teisinės pagalbos pavedimas dėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus T. O. apklausos. Iš 2021 m. gegužės 3 d. gauto atsakymo matyti, kad T. O. neapklaustas.

10) Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytuose dokumentuose nurodoma, kad juos pasirašė direktorius A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), tačiau VĮ „Registrų centras“ duomenimis, namas (duomenys neskelbtini), nerastas, o sistemoje nurodyta, jog šiuo adresu jokių gyvenamųjų namų nėra, išskyrus servitutinį kelią ir kitus inžinerinius statinius. Iš Tarnybinio pranešimo matyti, kad Lietuvos Respublikoje veikiančiose bazėse asmuo, vardu A. S., gim. (duomenys neskelbtini), nerastas, Sodros duomenimis toks asmuo nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. yra dirbęs UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.

11) Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytoje sutartyje nurodoma, kad ją pasirašė A. K., tačiau nustatyta, kad jis niekada nebuvo nei šios bendrovės direktorius, nei vadovas. Išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, apmokėjimo dokumentuose pasirašiusios L. M. nepavyko rasti, ji niekada nebuvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad pagal Lietuvos Respublikoje veikiančių duomenų bazių duomenis L. M. nerasta, duomenų apie L. M. sienų kirtimus nėra.

12) Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytoje sutartyje nurodoma, kad ją pasirašė direktorius D. S.. Nustatyta, kad jis sutarties sudarymo metu (2019 m. rugsėjo 2 d.) direktoriumi nebuvo (buvo nuo 2019 m. rugsėjo 18 d.). Iš 2020 m. kovo 20 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad Lietuvos Respublikoje veikiančiose duomenų bazėse surinkus D. S. turimus anketinius duomenis, toks asmuo nerastas, taip pat nėra duomenų apie D. S. galimus sienų kirtimus. Pagal ETO iš Bulgarijos teisėsaugos institucijų gautų dokumentų matyti, jog atlikus patikrinimą VRM automatizuotoje informacinėje sistemoje nustatyta, kad nurodytas asmens kodas (duomenys neskelbtini) negalioja, (duomenys neskelbtini) nėra gimusio asmens, kurio vardas ir pavardė būtų D. S..

13) Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytoje sutartyje nurodoma, kad ją pasirašė direktorius F. T.. Vykdant ETO iš Lenkijos teisėsaugos institucijų gautas atsakymas, kad asmuo F. T. nenustatytas, tokio asmens nėra Bendrojoje elektroninėje gyventojų registro sistemoje (PESEL). Taip pat gautas atsakymas, kad nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)) toks asmuo negyvena ir nebūna.

14) Su MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytoje sutartyje nurodoma, kad ją pasirašė S. I.. Nustatyta, kad sutarties sudarymo metu (2020 m. vasario 3 d.) jis bendrovės direktoriumi nebuvo (jis direktoriumi tapo nuo 2020 m. kovo 18 d.).

15) Su SIA „(duomenys neskelbtini)“ sudarytoje sutartyje nurodoma, kad ją pasirašė vadovas P. L.. Baudžiamojo proceso metu jis rastas nebuvo, su Latvijos pareigūnais susisiekė K. R., kuri nurodė, kad jau 5 metai gyvena adresu (duomenys neskelbtini), ir kad SIA „(duomenys neskelbtini)“ šiuo adresu nėra, ji nieko nežino apie šią įmonę.

16) Su SIA „(duomenys neskelbtini)“ sudarytuose dokumentuose nurodoma, kad juos pasirašė A. E.. Jam 2021 m. sausio 15 d. išsiųsta užklausa dėl informacijos ir dokumentų pateikimo apie sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2021 m. sausio 20 d. su pareigūnais telefonu susisiekė T. S., kuri nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o SIA „(duomenys neskelbtini)“ nurodytu adresu nėra. Ji parodė, kad šiuo adresu yra registruota dar 10 įmonių, kurių čia nėra, apie tai buvo pranešta registrui. Pateikta informacija, kad valdybos narys E. E. yra Rusijos Federacijos pilietis, jis nėra Latvijos rezidentas, todėl jo apklausti neįmanoma.

17) Su SIA „(duomenys neskelbtini)“ sudarytoje sutartyje nurodoma, kad ją pasirašė vadovas V. P.. Iš Latvijos Respublikos pagal teisinės pagalbos prašymą gautas atsakymas, kad nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. įmonės vadovas buvo O. K. (sutarties data – 2019 m. kovo 1 d.). O. K. apklaustas nurodė, kad šioje įmonėje niekada nedirbo, nieko nežino apie UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis dirbo įmonėje, kuri teikė SIA „(duomenys neskelbtini)“ buhalterines paslaugas.

18) Su SIA „(duomenys neskelbtini)“ sudarytoje sutartyje nurodoma, kad ją pasirašė R. K.. Buvo patikrintas adresas (duomenys neskelbtini), SIA „(duomenys neskelbtini)“ nerasta. Iš duomenų bazių išsiaiškinta, kad savininkas – juridinis asmuo SIA (duomenys neskelbtini), kuriam išsiųsta užklausa dėl SIA „(duomenys neskelbtini)“. Laiškas grįžo, nes adresatas nežinomas. R. K. kelis kartus buvo išsiųsti šaukimai su prašymu atvykti pas pareigūnus atlikti procesinius veiksmus, asmuo į šaukimus neatsakė.

19) Su SIA „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytuose dokumentuose buvo nurodoma, kad juos pasirašė direktorė T. L.. ETO Latvijos teisėsaugos institucijų buvo prašoma nustatyti ir apklausti SIA ,, (duomenys neskelbtini)“ atsakingus asmenis dėl vykdytų sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei paimti tyrimui reikšmingus dokumentus. Gautame atsakyme nurodyta, kad SIA „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2017 m. balandžio 12 d., ekonominės veiklos sustabdymo data 2020 m. spalio 13 d., paskutinis registracijos adresas (duomenys neskelbtini). Paskutinis vadovas L. A.. Vadovui išsiųsta užklausa dėl informacijos ir dokumentų pateikimo apie sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į užklausą atsakymas negautas, nė vienas atstovas nesusisiekė su pareigūnais. Adresu (duomenys neskelbtini), yra privatus namas, kurio savininkas nurodė, kad SIA „(duomenys neskelbtini)“ nėra, bendrovė šiuo adresu buvo registruota neteisėtai, apie tai pranešta įmonių registrui. L. A. į šaukimus neatsakė. L. A. žmona pranešė, kad L. A. oficialiai nedirba, yra benamis, jie kartu negyvena, ji nežino kur jį rasti. Pareigūnams nepavyko nustatyti L. A. gyvenamos vietos, nepavyko priskambinti jokiais numeriais, todėl apklausti SIA „(duomenys neskelbtini)“ atstovo nebuvo įmanoma.

20) Su SIA „(duomenys neskelbtini)“ sudarytoje sutartyje nurodoma, kad ją pasirašė direktorius V. L.. Iš bylos duomenų matyti, kad jis (duomenys neskelbtini) mirė. Nuo 2010 m. spalio 20 d. iki 2020 m. sausio 23 d. valdybos nariu buvo D. A.. SIA „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariui buvo išsiųstas laiškas pateikti informaciją ir dokumentus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Laiškas grįžo su žyma „Adresatas nežinomas“. Paskambinus SIA „(duomenys neskelbtini)“ nurodytais telefono numeriais, išsiaiškinta, kad numeriai neegzistuoja. Adresu (duomenys neskelbtini), SIA „(duomenys neskelbtini)“ nerasta. Liudytojo D. A. apklausos protokole nurodyta, kad nuo 2010 m. spalio 20 d. iki 2020 m. sausio 17 d. jis buvo SIA „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariu, įmonės vadovu, projekto vadovu. Veikla buvo mokymo centras, vairavimo mokykla. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežino, asmens V. S. nežino, jokių sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė, jokių SIA „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų neturi.

21) Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytoje sutartyje nurodoma, kad ją pasirašė direktorius A. A., jo gyvenamoji vieta ne Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos CDB asmuo A. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nėra rastas, jis nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat nėra duomenų apie šio asmens sienų kirtimus.

22) Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytoje sutartyje nurodoma, kad ją pasirašė direktorius V. P.. Direktoriaus V. P. gyvenamoji vieta ne Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikoje registruotose CDB asmuo V. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat nėra duomenų apie šio asmens sienų kirtimus.

21. Be to, ir kiti asmenys, kurie, vadovaujantis byloje esančiais dokumentais, figūravo šių įmonių veikloje, nurodė, kad iš tikrųjų įmonių veikloje nedalyvavo. Liudytoja S. A. (kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu teikė VMI PVM deklaracijas) nurodė, kad ji nedalyvavo jokių įmonių veikloje, jų neatstovavo, buhalterinės apskaitos netvarkė. 2017 m. vasaros metu ji už atlygį sutiko iš salono paimti telefoną su mobiliuoju parašu. Po kiek laiko jai pradėjo skambinti iš įvairių valstybinių institucijų, nurodant, kad ji yra įmonių atstovė, buhalterė. Liudytojas S. K. nurodė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės direktoriumi buvo tik formaliai, nes jo paprašė pažįstamas. Iš Rusijos Federacijos Respublikos gautos teisinės pagalbos medžiagos matyti, kad apklaustas liudytoju D. S. (kuris buvo bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius) nurodė, jog jis dirba gydytoju psichiatru ligoninėje. Lietuvoje jis niekada nėra buvęs ir apie įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežino, jos akcijų niekada nepirko. Asmenų M. B., V. S., A. S., V. D. jis nepažįsta. 2018 m. jis buvo išvykęs į Gruziją, tačiau savo asmens dokumentų niekada nebuvo perdavęs naudotis tretiesiems asmenims, taip pat nebuvo pametęs. Liudytojas V. T. (kuris buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius) nurodė, kad jam už tai, kad jis taptų šios bendrovės direktoriumi, sumokėjo 1000 Eur grynais, jis buvo išsiėmęs elektroninį parašą ir patvirtino kažkokius dokumentus, tačiau jis buvo tik formalus vadovas. Liudytoja V. V. (kuri įgaliojimu buvo paskirta atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ santykiuose su VSDF administravimo įstaigomis) nurodė, kad ji susipažino su taksistu ukrainiečiu ar baltarusiu. Pastarasis jai pažadėjo duoti pinigų, kad ji pasidarytų elektroninį parašą. Jie nuvažiavo į Savanorių pr. esantį „Rimi“ prekybos centrą, į „Tele2“ saloną, ten ji pasigamino elektroninį parašą. Jis pasiėmė parašą, pažadėjo jai kažkiek sumokėti, bet apgavo. G. G. (kuris įgaliojimu buvo paskirtas atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ santykiuose su VSDF administravimo įstaigomis) nurodė, kad jis buvo išsiėmęs elektroninį parašą bei tą pačią dieną jį pardavė Vilniuje, Stoties g. už 20 Eur nepažįstamam žmogui. Jis yra priklausomas nuo narkotikų, jiems įsigyti reikėjo pinigų, dėl to pardavė savo el. parašą. Elektroniniu parašu jis pats nesinaudojo. Liudytoja O. A. (kuri buvo SIA „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo) nurodė, kad ji SIA „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vyr. buhaltere laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 12 d. Nieko nežino apie naują įmonės adresą (duomenys neskelbtini). Ji nežino, kodėl ji nuo 2011 m. gruodžio 8 d. iki 2020 m. birželio 13 d. buvo SIA „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo, nes nuo 2012 m. gruodžio 31 d. neturėjo nieko bendro su paminėta bendrove. Taip pat liudytojas O. K. (kuris buvo SIA „(duomenys neskelbtini)“ vadovas) apklaustas nurodė, kad šioje įmonėje niekada nedirbo, nieko nežino apie UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis dirbo įmonėje, kuri teikė SIA „(duomenys neskelbtini)“ buhalterines paslaugas. V. T. (kuris buvo įgaliotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovauti bendrovę visose kitose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, pasirašyti sutartis, aktus, sąskaitas, važtaraščius ir kt.) nurodė, kad yra Baltarusijos Respublikos pilietis, apie įgaliojimą nieko paaiškinti negalėjo, nes įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra girdėjęs, nėra joje dirbęs.

22. Taigi, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nepavyko nustatyti nė vienos iš įmonių, su kuriomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi pirkimo bei pardavimo sandorius, vadovo, akcininko ar kito atsakingo asmens, kuris galėtų patvirtinti sudarytų sandorių, grynųjų pinigų perdavimo operacijų realumą.

23. Svarbu pažymėti ir tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad didžioji dalis šių įmonių prieš sudarant sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perleistos – parduotos ar padovanotos (dažnu atveju – užsienio valstybių piliečiams, sandorius sudarant nuotoliniu būdu), veiklos realiai nevykdė, jų darbuotojai buvo atleisti, tačiau įmonės vis dar buvo PVM mokėtojų registre:

1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (PVM sąskaitos faktūros dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ autodalių pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašytos 2017 m. gruodžio 29 d. ir 2018 m. sausio 16 d.) – nustatyta, kad nuo 2012 m. spalio 2 d. iki 2017 m. balandžio 26 d. šios bendrovės akcininkas buvo T. V.. Iš 2017 m. balandžio 13 d. vertybinių popierių dovanojimo sutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas T. V. dovanoja A. T.. Iš CDB duomenų matyti, kad A. T. yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Liudytojas T. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra buvusi jo įmonė. Įmonę nupirko žmonės iš Vilniaus, kurie užsiiminėja įmonių pirkimu, juos jis rado internete, gali būti 2017 m. Viskas vyko nuotoliu, el. paštu pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Ikiteisminio tyrimo metu T. V. nurodė, jog pasirašytą akcijų pardavimo sutartį išsiuntė nurodytu adresu, o vėliau gavo laišką su A. T. parašu. Asmeniškai jis to asmens nematė ir galvoja, jog jis tas pats asmuo, su kuriuo jis kalbėjo telefonu dėl akcijų. Už akcijas pinigai jam taip ir nebuvo pervesti. Nustatyta, kad pardavus įmonę, jos vadovu nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. sausio 2 d. buvo A. A., kuris, kaip minėta prieš tai, baudžiamojo proceso metu nebuvo rastas. Vadovaujantis Sodros duomenimis, pardavus bendrovę, A. A. buvo vienintelis darbuotojas (dirbo įmonėje nuo 2017 m. birželio 5 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d.).

2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (PVM sąskaitos faktūros dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ autodalių pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašytos 2018 m. rugsėjo 27 d. ir 2018 m. spalio 30 d.) – nustatyta, kad nuo 2018 m. gruodžio 1 d. bendrovėje nedirbo nei vienas darbuotojas. Nuo 2018 m. sausio 18 d. šios bendrovės akcininku tapo V. P., kuris yra Rusijos pilietis bei kurio, kaip minėta, baudžiamojo proceso metu nepavyko rasti (jis buvo įdarbintas bendrovėje nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d.).

3) (duomenys neskelbtini) – (PVM sąskaita faktūra dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ autodalių pardavimo (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta 2017 m. spalio 17 d.) – nustatyta, kad nuo 2016 m. spalio 10 d. šios bendrovės valdybos pirmininku tapo Latvijos Respublikos pilietis B. B., kuris nurodė, kad pažįstamas jam pasiūlė tapti šios bendrovės valdybos pirmininku, kiek žino, jis pirmininku buvo apie mėnesį. Kaip minėta prieš tai, šis liudytojas nurodė, kad per šį laikotarpį jokių sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesudarinėjo.

4) (duomenys neskelbtini) – (PVM sąskaita faktūra dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ autodalių pardavimo (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta 2017 m. rugpjūčio 22 d.) nustatyta, kad 2017 m. sausio 16 d. buvo parduotos šios bendrovės akcijos Latvijos Respublikos piliečiui R. G., kaip minėta, šis asmuo baudžiamojo proceso metu rastas nebuvo.

5) (duomenys neskelbtini) – (PVM sąskaitos faktūros dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ autodalių pardavimo (duomenys neskelbtini) buvo išrašytos 2017 m. rugsėjo 29 d., 2017 m. spalio 17 d., 2017 m. gruodžio 28 d., 2018 m. sausio 26 d., 2018 m. vasario 20 d.) nustatyta, kad nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. šios bendrovės valdybos pirmininku buvo B. V. ir B. T., nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. valdybos pirmininke tapo A. Z..

6) SIA „(duomenys neskelbtini)“ – (PVM sąskaitos faktūros dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ autodalių pardavimo SIA „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašytos 2018 m. rugpjūčio 3 d., 2018 m. rugpjūčio 16 d., 2018 m. rugpjūčio 30 d.) Latvijos Respublikos teisėsaugos institucijų liudytoju apklaustas I. S. nurodė, kad jo žmona O. K. nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2018 m. birželio 27 d. buvo SIA „(duomenys neskelbtini)“ vadovė. 2018 m. pardavus įmonę, jokių įmonės apskaitos dokumentų neturi. Tuo metu, kai jo žmona vadovavo įmonei, SIA „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių neturėjo. Pagal Latvijos teisėsaugos institucijų pateiktus duomenis, SIA „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018 m. birželio 27 d. įmonės vadovu registruotas V. S., kurio deklaruotos gyvenamosios vietos adresas anuliuotas 1997 m. liepos 11 d., o gyvenamosios vietos išsiaiškinti nepavyko. Nuo 2018 m. spalio 4 d. įmonės vadovu registruotas J. D., kurio deklaruotos gyvenamosios vietos adresas anuliuotas 2017 m. lapkričio 29 d., ir kuris Latvijoje yra paieškomas, jo buvimo vietos išsiaiškinti nepavyko.

7) UAB „(duomenys neskelbtini)” – (PVM sąskaitos faktūros dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ autodalių pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašytos 2017 m. birželio 29 d. ir 2017 m. rugsėjo 26 d.) nustatyta, kad bendrovės akcininku iki 2016 m. lapkričio 15 d. buvo A. T., nuo 2016 m. lapkričio 15 d. – E. B., vėliau – V. T.. Liudytojas A. T. nurodė, kad jis 2016 m. lapkričio 8 d. pardavė akcijas E. B.. Parašas ant akcijų pardavimo sutarties buvo E. B., jis parašė savo vardą ir pavardę. Liudytojas E. B. 2020 m. spalio 15 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis ilgą laiką steigė, pardavinėjo, pirko, perpardavinėjo įmones. Dažniausiai klientai buvo užsieniečiai – latviai. Dalis dokumentų galėjo būti teikiama popierine forma, o kita dalis – el. būdu. Jis nieko pats nesugalvodavo, ką jam atsiųsdavo, tą jis perduodavo deklaruoti – tik tarpininkavo. Su pirkėjais jis bendravo per atstumą, jie patys jį susirasdavo. Kaip minėta prieš tai, vėlesnis įmonės akcininkas ir vadovas V. T., kuris yra Latvijos Respublikos pilietis, nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nežino, jis nėra įsigijęs tokios įmonės, akcijų nėra pirkęs ir veiklos nėra vykdęs, o Lietuvoje nėra buvęs.

8) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – (PVM sąskaita faktūra dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ autodalių pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašyta 2017 m. liepos 19 d.) nustatyta, kad bendrovės akcininku nuo 2016 m. lapkričio 24 d. tapo Latvijos Respublikos pilietis J. K.. Ankstesnė bendrovės savininkė E. M. nurodė, kad kai nusprendė įmonę parduoti, atsirado keletas norinčių ją pirkti. Jie susitarė su E. B., kuris tuo metu jiems pasiūlė didžiausią sumą už akcijas. 2016 m. lapkričio 21 d. Vilniuje, notarų biure, sudarė sutartį ir savo akcijas pardavė E. B., perdavė jam buhalterinius dokumentus. Akcijas pardavė E. B., o J. K. buvo įrašytas Registrų centro dokumentuose kaip savininkas, bet ji J. K. nematė. Kaip minėta, E. B. nurodė, kad jis tarpininkavo parduodant įmones. Liudytojas J. K. nurodė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežino, negirdėjo. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nuo 2016 m. pabaigos (pasikeitus akcininkams), ši bendrovė realios veiklos nevykdė, bendrovė buvo naudojama faktiškai nevykusiems sandoriams įforminti.

9) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – (PVM sąskaita faktūra dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ autodalių pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašyta 2017 m. lapkričio 29 d.) nustatyta, kad iki 2017 m. kovo 30 d. bendrovės vadovu buvo G. R., nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2017 m. balandžio 26 d. šios bendrovės akcininku buvo E. B.. Nustatyta, kad nuo 2017 m. liepos 31 d. bendrovėje nebuvo darbuotojų. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. akcininkės G. R. prašymu buvo sustabdyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinė finansinė veikla, kuri 2017 m. balandžio mėn., pasikeitus akcininkams, veiklos nevykdė.

10) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – (PVM sąskaita faktūra dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ autodalių pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašyta 2018 m. gegužės 24 d.) nustatyta, kad nuo 2017 m. lapkričio 30 d. šios bendrovės akcininke tapo Prancūzijos Respublikos pilietė S. F. C.. T. J. ir E. Š. nurodė, kad bendrovės akcijas padovanojo S. F. C. B. (nurodė, kad dovanojimo metu dalyvavo vidutinio amžiaus prancūziškai kalbanti moteris), nes tai buvo greičiausias ir pigiausias būdas nutraukti akcininkų veiklą. Kaip minėta prieš tai, S. F. C. nurodė, kad ji Lietuvoje nėra buvusi, šios bendrovės nežino. Nustatyta, kad nuo 2018 m. gegužės 22 d. bendrovėje nedirbo nei vienas asmuo. Specialisto išvadoje nurodoma, kad 2018 m. gegužės mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių autodetalėms gabenti neturėjo, neturėjo darbuotojų prekių gabenimui, neturėjo patalpų autodetalių sandėliavimui, faktiškai bendrovė neturėjo apyvartinių lėšų didelės apimties sandoriams vykdyti.

11) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – (PVM sąskaita faktūra dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ autodalių pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašyta 2018 m. birželio 29 d.) nustatyta, kad iki 2018 m. kovo 23 d. bendrovės akcininke buvo D. B.. Nuo 2018 m. kovo 23 d. – D. S., kurio gyvenamoji vieta - Rusijoje. Liudytoja D. P. (B.) paaiškino, kad turėjo įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nusprendė ją parduoti. Rado internete skelbimą ir pardavė įmonę. Asmuo, kuris pirko įmonę, prisistatė Deniso vardu, kalbėjo rusišku akcentu. Su D. ji susitiko centre, pastarasis turėjo surašytą akcijų pirkimo – pardavimo sutartį ir už akcijų pardavimą sumokėjo 800 Eur grynais. Kaip minėta, D. S. nurodė, jog jis dirba gydytoju psichiatru ligoninėje, Lietuvoje jis niekada nėra buvęs ir apie įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežino, jos akcijų niekada nepirko. Nustatyta, kad bendrovėje nuo 2018 m. kovo 27 d. nebuvo įdarbintų darbuotojų (vadovas D. S. dirbo laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki 2018 m. birželio 1 d.). Specialisto išvadoje nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių autodetalėms gabenti neturėjo, neturėjo nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto atsargų sandėliavimui. Taip pat pažymėta, kad nuo 2018 m. balandžio 1 d. bendrovė realios veiklos nevykdė.

12) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – (PVM sąskaita faktūra dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ autodalių pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašyta 2018 m. liepos 30 d.) nustatyta, kad iki 2018 m. rugpjūčio 10 d. bendrovės akcininkas buvo M. V.. Nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. – tapo T. R., kurios gyvenamoji vieta Rusijoje. Pagal Lietuvos Respublikoje veikiančias duomenų bazes, T. R. Lietuvoje nėra deklaravusi savo gyvenamosios vietos, taip pat nėra duomenų apie šio asmens sienos kirtimus. Nustatyta, kad nuo 2018 m. birželio 21 d. bendrovėje nedirbo nei vienas darbuotojas (vadovė T. R. dirbo laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d.). Iš 2019 m. kovo 13 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. V. neapklaustas, nes šaukiamas į teisėsaugos institucijas neatvyko, o deklaruotos vietos (duomenys neskelbtini), name nėra 156 buto. Specialisto išvadoje nurodoma, kad bendrovė transporto priemonių autodetalėms gabenti neturėjo, atsargų sandėliavimui neturėjo nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto. Taip pat nurodyta, kad bendrovė realios veiklos nevykdo, o imituojant veiklą, buvo įforminti dokumentai.

13) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – (PVM sąskaitos faktūros dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ autodalių pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašytos 2018 m. kovo 30 d. ir 2018 m. balandžio 27 d.) nustatyta, kad iki 2017 m. lapkričio 28 d. bendrovės akcininkė buvo S. K.. 2017 m. lapkričio 28 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi ji visas akcijas pardavė Rusijos piliečiui T. M., o nuo 2018 m. sausio 23 d. šios bendrovės akcininke tapo Y. M., kurios gyvenamoji vieta - Rusijoje. Liudytoja L. A. paaiškino, kad kaltinamasis V. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai nepažįstami. Ji su savo kolege S. K. turėjo įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ją pardavė per tarpininkus lietuvius Rusijos piliečiui – T. M.. Nuo 2017 m. gruodžio 31 d. bendrovėje buvo atleisti visi darbuotojai (iki 2018 m. vasario 12 d. bendrovėje buvo įdarbintas Rusijos pilietis T. M.). Specialisto išvadoje nurodyta, kad bendrovė transporto priemonių autodetalėms gabenti neturėjo, neturėjo nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto atsargų sandėliavimui ir darbuotojų autodetalių prekybai vykdyti. Taip pat nurodyta, kad bendrovė nuo 2018 m. vasario mėn. realios veiklos nevykdė.

14) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – (PVM sąskaita faktūra dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ autodalių pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašyta 2018 m. vasario 28 d.) nustatyta, kad iki 2017 m. liepos 20 d. bendrovės akcininkas buvo V. D.. Jis 2017 m. birželio 30 d. sudarė Vertybinių popierių dovanojimo sutartį, pagal kurią bendrovės akcijas padovanojo, nuo 2017 m. liepos 20 d. bendrovės akcininke tapo Rumunijos pilietė M. L. B.. Bendrovėje paskutiniai darbuotojai atleisti 2017 m. birželio 30 d. Liudytojas V. D. paaiškino, kad dokumentų pasirašymas ir perdavimas vyko (duomenys neskelbtini). Dalyvavo jis, jo juristas, kuris padėjo įforminti sandorį ir asmuo, priėmęs įmonę, tai yra M. L. B. bei jos atstovas. Jis nežino, kas buvo šios atstovas. M. L. B. dokumento jis taip pat netikrino. Kaip minėta, M. L. B. nurodė, kad Lietuvos Respublikoje ji niekada nėra buvusi ir jokios bendrovės akcijų nėra įsigijusi. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ji nežino ir jos akcijų nepirko. Nustatyta, kad nuo 2017 m. birželio 30 d. bendrovėje nedirbo nei vienas asmuo (tik laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 26 d. iki 2017 m. spalio 1 d. buvo įdarbina M. L. B.). Specialisto išvadoje nurodyta, kad bendrovė transporto priemonių autodetalėms gabenti neturėjo, neturėjo nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto atsargų sandėliavimui ir darbuotojų autodetalių prekybai vykdyti.

15) UAB „(duomenys neskelbtini)” – (PVM sąskaitos faktūros dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos paslaugų pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašytos 2019 m. sausio 31 d., 2019 m. vasario 28 d., 2019 m. kovo 29 d.) nustatyta, kad bendrovės akcininku nuo 2018 m. lapkričio 29 d. tapo V. T.. Liudytojas M. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad anksčiau jis užsiėmė įmonių steigimu, buhalterine apskaita. 2018 m. pabaigoje į jį kreipėsi buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas G. M. ir paprašė surasti naują pirkėją. Jis tarpininkavo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijimo, pardavimo. V. T. buvo padarytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku jo iniciatyva. Jei akcininkas direktorius yra lietuvis, tada gali prisijungus prie VMI, „Sodros“, matyti, ar yra atstovas, ar deklaracijos pateiktos. V. T. buvo sumokėta, kad pastarasis būtų akcininku, vadovu, bet viską žiūrėjo jau galutinis pirkėjas, tarpininkas. Liudytojas V. T. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamojo nepažįsta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nieko neveikė, jį tiesiog „pakišo“. Pažįstamas M. M. paprašė jo pabūti mėnesį ar du laikinu direktoriumi, už tai pažadėjo 1 000 Eur. Sakė, kad jam nieko nereikės daryti, jie tvarkys reikalus, po poros mėnesių viskas atsistatys. Jis toje įmonėje buvo direktoriumi „ant popieriaus“.

16) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – (PVM sąskaitos faktūros dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos paslaugų pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašytos 2019 m. balandžio 30 d., 2019 m. gegužės 31 d., 2019 m. birželio 28 d.) nustatyta, kad iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. bendrovės akcininku buvo K. P., nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. – Latvijos Respublikos pilietis A. S.. Liudytojas M. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip ir visas įmones, pardavė su PVM kodu, nes užsieniečiai dažniausiai taip perka, kad nereikėtų laukti VMI sprendimo ir iš karto galėtų vykdyti veiklą. Minėta įmonė nebuvo veikianti. Jie įsigijo šią įmonę iš kliento K. P.. Jie padėjo pakeisti šios įmonės pavadinimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pardavė kitam klientui jau su veikiančiu PVM kodu. Pardavė A. S., jį yra matęs biure. Liudytojas pateikė 2018 m. rugpjūčio 24 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip minėta prieš tai, VĮ „Registrų centras“ duomenimis, namas (duomenys neskelbtini), nerastas, o sistemoje nurodyta, jog šiuo adresu jokių gyvenamųjų namų nėra. Lietuvos Respublikoje veikiančiose bazėse asmuo vardu A. S., gim. (duomenys neskelbtini), nerastas. Nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. jis yra bendrovės vadovas. Bendrovėje įdarbinti 5 darbuotojai – Latvijos Respublikos piliečiai, tačiau visi jie, išskyrus bendrovės vadovą, išleisti nemokamų atostogų.

17) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – (PVM sąskaitos faktūros dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos paslaugų pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašytos 2019 m. liepos 31 d., 2019 m. rugpjūčio 30 d.) nustatyta, kad nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. bendrovės akcininke tapo Bulgarijos Respublikos pilietė L. M.. Kaip minėta prieš tai, Lietuvos Respublikoje veikiančių duomenų bazių duomenis L. M. nerasta, duomenų apie L. M. sienų kirtimus nėra, taip pat ir Bulgarijos informacinėje sistemoje nebuvo nustatyta jokių duomenų apie tokį asmenį. Bendrovėje nuo 2019 m. birželio 15 d. nedirbo nei vienas darbuotojas. Iš tarnybinio pranešimo dėl buvusio UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus – Ukrainos Respublikos piliečio S. K., gim. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), matyti, kad S. K. daugelį kartų buvo kviečiamas liudytojo apklausai, tačiau į apklausą neatvyko.

18) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – (PVM sąskaitos faktūros dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos paslaugų pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašytos 2019 m. rugsėjo 30 d., 2019 m. spalio 31 d., 2019 m. lapkričio 13 d.) nustatyta, kad nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. šios bendrovės akcininku tapo D. S., gyvenantis Bulgarijos Respublikoje. Liudytoja Z. R. 2022 m. kovo 4 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad turėjo įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi verslas nepavyko, nusprendė įmonę parduoti. Su ja telefonu susisiekė vyriškis, kuris kalbėjo rusų kalba ir teiravosi dėl įmonės pirkimo. Įmonė finansinių įsipareigojimų beveik neturėjo, ji buvo įregistruota PVM mokėtoja. Tas vyras buvo apie 40 m. amžiaus, kalbėjo rusiškai. Jis prisistatė kaip G. L., kuris jau buvo paruošęs visus reikiamus dokumentus dėl įmonės pardavimo. Dokumentuose savininku buvo nurodytas D. S.. Kaip minėta prieš tai, Lietuvos Respublikoje veikiančiose duomenų bazėse surinkus D. S. turimus anketinius duomenis, toks asmuo nerastas, taip pat nėra duomenų apie D. S. galimus sienų kirtimus, taip pat Bulgarijos informacinėje sistemoje nebuvo nustatyta jokių duomenų apie tokį asmenį. Nustatyta, kad bendrovėje 2019 m. rugsėjo 12-13 d. buvo įdarbinti 4 asmenys (užsienio valstybių piliečiai), kurie, liudytojos Ž. S., kuri teikė buhalterinės apskaitos paslaugas, teigimu, buvo išleisti nemokamų atostogų, bei jai buvo įtarimų, kad įmonėje nėra dirbančių asmenų, tik direktorius.

19) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – (PVM sąskaitos faktūros dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos paslaugų pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašytos 2019 m. gruodžio 31 d., 2020 m. sausio 31 d.) nustatyta, kad iki 2019 m. rugsėjo 26 d. bendrovės akcininkė buvo G. J., nuo 2019 m. spalio 4 d. bendrovės akcininku tapo Lenkijos Respublikos pilietis F. T.. Liudytoja G. J. 2022 m. kovo 30 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2019 m. suprato, kad veiklos nebegali tęsti ir rugsėjo mėn. pabaigoje pardavė įmonę. Pirko Lenkijos pilietis, kurio asmens duomenų nežino, bet ji bendravo su lietuviu R.. Buvo vieną kartą susitikę, ji perdavė dokumentus ir gavo 2 500 Eur. Kaip minėta, iš Lenkijos teisėsaugos institucijų gautas atsakymas, kad asmuo F. T. nenustatytas, tokio asmens nėra Bendrojoje elektroninėje gyventojų registro sistemoje (PESEL). Specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo įsigijimus iš Lenkijos įmonių, kurios nurodytais adresais nevykdė veiklos, jų atstovai nėra Lenkijos piliečiai ir nežinomi jų adresai.

20) MB „(duomenys neskelbtini)“ – (PVM sąskaita faktūra dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos paslaugų pirkimo iš MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašyta 2020 m. vasario 28 d.) nustatyta, kad bendrijos savininkė iki 2020 m. vasario 15 d. buvo B. S., nuo 2020 m. vasario 15 d. – Bulgarijos Respublikos pilietis S. I.. Specialisto išvadoje nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo jokių įsigijimų, o deklaravo tik pardavimus UAB „(duomenys neskelbtini)“.

21) SIA „(duomenys neskelbtini)“ – (PVM sąskaita faktūra dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos paslaugų pardavimo SIA „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašytos 2019 m. birželio 28 d.; 2019 m. birželio 28 d.; 2019 m. rugsėjo 30 d.; 2019 m. spalio 31 d.; 2019 m. spalio 31 d.; 2019 m. lapkričio 28 d.; 2019 m. gruodžio 30 d.) nustatyta, kad liudytojas D. D. nurodė, jog jam priklausė ši bendrovė, o 2019 m. birželio 17 d. ją pardavė A. T.. Kaip minėta prieš tai, A. T. nurodė, kad sutiko būti formaliu šios bendrovės savininku už piniginį atlygį.

24. Taip pat svarbu pažymėti, kad po sandorių sudarymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, dauguma šių bendrovių praėjus nedideliam laiko tarpui buvo išregistruotos iš PVM mokėtojų, nevykdė veiklos, o vėliau buvo likviduotos (ar šiuo metu vyksta likvidavimo procedūros):

1) Kaltinime nurodytos PVM sąskaitos faktūros dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ autodalių pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašytos 2017 m. birželio 29 d. ir 2017 m. rugsėjo 26 d. Nuo 2018 m. sausio 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išregistruota iš PVM mokėtojų. Nuo 2018 m. bendrovėje nebuvo įdarbintų asmenų. Vadovaujantis viešai skelbiama Juridinių asmenų registro informacija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ likviduota juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, vadovaujantis CK 2.70 straipsnyje nustatyta tvarka.

2) Kaltinime nurodytos PVM sąskaita faktūra dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ autodalių pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašyta 2017 m. liepos 19 d. Nuo 2018 m. sausio 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išregistruota iš PVM mokėtojų. Priežastis – nevykdo ekonominės veiklos. Paskutinė PVM deklaracija pateikta už 2017 m. spalio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išregistruota iš PVM mokėtojų. Laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 8 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. bendrovėje buvo papildomai įdarbinti 4 asmenys (užsienio piliečiai), tačiau VMI pateiktų mėnesinių pajamų mokesčių nuo A klasės pajamų deklaracijų duomenimis, darbo užmokestis jiems nebuvo mokamas. Vadovaujantis informacinės sistemos Liteko duomenimis, Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-915-555/2021 (įsiteisėjo 2022 m. vasario 1 d.) buvo nutarta pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto. Nagrinėdamas bankroto bylą teismas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovės skolos valstybinio socialinio draudimo fondui nėra. Bendrovė neturi apdraustųjų asmenų bei padarė išvadą, kad bendrovė nevykdo ūkinės veiklos, negauna ar ateityje negaus pajamų, kuriomis galėtų atsiskaityti su kreditoriais.

3) Kaltinime nurodytos PVM sąskaita faktūra dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ autodalių pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašyta 2017 m. lapkričio 29 d. Dėl mokesčių administratoriaus nurodymų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvykti ir patikrinimui pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus nevykdymo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. kovo 7 d. mokesčių administratoriaus inciatyva išregistruota iš PVM mokėtojų registro. Vadovaujantis viešai skelbiama Juridinių asmenų registro informacija, šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ inicijuota likvidavimo procedūra juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, vadovaujantis CK 2.70 straipsnyje nustatyta tvarka.

4) Kaltinime nurodyta PVM sąskaita faktūra dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ autodalių pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašyta 2018 m. gegužės 24 d. Bendrovė nuo 2018 m. birželio 7 d. išregistruota iš PVM mokėtojų, nuo 2019 m. kovo 30 d. bankrutavusi. Bendrovėje nuo 2018 m. gegužės 22 d. nedirbo nei vienas darbuotojas. Nagrinėdamas bankroto bylą teismas nurodė, kad įmonė veiklos nebevykdo, jos mokumas neatstatytas, nerealizuoto turto ar nepanaudotų lėšų neturi.

5) Kaltinime nurodyta PVM sąskaita faktūra dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ autodalių pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašyta 2018 m. liepos 30 d. Bendrovėje nuo 2018 m. birželio 21 d. nedirbo nei vienas darbuotojas. Bendrovė nuo 2018 m. spalio 8 d. išregistruota iš PVM mokėtojų. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 9 d. įmonės veikla pripažinta pasibaigusia.

6) Kaltinime nurodyta PVM sąskaita faktūra dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ autodalių pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašyta 2018 m. birželio 29 d. Bendrovė nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. išregistruota iš PVM mokėtojų, nuo 2019 m. vasario 25 d. bankrutuojanti. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 23 d. sprendimu likviduota bankrutavus. Nagrinėdamas bankroto bylą teismas nurodė, kad įmonė veiklos nebevykdo, jos mokumas neatstatytas, įmonė turto neturi.

7) Kaltinime nurodytos PVM sąskaitos faktūros dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ autodalių pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašytos 2018 m. kovo 30 d. ir 2018 m. balandžio 27 d. Nustatyta, kad nuo 2018 m. vasario 12 d. bendrovėje nedirbo nei vienas darbuotojas. Bendrovė nuo 2018 m. gegužės 14 d. išregistruota iš PVM mokėtojų, bendrovė bankrutavusi nuo 2018 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimu bendrovė pripažinta pasibaigusia ir išregistruota iš juridinių asmenų registro.

8) Kaltinime nurodyta PVM sąskaita faktūra dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ autodalių pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašyta 2018 m. vasario 28 d. VMI nurodė, kad nenustatyta, kokia veikla buvo vykdoma bendrovėje po 2017 m. liepos 20 d., nes bendrovės atsakingi asmenys su mokesčių administratoriumi nebendradarbiavo, neįvykdė reikalavimo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus, paskutiniai darbuotojai atleisti 2017 m. birželio 30 d. Bendrovė nuo 2018 m. kovo 2 d. išregistruota iš PVM mokėtojų registro. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartimi pripažinta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla pasibaigė.

11) Kaltinime nurodyta PVM sąskaita faktūra dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ autodalių pardavimo (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta 2017 m. spalio 17 d. Vadovaujantis byloje esančiais duomenimis, bendrovė nuo 2017 m. liepos mėn. nustojo teikti VIES_EU deklaracijas bei nuo 2017 m. IV ketvirčio – PVM deklaracijas. Kadangi ši įmonė nerandama, Lenkijos mokesčių administratorius pradėjo veiksmus dėl jos išregistravimo iš PVM mokėtojų.

12) Kaltinime nurodyta PVM sąskaita faktūra dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ autodalių pardavimo (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta 2017 m. rugpjūčio 22 d. Vadovaujantis byloje esančiais duomenimis, bendrovė nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. nustojo teikti VIES_EU deklaracijas bei nuo 2017 m. lapkričio mėn. – PVM deklaracijas. Kadangi ši įmonė nerandama, Lenkijos mokesčių administratorius pradėjo veiksmus dėl jos išregistravimo iš PVM mokėtojų.

13) Kaltinime nurodytos PVM sąskaitos faktūros dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ autodalių pardavimo (duomenys neskelbtini) buvo išrašytos 2017 m. rugsėjo 29 d., 2017 m. spalio 17 d., 2017 m. gruodžio 28 d., 2018 m. sausio 26 d., 2018 m. vasario 20 d. Vadovaujantis bylos duomenimis, bendrovė nuo 2017 m. lapkričio mėn. nustojo teikti VIES-EU deklaracijas ir nuo 2018 m. sausio mėn. – PVM deklaracijas. Kadangi ši įmonė nerandama, Lenkijos mokesčių administratorius pradėjo veiksmus dėl jos išregistravimo iš PVM mokėtojų.

14) Kaltinime nurodytos PVM sąskaitos faktūros dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ autodalių pardavimo SIA „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašytos 2018 m. rugpjūčio 3 d., 2018 m. rugpjūčio 16 d., 2018 m. rugpjūčio 30 d. Pagal Latvijos teisėsaugos institucijų pateiktus duomenis SIA „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. vasario 27 d. įrašyta į Fiktyvių įmonių registrą.

15) Kaltinime nurodytos PVM sąskaitos faktūros dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos paslaugų pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašytos 2019 m. sausio 31 d., 2019 m. vasario 28 d., 2019 m. kovo 29 d. Nustatyta, kad bendrovė nuo 2019 m. balandžio 29 d. išregistruota iš PVM mokėtojų registro. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2021 m. spalio 25 d. sprendimu pripažinta, kad įmonės veikla pasibaigė. VMI nurodė, kad veiklos duomenų analizės metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra fiktyvi tarpininkė ir buvo naudojama tam, kad nepagrįstai sukurti PVM ataskaitą bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

19) Kaltinime nurodytos PVM sąskaitos faktūros dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos paslaugų pirkimo iš UA „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašytos 2019 m. gruodžio 31 d., 2020 m. sausio 31 d. Nustatyta, kad bendrovė nuo 2020 m. vasario 4 d. išregistruota iš PVM mokėtojų registro. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta pasibaigusia.

20) Kaltinime nurodyta PVM sąskaita faktūra dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos paslaugų pirkimo iš MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašyta 2020 m. vasario 28 d. Nustatyta, kad bendrovė nuo 2020 m. balandžio 3 d. išregistruota iš PVM mokesčių mokėtų. VMI duomenimis MB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. balandžio 3 d. nustatytas mokesčių įstatymų pažeidimų faktas, mokesčių mokėtojas nerastas nurodytais adresais. Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimu bendrovės veikla pripažinta pasibaigusia.

21) Kaltinime nurodytos PVM sąskaitos faktūros dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos paslaugų pardavimo SIA „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašytos 2019 m. sausio 31 d., 2019 m. vasario 28 d. Nustatyta, kad bendrovė 2020 m. birželio 13 d. likviduota.

22) Kaltinime nurodytos PVM sąskaitos faktūros dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos paslaugų pardavimo SIA „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašytos 2019 m. vasario 28 d., 2019 m. kovo 29 d., 2019 m. balandžio 30 d. Nustatyta, kad bendrovė 2019 m. lapkričio 28 d. likviduota.

23) Kaltinime nurodytos PVM sąskaitos faktūros dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos paslaugų pardavimo SIA „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašytos 2019 m. kovo 29 d., 2019 m. balandžio 30 d., 2019 m. gegužės 31 d., 2019 m. gegužės 31 d. Nustatyta, kad nuo 2020 m. kovo 2 d. bendrovės veikla sustabdyta.

24) Kaltinime nurodytos PVM sąskaitos faktūros dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos paslaugų pardavimo SIA „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašytos 2019 m. lapkričio 11 d., 2019 m gruodžio 30 d., 2019 m. gruodžio 31 d. Nustatyta, kad nuo 2020 m. lapkričio 13 d. bendrovės ekonominė veikla sustabdyta.

25) Kaltinime nurodytos PVM sąskaitos faktūros dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos paslaugų pardavimo SIA „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašytos 2020 m. sausio 30 d., 2020 m. sausio 30 d., 2020 m. vasario 25 d. Nustatyta, kad nuo 2020 m. spalio 13 d. bendrovės ekonominė veikla sustabdyta.

25. Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, kad nuteistasis nėra atsakingas už kitų bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentų, susijusių su autodetalių įsigijimu, gabenimu, sandėliavimu, pardavimu pateikimu, tačiau pažymi, kad ši aplinkybė – t. y. jog didelės dalies bendrovių, su kuriomis V. S., veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, sudarė sutartis, atstovų baudžiamojo proceso metu nepavyko rasti, todėl jie nepateikė bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentų (o kiti atstovai, kuriuos pavyko rasti, nurodė, kad sandorių nesudarė arba sudarė formaliai, už tai gavę piniginį atlygį), taip pat ir kitos nustatytos aplinkybės apie šias bendroves – t. y. jog nei vienas asmuo, susijęs su šiomis bendrovėmis, nepatvirtino sandorių realumo, taip pat aplinkybės apie bendrovių pardavimą prieš sudarant sandorius asmenims, kurie taip pat nebuvo rasti arba buvo rasti bei nepatvirtino sandorių realumo, aplinkybės apie bendrovių veiklos nevykdymą perleidus bendroves kitiems asmenims, taip pat aplinkybės apie jų išregistravimą iš PVM mokėtojų registro, likvidavimą po sandorių sudarymo, vertinant jas visumoje bei atsižvelgiant į tai, jog analogiška bendrovių veikimo schema nustatyta dėl daugumos šių bendrovių, leidžia spręsti apie su šiomis bendrovėmis sudarytų sandorių fiktyvumą.

26. Taip pat pažymėtina ir tai, kad nei vienas vairuotojas nepatvirtino, kad būtų vežęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ autodetales ar atlikęs logistikos paslaugas pagal sandorius, nurodytus kaltinime. Liudytojas S. M. (kuris dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju) nurodė, kad Lietuvoje jis krovinių nevežė, išskyrus vieną kartą, kai į Klaipėdą reikėjo nuvežti statinę. Pakrovimo vietoje jiems išrašydavo dokumentus, t. y. pasikrovę krovinį, pasirašydavo CMR važtaraščius. Be parašo neišsiųsdavo krovinio. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlių Lietuvoje nieko nežino. Teismui parodžius 2017 m. gegužės 31 d. važtaraštį, kur nurodyta, kad krovinio siuntėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o krovinio gavėjas - UAB „(duomenys neskelbtini)“, liudytojas nurodė, kad tokio važtaraščio nėra matęs. Jam nieko neteko pervežti pagal tokį važtaraštį. Pagal paso duomenis, šio krovinio pervežimo metu jis buvo namuose. Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis krovinius vežiojo dažniausiai po Vokietiją, Prancūziją, Italiją. Tikrai nevežė krovinių į Lenkiją, Čekiją, Angliją, Šveicariją, Latviją ir Skandinavijos šalis. Į Lietuvą jam krovininiu automobiliu neteko atvažiuoti, juo labiau jo remontuoti. Liudytojas A. L. (kuris dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju) nurodė, kad adresai Lietuvoje: (duomenys neskelbtini), arba Pasvalio rajonas, Krinčino miestas, jam nėra žinomi. Jam žinomas adresas (duomenys neskelbtini), nes ten buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuras. Nurodytais adresais jo vairuojamų automobilių pakrovimas ar iškrovimas nebuvo vykdomas. Dirdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinius dažniausiai vežė į Vokietiją, Italiją, Šveicariją, Austriją, Prancūziją, Beniliukso valstybes. Liudytojas M. N. (kuris dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju) nurodė, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, adresu (duomenys neskelbtini)niekada nieko nepristatė ir neišvežė, ten nebuvo sąlygų laikyti jokių krovinių, ten buvo tik mažas biuras. Jis niekada nėra vežęs krovinių į Lenkijos Respubliką. Ant jam rodomų važtaraščių esantis parašas - tikrai ne jo. Nurodytais pasikrovimų adresais jis nėra buvęs, nes Lenkijoje niekada krovinių nesikrovė. Nurodytas išsikrovimo adresas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuras. Jokių automobilių atsarginių dalių jis nėra vežęs, išskyrus vieną kartą iš Vokietijos. Liudytojas A. H. (kuris buvo nurodytas važtaraštyje Nr. 002) nurodė, kad iš Vilniaus rajono ofiso, adresu (duomenys neskelbtini), nieko nėra vežęs. Nurodė, kad važtaraštis greičiausiai jam buvo „pakištas“ pasirašyti. Į Lenkiją jis niekada nevyko, tuo metu buvo Baltarusijoje namuose. Liudytojas A. V. (dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju) nurodė, kad adresai (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), jam nėra žinomi. Biuro adresas (duomenys neskelbtini), žinomas, bet jokių krovinių ten niekada nėra ten vežęs, taip pat nėra vežęs krovinių iš Lietuvos į Lenkiją ar Latviją. Jis tikrai nėra vairavęs krovininio automobilio „Volvo FU“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o transporto priemonę „Renault Premium“ yra vairavęs, bet ji buvo lietuviškais valstybiniais numeriais. Jam parodytuose važtaraščiuose yra nurodytas jo vardas ir pavardė, bet ten tikrai ne jo parašai. Be to, 2018 m. rugpjūčio 16 ir 30 d. jis jau tikriausiai dirbo ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o baltarusiškoje įmonėje. Liudytojas I. M. (kuris dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju ir buvo nurodytas važtaraštyje Nr. EU10/25) nurodė, kad jam šis dokumentas nėra žinomas, jis krovinių nėra pristatęs į Lietuvą. Lenkijoje krovinių neteko nei pasikrauti, nei išsikrauti. Iškrovimai daugiausia buvo Prancūzijoje, o pakrovimai – Vokietijoje, arčiau Olandijos pasienio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ važtaraštyje nurodytas vairuotojas V. K. S. duomenimis nebuvo įdarbintas (sudarant sutartį, surašant važtaraštį įmonėje nedirbo nei vienas asmuo).

27. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad ir kiti apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nurodė, kad nėra matę UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekėjų ar pirkėjų bei bendrovės patalpose laikomų prekių (dalis jų patvirtino, kad bendrovės sandėliuose buvo laikomi tik įmonės daiktai), negalėjo patvirtinti, kad bendrovė užsiėmė autodetalių prekyba, taip pat nurodė, kad nėra matę įmonės patalpose laikomų grynųjų pinigų (svarbu pažymėti, kad pardavimai ne visada vyko iš karto po pirkimo, todėl įmonė turėjo prekes kažkur sandėliuoti). Liudytoja J. G., kuri dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąja buhaltere, nurodė, kad ji tikrindavo sąskaitas faktūras, ar nurodyti tiekėjai/pirkėjai yra PVM mokėtojai, ar tose įmonėse yra dirbančių asmenų. Tiekėjų ir pirkėjų ji nėra mačiusi. 2018 m. prekių nebuvo. (duomenys neskelbtini), kur ji dirbo, nei prekių, nei sandėlių nebuvo. Visus pasirašytus dokumentus pateikdavo V. S. arba nurodydavo, kokį dokumentą išrašyti. Pagal visus sandorius atsiskaitymai vyko grynais (išskyrus kelis pavedimus), pagal direktoriaus nurodymą ji išrašydavo pinigų priėmimo kvitus, grynus pinigus valdė direktorius, kasa buvo pas V. S.. Apyvarta grynais buvo didelė, pinigų ji nematė, kaip direktorius atsiskaitinėja, nematė, bet dokumentai buvo tvarkingi. J. G. nurodė tik vieną kartą mačiusi prekes automobilyje – amortizatorius, tačiau ji nurodė, kad prekių biure nebuvo, biure taip pat nebuvo sandėlio, o sandėlis buvo Zujūnuose, tačiau ji jo nematė, inventorizacijos nedarė. Liudytojas I. V. (I. V.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbęs transporto vadybininku nuo 2015 m. sausio iki 2020 m., nurodė, kad ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo savo įsigytų prekių, nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio neturėjo, o krovininiais automobiliais prekės į jų biurą pristatomos ir sandėliuojamos nebuvo. Liudytojas D. Š. (D. Š.) paaiškino, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspeditoriaus pareigose apytiksliai nuo 2016 m. pradžios iki 2020 m. vidurio. Patalpos (duomenys neskelbtini) (ūkinis pastatas, apie 100–150 m²), buvo naudojamos daiktų saugojimui, vieną kartą matė, kad buvo vežami lengvuoju automobiliu jų automobilių atsarginiai ratai. Liudytojas V. B. 2021 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininku. Jis patvirtino, kad sandėlis Zujūnuose priklauso jam ir jis leido juo naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Krovininiai automobiliai prie to sandėlio privažiuoti negalėjo, ten daugiausia laikė įmonės daiktus – krovinių tvirtinimo diržus ir pan. Jis nežino, ar UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prekiaudavo kažkuo. Jis yra matęs 10 skirtingų krovinių padėklų tuo metu, kai direktoriais buvo A. S. ir V. S.. Buvo skirtingi padėklai, skirtingos dėžės, vieną kartą buvo sutikęs direktorių su krovininiu automobiliu ,,Mercedes“. Jis supranta, kad prie garažo nėra krautuvo, kuris galėtų paimti visą padėklą (1,5–2 t) iš automobilio ir pakrauti į sandėlį. Neteko nei karto matyti kraunant ar iškraunant prekes. Kai įmonėje pradėjo dirbti V. S., galimai nuo 2018 m. vasaros vidurio, pas jį garaže daugiau jokių dėžių ar padėklų nebebūdavo.

28. Pažymėtina ir tai, kad V. S. nurodė, kad automobiliu vežamus krovinius kontroliavo jo įmonės ekspedicija, savo automobilių kontrole užsiėmė subrangovai. Jis pats užsakymų nekontroliavo, el. paštu arba į „Messenger“ programėlę gaudavo žinutę, kad krovinys pristatytas, savo užsakovui pranešdavo tą pačią informaciją, kad krovinys yra pristatytas. Užsakovai į jį kreipdavosi, kad jis surastų vežėją. Kai jis surasdavo vežėją, jis neleisdavo užsakovui tiesiogiai bendrauti su vežėju. Jeigu būdavo kokių nors problemų, pvz.: atvažiavo vežėjas, bet laiku nekrauna, tai problemos sprendimas vykdavo per jį. Nustatyta, kad nei vienas iš anksčiau nurodytų liudytojų – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, kurie dirbo transporto vadybininkais, nenurodė, kad kontroliavo krovinių pervežimą įmonėms, nurodytoms kaltinime. Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojų – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų apibūdintą realią logistikos paslaugų teikimo specifiką – t. y. jog kiekvienas iš jų būdavo atsakingas net už 7-12 automobilių (t. y. jų kontrolę, jog vilkikas laiku nuvyktų į pakrovimo vietą ir iškrovimo vietas, būtų iškrautas krovinys ir kt.), V. S. parodymus, kad jeigu būdavo kokių nors problemų, jos būdavo sprendžiamos per jį, vertina kritiškai. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad tokiu atveju V. S. turėjo atlikti praktiškai neįmanomą darbą kontroliuojant tokį didelį kiekį krovinių pervežimą (pažymėtina, kad jis nurodė, jog nenaudojo jokios specialios kompiuterinės programinės įrangos).

29. Teisėjų kolegijos įsitikinimą dėl sandorių fiktyvumo sustiprina ir aplinkybė, kad už didžiąją daugumą minėtų operacijų buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad tokiu atveju V. S. turėjo nuolat disponuoti didelėmis pinigų sumomis, o ši aplinkybė, atsižvelgiant į tai, kad V. S. nenaudojo jokių užrašų ar programinės įrangos, taip pat atsižvelgiant į tai, kad jis nepažinojo žmonių, su kuriais sudarė sandorius (kadangi jo teigimu sandorius jis sudarinėjo nuotolinėmis priemonėmis), tačiau jiems atiduodavo dideles sumas grynų pinigų (V. S. nurodė, kad su kai kuriais įmonių direktoriais jis susitikdavo asmeniškai, nes atsiskaitymai vyko grynais pinigais, tačiau konkrečiai nurodyti negalėjo nė vieno), leidžia abejoti V. S. parodymų teisingumu. Aplinkybė, kad V. S. negalėjo įvardinti nei vieno iš asmenų, su kuriais sudarė sandorius bei su kuriais vyko atsiskaitymas už paslaugas, atsižvelgiant į tai, kad su dauguma bendrovių buvo išrašoma daugiau nei viena PVM sąskaita faktūra, pats V. S. nurodė, kad pinigų perdavimas dažnai vykdavo per kelis kartus, taip pat kelia abejonių jo parodymų teisingumu. Nors V. S. nurodė, kad atsiskaitymas grynais vykdavo tiek pas juos biure, tiek tekdavo važiuoti į sutartą vietą, tačiau, kaip minėta prieš tai, nei vienas bendrovės darbuotojas, dirbęs kartu su V. S., nenurodė bendrovės biure matęs pašalinius asmenius – pirkėjus ar tiekėjus, taip pat nepatvirtino matę, kad vyktų atsiskaitymai grynaisiais pinigais biure (pažymėtina, kad liudytojas I. V. paaiškino, kad pastatas, kuriame buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpos, buvo (duomenys neskelbtini), ir visi darbuotojai sėdėjo viename kabinete, direktoriaus darbo vieta buvo už stiklinės pertvaros).

30. Be to, nors V. S. nurodė, kad atsiskaitymai su minėtomis įmonėmis vyko grynais pinigais, nes jis irgi už paslaugas gaudavo grynuosius pinigus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, kad bendrovei vykdant realią veiklą, bent už dalį paslaugų buvo atsiskaitoma pavedimais. Byloje apklausti liudytojai I. V., D. Š., V. B., J. G. patvirtino, kad pagrindinis bendrovės klientas, kuriam UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikdavo transportavimo paslaugas, buvo UAB ,, (duomenys neskelbtini)e“, su šia bendrove atsiskaitymais vyko pavedimais (pvz.: liudytojas M. B. (M. B.) nurodė, kad jo klientas yra UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, visi mokėjimai tarp šalių (UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) vyko tik bankiniais pavedimais; pats kaltinamasis V. S. teisme taip pat nurodė, kad įmonė turėjo savo krovininių automobilių, nemažai jų nuomojosi iš pagrindinio kliento UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, su jais atsiskaitymas vyko pavedimais).

31. Taip pat teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nurodytai aplinkybei, kad minėtų sandorių fiktyvumą, vertinant tai kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, patvirtina ir tai, jog visų kaltinime nurodytų PVM sąskaitų faktūrų numeriai buvo sudaryti remiantis vienoda schema – t. y. kiekvienos įmonės PVM sąskaitos faktūros serija įvardijama pirmomis keliomis įmonės raidėmis, o numeris – faktūros išrašymo data, nepaisant to, jog šias sąskaitas faktūras išrašė net 18 skirtingų bendrovių.

32. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą – specialistų išvadose padarytas išvadas, kad kaltinime nurodytos operacijos realiai neįvyko bei sudaryti sandoriai buvo fiktyvūs; įmonių, su kuriomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sandorius, veikimo aplinkybes (dauguma bendrovių prieš sudarant sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perleistos (dažnu atveju – užsienio valstybių piliečiams), veiklos realiai nevykdė, jų darbuotojai buvo atleisti, po sandorių sudarymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dauguma šių bendrovių praėjus nedideliam laiko tarpui buvo išregistruotos iš PVM mokėtojų, nevykdė veiklos, o vėliau ir buvo likviduotos); sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymo aplinkybes (nepavyko nustatyti nė vienos iš įmonių, su kuriomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi pirkimo bei pardavimo sandorius, vadovo, akcininko ar kito atsakingo asmens, kuris galėtų patvirtinti sudarytų sandorių, grynųjų pinigų perdavimo operacijų realumą); aplinkybę, kad už daugumą sudarytų sandorių buvo atsiskaitoma grynais pinigais; tai jog nei vienas bendrovės darbuotojas nepatvirtino matęs, kad bendrovės biure būtų atvykę pirkėjai ar tiekėjai bei nematė biure grynųjų pinigų, nematė sandėliuojamų prekių; tai, kad nei vienas iš bendrovės darbuotojų, kurie dirbo transporto vadybininkais, nenurodė, kad kontroliavo krovinių pervežimą įmonėms, nurodytoms kaltinime, šių liudytojų parodymus apie realią UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos paslaugų teikimo specifiką bei kritiškai vertinamus V. S. parodymus, kad jis vienas sprendė problemas, susijusias su šių krovinių pervežimu; tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbę vairuotojai, vežę krovinius, nurodė, kad pagal kaltinime nurodytus sandorius krovinių nevežė; aplinkybę, kad visų kaltinime nurodytų PVM sąskaitų faktūrų sudarymo schema buvo vienoda, nors jas išrašė skirtingos įmonės, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog kaltinime nurodyti sandoriai realiai neįvyko.

33. Taip pat nuteistasis skunde detalizuoja dalies anksčiau aptartų, kaltinime nurodytų bendrovių istorijas bei pažymi, kad jose neįžvelgiama jokių V. S. veiklos pėdsakų, nurodo, kad V. S. neturi jokių ryšio su bendrovių akcininkais, vadovais ir pan. Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog V. S. organizavo galimai fiktyvius sandorius – t. y. įgyvendino reikalingų asmenų paiešką, pačių įmonių paiešką ar faktinį jų valdymą, tačiau tai nepaneigia V. S. kaltės padarius šią nusikalstamą veiką. Kaip jau nurodyta šioje nutartyje, byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad V. S., veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, tyčia sudarė didelį kiekį fiktyvių sandorių. V. S. nebuvo kaltinamas bei nuteistas dėl to, kad atliko organizatoriaus vaidmenį, todėl šios skunde nurodytos aplinkybės, kurios, kaip nurodoma skunde, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos, neturi įtakos V. S. veikos kvalifikavimui. Be to, nors apeliantas nurodo, kad jis perėmė buvusio akcininko, vadovo A. S., reikalus ir juos tęsė, pažymėtina, kad kaltinime nurodytas PVM sąskaitas faktūras arba kasos pajamų orderių kvitus, pinigų priėmimo kvitus, išrašytus pagal šias PVM sąskaitas faktūras, pasirašė pats V. S. (šios aplinkybės jis pats neginčija), todėl neabejotina, kad jis žinojo, jog sudaromi sandoriai yra fiktyvūs.

34. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad fiktyvūs sandoriai buvo sudaryti siekiant panaikinti labai didelę turtinę prievolę – t. y. padidinti PVM atskaitą ir sumažinti į valstybės biudžetą mokėtiną PVM. Teismų praktikoje nurodoma, kad kaip sukčiavimas kvalifikuojami veiksmai į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas imituojamų sandorių PVM sąskaitas faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus, taip siekiant neteisėtai įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti (sumažinti) mokestinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-7-29-942/216, Nr. 2K-7-398/2013, Nr. 2K‑7‑322/2013 ir kt.). Apgaulė PVM sukčiavimo bylose reiškiasi per PVM mokėtojo santykį su mokesčių inspekcija, pateikiant šiai suklastotas PVM deklaracijas, o kartais ir kitus dokumentus. Melagingų duomenų pateikimas mokesčių inspekcijai paprastai susijęs su apgaulinga buhalterine apskaita: apskaitos dokumente (paprastai PVM sąskaitoje faktūroje) fiksuojama melaginga informacija apie sandorį, išrašoma PVM sąskaita faktūra dėl sandorio, kurio iš viso nebuvo, sumažinama arba padidinama realiai įvykusio sandorio kaina ir sumokėto PVM suma. Užregistravus šį suklastotą dokumentą įmonės apskaitoje, vėliau jo pagrindu daromi atitinkami įrašai PVM deklaracijoje, kuri dėl to taip pat tampa suklastota. Tokia praktika susiformavo atsižvelgus į PVM mokėjimo teisinio reguliavimo specifiką ir galimybę suklastotų sąskaitų faktūrų ir PVM deklaracijų pagrindu sukurti fiktyvią teisę į šio mokesčio sugrąžinimą (tiesiogiai ar užskaitos būdu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-176-303/2015). Bylos aplinkybes analizuojant aptartos teismų praktikos kontekste, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju PVM sukčiavimo mechanizmas nustatytas pagrįstai. Šiuo atveju, esant byloje surinktiems įrodymams, neabejotinai nustačius, kad minėtos ūkinės operacijos realiai neįvyko, V. S., žinodamas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal šias ūkines operacijas prekių ir paslaugų nepirko bei nepardavė, nurodė bendrovės buhalterei įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą suklastotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras. Vėliau šiose UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos buvo įtrauktos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijas, kurios pateiktos VMI.

35. Specialistė Danguolė Stankevičienė 2022 m. birželio 14 d teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo nustatyta, kad tiek pirkimo, tiek pardavimo sandoriai nebuvo įvykę, tik buvo fiksuotos operacijos. Tokiu būdu atskaitomą PVM, kuris buvo įformintas sąskaitose faktūrose, įmonė įtraukė į PVM apskaitą, deklaravo deklaracijose, tuo padidindama PVM apskaitą. T. y. neteisėtai įtrauktas pirkimo PVM įmonei buvo atimtas iš skolos VMI. Automatiškai įmonė parodė pardavimo PVM, bet kadangi pardavimo PVM buvo taikytas nulinis, tai turėjo būti grąžintinas PVM ir įmonė parodė grąžintiną PVM. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ padidino PVM atskaitos sumą. Taip pat specialistė nurodė, kad įmonių vardu įforminus autodetalių pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodytos ūkinės operacijos neatspindi tikrojo operacijų turinio, buvo sudarytos sąlygos šių fiktyvių PVM sąskaitų faktūrų pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įteisinti melagingai apskaičiuotą atskaitomą pirkimo PVM bei šios PVM sumos dydžiu sumažinti ir/arba panaikinti PVM mokestines prievoles. UAB „(duomenys neskelbtini)“, padidinusi PVM atskaitą, norėjo susigrąžinti PVM. Kadangi pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo veiklą, ji gauna realių pajamų, nuo kurių reikėtų mokėti PVM, todėl jai šis PVM sugrąžinimas buvo mokestinė nauda, nes ji į savo apskaitą įsitraukė įsigijimus iš šių realiai veiklos nevykdančių įmonių.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad siekiant sudaryti sąlygas neteisėtai padidinti PVM atskaitą, V. S. veiksmai buvo tyčiniai, kryptingi, apgaulės būdu buvo siekiama suklaidinti mokesčių administratorių dėl teisės į PVM atskaitą apimties. V. S. norėjo taip veikti, kadangi turėjo būtent tokį nusikalstamą sumanymą.

37. Esant šiems duomenims, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nuteistojo V. S. kaltė dėl sukčiavimo PVM mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo srityje yra įrodyta byloje surinktų, teisme ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma, bei V. S. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį nuteistas pagrįstai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje

38. Taip pat nuteistasis prašo jį išteisinti, nepadarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

39. Nagrinėjamu atveju V. S. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės buhalterinę apskaitą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei J. G., nežinančiai apie jo daromą nusikalstamą veiką, pateikė suklastotas PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodytos neįvykusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ autodetalių pirkimo bei pardavimo ūkinės operacijos, taip pat užfiksuotos neįvykusios arba įvykusios ne jose užfiksuotomis sąlygomis logistikos paslaugų pirkimo bei pardavimo ūkinės operacijos, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė J. G., nesuvokianti V. S. nusikalstamų veiksmų pobūdžio UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje užfiksavo neįvykusias pirkimo bei pardavimo ūkines operacijas ir dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 13 d. iki 2020 m. vasario 19 d.

40. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Apgaulingu teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymu pripažįstamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, kai asmuo sąmoningai pažeidžia teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz.: dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2014, Nr. 2K-334-677/2015, Nr. 2K‑437-303/2015, Nr. 2K-313-696/2017, Nr. 2K-159-696/2018). BK 222 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

41. Taip pat teismų praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai įmonės vadovas sąmoningai pateikinėja buhalteriui suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad jis juos įtrauktų į apskaitą, o įmonės buhalteris apie tai neinformuojamas, arba iš viso nepateikia buhalteriui dokumentų apie įmonėje įvykusias operacijas, už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai atsako įmonės vadovas. Šiuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterio rankomis, šiam nesuvokiant daromos veikos pavojingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑363/2014; 2K‑277-696/2017; 2K-356-696/2017). Būtent tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju yra nustatytos skundžiamu nuosprendžiu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys patvirtina, kad J. G. apie tai, jog V. S. pateikiamos PVM sąskaitos faktūros yra fiktyvios, taip pat jo nurodymu buhalterės išrašomos PVM sąskaitos faktūros yra dėl neįvykusių sandorių, nežinojo. J. G. teigė, kad apie apgaulingą jai pateikiamų PVM sąskaitų faktūrų pobūdį nežinojusi, buvo įsitikinusi, kad V. S. iš tikrųjų užsiima autodetalių prekyba bei logistikos paslaugų pirkimu – pardavimu. Kadangi kasos neinventorizavo, todėl neatitikimų ar pažeidimų faktų negalėjo nustatyti. Nurodė, kad buhalterinius dokumentus ji išrašydavo pagal direktoriaus nurodymus.

42. Šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas, numatantis baudžiamąją atsakomybę už netinkamą įmonės finansinės apskaitos tvarkymą, tačiau nuteistojo veikų padarymo metu galiojo Buhalterinės apskaitos įstatymas, kuriuo ir bus vadovaujamasi.

43. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija). Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad privalomas apskaitos dokumentų rekvizitas yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2215 redakcija). 2019 m. spalio 25 d. Specialisto išvadoje nurodoma, kad tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita 2016-2018 m. buvo tvarkoma nevykdant Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų, nes ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, į 2016-2018 m. buhalterinę apskaitą įtraukė autodetalių pirkimo bei pardavimo dokumentus, pagal kurių duomenis ūkinės operacijos neįvyko arba įvyko ne dokumentuose užfiksuotomis sąlygomis. Dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti 2016-2018 m. bendrovės pateiktuose apskaitos dokumentuose įformintų ūkinių operacijų turinio, apskaitytų ūkinės finansinės veiklos finansinių rezultatų ir įvertinti bendrovės turtą, įsipareigojimų dydį, nuosavą kapitalą. Taip pat nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita 2016-2018 m. buvo tvarkoma nevykdant Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų reikalavimų, nes pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus apskaitos dokumentus – PVM sąskaitas faktūras ir jose užfiksuotas neįvykusias ar įvykusias ne tomis sąlygomis ūkines operacijas, nebuvo galima iš dalies nustatyti juose įrašytų ūkinių operacijų turinio. Tyrimo metu nustačius, kad ūkinė operacija neįvyko arba įvyko ne tarp PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų ūkio subjektų, neįmanoma identifikuoti, tarp kokių subjektų ji vyko ir kokios sandorio sąlygos. 2021 m. liepos 23 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, nes buhalterinės apskaitos dokumentuose, susijusiuose su turto, nuosavo kapitalo, finansinių sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, užfiksuotas ūkinių operacijų turinys neatitiko tikrovės. UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2019-2020 m. vasario mėn. įtraukdama į tvarkomą buhalterinę apskaitą tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras, į VMI pateiktas ataskaitas ir deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie 2019-2020 m. vasario mėn. patirtas sąnaudas bei gautas pajamas, dėl to iškraipė mokesčio bazę, todėl tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-2020 m. laikotarpio veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

44. Specialistė Danguolė Stankevičienė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2021 m. liepos 23 d. ir 2019 m. spalio 25 d. specialisto išvadas ji tvirtina bei paaiškino, kad kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ į apskaitą įtraukė neteisingus duomenis apie patirtas sąnaudas, neteisingus duomenis apie gautas pajamas, todėl negalima nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti specialistės išvadų teisingumu.

45. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu spręsdami BK 222 straipsnyje nurodytų padarinių buvimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-134-511/2023). Teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-356-696/2017, 2K-224-976/2019). Tokią išvadą teismas paprastai daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, dėl to negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitą ir pan. Tokiais atvejais iš tikrųjų sunku įvertinti tikras įmonės pajamas bei išlaidas, buvusias tam tikru laikotarpiu, taigi nėra ir galimybės nustatyti tikrą asmens ar įmonės finansinę padėtį ar turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290-699/2016, 2K-26-788/2017, 2K-144-788-2017, 2K‑226-976/2020). Nagrinėjamu atveju, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas šiuos, teismų praktikoje nurodomus aspektus, įvertino tinkamai – nurodė, kad V. S. padaryti apskaitos tvarkymo pažeidimai yra gausūs, padaryti panaudojant suklastotus apskaitos dokumentus. Esant tokioms aplinkybėms, nustačius, kad gausybė apskaitos dokumentų (net 67 PVM sąskaitos faktūros) įforminti neįvykus ūkinei operacijai ir įtraukti į buhalterinę apskaitą, tokia apskaitos informacija nėra tinkama, objektyvi, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

46. Taigi, V. S., būdamas bendrovės vadovu, neabejotinai žinodamas apie vadovo pareigą užtikrinti tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, sąmoningai šios pareigos nevykdė, numatė, kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių norėjo.

47. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes teisingai tokią V. S. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

48. Taip pat nuteistasis skunde nesutinka su jam paskirta bausme.

49. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina paskyrimą kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aptartų baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo klaidų, skirdamas bausmę nuteistajam, nepadarė.

50. Dėl apelianto prašymo paskirti švelnesnę bausmę pažymėtina, kad bausmės rūšies ir dydžio parinkimas pirmiausiai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelnina ar sugriežtina tik tada, jei pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

51. Skundžiamu nuosprendžiu V. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje. Už BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų; už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

52. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam V. S. bausmę, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, t. y. į tai, kad V. S. padarė du nusikaltimus: vieną sunkų nusikaltimą (BK 182 straipsnio 3 dalis) ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 222 straipsnio 1 dalis). Veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Teismas įvertino ir V. S. asmenybę – kad jis vedęs, aukštojo išsilavinimo, yra laikomas neteistu asmeniu, bet anksčiau buvo trauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat nurodė, kad duomenų apie jo darbinę veiklą ir gyvenamąją vietą nėra, nes V. S. nuo teismo pasislėpė, teismo posėdžiuose nuo 2023 m. nebedalyvavo. Teismas V. S. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad padarytomis veikomis buvo siekiama vienintelio tikslo – gauti turtinės naudos, panaikinti turtinę prievolę mokėti į valstybės biudžetą PVM, kas ir buvo padaryta – valstybė neteko itin didelės pinigų sumos – 1 255 145 Eur. Nusikalstama veika tęsėsi ilgai – V. S. tapus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, o nuo 2017 m. birželio ir įmonės direktoriumi, sukčiavimas buvo vykdomas naudojant vieną schemą – autodetalių pirkimą – pardavimą. Pabrėžtas nusikaltimo įžūlumas, nes pats V. S. pripažino, jog 2018 m. lapkričio mėnesį buvo atvykusi policija, areštavo sąskaitas ir pan., tačiau nepaisant to, V. S. nenutraukė nusikalstamos veikos, o pakeitė jos darymo schemą – nuo 2019 m. pradžios pradėjo naudoti logistikos paslaugų pirkimą – pardavimą, kaip būdą apgauti VMI ir panaikinti prievolę mokėti PVM. Teismas pažymėjo, kad V. S. veikų nėra pagrindo vertinti kaip atsitiktinių.

53. Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas už nusikalstamų veikų padarymą nuteistajam paskyrė griežčiausią sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą bei parinko bausmių dydžius, mažesnius už straipsnių sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Pirmosios instancijos teismas paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu.

54. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Keisti skundžiamu nuosprendžiu V. S. paskirtos bausmės dydį ir dar labiau švelninti paskirtą bausmę, nėra pagrindo, į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes jau buvo atsižvelgta.

55. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti tik skiriant griežčiausią sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laisvės atėmimo bausmių dydžius, kurie yra mažesni nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis, įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Skirtos bausmės yra teisingos ir nėra aiškiai per griežtos ar neproporcingos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, bausmės švelninimui nėra jokio teisinio pagrindo.

56. Apeliantas nurodo, kad būtina įvertinti, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas V. S., kaip ankščiau neteistam asmeniui, prieštarauja teisingumo principui, neužtikrina bausmės paskirties. Apelianto vertinimu, laisvės atėmimo bausmė skirta nepagrįstai ir objektyviais argumentais nepagrindus alternatyvios bausmės – baudos skyrimo negalimumo. Teisėjų kolegija su šiais argumentais neturi pagrindo sutikti.

57. Pirmiausia, teisėjų kolegija pažymi, kad BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos yra padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, anksčiau V. S. neteistas, todėl jis laikomas teisiamu pirmą kartą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad viena iš jo padarytų nusikalstamą veikų priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, sutiktina su prokuroro baigiamųjų kalbų metu nurodytu argumentu, kad V. S. BK 55 straipsnio nuostatos nėra taikomos.

58. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, apibūdinančios V. S. padarytų nusikaltimų pavojingumą, sunkumą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto nusikaltimo įžūlumą, taip pat apgaulės būdu panaikintos turtinės prievolės vertę, leidžia spręsti, kad laisvės atėmimo bausmė, šiuo konkrečiu atveju švelnesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis, atitinka V. S. padarytų nusikaltimų pavojingumą ir pasieks BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus.

59. Nors apeliantas skunde pažymi, kad žalos dydžio vertinimas yra ganėtinai subjektyvus, todėl teismo įvardinama „itin didelė“ pinigų suma realybėje sudaro apie trečdalį vieno procento į biudžetą 2022 metais surinktos pridėtinės vertės mokesčio sumos, todėl, nuteistojo teigimu, akivaizdu, jog vertinant proporcijas, biudžetas nepatyrė reikšmingo sukrėtimo, tačiau teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad BK 182 straipsnyje išdėstytos normos apsaugos objektu laikytinos nuosavybės ir kitos turtinės teisės, o šios nusikalstamos veikos dalyku – turtinė nauda įgijus svetimą turtą ar turtinę teisę, panaikinus turtinę prievolę ar jos išvengus. Turtinės naudos įgijimas apgaule kartu reiškia ir atitinkamos turtinės žalos padarymą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, valstybei, savivaldybei, Europos Sąjungos institucijai, tarptautinei viešajai organizacijai ir kt. Šiuo atveju, kaip minėta, V. S. apgaulės būdu panaikino 1 255 145 Eur turtinę prievolę, todėl valstybei buvo padaryta 1 255 145 Eur žala. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, ši panaikintos turtinės prievolės vertė laikytina labai didele. Be to, ji daugiau nei dvidešimt septynis kartus viršija įstatyme numatytą labai didelės vertės ribą (900 MGL). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas valstybei padarytą žalą, nepaisant nuteistojo skunde nurodyto subjektyvaus vertinimo, pagrįstai ją įvardino kaip itin didelę.

60. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas nuosprendyje akcentuodamas „pabrėžtiną nusikaltimo įžūlumą“, pateikė ne teisinį, o buitinį vertinimą, nes „įžūlumo“ sąvoka baudžiamajame įstatyme apskritai neaptariama, taip pat bet kokios tyčinės nusikalstamos veikos darymas savaime yra įžūlus elgesys. Pirmiausia, teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamajame įstatyme įžūlumo sąvoka yra minima kelių nusikalstamų veikų sudėtyse (BK 171, 284 straipsniai) bei nors V. S. padarytų nusikaltimų sudėtyse ši sąvoka vartojama nėra, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad analizuojant teismų praktiką matyti, kad teismai šią sąvoką vartoja charakterizuodami nuteistųjų veiksmus, elgesį padarius ir kitas nusikalstamas veikas. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, spręsdamas dėl nuteistajam skiriamos bausmės, pagrįstai įvertino nuteistojo elgesį tyrimo metu – t. y. tai, jog pradėjus tyrimą dėl jo daromų nusikalstamų veikų, nuteistasis toliau tęsė nusikalstamų veikų darymą pakeitęs nusikalstamos veikos darymo schemą bei pagrįstai tokį nuteistojo elgesį įvardino kaip įžūlų.

61. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, pagrindžiančias, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus apeliantui laisvės atėmimo bausmę, apelianto nurodomos aplinkybės, kad atliekant realią laisvės atėmimo bausmę verslo galimybės ir galimybės atlyginti žalą, uždirbti pajamų, faktiškai tampa neįgyvendinamos, nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam skirtą bausmę. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas laisvės atėmimo vietų įstaigose nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, taip pat yra suteikiama galimybė dirbti, kuria nuteistasis, siekdamas dengti turimus finansinius įsipareigojimus, galės pasinaudoti atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl nurodomas argumentas, jog paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę nuteistasis neteks galimybės atlyginti žalą, yra neteisingas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į teismo paskirtą bausmę ir priteistą žalos dydį, žalos atlyginimas tam tikrą laiką gali būti apsunkintas, tačiau pažymėtina, kad bylos duomenimis nuteistasis yra sveikas, darbingo amžiaus, todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju žalos atlyginimas tampa neįgyvendinamu.

62. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismo vertinimas, jog V. S. nuo teismo pasislėpė, yra ganėtinai netikslus, kadangi V. S. nedalyvavimą teismo posėdžiuose nulėmė ne V. S. veiksmai, o valstybės institucijų sprendimai, kuomet VSAT priėmė sprendimą panaikinti leidimą asmeniui laikinai gyventi Lietuvoje, todėl ši aplinkybė neturėtų įtakoti bausmės rūšies parinkimo. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog V. S. vengė dalyvauti procese. Vadovaujantis bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistasis dalyvavo pirmosios instancijos teisme nuo 2022 m. sausio 28 d. iki 2023 m. kovo 1 d. vykusiuose teisiamuosiuose posėdžiuose. Iš 2023 m. kovo 27 d. teismo posėdžio protokolo nustatyta, kad kaltinamasis į šį teismo posėdį neatvyko, jo advokatas nurodė, kad V. S. VSAT sprendimu, kurį teismas yra gavęs, yra išvykęs į savo gyvenamąją vietą – į Baltarusijos Respubliką. Prisijungimo prie teismo posėdžio nuorodą jis gavo, bet negali prisijungti prie nuorodos dėl interneto trikdžių. Šio teismo posėdžio metu teismas paaiškino, kad jiems skambino iš VSAT ir pripažino, kad jie suklydo, nepastebėjo, kad V. S. taikoma kardomoji priemonė. Tuo metu kaltinamasis jau buvo išvykęs iš Lietuvos. Taip pat nuteistasis nedalyvavo ir 2023 m. gegužės 16 d., 2023 m. birželio 8 d. teismo posėdžiuose, jų metu nuteistojo gynėjas nurodė tas pačias aplinkybes – jog V. S. patvirtino, kad jam žinoma apie teismo posėdžius, tačiau jis negali, neturi galimybes prisijungti pagal atsiųstą nuorodą, kadangi, jo manymu, yra blokuojamas interneto ryšys. V. S. bandė gauti viza, bet tai yra problematiška. Iš 2023 m. birželio 29 d. teisiamojo posėdžio protokolo (šiame posėdyje V. S. taip pat nedalyvavo) nustatyta, kad Užsienio reikalų ministerija pranešė, jog V. S. į Lietuvą atvyksta. Jis atvyksta netgi tuo metu, kai vyksta teisiamieji posėdžiai. VSAT pranešė, kad yra daug valstybės sienos kirtimų būtent laikotarpiu, kai buvo nagrinėjama byla. Prokurorė ir advokatas nurodė, kad yra gavę informaciją, kad jam uždrausta nuo birželio 27 d. atvykti į Lietuvą, paskutinis atvykimas buvo birželio 26 d. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė (proceso dalyviai tam neprieštaravo) nagrinėti bylą kaltinamajam nedalyvaujant. Šią posėdžio metu nurodytą informaciją patvirtina ir byloje esantys dokumentai – Užsienio reikalų ministerijos pranešimas dėl informacijos pateikimo, Migracijos departamento pranešimas dėl priimto sprendimo. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys patvirtina, kad V. S. slapstėsi nuo teismo, kadangi žinodamas apie teismo posėdžius, į juos neatvykdavo bei savo neatvykimą teisino tuo, jog yra blokuojamas ryšys, neišduodama viza. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jo nedalyvavimą lėmė valstybės institucijų sprendimai, tačiau matyti, kad ir po VSAT priimto sprendimo nuteistasis toliau atvykdavo į Lietuvos Respubliką net tuo laikotarpiu, kai vykdavo posėdžiai, tačiau dalyvauti teismo posėdžiuose vengė. Taip pat Migracijos departamento sprendimas, kuriuo V. S. uždrausta nuo 2023 m. birželio 26 d. atvykti į Lietuvą, buvo priimtas jau po to, kai V. S. vengė dalyvauti procese, todėl taip pat nėra pagrindo teigti, kad šis valstybės institucijos priimtas sprendimas lėmė V. S. nedalyvavimą teisiamuosiuose posėdžiuose.

63. Be to, teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo argumentu, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo procesine prasme pripažinta, jog V. S. pasislėpė nuo teismo bei nebuvo priimti procesiniai sprendimai (kaltinamojo paieška, kardomosios priemonės keitimas į griežtesnę). Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinti institutai, skirti užtikrinti tinkamą teisingumo įgyvendinimą tais atvejais, kai kaltinamasis pasislepia nuo proceso, vienas iš jų – bylos nagrinėjimas kaltinamajam nedalyvaujant. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas šį institutą ir taikė. Nustatyta, kad teismas, nustatęs, kad nuteistasis yra užsienyje bei vengia dalyvauti procese, teismo posėdžio metu sprendė klausimą, ar yra pagrindas pakeisti V. S. taikomą kardomąją priemonę į griežtesnę kardomąją priemonę – t. y. suėmimą, tačiau išklausęs proceso dalyvių nuomones, nutarė nagrinėti baudžiamąją bylą kaltinamajam nedalyvaujant bei kardomosios priemonės jam nepakeitė. Be to, pabrėžtina, kad aplinkybę, jog V. S. slėpėsi nuo teismo, pirmosios instancijos teisme pripažino ir nuteistojo gynėjas, nurodydamas, kad nėra kliūčių, vadovaujantis BPK 246 straipsnio nuostatomis, nagrinėti bylą kaltinamajam nedalyvaujant (pažymėtina, kad vienas iš pagrindų taikyti šį institutą – kaltinamojo vengimas dalyvauti procese).

64. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT), analizuodamas Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją dėl kaltinamojo teisės dalyvauti bylą nagrinėjant teisme, viešame teismo posėdyje, kurią garantuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnis, be kita ko, atkreipė dėmesį į tai, kad EŽTK 6 straipsnyje įtvirtintas principas ypač svarbus baudžiamosios teisės srityje, kur paprastai pirmosios instancijos teisme, visiškai atitinkančiame EŽTK 6 straipsnio reikalavimus, teisės subjektas gali teisėtai reikalauti būti „išklausytas“ ir, be kita ko, pasinaudoti galimybe žodžiu pateikti savo gynybos argumentus, išklausyti kaltinimus, iškviesti ir apklausti liudytojus, tačiau tuo pačiu nurodė, kad nei EŽTK 6 straipsnio tekstas, nei prasmė nekliudo asmeniui savo noru tiesiogiai ar netiesiogiai atsisakyti teisingo bylos nagrinėjimo garantijų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad V. S. slėpėsi nuo teismo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nepaisant V. S. vengimo dalyvauti procese, baudžiamasis procesas toliau vyko, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta nuteistajam nedalyvaujant, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į šią aplinkybę skirdamas nuteistajam bausmę. Nepaisant to, tai nesudaro pagrindo dar labiau švelninti V. S. paskirtos bausmės.

65. Be to, teisėjų kolegija sutinka su skunde nurodyta aplinkybe, kad V. S. padarytais nusikaltimais nebuvo pasikėsinta į gyvybę, sveikatą, kuomet žalos panaikinimas gali likti realiai neįgyvendinamas, tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad nuteistasis padarė vieną sunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą bei nešalina šių nusikaltimų pavojingumo. Skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertintos vertybės, į kurias nusikalstamomis veikomis buvo kėsintasi, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip sumenkinamos įstatymo saugomos vertybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-137-693/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju dar švelnesnė bausmė, nei nuteistajam paskyrė pirmosios instancijos teismas, neatitiktų teisingumo bei proporcingumo reikalavimų, ja nebūtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.

66. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam V. S. paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Bausmės subendrintos teisingai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, todėl pagrindo keisti nuosprendį šioje dalyje taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.