Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)d. Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

G. Š. 2023 m. birželio 4 d. apie 10 val. 40 min., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį ,,VW Passat”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Kaune, jį sustabdžius policijos pareigūnams ir alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0113, patikros sertifikato Nr. 1916650 patikrinus blaivumą, nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o tiksliau - nustatytas mažiausias 1,56 promilių vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis G. Š. kaltu prisipažino ir parodė, kad vartojo alkoholį vėlai naktį gėrė alų. 2023 m. birželio 4 d. ryte atsikėlęs automobiliu ,,VW Passat”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo į prekybos centrą „Depo“ pirkti statybinių medžiagų, nes remontuoja butą. Nusipirkęs medžiagas važiavo namo ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Policijos pareigūnai nustatė jam 1,56 promilių girtumą. Jis vairuoja 22 metus, tai pirmas kartas, kai vairavo neblaivus. Ryte nesijautė darantis pažeidimą, nesijautė apsvaigęs, todėl vairavo. Su alkotesterio parodymais sutinka. Jis nėra teistas, nebaustas už vairavimą neblaiviam. Girtumas buvo nustatytas galimai dėl to, kad buvo nevalgęs, negėręs kavos. Po įvykio bendravo su psichologe. Labai išgyvena dėl įvykio, gailisi nusikaltęs. Automobilis ,,VW Passat”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra šeimos nuosavybė. Jį už 300 eurų pirko iš žmonos, prieš tai jis įgytas už 5000 eurų. Pagal eksperto vertinimą, automobilio vertė yra 4890 Eur. Dėl įvykio jaučia atsakomybę ne tik prieš save, bet ir kitus asmenis, pasižada daugiau taip nesielgti. Su žmona turi būsto ir vartojamąją paskolą, kurių įmokos yra 400 eurų ir 240 eurų. Bendros šeimos pajamos yra 4000 eurų. Prašo nekonfiskuoti automobilio. Automobilis labai reikalingas, nes gyvena miesto pakraštyje, vežioja vaikus į mokyklą, ligoninę. Žmona dirba slenkančiu grafiku, viena to padaryti negali. Jie turi kitą automobilį, tačiau jis yra gendantis, dažniausiai naudojasi vienu automobiliu. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį žmonai.

Kaltinamojo G. Š. padaryta nusikalstama veika, be jo prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Liudytojas E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. birželio 4 d. su kolega specialistu E. B. tarnybiniu motociklu „Yamaha“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), patruliavo Kauno apskrityje. (duomenys neskelbtini)gatvėje (navigacija rodė (duomenys neskelbtini)g.), Kaune, vykdant prevencines priemones patikrinimui buvo stabdomi automobiliai. Apie 10:40 val. buvo sustabdytas lengvasis automobilis „VW Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Vėliau nustatyta, kad minėtą automobilį vairavo G. Š.. Iš G. Š. burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Patikrinus G. Š. blaivumą alkoholio detektoriumi, testas parodė, kad vairuotojas vartojęs alkoholio. Paklausus G. Š., ar šis vartojęs alkoholio, vairuotojas teigė, kad alkoholį vartojo prieš 7 (septynias) valandas. 10:44 val. G. Š. padavus nepažeistos pakuotės vamzdelį, kurį jis pats išpakavo, bei uždėjus jį ant alkotesterio, patikrinus G. Š. blaivumą buvo nustatytas 1,62 promilių girtumas. Praėjus 16 (šešiolikai) minučių po pirmojo blaivumo patikrinimo, G. Š. padavus nepažeistos pakuotės vamzdelį, jį jam išpakavus ir uždėjus ant alkotesterio, asmeniui nustatytas 1,56 promilių girtumas (b. l. 54–56).

Liudytoja D. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai išaiškinta teisė neduoti parodymų šioje baudžiamojoje byloje, kadangi pranešimas apie įtarimą įteiktas jos sutuoktiniui G. Š.. Savo teises suprantama, duos parodymus byloje. Santykiai su sutuoktiniu G. Š. geri. G. ją gerbia, išklauso jos nuomonę, vertina patarimus. Juos sieja tamprūs dvasiniai ryšiai, mano, kad savo autoritetu daro ir ateity darys teigiamą įtaką G.. 2023 m. birželio 4 d. apie 11:00 val. jai paskambino G. ir pasakė, jog vairavo automobilį neblaivus. Ši žinia jai buvo netikėta. Liudytojos nebuvo namuose, kuomet neblaivus G. šeimos automobiliu išvažiavo iš namų. Po minėto įvykio kalbėjosi su G.. Dėl savo poelgio G. labai nuoširdžiai gailisi, pergyvena, liudytojos manymu, padarė reikiamas išvadas, ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys. Ji juo tiki ir pasitiki. 2023 m. birželio 13 d. G. išklausys kursus apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Pažymi, kad su G. gyvena darnioje santuokoje, augina du mažamečius vaikus. G. dirba, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai. Yra darbštus, pareigingas ir atjautus, rūpinasi šeimos reikalais. Mano, kad G. Š. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Ji laiduotų už sutuoktinį. G. jai pažadėjo, kad ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys, laikysis įstatymų (b. l. 59–61).

Iš 2023 m. birželio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas automobilis „Volkswagen Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Apžiūrint transporto priemonės saloną, ant grindų prie priekinės dešinės pusės sėdynės, matomi įvairių rūšių alaus buteliai ir skardinės (b. l. 14–33).

2023 m. birželio 4 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos specialiosios paskirties skyriaus specialisto E. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. birželio 4 d. Kauno mieste vykdant prevencinę priemonę, buvo sustabdytas lengvasis automobilis „Volkswagen Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. Š.. Bendraujant su G. Š. nuo jo sklido alkoholio kvapas, o jį patikrinus alkoholio detektoriumi „Alcotest 5000“, Nr. ARPF-0169, testas parodė, kad asmuo vartojęs alkoholio. G. Š. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 7 (septynias) valandas. 10:44 val. patikrinus G. Š. blaivumą alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0113, patikros sertifikatas Nr. 1916650 nustatytas 1,62 promilių girtumas. 11:00 val. - antrą kartą minėtu alkotesteriu patikrinus G. Š. blaivumą - nustatytas 1,56 promilių girtumas (b. l. 39).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2023 m. birželio 4 d. 10:44 val. G. Š. nustatytas 1,62 promilių girtumas, o 11:00 val. - nustatytas - 1,56 promilių girtumas (b. l. 40–42).

Iš 2023 m. birželio 4 d. transporto priemonės pridavimo-priėmimo akto matyti, kad automobilis „Volkswagen Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) nutransportuotas į UAB „Augenas“ aikštelę, esančią Technikos g. 18A, Kaune (b. l. 35–39).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas G. Š. (b. l. 45).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Volkswagen Passat“, gamybos periodas - 2010 - 2012 m., variklio galia - 103 KW, kėbulo tipas - universalas, pavarų dėžė - automatinė, kuro tipas - dyzelis, kaina su PVM - 7890 eurų (b. l. 44).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu G. Š. kaltę dėl šios veikos padarymo pripažino visiškai, paaiškindamas, kad naktį namuose gėrė alų, o ryte vyko į parduotuvę nusipirkti statybinių medžiagų ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie alkotesteriu nustatė jo girtumą. Be paties kaltinamojo parodymų, jo kaltę vairavus transporto priemonę esant neblaiviam, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo E. M. parodymai, kad patruliuojant su kolega specialistu E. B. (duomenys neskelbtini)gatvėje apie 10:40 val. sustabdė automobilį „VW Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vairuojamą G. Š.. Iš G. Š. burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Patikrinus G. Š. blaivumą alkoholio detektoriumi, testas parodė, kad vairuotojas vartojęs alkoholio, todėl jis buvo patikrintas alkotesteriu ir nustatytas jo neblaivumas. Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2023 m. birželio 4 d. 10:44 val. G. Š. nustatytas 1,62 promilių girtumas, o 11:00 val. - nustatytas - 1,56 promilių girtumas.

G. Š. už transporto priemonės vairo sėdo prieš tai naktį vartojęs alkoholį, todėl ryte vairuodamas transporto priemonę suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, taigi, veikė tiesiogine tyčia. G. Š. veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalies požymius.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Baudžiamojoje byloje pateiktas kaltinamojo žmonos D. Š. prašymas atleisti jos sutuoktinį G. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pastarosios atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, ir baudžiamąją bylą vyro atžvilgiu nutraukti. Prašyme nurodė, kad jos ir sutuoktinio santykiai geri, jis ją gerbia, išklauso jos nuomonę, vertina jos patarimus. Juos sieja dvasiniai ryšiai, todėl savo autoritetu ji gali daryti teigiamą įtaką sutuoktiniui. Ji dirba (duomenys neskelbtini), charakterizuojama teigiamai, nuobaudų neturi, neteista, psichiatro ir narkologo įskaitose neįrašyta. Jos vyras G. Š. dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, pergyvena ir padarė tinkamas išvadas, ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys. Jau vien apklausa jam yra didelė pamoka. Jis išklausė kursus apie alkoholi ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai Sutuoktinis yra neteistas, dirba, gauna nuolatines pajamas. Jis darbovietėje, seniūnijoje teigiamai charakterizuojamas. Jie gyvena darnioje šeimoje, dirba, turi nekilnojamojo ir kilnojamo turto, augina du mažamečius vaikus. G. Š. darbštus, pareigingas, rūpinasi šeima (b. l. 62–63, 64).

Teismo posėdžio metu D. Š. paaiškino, kad įvykio dieną ji su vaikais buvo išvažiavusi pas mamą. Nežinojo, kad vyras išvyko iš namų su automobiliu. Vyras jai paskambino, kad jį neblaivų sustabdė policijos pareigūnai. Jai dėl to buvo šokas. Iš vakaro jie su draugais turėjo pasisėdėjimą, bet ji nesitikėjo, kad vyras sugalvos ryte važiuoti automobiliu. Jie santuokoje 16 metų, tokio atvejo nėra buvę. G. Š. yra draugiškas, aktyvus. Dėl savo elgesio jis labai pergyvena. Šeimoje jos nuomonė yra svarbi, jos paisoma, dažnai tariasi su vyru, mano, kad ji jam daro gerą įtaką. Ji bausta už važiavimą neapdraustu automobiliu. Automobilio netekimas šeimai būtų didelis praradimas, nes gyvena miesto pakraštyje. Viešasis transportas jiems nelabai tinkamas. Vaikai lanko skirtingas mokyklas, ji dirba keliose įstaigose.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas tik esant šių sąlygų visumai: asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. Š. nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteistas (b. l. 71–72), padarė vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, nusikalstama veika žala nepadaryta, todėl jis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nustatytas sąlygas. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad galiojančių administracinių nuobaudų neturi, buvo baustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416, 418 straipsniuose numatytų nusižengimų padarymą. Šie nusižengimai nėra itin šiurkštūs, nesusiję su transporto priemonių vairavimu apsvaigus nuo alkoholio, visos paskirtos baudos yra sumokėtos (b. l. 73–75). Kaltinamasis dirba , darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, kaip atsakingai atliekantis pareigas, rūpestingas, gebantis operatyviai priimti sprendimus, spręsti iškilusias problemas, empatiškas, nekonfliktiškas, taktiškas, patikimas, komunikabilus, drausminių nuobaudų neturi, o vykdant darbinę veiklą darbo dienomis bei poilsio dienomis būtina automobiliu vykti į vietoves, kurios yra kitose savivaldybėse (b. l. 139, 140). Jis yra vedęs, santuokoje turi du mažamečiu vaikus (b. l. 136, 137), baigė papildomą vairuotojų mokymą, atestuotas pagal privalomoji mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą (b.l. 144, 145).

Pažymėtina, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Tiek kaltinamasis, tiek laiduotoja savo santykius apibūdino kaip itin glaudžius ir artimus. Jie 16 metų gyvena santuokoje, gerai sutaria, laiduotojos teigimu, turi vyrui autoritetą, jos nuomonė yra svarbi ir vertinama. Taigi duomenys, apibūdinantys D. Š. asmenybę, jos požiūris į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, taip pat aukščiau nurodytos aplinkybės dėl jų glaudaus, stipraus bei nuoširdaus tarpusavio ryšio, sudaro pagrindą manyti, kad ji yra tinkama laiduotoja, verta teismo pasitikėjimo, jos galimybė daryti kaltinamajam teigiamą įtaką yra reali. Visos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nustatyti minimalų laidavimo terminą. Teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tiek kaltinamąjį, tiek laiduotoją charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad nors laiduotojos finansinė padėtis yra gera, tačiau šeima turi finansinių įsipareigojimų bankams, todėl sprendžia, kad skirti užstatą, šiuo atveju, nėra pagrindo.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018).

Pagal susiformavusią teismų praktiką atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šios kategorijos bylose (dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).

Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju, G. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę. Taigi, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, 1 metų laikotarpiui (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys). Nustatydamas tokį specialiosios teisės atėmimo terminą, teismas pirmiausia atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumą – kaltinamajam buvo nustatytas 1,56 promilių neblaivumas, kuris tik nežymiai viršija ribą, nuo kuriuos kyla baudžiamoji atsakomybė, tačiau kaltinamasis transporto priemonę vairavo Kauno mieste, kur eismas yra pakankamai intensyvus. Nustatydamas specialiosios teisės atėmimo terminą teismas taip pat įvertina ir kaltinamojo asmenybę bei elgesį po veikos padarymo – jis, kaip minėta, niekada anksčiau nebuvo teistas, taip pat nebuvo nubaustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą išgėrus, kas suponuoja išvadą, jog toks asmens elgesys buvo atsitiktinis, o iš kaltinamojo pozicijos viso proceso metu, jo duotų parodymų teisme, matyti, kad jis išties nuoširdžiai išgyvena dėl padarytos veikos ir gailisi. Teismas sprendžia, kad specialiosios teisės atėmimo termino nustatymui yra reikšminga ir tai, kad kaltinamasis turi šeimą, augina du mažamečius vaikus, kuriuos reikia vežioti į mokyklą, gydymo įstaigas.

Kaltinamasis pateikė teismui rašytinį prašymą neskirti jam teisės vairuoti atėmimo arba terminą nustatyti mažesnį nei minimalus, kadangi gyvena miesto pakraštyje, kur susisiekimas viešuoju transportu yra labai ribotas, sutuoktinė dirba pamaininį darbą, vairuotojo pažymėjimas yra neatskiriama darbo dalis, vykstant į Lietuvos Respublikos energetinius statomus objektus, kurie susiję su tiesioginiu darbu (b. l. 133-135).

Nekyla abejonių dėl to, kad teisės vairuoti transporto priemonės netekimas sukels kaltinamajam daug nepatogumų, tiek vykdant darbinę veiklą, tiek ir rūpinantis šeimos poreikių tenkinimu, t. y. vežiojant mažamečius vaikus į ugdymo įstaigas ir pan. Vis dėlto, matyti, kad G. Š. nėra vienintelis asmuo šeimoje, turintis teisę vairuoti transporto priemones, be to, šeimoje yra ir dar viena transporto priemonė. Teismas, nustatydamas minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, įvertino aukščiau paminėtas aplinkybes, tuo tarpu, kaltinamojo nurodomos priežastys nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo skirti jam trumpesnį nei minimalus šios priemonės terminą ar apskritai jos netaikyti.

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimas, pagal teismų praktiką, paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019).

Kaltinamasis teisme pateikė rašytinį prašymą nekonfiskuoti transporto priemonės, motyvuodamas tuo, kad transporto priemonė bendrosios jungtinės nuosavybės teises priklauso abiem sutuoktiniams, D. Š. nebuvo žinoma apie kaltinamojo vairavimą esant neblaiviam, gyvena Kauno pakraštyje, kur susisiekimas viešuoju transportu yra ribotas, todėl yra poreikis vežti mažamečius vaikus iš ir į ugdymo įstaigas, kurios yra skirtingose miesto dalyse, būrelius. Sutuoktinė dirba 1,5 etato keliose darbovietėse, darbas yra pamaininis, todėl yra neabejotinas poreikis turėti santuokoje įgytą turtą. Abu sutuoktiniai turi finansinių įsipareigojimų – būsto paskolą bei vartojamąją paskolą. Sutuoktinei automobiliu tenka važiuoti į skubius gydymo įstaigos iškvietimus. Kaltinamojo vertinimu, automobilis neturėtų būti konfiskuojamas, o iš jo turėtų būti išieškoma konfiskuotino turto vertė – kuri turto vertintojo nustatyta 4 890 Eur. Prašo šią sumą sumažinti iki 1 500 Eur.

Sprendžiant BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą asmenį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybes atkreiptinas dėmesys į tai, jog kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis vairavo transporto priemonę Kauno mieste, kaip nurodė, vyko į prekybos centrą, kai jam nustatytas 1,56 promilių neblaivumas, taip sukeldamas pavojų tiek savo, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai ar net gyvybei, dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimo netaikymas neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad kaltinamajam transporto priemonė reikalinga darbiniams ir šeiminiams poreikiam tenkinti nesudaro pagrindo baudžiamojo poveikio priemonės netaikyti. Kaip jau pažymėta aptariant specialiosios teisės atėmimo taikymą, šios aplinkybės egzistavo ir veikos padarymo metu, dėl ko kaltinamasis turėjo būti ypač atidus ir rūpestingas, tačiau pasielgė priešingai.

Kaip minėta, kaltinamasis prašo konfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančią sumą, ją sumažinant iki 1 500 Eur.

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas G. Š. (b. l. 45). Tai, kad automobilis įsigytas santuokoje neginčijo nei vienas iš asmenų. Automobiliu naudojasi abu su sutuoktine, be to, turi dar vieną transporto priemonę. Taigi, transporto priemonės priklausymas abiem sutuoktiniams bendros jungtinės nuosavybės teise, yra vienas iš argumentų, dėl kurių prašomą konfiskuoti ne transporto priemonę, o jos vertę.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog jeigu kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-339/2008, 2K-205-628/2018, 2K-81-976/2019). Sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka bei gauti kompensaciją dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo (kasacinio teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018). Šiuo atveju vien tai, kad konfiskuotina transporto priemonė yra įgyta santuokos metu ir ja naudojasi abu sutuoktiniai, konfiskavimo galimybės neeliminuoja.

Prašymas netaikyti transporto priemonės konfiskavimo, vietoje jos išieškant dalį transporto priemonės vertės, yra grindžiamas ir tuo, kad automobilis reikalingas darbinėms funkcijoms atlikti, vaikų poreikiams tenkinti – vežti į mokyklą, būrelius, polikliniką ir pan., t. y. konfiskavus automobilį, kaltinamojo šeima patirs tam tikrus nepatogumus. Vis dėlto, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės yra neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei nustatančiuose atitinkamas sankcijas. Tai, kad aptariamos poveikio priemonės taikymas sukels atitinkamus suvaržymus, nepatogumus, kas apsunkins darbo funkcijų vykdymą ar pareigų šeimai atlikimą ir kaltinamojo sutuoktinei, savaime nereiškia, kad tokios priemonės skyrimas prieštarauja proporcingumo principui. Šiuo atveju, kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką – vairavo automobilį būdamas neblaivus, tokiais veiksmais keldamas grėsmę eismo dalyvių saugumui, sveikatai ar net gyvybei, todėl, siekiant užkirsti analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, transporto priemonę yra būtina konfiskuoti.

Pažymėtina, kad teismui nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, jis nepatirs iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų, t. y. jam nebus skirta bausmė ir jis neturės teistumo. Be to, būtina atsižvelgti ir į aiškią bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padarė neblaivūs vairuotojai.

Nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas, – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį kitiems linkusiems nusikalsti asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-719/2022). Išimtis iš šios taisyklės nustatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju, jokių aplinkybių, kurios atitiktų BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas sąlygas ir sudarytų pagrindą nekonfiskuoti kaltinamajam priklausančią transporto priemonę, kuri pripažinta veikos padarymo priemone, o išieškoti dalį šio automobilio vertės, byloje nenustatyta. Kaltinamąjį teigiamai charakterizuojantys duomenys, transporto priemonės vertė (vadovaujantis kaltinamojo pateikta Transporto priemonės vertinimo ataskaita – 4 890 Eur), patiriami nepatogumai, turto teisinis režimas, nesudaro pagrindo spręsti, kad turėtų būti išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ar jos dalis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltininkui esant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, šiuo atveju, skirtinos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise 1 metų laikotarpiui bei transporto priemonės konfiskavimas - yra proporcingos padarytai nusikalstamai veikai. Šių baudžiamojo poveikio priemonių netaikymas neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo.

VI. Kiti klausimai

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokatės Reginos Atkočaitienės teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 66,67 Eur, kurią prašoma priteisti iš G. Š..

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020 m. birželio 26 d. įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020-07-15). Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju, gynėjas kaltinamajam buvo būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kadangi byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų išieškojimas yra nesuderinamas su procesine kaltinamojo G. Š. teise į gynyba, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Ikiteisminio tyrimo metu G. Š. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas (b. l. 97–107), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

2023 m. birželio 6 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Rasos N. K. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. Š. automobiliui „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) (b. l. 46), paliktinas galioti iki konfiskacijos įvykdymo.

G. Š. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 108), perduotas teismui kartu su baudžiamąją byla, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

G. Š., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos D. Š. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

G. Š. išaiškinti, kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai D. Š., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti G. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2023 m. birželio 6 d., apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti G. Š. nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini).

2023 m. birželio 6 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Rasos N. K. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) automobiliui „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki konfiskacijos įvykdymo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

G. Š. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą teismui kartu su baudžiamąją byla, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Nepriteisti iš G. Š. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų 66,67 Eur dydžio išlaidų dėl jam teiktos antrinės teisinės pagalbos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.