- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-14
- Bylos Nr.
- 2S-530-773/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22355-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Atsakovas
- R. L.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vandeima“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. L. įmonės, atstovaujamos advokatės K. R., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vandeima“ ieškinį atsakovei R. L. įmonei dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Kreditorė UAB „Vandeima“ 2016 m. lapkričio 2 d. pateikė Kauno apylinkės teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš skolininkės R. L. įmonės 20 000 Eur skolos, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 150 Eur žyminio mokesčio. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 3 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti kreditorei UAB „Vandeima“ iš skolininkės R. L. įmonės 20 000 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 150 Eur žyminio mokesčio. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi atmetė kreditorės UAB „Vandeima“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkės R. L. įmonės turtui.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teisme 2016 m. lapkričio 14 d. gautas pakartotinis kreditorės UAB „Vandeima“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo buvo prašoma areštuoti R. L. įmonei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 20 000 Eur sumai, o jo nesant pinigines lėšas, esančias kredito įstaigų sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi yra areštavęs skolininkei priklausantį turtą 10 000 Eur sumai, taip pat skolininkės atžvilgiu yra vykdomos vykdomosios bylos. Be to, R. L., kuri yra R. L. individualios įmonės savininkė, atžvilgiu taip pat yra vykdomos kelios vykdomosios bylos, jos turto atžvilgiu taikomi areštai. Pažymėjo, kad vykdymo procese R. L. nevykdė savo įsipareigojimų kreditoriams, todėl dalis jai priklausančio turto buvo parduota taikant priverstinio skolos išieškojimo procedūras. Kreditorės teigimu, skolininkė gera valia nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams, reikalavimo suma yra didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino, areštavo skolininkei R. L. įmonei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą pareikšto reikalavimo – 20 150 Eur sumai, uždraudė areštuotu turtu ir piniginėmis lėšomis disponuoti, leido skolininkei iš areštuotų piniginių lėšų sumokėti įsiskolinimą kreditoriui, darbo užmokestį skolininkės įmonės darbuotojams bei privalomus mokėjimus į valstybės ir savivaldybės biudžetą.
Teismas sprendė, kad kreditorės UAB „Vandeima“ argumentai dėl skolininkės R. L. įmonės vengimo atsiskaityti ir jos turimų skolinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams sudaro prielaidas skolininkės elgesį laikyti nesąžiningu. Teismo teigimu, gali kilti grėsmė teismo įsakymo įvykdymui, nes siekdama išvengti prievolės įvykdymo, skolininkė gali imtis priemonių nuslėpti jai priklausantį turtą ar pinigines lėšas. Pažymėjo, kad 20 000 Eur reikalavimo suma asmeniui, nevykdančiam prievolės atsiskaityti ir turinčiam pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, laikytina didele ir ši aplinkybė padidina teismo įsakymo neįvykdymo riziką.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu skolininkė R. L. įmonė, atstovaujama advokatės K. R., (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti, leisti nutartį vykdyti skubiai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas dėl to paties kreditoriaus prašymo priėmė dvi skirtingas nutartis, nes 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, o 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi prašymą tenkino. Be to, teismo nutarties rezoliucinė dalis yra neaiški. Teismas nurodė, kad areštuoja tik kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, tačiau kartu uždraudė disponuoti ir lėšomis, nors piniginių lėšų neareštavo.
Teismas nepagrįstai sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti. Nurodė, kad kreditorės savininkas ir vadovas V. S. yra buvęs R. L. dukters G. L. sugyventinis, kuris su skolininkės dukra išsiskyrė konfliktiškai, todėl kreditorė siekia pakenkti skolininkei. Pažymėjo, kad skolininkė turi pakankamai turto ir tik vieną 58 170 Eur ilgalaikį įsiskolinimą hipotekos kreditoriui už įsigytą nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad V. S. taip pat pareiškė ieškinį skolininkei dėl 10 000 Eur skolos priteisimo, tačiau teismas šioje civilinėje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino. Pasak skolininkės, R. L. kaip fizinis asmuo nuo 2005 metų turi kredito sutartį su AB Swedbank, pagal šią sutartį įmokos mokamos laiku. Be to, R. L. įsipareigojimai neturi reikšmės, nes skolininkė yra juridinis asmuo R. L. įmonė, kuri turi pakankamai turto ir neturi pradelstų įsipareigojimų kreditoriams. Nurodė, kad skolininkė R. L. įmonė verčiasi prekyba automobiliais, įmonės turtas 2016 metų trečią ketvirtį sudarė 221 064 Eur, įsipareigojimai 59 128 Eur, iš kurių 58 170 Eur yra ilgalaikis įsiskolinimas hipotekos kreditoriui, įmonė pradelstų įsipareigojimų neturi. Pažymėjo, kad skolininkės R. L. įmonės vardu yra registruotos 6 transporto priemonės, kurių vertė 30 000 Eur, balanse nurodytos ir kitos transporto priemonės, kurių vertė 110 800 Eur. Taigi, įmonė turi turto, kurio vertė daug didesnė negu ieškinio suma, veikla pelninga. Be to, areštavus įmonės kilnojamąjį turtą – automobilius, įmonė negalės vykdyti komercinės veiklos, patirs nuostolių. Teismas nepagrįstai vadovavosi kreditorės pateiktais melagingais duomenimis apie skolininkės nesamus įsiskolinimus. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia skolininkės interesus ir yra neproporcingos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė UAB „Vandeima“ prašo skolininkės R. L. įmonės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas priėmė dvi skirtingas nutartis. Pažymėjo, kad kreditorė prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė 2016 m. lapkričio 2 d., 2016 m. lapkričio 14 d. ir šie prašymai buvo išspręsti 2016 m. lapkričio 3 d. ir 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimis. Kreditorės teigimu, atsiradus papildomų aplinkybių, galima teikti pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad kreditorė UAB „Vandeima“ su 2016 m. lapkričio 14 d. prašymu pateikė papildomus įrodymus, kurie pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nutarties rezoliucinė dalis yra aiški ir nedviprasmiška, nes iš teismo nutarties turinio matyti, kad teismas kreditorės UAB „Vandeima“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo skolininkės R. L. įmonės nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas pareikštų reikalavimų ribose. Be to, teismas nustatė skolininkės areštuotino turto eiliškumą, t. y. pirmiausia areštavo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant pinigines lėšas.
Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad jos finansinė padėtis yra gera. Pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-28214-918/2016 kreditoriaus V. S. pareikštų reikalavimų užtikrinimui areštavo skolininkės R. L. įmonės turtą 10 000 Eur sumai, konstatuodamas, jog ši suma yra ženkli skolininkei. Nurodė, kad iš Turto arešto aktų registro išrašo matyti, jog R. L. atžvilgiu, kuri yra skolininkės R. L. įmonės savininkė, vykdomos kelios vykdomosios bylos ir jos turto atžvilgiu yra taikomi areštai. Atsižvelgiant į tai, kad individualios įmonės savininko turtas yra neatskiriamas nuo jo savininko turto, todėl, pasak kreditorės, turi būti vertinama ir individualios įmonės savininkės R. L. finansinė padėtis. Nurodė, kad R. L. turi įsipareigojimų UAB „Minibank“, Swedbank, AB, UAB „4finance“, ji negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, todėl R. L. turtas buvo areštuotas ir dalis jo parduota vykdant priverstinio skolos išieškojimo procedūras. Atkreipė dėmesį, kad priverstinai vykdomi vykdomieji dokumentai nuo 2010 m. – 2012 m. Pasak kreditorės, 20 000 Eur suma skolininkei yra didelė. Nurodė, kad iš skolininkės R. L. įmonės balanso matyti, jog įmonės nekilnojamąjį turtą sudaro tik dalis žemės sklypo, kuri yra įkeista. Be to, balanse klaidingai nurodyta, kad mokėtinos sumos sudaro 958 Eur, nes byloje esantis R. L. 2016 m. spalio 10 d. raštas patvirtina, jog skolininkė įsipareigojo grąžinti kreditorei 20 000 Eur skolą iki 2016 m. lapkričio 2 d. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad skolininkės balanse klaidingai nurodytos mokėtinos sumos kreditoriams. Atkreipė dėmesį, kad skolininkė R. L. įmonė taip pat nemoka mokesčių, skola Valstybinio socialinio draudimo fondui siekia 237,37 Eur. Be to, skolininkei net tris kartus buvo bandoma iškelti bankroto bylą. Pažymėjo, kad visos skolininkės turimos transporto priemonės yra areštuotos. Be to, skolininkei vykdant prekybos automobiliais prekybos veiklą, kyla grėsmė, kad skolininkė parduos visas turimas transporto priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skolininkės R. L. įmonės atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nekuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, jį apsunkinti kitomis prievolėmis ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kreditorė UAB „Vandeima“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, jog skolininkės R. L. įmonės atžvilgiu kitoje civilinėje byloje jau yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ji nevykdo įsipareigojimų kitiems kreditoriams, be to, skolininkės R. L. įmonės savininkės turtas yra areštuotas. Skundžiama 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas kreditorės UAB „Vandeima“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, motyvuodamas tuo, kad 20 000 Eur suma skolininkei laikytina didele ir aplinkybės, jog skolininkė turi kitų kreditorių ir vengia su jais atsiskaityti, patvirtina skolininkės nesąžiningumą, todėl ji gali imtis priemonių turtui nuslėpti. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymą siejant su didele ieškinio suma, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai). Iš skolininkės R. L. įmonės kartu su atskiruoju skundu pateikto 2016 m. rugsėjo 30 d. balanso nustatyta, kad skolininkės turto apskaityta už 221 064 Eur, iš jų 51 442 Eur ilgalaikis turtas, kurį sudaro žemė (26 066 Eur), transporto priemonės (25 376 Eur) ir 169 622 Eur trumpalaikis turtas, iš jo 110 800 Eur atsargos (b. l. 13). Nors dalis skolininkės R. L. įmonės nekilnojamojo turto ir yra apsunkinta hipoteka, tačiau tai savaime nesuteikia pagrindo daryti išvados apie kreditorei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą, nes pats įkeitimo faktas nepaneigia įmonės turimo turto vertės ir jo nesumažina. Pažymėtina, kad iš pateiktos 2016 m. lapkričio 9 d. automobilių likučio lentelės matyti, jog įmonė valdo 18 transporto priemonių, kurių vertė 110 800 Eur, 6 transporto priemonės, kurių vertė balanse nurodyta 25 376 Eur, skolininkei priklauso nuosavybės teise (b. l. 21, 28–29).
Pagal skolininkės R. L. įmonės 2016 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenis, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 59 128 Eur, iš jų 58 170 Eur ilgalaikis įsipareigojimas hipotekos kreditoriui (b. l. 13). Pažymėtina, kad pagal kreditorės pateiktus duomenis, skolininkės R. L. įmonės skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2016 m. gruodžio 6 d. buvo 237,37 Eur. Remiantis viešais Sodros duomenimis, 2017 m. vasario 8 d. skolininkės R. L. įmonės skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė tik 1,37 Eur, įsiskolinimas VMI nenustatytas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, skolininkė vykdo įsipareigojimus kreditoriams, iš esmės įsiskolinimų valstybės biudžetui neturi. Skolininkės teigimu, ji neturi pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, priešingų duomenų byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis). Nepagrįstas kreditorės UAB „Vandeima“ argumentas, kad 20 000 Eur skola kreditorei taip pat turi būti įtraukta į skolininkės pradelstų įsipareigojimų sąrašas, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, skolininkė nesutinka su kreditorės reikalavimu.
Iš byloje esančio antstolių informacinės sistemos 2016 m. lapkričio 17 d. išrašo nustatyta, kad skolininkės R. L. įmonės atžvilgiu šiuo metu vykdomos dvi vykdomosios bylos dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikytų skundžiama 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi ir pritaikytų Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-28214-918/2016, išieškotojas V. S. (b. l. 30). Taigi, skolininkės atžvilgiu nėra atliekami priverstiniai skolos išieškojimo veiksmai. Pažymėtina, kad iš Turto arešto aktų registro duomenų matyti, jog skolininkei R. L. įmonei priklausančios transporto priemonės yra areštuotos būtent pritaikius laikinąsias apsaugos priemones (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skolininkė R. L. įmonė yra moki, jos turimas turtas (vien nuosavybės teise valdomų transporto priemonių vertė sudaro 25 376 Eur) viršija kreditorės reikalavimo sumą (20 000 Eur) ir ši aplinkybė eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 178 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-28214-918/2016 tenkino skolininkės R. L. įmonės atskirąjį skundą, panaikino Kauno apylinkės 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį, kuria skolininkės atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir kreditoriaus V. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė (nutartis neįsiteisėjusi, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas minėtoje nutartyje vertino skolininkės R. L. įmonės pateiktus finansinius dokumentus, kurie pateikti ir šioje byloje, ir sprendė, kad skolininkė yra moki ir jos turimo turto užtektų kreditoriaus reikalavimams įvykdyti.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Kreditorė UAB „Vandeima“ nepateikė jokių įrodymų, kad skolininkė R. L. įmonė vengtų vykdyti galimai ieškovei (kreditorei) palankų teismo sprendimą. Aplinkybė, kad R. L. kaip fizinis asmuo turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams, nepatvirtina skolininkės R. L. įmonės galimo nesąžiningumo. Be to, kaip nustatyta šios nutarties 13 pastraipoje, skolininkė vykdo įsipareigojimus kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad skolininkės R. L. įmonės veikla susijusi su transporto priemonių pirkimu–pardavimu, todėl areštavus skolininkei priklausantį turtą, tarp jų, transporto priemones, tokios laikinosios apsaugos priemonės gali lemti neproporcingas neigiamas pasekmes skolininkės atžvilgiu.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas kreditorės UAB „Vandeima“ argumentą dėl skolininkės savininkės R. L. turtui taikytų areštų, pažymi, kad tik tuo atveju, kai prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (savininkas, CK 2.50 straipsnio 4 dalies). Šios nutarties 12–13 pastraipose nustačius, kad skolininkė R. L. įmonė turi pakankamai turto kreditoriaus reikalavimui patenkinti, neturi teisinės reikšmės individualios įmonės savininkės turtinė padėtis (CK 2.50 straipsnio 4 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtina įvertinti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, t. y. tiek grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, tiek tikėtiną reikalavimo pagrįstumą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad kreditorė UAB „Vandeima“ iš skolininkės R. L. įmonės prašė priteisti 2016 m. balandžio 6 d. bankiniu pavedimu sumokėtą 20 000 Eur avansą. Pažymėtina, kad skundžiamoje 2016 m. lapkričio 15 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino tikėtino kreditorės UAB „Vandeima“ reikalavimo pagrįstumo (CPK 144 straipsnis).
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skolininkės R. L. įmonės su atskiruoju skundu pateikti įmonės finansinę padėtį pagrindžiantys duomenys paneigia didelės ieškinio sumos skolininkei reikšmingumą. Byloje nesant kitų duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų apie galimą skolininkės nesąžiningumą, vengimą atsiskaityti su kitais kreditoriais, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, darytina išvada, kad pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones kreditorės reikalavimams užtikrinti nėra (CPK 144 straipsnis, 178 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintina, kreditorės UAB „Vandeima“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Atskirąjį skundą tenkinus aukščiau nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Vandeima“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto registro tvarkytojui.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.