- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-23
- Bylos Nr.
- 2S-1206-773/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22355-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Atsakovas
- R. L.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vandeima“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. L. įmonės, atstovaujamos advokatės K. R., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vandeima“ ieškinį atsakovei R. L. įmonei dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Vandeima“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės R. L. įmonės 20 000 Eur skolos, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė R. L. įmonė su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriame prašė patvirtinti UAB „Vandeima“ ir R. L. įmonės sudarytą 62400/69000 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Vandeima“ nupirko iš R. L. įmonės 62400/69000 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 20 000 Eur. Atsakovė R. L. įmonė taip pat prašė ją atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nes šiuo metu dėl ieškovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra areštuotas atsakovei priklausantis turtas ir sutrikdyta įmonės veikla.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi nustatė atsakovei R. L. įmonei terminą priešieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį.
Šalies argumentai
Teismas konstatavo, kad atsakovė R. L. įmonė nepateikė duomenų, jog neturi galimybių sumokėti žyminį mokestį. Teismas nustatė, kad atsakovė R. L. įmonė atskirajame skunde dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarties nurodė, jog verčiasi prekyba automobiliais, įmonės turtas 2016 metų trečią ketvirtį sudarė 221 064 Eur, įsipareigojimai 59 128 Eur, iš kurių 58 170 Eur yra ilgalaikis įsiskolinimas hipotekos kreditoriui, įmonė pradelstų įsipareigojimų neturi. Pažymėjo, kad skolininkės R. L. įmonės vardu yra registruotos 6 transporto priemonės, kurių vertė 30 000 Eur, balanse nurodytos ir kitos transporto priemonės, kurių vertė 110 800 Eur. Teismas padarė išvadą, kad įmonė turi turto, kurio vertė daug didesnė negu ieškinio suma, veikla pelninga. Teismas pažymėjo, kad atsakovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi yra panaikintos.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė R. L. įmonė, atstovaujama advokatės K. R., (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio tenkinti. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovė R. L. įmonė turi laikinų finansinių sunkumų dėl kurių šiuo metu negali sumokėti žyminio mokesčio. Nurodė, kad ieškovės UAB „Vandeima“ reikalavimu Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi areštavo skolininkei R. L. įmonei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą pareikšto reikalavimo sumai – 20 150 Eur. Minėta nutartis buvo panaikinta tik 2017 m. vasario 14 d. Be to, atsakovės atžvilgiu ir kitoje civilinėje byloje Nr. 2-3099-918/2017 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo panaikintos tik 2017 m. vasario 15 d. Pažymėjo, kad per laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio mėnesio iki 2017 m. vasario mėnesio vidurio atsakovės veikla buvo suvaržyta – areštuotos jos lėšos sąskaitose, visos transporto priemonės, dėl ko atsakovė negalėjo nei įsigyti, nei parduoti jai priklausančių transporto priemonių, atsakovės gaunamos pajamos yra tik iš automobilių. Atsakovės teigimu, šiuo metu ji negali greitai parduoti jai priklausančių transporto priemonių. Pažymėjo, kad atsakovės R. L. įmonės sumokėta žyminio mokesčio dalis yra proporcinga jos turtinei padėčiai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Vandeima“ prašo atsakovės R. L. įmonės atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovė R. L. įmonė atskirajame skunde dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarties nurodė, jog įmonės turtas 2016 metų trečią ketvirtį sudarė 221 064 Eur, įsipareigojimai 59 128 Eur, iš kurių 58 170 Eur yra ilgalaikis įsiskolinimas hipotekos kreditoriui, įmonės vardu yra registruotos 6 transporto priemonės, kurių vertė 30 000 Eur, balanse nurodytos ir kitos transporto priemonės, kurių vertė 110 800 Eur. Pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-530-773/2017 ir 2017 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-549-221/2017 konstatavo, kad atsakovės R. L. įmonės finansinė padėtis yra gera. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės prašymu buvo areštuotas ne visas atsakovės turtas, o tik ieškinio reikalavimo sumai 20 500 Eur, šią aplinkybę patvirtina pateikiami turto arešto akto registro išrašai. Nurodė, kad liko neareštuotos 12 atsakovei priklausančių transporto priemonių, todėl ji galėjo jomis disponuoti ir gauti pajamas, taip pat nebuvo areštuotos atsakovės piniginės lėšos. Atsakovė R. L. įmonė nepateikė jokių įrodymų, kad šiuo metu neturi pakankamai piniginių lėšų sumokėti žyminį mokestį. Be to, atsakovė nurodė, kad turi tik laikinų finansinių sunkumų, todėl ji turėtų prašyti ne atleisti, o atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas atleisti ją nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo elementų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Įstatymo leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas taiko atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, jei nustato, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam. Be to, svarbu įvertinti sumokėtos bei mokėtinos žyminio mokesčio dalies, nuo kurios prašoma atleisti proporcingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-750-180/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-725-178/2017 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė R. L. įmonė prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio dalies už priešieškinį mokėjimo grindė tuo, jog dėl ieškovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra areštuotas atsakovei priklausantis turtas, sutrikdyta įmonės veikla. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2017 m. vasario 23 d. nutartimi atsakovės prašymo netenkino, pažymėdamas, kad atsakovės turtui nėra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ji turi turto, kurio vertė daug didesnė negu ieškinio suma, veikla pelninga. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad nors jos atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra panaikintos, tačiau kol jos galiojo atsakovė negalėjo vykdyti veiklos.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė R. L. įmonė prašydama atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tokio prašymo pagrįstumą (CPK 178 straipsnis). Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi areštavo atsakovei R. L. įmonei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą pareikšto reikalavimo – 20 150 Eur sumai. Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-28214-918/2016 tenkino skolininkės R. L. įmonės atskirąjį skundą, panaikino Kauno apylinkės 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį, kuria skolininkės atžvilgiu 10 000 Eur sumai buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 15 d. nutartimi paliko Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį nepakeistą (CPK straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad atsakovės turtui nuo 2016 m. lapkričio 3 d. iki 2017 m. vasario 15 d. buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (arešto mastas 30 150 Eur) nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog šiuo metu atsakovė neturi finansinių galimybių sumokėti 600 Eur dydžio žyminį mokestį.
Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė R. L. įmonė 2016 m. lapkričio 23 d. atskirajame skunde nurodė, kad jos veikla pelninga, įmonė vykdo finansines operacijas, turimo turto vertė didelė – 221 064 Eur, įsipareigojimai 59 128 Eur (b. l. 9–12). Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartyje konstatavo, kad skolininkė R. L. įmonė yra moki, jos turimas turtas (vien nuosavybės teise valdomų transporto priemonių vertė sudaro 25 376 Eur) viršija kreditorės reikalavimo sumą (20 000 Eur, b. l. 59–64). Iš byloje esančių turto arešto aktų matyti, kad areštuotos buvo tik atsakovei priklausančios transporto priemonės (b. l. 44–52). Iš byloje atsakovės pateikto 2016 m. rugsėjo 30 d. balanso matyti, kad įmonė turėjo 23 822 Eur piniginių lėšų, kurios nebuvo areštuotos (b. l. 13). Atsakovei byloje nepateikus rašytinių įrodymų, kurie paneigtų pačios atsakovės 2016 m. rugsėjo 30 d. balanse nurodytus duomenis apie turimą didelės vertės turtą (221 064 Eur), laikytina, kad atsakovės finansinė padėtis leidžia jai sumokėti palyginus su apskaitytu turtu nedidelį 600 Eur žyminį mokestį ir tai negali būti laikoma per sunki našta atsakovei. Tai, kad siekiant įvykdyti įstatyme įtvirtintas pareigas – sumokėti žyminį mokestį, gali reikėti parduoti įmonės turto dalį, nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, juo labiau, kad civilinis procesas trunka pakankamai ilgą laiką, per kurį galima sumokėti žyminį mokestį. Pažymėtina, kad atsakovė R. L. įmonė yra sumokėjusi tik 20 Eur žyminio mokesčio, t. y. vos 3,33 procento nuo visos mokėtino žyminio mokesčio sumos. Patenkinus jos prašymą, tai iš esmės reikštų atleidimą nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo ir neatitiktų žyminio mokesčio institutu siekiamų tikslų (CPK 83 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Įvertinant tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį yra pasibaigęs, todėl atsakovei R. L. įmonei nustatomas naujas terminas, t. y. iki 2017 m. birželio 5 d. (įskaitytinai) sumokėti 580 Eur žyminį mokestį ir pateikti įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą pirmosios instancijos teismui.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovei R. L. įmonei, kodas (duomenys neskelbtini), terminą iki 2017 m. birželio 5 d. (įskaitytinai) sumokėti 580 Eur žyminį mokestį ir pateikti įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą pirmosios instancijos teismui.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.