- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-22
- Bylos Nr.
- 2S-653-464/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Petras Jaržemskis, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Skolininkas
- Žilvino Kalinausko
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko Žilvino Kalinausko atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės Danguolės Štrimaitienės pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
antstolė D. Štrimaitienė 2009-11-16 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su pareiškimu dėl vykdymo išlaidų priteisimo (b.l.1-2), kuriuo prašė priteisti iš skolininko Ž. Kalinausko 464 Lt vykdymo išlaidų, susidariusių Vilniaus apskrities VMI 2009-05-07 nutarimo Nr. 457/2009/I/VIL-502 dėl 300 Lt išieškojimo iš Ž. Kalinausko Vilniaus apskrities VMI naudai vykdymo metu. Vadovaujantis CPK 661 str. 1 d. bei Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos I skyriaus 5 punktu, siūlymas geruoju sumokėti skolą skolininkui nebuvo siunčiamas. 2009-09-14 buvo areštuotos Žilvino Kalinausko sąskaitos, esančios kredito įstaigose AB „Swedbank“ ir AB banke „Snoras“. 2009-10-16 skolininkas antstolės kontorai pristatė įmokos mokėjimo kvitą, patvirtinantį, jog 300 Lt bauda 2009-10-14 buvo sumokėta. 2009-10-16 skolininkui pasirašytinai įteiktas siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas, tačiau vykdomosios išlaidos nustatytu laiku apmokėtos nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009-12-03 nutartimi antstolės D. Štrimaitienės pareiškimą patenkino ir priteisė iš skolininko Ž. Kalinausko 464 Lt vykdymo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad antstolės prašymas priteisti vykdomosios bylos medžiaga patvirtintas išlaidas, patirtas vykdant Vilniaus apskrities VMI nutarimą Nr. 457/2009/I/VIL-502 dėl 300 Lt baudos išieškojimo iš Ž. Kalinausko, yra pagrįstas, ir remdamasis Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 p., kuris nustato, kad skolininkui baudą sumokėjus vykdomąjį dokumentą priėmus vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, priteisė jas iš skolininko (CPK 611 str.).
Šalies argumentai
Skolininkas Ž. Kalinauskas atskiruoju skundu (b.l. 10-11) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-12-03 nutartį; sumažinti antstolės vykdymo išlaidas iki 100 Lt. Teigia, jog antstolė, siekdama maksimalios naudos sau, siūlymo įvykdyti sprendimą – sumokėti baudą, nesiuntė, nors galėjo tai padaryti, kadangi skola buvo sumokėta geranoriškai (Sprendimo vykdymo instrukcijų 51 p.). Tai būtų ženkliai sumažinę vykdymo išlaidas, kurios šiuo atveju viršija skolos dydį. Tvirtina, jog antstolės atliktos užklausos Gyventojų registrų tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, VĮ Registrų centrui, VĮ „Regitra“ nebuvo reikalingos, todėl šios išlaidos nėra pagrįstos. Taip pat nepagrįstai į vykdymo išlaidas įskaičiuotas 251,20 Lt atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumentų įvykdymą, kadangi bauda buvo sumokėta geranoriškai, nepažeidžiant antstolės pasiūlyme numatyto termino. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2009-04-16 buvo atleistas iš darbo UAB „BTS Group“ įmonėje, kuri nesumokėjo jam darbo užmokesčio už 2009 m. sausio-balandžio mėnesius, nes yra nemoki. Šiuo metu esąs bedarbis, vienintelis jo pajamų šaltinis – bedarbio pašalpa, kuri dėl socialinių išmokų sumažinimo nuo 2010-01-01 bus sumažinta beveik 40 proc., o nuo 2010 m. kovo mėnesio pašalpos mokėjimas bus nutrauktas, suėjus šešių mėnesių terminui nuo jo įregistravimo darbo biržoje dienos. Todėl jeigu iki 2010 m. kovo mėnesio jam nepavyktų įsidarbinti, neturėtų net teorinių galimybių sumokėti vykdymo išlaidų. Taip pat nurodo, kad 2009-11-11 jam gimė duktė, kurios išlaikymui yra skiriama dalis jo gaunamos bedarbio pašalpos. Visas šias aplinkybes buvo nurodęs ir 2009-10-21 antstolei adresuotame prašyme dėl vykdymo išlaidų sumažinimo, kuriuo prašė vykdymo išlaidas sumažinti iki 100 Lt, kas atitiktų jo finansines galimybes. Tačiau į jo prašymą antstolė nereagavo, nors Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 p. leidžia antstoliui, atsižvelgusį asmens turtinę padėtį, sumažinti arba iš viso atleisti nuo vykdymo išlaidų sumokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių procesinio teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės ir vykdomosios bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininko tvarką, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl apskųstoji nutartis paliktina nepakeista.
Byloje nėra ginčo dėl to, ar priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis turi gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą. Atskirajame skunde apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu vykdymo išlaidų dydžiu, tvirtindamas, jog teismas nepagrįstai priteisė antstolei siūlymo sumokėti 2.3 p. nurodytas 52,75 Lt užklausų pateikimo išlaidas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 45 p., 3 lentelės 5 p.) bei 3 p. nurodytą 251,20 Lt atlyginimą už vykdymo dokumento įvykdymą (Sprendimo vykdymo instrukcijos 39 p. 1 lentelės 4 p.), savo prašymą antstolei priteistą sumą – 476,60 Lt mažinti 376,6 Lt suma, t.y. iki 100 Lt, grįsdamas tik tuo, kad mokėtina suma susidarė antstolei neišsiuntus raginimo sprendimą įvykdyti geruoju (CPK 655 str.).
Įstatymų leidėjas nustato reikalavimą antstoliui išsiųsti skolininkui raginimą per nustatytą terminą įvykdyti jam tenkančią piniginę prievolę geruoju (CPK 655 str.). Tačiau šią pareigą įstatymų leidėjas antstoliui numato tik tuo atveju, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente įvykdymo terminai nėra nurodyti. Įstatymuose ar vykdomajame dokumente esant nustatytiems įvykdymo terminams, antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto, nesiųsdamas raginimo, pradeda priverstinio vykdymo veiksmus (CPK 661 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje antstolė 2009-09-04 patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus apskrities VMI pateiktą 2009-05-07 nutarimą Nr. 475/2009/I/VIL-502 dėl 1000 Lt baudos išieškojimo iš skolininko Ž. Kalinausko Vilniaus apskrities VMI naudai (vykd. b.l. 3). Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad šis nutarimas priimtas dėl ATPK 173¹¹ str. 1 d. pažeidimo, susijusio su 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 str. pažeidimu, kuris Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-06-26 nutartimi buvo pakeistas, sumažinant 2009-05-07 nutarimu paskirtą baudą iki 300 Lt (vykd. b.l. 1).
Vykdomojo dokumento pateikimo tvarkai administracinės teisės pažeidimo bylose reglamentuoti skirta speciali teisės norma – ATPK 314 str., kuri nustato, kad tuo atveju, jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso nustatytą terminą, nutarimą skirti baudą priėmęs organas (pareigūnas) šį nutarimą siunčia antstoliui vykdyti (2007-12-13 įstatymo Nr. X-1365 redakcija). Kaip matyti, Vilniaus apskrities VMI 2009-05-07 nutarimą dėl 300 Lt baudos iš skolininko Ž.Kalinausko išieškojimo vykdyti pateikė 2009-09-04. ATPK 313 str. 1 d. nustatytas keturiasdešimties dienų terminas baudai sumokėti nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-06-26 nutartis įsiteisėjo 2009-07-08 (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-06-26 nutartis ATP b. Nr. II-911-437/2009). Atskirajame skunde ir pats apeliantas pripažįsta, kad apie teismo priimtą nutartį, kuriuo buvo patenkintas jo prašymas ir mokėtinos baudos dydis sumažintas iki 300 Lt, jam buvo žinoma.
Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog antstolė, 2009-09-04 priėmusi vykdyti Vilniaus apskrities VMI pateiktą 2009-05-07 nutarimą dėl baudos už administracinės teisės pažeidimą išieškojimo, papildomai raginti skolininką gera valia sumokėti baudą neprivalėjo, nes tokios pareigos antstoliui nenumato įstatymas. Todėl apelianto atskirajame skunde nurodytas argumentas, jog skolą jis sumokėjo geranoriškai, iš esmės yra nepagrįstas, tokį faktą konstatuoti leistų tik baudos sumokėjimas iki išieškotojui kreipiantis dėl priverstinio nutarimo vykdymo į antstolį. Nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad 300 Lt į Vilniaus apskrities VMI sąskaitą skolininkas sumokėjo jau prasidėjus priverstinio išieškojimo veiksmams ir 2009-09-14 patvarkymais areštavus skolininko banko sąskaitose esančias pinigines lėšas skolos ir vykdymo išlaidų sumai (vykd. b.l. 10, 11, 29, 30). Toks skolos sumokėjimas nelaikytinas savanorišku, todėl pradėjusi vykdymo procesą antstolė neabejotinai turi subjektinę teisę reikalauti priteisti vykdymo išlaidas (CPK 610 str., 611 str.), kurias sudaro bendrosios vykdymo išlaidos, išlaidos susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (CPK 583 str. 1 d.). Remiantis vykdomosios bylos medžiaga, 2009-09-24 skolininkas pasirašytinai buvo informuotas apie jo pareigą sumokėti ne tik skolą, bet ir vykdymo išlaidas (vykd. b.l. 27), tačiau iki šiol šių išlaidų jis nesumokėjo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi vykdomosios bylos medžiagą, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje nustatydamas atlyginimo dydį antstolei, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuotos praktikos dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą po to, kai skolininkas įvykdė sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, ir dėl jo dydžio nustatymo, kuri taikoma taip pat ir tuo atveju, kai raginimas skolininkui nesiunčiamas (CPK 661 str. 1 d.), kaip kad šiuo konkrečiu atveju, antstolei vykdant Vilniaus apskrities VMI 2009-05-07 nutarimą Nr. 475/2009/I/VIL-502 dėl 300 Lt baudos išieškojimo iš skolininko Ž. Kalinausko (Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-05 nutartis c.b. Nr. 3K-7-1/2007; 2007-02-05 nutartis c.b. Nr. 3K-7-5/2007; 2008-05-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-255/2008). Todėl nekartodama skundžiamos nutarties motyvų, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog antstolė D.Štrimaitienė gali reikalauti priteisti patirtas ir skolininko neapmokėtas vykdymo išlaidas (CPK 610 str.), tame tarpe ir atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą, paskaičiuotas vadovaujantis vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarką, vykdymo išlaidų dydį, jų apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką reglamentuojančia Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija (su vėlesniais pakeitimais).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio (atskirojo) skundo ribas apsprendžia faktinis ir teisinis apeliacinio (atskirojo) skundo pagrindas (CPK 320 str.), teisėjų kolegija pasisako tik dėl apelianto ginčijamų antstolei mokėtinų vykdymo išlaidų sumų, kurias pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 p. 2 ir 3 p.p. sudaro vykdymo išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu – užklausų pateikimo išlaidos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 45 p., 3 lentelės 5 p.) bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumentų įvykdymą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 39 p.). Sprendimų vykdymo instrukcijos 39 p. nustatyta, kad Instrukcijos 1 lentelėje nurodyto atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į šioje lentelėje nurodytas išieškotinas ir išieškotas sumas arba išieškotojui perduoto neparduoto skolininko turto vertę, nurodytą turto perdavimo akte, procentus bei minimalų antstolio atlyginimo dydį. Sprendimų vykdymo instrukcijos 38 p. 1 lentelės 4 eilutėje nustatyta, kad išieškotinai sumai esant nuo 200 Lt iki 1000 Lt, antstoliui priklauso 200 Lt dydžio atlyginimas, kuris remiantis Instrukcijos 32 p. yra indeksuojamas, atsižvelgiant į ketvirčio vartojimo kainų indeksą. Kaip minėta, bendra apelianto įsiskolinimo suma yra 300 Lt, nuo kurios pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 38 p. atlyginimas antstoliui yra fiksuotas – 200 Lt. Jį indeksavus CPK 82 str. bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 32 p. nustatyta tvarka, atlyginimas antstoliui sudaro 251,20 Lt. Neįvykdžius sprendimo (šiuo atveju nutarimo) per įstatyme nustatytą terminą, skolininkas taip pat apmoka papildomas išlaidas, susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, apskaičiuojamas pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 45 p. Šiuo atveju tokių išlaidų priskaičiuota 42 Lt už 14 užklausų VSDFV, VMI, kredito įstaigoms, VĮ Registrų centrui, Gyventojų registrui, VĮ Regitra (3 Lt x 14 Lt) (vykd. b.l. 4-9). Šios išlaidos taip pat indeksuotinos (CPK 82 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos 32 p.). Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto tvirtinimu, jog minėtos užklausos nebuvo reikalingos. CPK 634 str. 2 d. įtvirtina antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą (CPK 651 str.), antstolis, siekdamas kuo operatyviau ir mažesnėmis sąnaudomis (nevykstant į skolininko gyvenamąją ar buveinės vietą, kitas institucijas ir pan.) nustatyti aplinkybes, susijusias su vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi, privalo pateikti užklausas visoms reikšminga informacija galinčioms disponuoti institucijoms (įstaigoms), kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas.
Nurodytais motyvais teisėjų kolegija atskirojo skundo argumentus, susijusius su neteisingai apskaičiuotu vykdymo išlaidų dydžiu, taip pat ir apelianto prašymą sumažinti vykdymo išlaidas iki 100 Lt, atmeta kaip teisiškai nepagrįstus. Kadangi vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos ir tuomet, kai šis pats įvykdo vykdomajame dokumente nustatytą jam pareigą, tačiau jau pasibaigus terminui gera valia sumokėti skolą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 p.), teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog tokiu atveju mažinti galima tik antstolio atlyginimą, bet ir šis neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytą minimalų šio atlyginimo dydį, nebent būtų nustatytos force majeure aplinkybės (CPK 4 str.). Apeliantas tokių aplinkybių nenurodė ir jas pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str..) nepateikė. Priešingai, iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad apelianto deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniuje, Raugyklos g. 19-17 (vykd. b.l. 9), jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir butas Vilniuje, Saulės g. 18-3, kas sudaro prielaidas išvadai, jog ir be nurodytos bedarbio pašalpos apeliantas turi galimybę gauti kitų pajamų. Dėl to vertinti apelianto materialinę padėtį kaip itin sunkią taip pat nėra prielaidų.
Nepagrįstu teisėjų kolegija pripažįsta ir apelianto teiginį, kad antstolė nereagavo į 2009-10-21 jai adresuotą prašymą dėl vykdymo išlaidų sumažinimo. Iš vykdomosios bylos matyti, jog antstolė, atsižvelgdama į apelianto prašyme įvardintas aplinkybes, išaiškino apeliantui, kad 2009-10-16 pasiūlyme nurodytų vykdymo išlaidų mokėjimą galima išdėstyti (vykd. b.l. 38). Apeliantas šiuo antstolės pasiūlymu nepasinaudojo, kas dar kartą patvirtina, kad jo materialinė padėtis iš tiesų nėra tokia bloga, kad būtų neabejotinas pagrindas sumažinti minimalų nustatytą atlyginimą antstolei.
Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 8,40 Lt (b.l. 20) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš Žilvino Kalinausko 8 (aštuonis) litus ir 50 centų pašto išlaidų valstybės naudai.