- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-15
- Bylos Nr.
- AN2-102-557/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00560-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Klaipėdos miesto policijos komisariatas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. kovo 7 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. PK, Institucija) 2022-09-13 nutarimu nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena ROIK (duomenys neskelbtini), pradėta M. D., gim. (duomenys neskelbtini), dėl kaltinimo tuo, kad 2022-08-13, apie 11.00 val., ties Šilutės pl. 94, Klaipėdoje (ties degaline „Orlen“), vairuodama transporto priemonę „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų atsargumo priemonių, keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, sukdama į kairę sudarė kliūtį tiesiai važiuojančiam automobiliui, dėl to jo vairuotoja turėjo staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį bei nuvažiavo nuo kelio. Apgadintas automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. B.
2. 2022-08-13 Policijos registruojamų įvykių registre registruotas pranešimas ROIK (duomenys neskelbtini), kad Šilutės pl., Klaipėdoje, netoli degalinės „Orlen“ susidūrė A. B. vairuojamas automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. D.. Vairuotojos nesutaria dėl kaltės.
3. Tikslinant įvykio aplinkybes nustatyta, kad automobiliai nesusidūrė, tarpusavyje nekontaktavo, įvykio metu apgadintas tik „Volvo“ automobilis, dalyviai nenukentėjo. Kelyje, kuriame įvyko eismo įvykis, galioja kelio ženklas Nr. 503 „Vienpusis eismas“, tai yra buvo važiuojama keliu, kur transporto priemonių eismas per visą plotį vyksta viena kryptimi. Minėtame kelyje jokių kelio ženklų ar ženklinimo, nurodančio, kad eismas vysta keliomis juostomis, įrengta nėra. Akivaizdu, kad vairuotojai minėtame kelyje privalo važiuoti viena eile ir laikytis reikalavimo, numatyto Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 119 punkte, t. y. važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. A. B., vairuodama automobilį, turėjo pasirinkti saugų važiavimo greitį, laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus (KET 126 punktas), jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, ji privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldama pavojaus kitiems eismo dalyviams (KET 128 punktas). Tyrimo metu padaryta išvada, kad priežastiniu ryšiu su atsiradusia žala buvo susiję pačios A. B. veiksmai, t. y. vairuodama transporto priemonę ji nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, vienpusio eismo kelyje, kuriame nėra kelio ženklais ar kelio ženklinimu pažymėtų eismo juostų, važiavo ne dešiniu važiuojamosios dalies kraštu, o kairiau, priekyje važiuojančiam automobiliui sukant į degalinę, t. y. atsiradus kliūčiai, nestabdė vairuojamo automobilio, o bandydama išvengti susidūrimo manevravo, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Ištyrus įvykio aplinkybes prieita prie išvados, kad tuo atveju, jeigu A. B. būtų važiavusi dešiniu važiuojamosios dalies kraštu ir laikiusis saugaus atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio, eismo įvykis nebūtų įvykęs ir žala nebūtų padaryta. Atsižvelgdama į tai, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja 2022-09-13 nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną, pradėtą M. D.
Šalies argumentai
4. Nesutikdama su Institucijos 2022-09-13 nutarimu, A. B. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydama skundžiamą nutarimą panaikinti, taikyti M. D. administracinę atsakomybę dėl sukelto eismo įvykio, o ją, A. B., pripažinti nukentėjusiąja.
5. Skundžiama 2023-03-07 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas A. B. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. PK 1-ojo veiklos skyriaus 2022-09-13 nutarimą administracinio nusižengimo tyrimo medžiagoje ROIK (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
6. Skundu A. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023-03-07 nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. PK 2022-09-13 nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ROIK (duomenys neskelbtini) ir bylą grąžinti papildomam eismo įvykio tyrimui atlikti bei spręsti klausimą dėl M. D. patraukimo administracinėn atsakomybėn dėl sukelto eismo įvykio pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį ir 417 straipsnio 3 dalį.
6.1. A. B. nurodo, kad 2022-08-13 Šilutės pl. 94, Klaipėdoje, prie degalinės „Orlen“ įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas jos automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu ji važiavo Šilutės plentu nuo Jūrininkų prospekto link Smiltelės gatvės. Važiuodama Šilutės plento atkarpoje, kurioje eismas yra vienpusis, greta įvažiavimo į „Orlen“ degalinę, važiavo antroje eismo juostoje, t. y. kairėje kelio pusėje paskui kitą automobilį. Tuo metu pirmoje eismo juostoje važiavęs automobilis „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (kaip vėliau paaiškėjo, jį vairavo užsienio pilietė M. D.), staigiai suko į kairę priešais jos, A. B., vairuojamą automobilį „Volvo“, dėl to ji, vengdama susidūrimo, stabdė ir staigiai pasuko į kairę pusę, kad išvengtų susidūrimo (įvažiavo į lėtėjimo juostą), tuo metu kliudė kelio bordiūrą ir nesuvaldžiusi automobilio nuvažiavo nuo kelio ir taip apgadino savo automobilį „Volvo“. Po įvykio automobilis „Renault“ sustojo degalinės aikštelėje, į kurią įvažiavo jau kirsdamas ištisinę liniją. Išlipusi iš automobilio ji, A. B., paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir apie įvykį pranešė policijai.
6.2. Atvykę policijos pareigūnai įformino eismo įvykį, buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena ROIK (duomenys neskelbtini). M. D. buvo kaltinama tuo, kad 2022-08-13, apie 11 val., ties Šilutės pl. 94, Klaipėdoje (ties degaline „Orlen“), vairuodama transporto priemonę „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų atsargumo priemonių, keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, sukdama į kairę sudarė kliūtį tiesiai važiuojančiam automobiliui, dėl to jo vairuotoja turėjo staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį ir nuvažiavo nuo kelio. Apgadintas automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo ji – A. B.
6.3. Tačiau 2022-09-13 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja, vadovaudamasi ANK 591 straipsniu, priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną dėl anksčiau aprašyto įvykio automobilio „Renault“, valstybinis (duomenys neskelbtini), vairuotojai M. D., argumentuodama tuo, jog ji, A. B., pažeidė KET 119 punkto reikalavimus, t. y. vienpusio eismo kelyje nesilaikė taisyklės važiuoti arčiau dešinio kelkraščio ir nesilaikė saugaus atstumo iki kitos transporto priemonės (KET 126 punktas). Taip pat nurodė, kad atsiradus kliūčiai ji nestabdė savo transporto priemonės, nors stabdė, teigia, kad bandydama išvengti susidūrimo manevravo kitais būdais, dėl to nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Nutarime nurodoma, kad būtent tokie jos veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio kilimu.
6.4. Šį Institucijos 2022-09-13 nutarimą ji, A. B., apskundė Klaipėdos apylinkės teismui, tačiau šis teismas 2023-03-07 nutartimi jos skundo netenkino, konstatavęs, kad tyrimo metu padaryta pagrįsta išvada, jog priežastiniu ryšiu su atsiradusia žala buvo susiję jos pačios veiksmai, t. y. vairuodama transporto priemonę ji, A. B., nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, vienpusio eismo kelyje, kuriame nėra kelio ženklais ar kelio ženklinimu pažymėtų eismo juostų, važiavo ne dešiniu važiuojamosios dalies kraštu, o kairiau, priekyje važiuojančiam automobiliui sukant į degalinę, t. y. atsiradus kliūčiai, nestabdė vairuojamo automobilio, o bandydama išvengti susidūrimo manevravo, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju eismo įvykio vietoje (kelyje) eismo juostų ženklinimas nebuvo atliktas, važiuojamosios dalies plotis minėtame kelio ruože nėra vienodas dėl kelio būklės ir jo nusidėvėjimo, todėl teismas sutiko su Institucija, kad vairuodama transporto priemonę ji turėjo laikytis KET 119, 126, ir 128 punktuose nurodytų reikalavimų. Teismo nuomone, byloje surinkti įrodymai – Klaipėdos apskrities VPK tarnybiniai pranešimai, įvykio liudytojų paaiškinimai, eismo įvykio schema, liudytojų D. A., tyrėjo D. M. parodymai – patvirtina, kad Institucija pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną M. D., kadangi ji, A. B., vairuodama automobilį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus. Atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, ji privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldama pavojaus kitiems eismo dalyviams (KET 128 punktas), tačiau to nepadarė.
6.5. A. B. pažymi, kad atliekant eismo įvykio tyrimą buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena būtent M. D., kuri vairuodama transporto priemonę „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų atsargumo priemonių, keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, sukdama į kairę sudarė kliūtį tiesiai važiuojančiam automobiliui, dėl to ji, A. B., vairuodama automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį bei nuvažiavo nuo kelio. Tačiau tiek policijos pareigūnės nutarime nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, tiek pirmosios instancijos teismo nutartyje M. D. padaryti KET pažeidimai nevertinti ir jų nebuvimas priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu objektyviais duomenimis nepagrįstas. Kaip matyti, kategoriškai buvo vertinami tik jos, A. B., veiksmai ir galbūt padaryti KET pažeidimai. Tokiu būdu akivaizdžiai nebuvo ištirtos visos būtinos aplinkybės ir sprendimai priimti nepagrįstai, nevertinant M. D. padarytų KET pažeidimų.
6.6. Teismo posėdžio metu buvo apklausti eismo įvykio liudytojai, jie paaiškino, jog būtent automobilio „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), veiksmai nulėmė eismo įvykį, nes staiga iš dešinio kelio krašto bandė atlikti staigų posūkio manevrą į kairę (ketino sukti į degalinę „Orlen“) ir taip užkirto kelią jos, A. B., vairuotam automobiliui „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to ji, bandydama išvengti susidūrimo su automobiliu, nuvažiavo nuo kelio. Abu liudytojai patvirtino, jog ji neturėjo jokios galimybės sustabdyti automobilio ir taip išvengti susidūrimo, nes nekeičiant važiavimo krypties transporto priemonės būtų susidūrusios. Kaip matyti iš teismo nutarties, į šiuos liudytojų parodymus atsižvelgta nebuvo arba jie vertinti netinkamai.
6.7. Teismo nutartyje pažymėta, kad LR Susisiekimo ministro 2012-01-31 įsakymo „Dėl kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 3-82 4 punkte nurodyta, kad minimalus ženklinamos eismo juostos plotis, kurio pakanka automobiliams važiuoti viena eile, yra 3 m. Priklausomai nuo kelio (gatvės) kategorijos eismo juostų plotis gali būti nuo 3 m iki 3,75 m. Prireikus ženklinamos eismo juostos, kuria vyksta tik lengvųjų automobilių eismas ir yra atitinkami eismo apribojimai, plotis gali būti sumažintas iki 2,75 m.
6.8. Tačiau iš administracinio nusižengimo medžiagoje esančios eismo įvyko schemos matyti, kad buvo išmatuotas kelio plotis, kuris įvykio vietoje yra 6,10 m. Kelyje galioja kelio ženklas Nr. 503 „Vienpusis eismas“, tai yra buvo galima važiuoti keliu, kur transporto priemonių eismas per visą plotį vyksta viena kryptimi. 2000-10-12 Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 (galiojanti redakcija nuo 2023-01-02 iki 2023-04-30) 2 straipsnio 15 punkte nurodyta, kad ,,Eismo juosta“ – kelių horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais pažymėta arba nepažymėta išilginė važiuojamosios kelio dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, kelias įvykio vietoje nėra pažymėtas horizontaliojo ženklinimo linijomis, tačiau akivaizdu, kad pagal išmatuotą kelio plotį jo pakanka transporto priemonėms važiuoti dviem eilėmis. Teismo nutartyje nurodyta, kad kelio dangos būklė visame jo plotyje yra nevienoda ir nėra galimybės jo išmatuoti, tačiau iš eismo įvykio schemos matyti, jog kelio plotis buvo išmatuotas, jo plotis yra būtent 6,10 m, apie jokio kelio nusidėvėjimo būklę nepažymėta, kelio plotis per visą jo plotį nurodytas vientisas. Apie tai pareigūnas D. M. patvirtino ir teismo posėdyje, nurodydamas, kad kelio plotis yra būtent 6,10 m ir nebuvo kintamas.
6.9. A. B. pažymi, kad jokių ženklų prieš kelio ruožą, kuriame įvyko eismo įvykis, nurodančių prastą kelio būklę, nėra. Be to, anksčiau paminėtose įstatymų nuostatose nėra nurodoma, kad vienpusio eismo kelyje galima važiuoti tik viena eismo juosta. Juolab, kad pravažiavus „Orlen“ degalinę, Šilutės pl. (už keliasdešimt metrų) prasideda kelio žymėjimas, numatytas KET 3 priedo 1.5 punkte, –„Siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus, skiria priešingų krypčių transporto srautus ir žymi eismo juostų ribas. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių.“, nors kelio plotis nesikeičia ir toliau važiuojama vienpusio eismo kelyje. Jokių papildomų kelio ženklų nėra.
6.10. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015-11-04 sprendime administracinėje byloje Nr. eI-2526-394/2015 pažymėjo, kad: „<...> vairuotojas, pats nusistatydamas eismo juostą, negali pažeisti Kelių eismo taisyklių, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų, kur nurodyta, jog eismo juosta – kelių horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais pažymėta arba nepažymėta išilginė važiuojamosios kelio dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 13 p.). <...> pareiškėjas, važiuodamas vienos krypties dviejų juostų <...> gatve, prieš sankryžą <...> pasuko dešiniau – į pirmąją eismo juostą ir iš jos pradėjo sukimo manevrą į kairę <...>. Nors minimoje <...> gatvės atkarpoje eismo juostos nėra pažymėtos horizontaliojo ženklinimo linijomis ar kelio ženklais, tačiau teismas atmeta pareiškėjo argumentą, jog tokiu atveju eismo juostas gali nusistatyti pats vairuotojas, ką, anot pareiškėjo, jis padarė.“ Minėtame sprendime konstatuota, kad tokiais veiksmais vairuotojas: „<...> nesilaikė Kelių eismo taisyklių 106 punkto – prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto <...>.“
6.11. A. B. pažymi, kad jos veiksmai ir galbūt padaryti KET pažeidimai, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, negali būti vertinami kaip priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio kilimu, nes M. D. laikantis KET reikalavimų ir posūkio manevrą atliekant tinkamai, įvykis nebūtų įvykęs. Be to, ji negalėjo tikėtis ir nuspėti kitos vairuotojos manevro, nes akivaizdu, kad jis buvo staigus, atliktas iš anksto nesiruošiant (nepersirikiavus arčiau kairiojo krašto), kad galėtų tinkamai įvažiuoti į lėtėjimo juostą ir nepažeistų KET. Be to, A. B. pažymi, kad ji nevažiavo „Renault“ automobiliui iš galo, kuris važiavo dešine kelio juosta, o važiavo kairėje eismo juostoje. „Renaut“ automobiliui iš galo važiavo liudytojas D. A.. Šias aplinkybes patvirtino ir įvykio liudytojas. Todėl dėl saugaus atstumo ir greičio nesilaikymo KET 126, 128 ir 127 punktų, A. B. teigimu, ji nepažeidė, nes važiavo arčiau kairiojo krašto paskui kitą automobilį (kuris eismo įvykyje nedalyvavo), laikydamasi saugaus greičio ir atstumo. Atsižvelgiant į tai, policijos atsiliepime į jos, A. B., Klaipėdos apylinkės teismui pateiktą skundą nurodytos aplinkybės yra neteisingos ir nebuvo ištirtos, o būtent šiomis aplinkybėmis teismas ir vadovavosi.
6.12. Pagal nustatytas aplinkybes ir galiojančias imperatyviąsias teisės normas (šiuo atveju numatytas KET ir SEAKĮ), manytina, kad esminė aplinkybė, buvusi priežastiniu ryšiu susijusi su eismo įvykio kilimu – automobilio „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos padarytas KET pažeidimas, numatytas KET 106 punkte, kuriame nurodyta, kad: ,,Prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimą pakeisti.“ Šiuo konkrečiu atveju automobilio „Renault“ vairuotoja, kaip matyti iš pateiktų duomenų, norėdama įsukti į degalinės teritoriją, nepersirikiavo arčiau kairiojo kelio krašto ir posūkio manevrą atliko iš dešiniojo kelio krašto, dėl to buvo užkirstas kelias gretimoje eismo juostoje važiavusiam jos, A. B., vairuotam automobiliui „Volvo“. Taip pat KET 111 punkte yra numatyta: ,,Jeigu yra lėtėjimo juosta, ketinantis sukti vairuotojas privalo iš anksto persirikiuoti į šią juostą ir lėtinti greitį tik joje“, o, kaip matyti iš kelio ženklinimo įvykio vietoje, ties įvažiavimu į degalinę yra lėtėjimo juosta, kuri pažymėta plačia brūkšnine linija (KET 3 priedo 1.8 punktas), į kurią būtina persirikiuoti prieš įvažiuojant į degalinę.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
2. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. B. nesutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog būtent jos veiksmai ir galbūt padaryti KET pažeidimai buvo priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas jos automobilis, kilimu, apeliaciniame skunde pažymėdama, kad toks sprendimas priimtas įvertinus tik jos galbūt padarytus KET pažeidimus, kuriuos nustatė Institucija, tačiau visiškai nevertinant tos pačios Institucijos nustatytų automobilį „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusios M. D. padarytų KET pažeidimų, nors būtent pastarajai buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl kaltinimo tuo, kad ji, vairuodama, nesiėmė visų atsargumo priemonių, keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, sukdama į kairę sudarė kliūtį tiesiai važiuojančiam „Volvo“ automobiliui, todėl ji, A. B., turėjo staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį bei nuvažiavo nuo kelio, taip pat neatsižvelgus į eismo įvykio liudytojų parodymus, jog būtent automobilio „Renault“ vairuotojos veiksmai nulėmė eismo įvykį, nes staiga iš dešinio kelio krašto bandė atlikti staigų posūkio manevrą į kairę (ketino sukti į degalinę „Orlen“) ir taip užkirto kelią jos, A. B., vairuotam „Volvo“ automobiliui, dėl to ji, bandydama išvengti susidūrimo su automobiliu, nuvažiavo nuo kelio. Abu liudytojai patvirtino, jog ji neturėjo jokios galimybės sustabdyti automobilio ir taip išvengti susidūrimo, nes nekeičiant važiavimo krypties transporto priemonės būtų susidūrusios. Pasak apeliantės, jos veiksmai ir galbūt padaryti KET pažeidimai negali būti vertinami kaip priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio kilimu, nes ji važiavo kairėje (antroje) eismo juostoje ir negalėjo tikėtis, kad pirma eismo juosta važiavęs „Renault“ automobilis, nepersirikiavęs arčiau kairiojo krašto, staiga atliks posūkio į kairę manevrą ir sudarys kliūtį jos vairuojamam automobiliui.
4. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančius duomenis konstatuoja, kad Institucija, nutraukdama administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK (duomenys neskelbtini) M. D. dėl kaltinimo tuo, kad ji 2022-08-13, apie 11.00 val., ties Šilutės pl. 94, Klaipėdoje (ties degaline „Orlen“), vairuodama automobilį „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų atsargumo priemonių, keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, sukdama į kairę sudarė kliūtį tiesiai važiuojančiam automobiliui „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. B., dėl to ši turėjo staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį bei nuvažiavo nuo kelio bei apgadino savo vairuojamą automobilį, šio savo sprendimo nepagrindė visapusišku ir objektyvių eismo įvykio aplinkybių išnagrinėjimu, iš esmės buvo apsiribota tik „Volvo“ automobilį vairavusios A. B. veiksmų vertinimu, visiškai neanalizuojant ir nevertinant automobilį „Renault“ vairavusios M. D. galimai padarytų KET pažeidimų ir jų galimo ryšio su eismo įvykio kilimu, bei eismo įvykio liudytojų parodymų. Klaipėdos apylinkės teismas, nagrinėdamas A. B. skundą dėl Institucijos 2022-09-13 nutarimo, skundo išsamiai neišnagrinėjo, byloje esančių prieštaravimų nepašalino, savo išvadų, kodėl iš esmės pritaria skundžiamo Institucijos nutarimo motyvams, visapusišku ir objektyvių eismo įvykio aplinkybių išnagrinėjimu nepagrindė, visiškai nepasisakė dėl skunde minimų Institucijos nustatytų automobilio „Renault“ vairuotojos M. D. galimai padarytų KET pažeidimų ir galimos jų įtakos eismo įvykio kilimui bei tiesiogiai eismo įvykį mačiusio liudytojo D. A. parodymų.
5. Kaip matyti iš skundžiamo Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK 2022-09-13 nutarimo, Institucija, tirdama eismo įvykio, įvykusio 2022-08-13, apie 11 val., ties Šilutės pl. 94, Klaipėdoje (ties degalinę „Orlen“) aplinkybes ir priimdama sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną M. D. dėl kaltinimo tuo, kad vairuodama automobilį „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ji nesiėmė visų atsargumo priemonių, keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, sukdama į kairę sudarė kliūtį tiesiai važiuojančiam automobiliui, dėl to A. B., vairuodama automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį bei nuvažiavo nuo kelio ir apgadino savo vairuojamą automobilį, nustatė, kad buvo važiuojama keliu, kur transporto priemonių eismas per visą plotį vyksta viena kryptimi, minėtame kelyje jokių kelio ženklų ar ženklinimo, nurodančių, kad eismas vysta keliomis juostomis, įrengta nėra, todėl Institucija padarė išvadą, kad minėtame kelyje vairuotojai privalo važiuoti viena eile ir laikytis KET 119 punkte numatyto reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Tikslinant eismo įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad A. B. važiavo ne dešiniu važiuojamosios dalies kraštu, o kairiau (ši aplinkybė byloje nėra ginčijama), nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio, todėl šiam sukant į degalinę, t. y. atsiradus kliūčiai, nestabdė vairuojamo automobilio, o bandydama išvengti susidūrimo manevravo, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, todėl, Institucijos vertinimu, būtent jos pačios veiksmai buvo priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio kilimu.
6. Tačiau, kaip matyti iš byloje Institucijos pateiktos eismo įvyko schemos (b. l. 19), kelio plotis įvykio vietoje yra 6,10 m. Ir nors šiame vienpusio eismo kelyje jokių kelio ženklų ar ženklinimo, nurodančių, kad eismas vysta keliomis juostomis, nėra, tačiau, kaip matyti iš pačios Institucijos netrukus po eismo įvykio darytų fotonuotraukų, įrašytų CD diske (b. l. 6), minėtame kelyje transporto priemonės važiuoja dviem eilėmis. Tai apklausiamas teisme patvirtino ir policijos pareigūnas D. M., nurodydamas, kad tame vienpusio eismo kelyje visi važiuoja „per dvi juostas“, nors tokio kelio ženklinimo nėra. Šis pareigūnas taip pat nurodė, kad jis nubraižė eismo įvykio schemą ir patvirtino joje nurodytus kelio išmatavimus, nurodydamas, kad jie atlikti tiksliai (2023-02-22 teismo posėdžio protokolo garso įrašas).
7. Kaip matyti iš A. B. rašytinio 2022-08-13 paaiškinimo Institucijai (b. l. 17), jame, be kita ko, nurodyta: „Važiuojant Šilutės plentu eismas vyko dvejomis juostomis ir artėjant ties degalinės įvažiavimu iš dešinės juostos be posūkio signalo staiga suko tamsios spalvos mikroautobusiukas. Aš važiavau kaire juosta <...> pamačiusi, kad staiga į mano važiuojamą kelio juostą įvažiavo mikroautobusiukas, aš bandžiau išvengti ir greit stabdžiau, bei traukiausi į kairę pusę, bet priekyje buvo bortelis ir į jį atsitrenkiau, po ko mane nubloškė į dešinę kelio juostą bei griovį. <...> Man sustojus prie manęs priėjo du vaikinukai, kurie man paaiškino, kad jie viską matė. Bei patvirtino, kad mikroautobusiukas, važiavęs kaire juosta, staigiai suko į degalinę kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją. Po įvykio prie mūsų priėjo užsienietė ir paklausė, ar man viskas gerai, daugiau su ja nebendravau.“ Tokias A. B. nurodytas įvykio aplinkybes patvirtino ir tiesiogiai įvykį matęs D. A., savo rašytiniame paaiškinime nurodydamas: „Važiavau iš paskos ir mačiau, kaip iš antros juostos bandė įsukti į degalinę, taip sukeldamas eismo įvykį, nes užspaudė automobilį, važiavusį pirmoje juostoje ir <...> jis nebeturėjo kur dingti, tai teko važiuoti tiesiai į bordiūrus, paprasčiausiai autobusiukas užspaudė Volvo.“ (b. l. 18). Apklausiamas teisme šis liudytojas patvirtino savo rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes, nurodydamas, kad vienpusio eismo kelyje važiavo iš galo autobusiukui ir matė, kaip šis suko iš antros juostos į kairę ir nustūmė kairėje kelio juostoje važiavusį automobilį, kuris, autobusiukui sukant į degalinę, bandė trauktis toliau į kelkraštį, tačiau nebebuvo kur dingti (2023-02-22 teismo posėdžio protokolo garso įrašas).
8. Kaip matyti iš Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK tyrėjos I. G. 2022-08-13 tarnybinio pranešimo, jame, be kita ko, nurodyta: „Atvykus nurodytu adresu apie 11 val. 53 min. <...> A. B. <...> paaiškino, kad jai vairuojant automobilį Volvo v/n (duomenys neskelbtini) antra eismo juosta, šalia pirma eismo juosta važiavo automobilis Renault v/n (duomenys neskelbtini), ko pasekoje staiga pradėjo sukti į kairę ir stabdyti, norėjo sukti į degalinės teritoriją, bandydama išvengti smūgio A. B. vairą susuko į kairę pusę, atsitrenkė į bortelį, ko pasekoje nuo bortelio nuvažiavo į dešinį kelkraštį. <...> Nustatyta, kad automobilį Renaul v/n (duomenys neskelbtini) vairavo M. D. <...>, gyv. Vokietija <...>, kuri paaiškino, kad važiavo viduryje kelio ir įjungė kairįjį posūkio signalą, norėdama sukti į degalinę, pradėjo lėtai sukti, ir ko pasekoje Volvo dideliu greičiu ją per lėtėjimo juostą iš kairės apvažiavo, slydo, atsitrenkė į bortelį ir nuvažiavo į griovį, nurodė, kad su eismo įvykio aplinkybėmis nesutinka. Eismo įvykį matė D. A. <...>, gautas paaiškinimas, taip pat matė įvykį E. K. <...>“ (b. l. 15). Iš esmės analogiškai nurodyta ir vyresniosios tyrėjos A. K. 2022-09-12 tarnybiniame pranešime (b. l. 13–14), jame papildomai nurodant eismo įvykio mačiusio liudytojo D. A. paaiškinimus, jog: „<...> važiavo iš paskos minėtiems automobiliams ir matė, kaip iš antros juostos bandė įsukti į degalinę, užspaudė automobilį, važiavusį pirmoje juostoje, šis nebeturėjo kur trauktis ir užvažiavo ant šaligatvio.“
Žemesnės instancijos teismas
9. Apklausiamas teisme liudytojas E. K. nurodė, kad važiuojant Šilutės plentu matė, jog kairėje eismo juostoje važiavo „Volvo“ automobilis, o dešine kelio puse važiavęs juodos spalvos autobusiukas suko į kairę juostą į degalinę ir sutrukdė pravažiuoti „Volvo“ automobiliui, todėl šis, siekdamas išvengti incidento, suko į degalinės keliuką ir važiavo per bordiūrą. Atsakydamas į teisėjos klausimus nurodė, kad autobusiukas iš antros juostos suko į kairę (į pirmą juostą) į degalinę, sukimo metu atstumas buvo „kaip per vieną automobilį“, sustabdyti „Volvo“ automobiliui nebuvo galimybės. Atsakydamas į Institucijos atstovės klausimus taip pat patvirtino, kad važiuojant link degalinės „Volvo“ automobilis važiavo kaire kelio puse, o autobusiukas – dešine kelio puse ir per visą kelią suko iš dešinės į degalinę, sutrukdydamas „Volvo“ automobiliui tiesiai važiuoti ir priversdamas jį staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį, dėl to įvyko eismo įvykis (2023-02-22 teismo posėdžio protokolo garso įrašas).
10. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų D. A. ir E. K., kurių suinteresuotumas nagrinėjamoje byloje nenustatytas, teisme duoti parodymai, kurie, kaip matyti, visiškai sutampa su A. B. nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, nebuvo įvertinti, t. y. dėl šių liudytojų parodymų teismas visiškai nepasisakė, nors, jų teigimu, eismo įvykis įvyko būtent dėl to, kad autobusiukas iš dešinės kelio juostos sukdamas į kairėje pusėje esančią degalinę, sudarė kliūtį kairėjo kelio pusėje važiavusiam „Volvo“ automobiliui, kuris, siekdamas išvengti susidūrimo, sukdamas kairiau užvažiavo ant bordiūro ir buvo nublokštas į kelkraštį. Teismas šių liudytojų nurodytų eismo įvykio aplinkybių prieštaravimų Institucijos nutarimo išvadoms, kaip pagrįstai akcentuoja apeliantė, nepašalino ir visiškai nepasisakė dėl pačios Institucijos nustatytų automobilio „Renault“ vairuotojos M. D. galimai padarytų KET pažeidimų ir galimos jų įtakos eismo įvykio kilimui, o vertino iš esmės tik Institucijos nustatytus automobilio „Volvo“ vairuotojos A. B. galbūt padarytus KET pažeidimus, nors, pagal teismų praktiką, teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę eismo įvykio kilimui ir padarinių atsiradimui. Tačiau tai nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nenustatęs, neištyręs ir neįvertinęs visų bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, susijusių su abiejų eismo įvykio dalyvių padarytais KET pažeidimais, kuriuos nustatė Institucija, vertinimu, o išvadą, kad priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu ir atsiradusia žala buvo susiję pačios A. B. veiksmai, kaip ir Institucija, padarė įvertinęs tik jos galimai padarytus KET pažeidimus, kuriuos nustatė Institucija, nevertindamas tos pačios Institucijos nustatytų ir automobilio „Renault“ vairuotojos M. D. galimai padarytų KET pažeidimų ir galimos jų įtakos eismo įvykio kilimui.
11. Institucija A. B. ir tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo D. A. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų eismo įvykio aplinkybių taip pat nevertino. Duomenų, ar automobilį „Renault“ vairavusi M. D., kaip nurodyta tyrėjos I. G. 2022-08-13 tarnybiniame pranešime, gyvenanti Vokietijoje, buvo oficialiai apklausta, jei taip, ar apklausa atlikta laikantis įstatymo reikalavimų (nėra duomenų, ar M. D. buvo reikalingas vertėjas, jei taip, neaišku, ar jis buvo pakviestas pareigūnams aiškinantis eismo įvykio aplinkybes ir pan.), byloje nėra. Be to, kaip matyti iš Institucijos pateiktos eismo įvykio schemos, ji eismo įvykio dalyvių – automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris eismo įvykio metu buvo apgadintas, vairavusios A. B. ir automobilį „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusios M. D. nėra pasirašyta. Nors kaip liudytojas teisme apklaustas šią schemą nubraižęs policijos pareigūnas D. M. nurodė, kad ši schema eismo įvykio dalyvių nėra pasirašyta, nes tai nėra privaloma, tačiau, kaip nurodė teisminio bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu A. B., su ja eismo įvykio dalyviai nebuvo supažindinti ir nėra duomenų, kodėl tai nebuvo padaryta. Šių duomenų visumos kontekste akivaizdu, kad Institucija išsamiai ir visapusiškai eismo įvykio aplinkybių neištyrė, neišnaudojo visų galimybių reikšmingoms bylos aplinkybėms išsiaiškinti ir kilusiems prieštaravimams pašalinti, savo išvadas grindė duomenimis, dėl kurių patikimumo kyla pagrįstų abejonių, todėl padarė pernelyg skubotas, išsamiu ir objektyviu įvykio aplinkybių ištyrimu nepagrįstas išvadas.
12. Kaip matyti iš skundžiamo Institucijos nutarimo, nagrinėjamu atveju buvo analizuojami ir vertinami ne abiejų eismo dalyvių (A. B. ir M. D.) veiksmai ir pačios Institucijos nustatyti šių abiejų vairuotojų galimai padaryti KET pažeidimai, o iš esmės tik automobilio „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos A. B. veiksmai ir jos galbūt padaryti KET pažeidimai. Tuo tarpu automobilį „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusios M. D., kuriai buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl kaltinamo tuo, kad 2022-08-13, apie 11.00 val., ties Šilutės pl. 94, Klaipėdoje (ties degaline „Orlen“), vairuodama automobilį „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų atsargumo priemonių, keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, sukdama į kairę sudarė kliūtį tiesiai važiuojančiam automobiliui „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to jo vairuotoja A. B. turėjo staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį bei nuvažiavo nuo kelio, eismo įvykio metu buvo apgadintas jos automobilis, priimant skundžiamą 2022-09-13 nutarimą nutraukti M. D. administracinio nusižengimo teiseną, visiškai nebuvo vertinami, nors, kaip matyti, pati Institucija nustatė, kad ir ši eismo dalyvė galimai pažeidė KET, tačiau visiškai nevertino, ar M. D. veiksmai nebuvo priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio kilimu. Taigi akivaizdu, kad Institucijos sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną automobilio „Renault“ vairuotojai M. D. buvo priimtas visiškai nevertinant pačios Institucijos nustatytų galimai jos padarytų KET pažeidimų ir neanalizuojant, kurio šiuo atveju iš eismo dalyvių nustatyti galimai padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Šiuo aspektu kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad būtinoji padarinių kilimo sąlyga, kurios nustatymo esmė – nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, nustatoma modeliuojant situaciją taip, kad paeiliui eliminuojamas vieno iš eismo dalyvių padarytas taisyklių pažeidimas, paliekant kito dalyvio KET pažeidimą ir sprendžiant, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-578/2011, 2K-228-303/2015, 2K-191-495/2020). Tai reiškia, kad turi būti įvertinta abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmė padarinių atsiradimui, tačiau tai nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta, t. y., kaip minėta, sprendimas nutraukti M. D. administracinio nusižengimo teiseną buvo priimtas nevertinant jos galimai padarytų KET pažeidimų, apsiribojant tik Institucijos nustatytų A. B. galimai padarytų KET pažeidimų vertinimu.
13. Kaip minėta, tai, jog mikroautobusiukas „Renault“ suko į kairėje esančią degalinę ne nuo kairiosios važiuojamosios dalies krašto, o iš dešinės kelio pusės, patvirtino ne tik automobilio „Volvo“ vairuotoja A. B., bet ir tiesiogiai įvykį matę liudytojai D. A. ir E. K., kurių suinteresuotumas nagrinėjamoje byloje nenustatytas, nurodydami, kad autobusiukas iš dešinės kelio juostos sukdamas į kairėje pusėje esančią degalinę, sudarė kliūtį kairėjo kelio pusėje važiavusiam „Volvo“ automobiliui, kuris, siekdamas išvengti susidūrimo, sukdamas kairiau užvažiavo ant bordiūro ir buvo nublokštas į dešinį kelkraštį. KET 106 punktas numato, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimą pakeisti. Kaip minėta, po eismo įvykio buvo nubraižytas eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotas kelio plotis 6,10 m. Todėl neaišku, kodėl A. B. ir minėtų liudytojų parodymai, jog eismo įvykio metu minėtame vienpusio eismo kelyje buvo važiuojama dviem eismo juostomis, kurios šiame kelyje nebuvo sužymėtos, nebuvo vertinami.
14. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad Institucija išsamiai ir visapusiškai eismo įvykio aplinkybių neištyrė, neišnaudojo visų galimybių reikšmingoms bylos aplinkybėms išsiaiškinti ir kilusiems prieštaravimams pašalinti, savo išvadas grindė duomenimis, dėl kurių patikimumo kyla pagrįstų abejonių (kaip minėta, eismo įvykio schema eismo įvykio dalyvių nepasirašyta; nėra duomenų, ar automobilį „Renault“ vairavusi Vokietijoje gyvenanti M. D. buvo oficialiai apklausta, jei taip, ar apklausa atlikta laikantis įstatymo reikalavimų), todėl padarė pernelyg skubotas, išsamiu ir objektyviu įvykio aplinkybių ištyrimu nepagrįstas išvadas. Apylinkės teismas, nagrinėdamas A. B. skundą dėl Institucijos 2022-09-13 nutarimo, savo išvadų, kodėl iš esmės pritaria skundžiamo Institucijos nutarimo motyvams, nepagrindė, kaip jau minėta, visiškai nepasisakė ir nemotyvavo, kodėl nevertina teisme apklaustų eismo įvykio liudytojų parodymų, taip pat ir policijos pareigūno D. M., tyrusio eismo įvykio aplinkybes ir patvirtinusio, kad tame vienpusio eismo kelyje visi važiuoja „per dvi juostas“, nors tokio kelio ženklinimo nėra, parodymų, kurie, kaip pagrįstai pažymi apeliantė, prieštarauja Institucijos nutarimo išvadoms, ir šių prieštaravimų nepašalino, visiškai nepasisakė dėl Institucijos nustatytų automobilio „Renault“ vairuotojos M. D. galimai padarytų KET pažeidimų ir galimos jų įtakos eismo įvykio kilimui, o vertino iš esmės tik Institucijos nustatytus automobilio „Volvo“ vairuotojos A. B. padarytus KET pažeidimus, nors, kaip minėta, yra būtina įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę eismo įvykio kilimui ir padarinių atsiradimui. Taigi tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, susijusių su abiejų eismo įvykio dalyvių galimai padarytais KET pažeidimais, kuriuos nustatė Institucija, vertinimu, o išvadą, kad priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu ir atsiradusia žala buvo susiję pačios A. B. veiksmai, padarė įvertinę tik jos galimai padarytus KET pažeidimus, kuriuos nustatė Institucija, nevertinant tos pačios Institucijos nustatytų ir automobilio „Renault“ vairuotojos M. D. galimai padarytų KET pažeidimų ir galimos įtakos eismo įvykio kilimui.
15. Atsižvelgiant į tai, kas, išdėstyta, Institucijos 2022-09-13 nutarimas ir dėl jo priimta skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2023-03-07 nutartis naikintini, o bylą grąžintina Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. PK papildomam bylos aplinkybių tyrimui. Papildomo tyrimo metu turi būti įvertinti abiejų eismo dalyvių (A. B. ir M. D.) veiksmų atitiktis eismo saugumo reikalavimams ir pagrįstai, remiantis išsamiu visų eismo įvykio aplinkybių ištyrimu, nustatyta, kurio iš eismo dalyvio veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su eismo įvykiu ir jo metu kilusiais padariniais. Tuo tikslu papildomo tyrimo metu svarstytinas klausimas ir dėl eismo įvykio ekspertizės skyrimo, siekiant tiksliau atkurti įvykio mechanizmą ir įvertinti eismo įvykio dalyvių veiksmų atitiktį eismo saugumo reikalavimams, aiškintis, ar surinktos medžiagos pakanka ekspertiniam tyrimui atlikti ir nėra būtinybės jos papildyti, taip pat būtina laikantis nustatytos tvarkos apklausti ir kitą eismo įvykio dalyvę M. D., kuri yra užsienio pilietė, aiškintis, ar eismo įvykio dalyviai patvirtina eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotas aplinkybes. Kadangi aptariamoje situacijoje reikalinga atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą ir papildomas bylos aplinkybes apylinkės teismui būtų sunku nustatyti, byla grąžinama Institucijai (ANK 642 str. 1 d. 4 p.).
16. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančios ANK nuostatos tiesiogiai nenurodo, kokį sprendimą tokioje situacijoje turi priimti apeliacinės instancijos teismas. Pagal ANK 653 straipsnio 1 dalį, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, apygardos teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti; 2) panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 3) panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje; 4) pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir pakeisti paskirtą administracinę nuobaudą; 5) panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą nutarimą.
17. ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą teisę į teisingą ir nešališką teismą, turi būti aiškinama kaip suteikianti teismui teisę priimti ir tokį nutarimą, kuriuo byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba Institucijai iš naujo. Tokios pozicijos laikomasi, atsižvelgus į atskirus teismų precedentus administracinių nusižengimų bylose, taip pat į ANK nuostatas, tam tikrais atvejais leidžiančias administracinių nusižengimų bylų procese teisę aiškinti ir taikyti pagal teisės analogiją, t. y. baudžiamųjų bylų nagrinėjimą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, taip pat įstatymo leidėjo poziciją šiuo konkrečiu klausimu, reglamentuojant kitų bylų nagrinėjimą. Be to, teismų praktikoje pripažįstama ir apeliacinės instancijos teismo teisė grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui ar tyrimo institucijai (Vilniaus apygardos teismo 2018-02-13 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-75-1020/2018, 2019-02-08 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-46-1020/2019 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. kovo 7 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) ir bylą grąžinti šiai Institucijai papildomam bylos aplinkybių tyrimui.
Nutartis neskundžiama.