Alytaus apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotiems asmenims O. Ž., pareiškusiai savarankiškus reikalavimus, T. K. (šiuo metu Ž.),

suinteresuotų asmenų O. Ž., pareiškusios savarankiškus reikalavimus, T. K. (šiuo metu Ž.), atstovei – advokatei R. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. A. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. K., T. K. (šiuo metu Ž.), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo; suinteresuoto asmens, reiškiančio savarankiškus reikalavimus, O. Ž. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo pareiškėjai I. A., suinteresuotiems asmenims T. K. (šiuo metu Ž.), N. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjos patikslintas pareiškimas tenkintinas. Suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, pareiškimas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad M. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)Mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)), būdama našle.

M. Ž. sutuoktinis A. Ž., mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)Mirties liudijimo I-OK Nr. (duomenys neskelbtini)).

Paskutinė M. Ž. deklaruota gyvenamoji vieta (deklaruota nuo 1969 m. vasario 2 d.) buvo adresu: (duomenys neskelbtini) (2023 m. kovo 28 d. Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro Pažyma apie asmens duomenis).

Palikėja M. Ž. turėjo keturis vaikus: A. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini), V. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini), D. A., gimusią (duomenys neskelbtini), mirusią (duomenys neskelbtini), I. K., gimusią (duomenys neskelbtini), mirusią (duomenys neskelbtini) (2023 m. balandžio 14 d. Gyventojų registro Pažyma apie asmens duomenis, (duomenys neskelbtini)D. A. medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), A. Ž. gimimo įrašas Nr. 14, (duomenys neskelbtini)A. A. mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ).

Suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, O. Ž. yra mirusios M. Ž. sūnaus A. Ž., mirusio(duomenys neskelbtini), deklaravusio savo gyvenamąją vietą nuo 1998 m. gruodžio 12 d. iki 2006 m. gegužės 18 d. adresu (duomenys neskelbtini), šį pergyvenusi sutuoktinė, jų santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (A. Ž. santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugpjūčio 22 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, 2023 m. gegužės 3 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis).

Suinteresuotas asmuo T. K. (šiuo metu Ž.), gimęs (duomenys neskelbtini), yra A. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), ir O. Ž. sūnus, ką patvirtina 2023 m. rugpjūčio 22 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, 2023 m. gegužės 3 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis.

Iš Prienų rajono 2-ojo notarų biuro 2023 m. birželio 26 d. liudijimo matyti, kad minėtame biure paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į M. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą nepradėta, pateiktas M. Ž. mirties liudijimas, išduotas (duomenys neskelbtini).

Iš Prienų rajono 3-ojo notarų biuro 2023 m. rugpjūčio 31 d. rašto matyti, kad minėtame biure buvo vedama paveldėjimo byla į A. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą. Jo palikimą priėmė mirusiojo sutuoktinė O. Ž., pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti, juridinis pagrindas – 2019 m. sausio 19 d Alytaus apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-674-939/2019. Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdinei išduotas (duomenys neskelbtini), notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini) .

2023 m. kovo 27 d. VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašas patvirtina, kad Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus M. Ž. sudarytų testamentų, taip pat nėra įregistruota palikėjo palikimo priėmimo faktų.

2023 m. balandžio 5 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad nuosavybės teise registruotas M. Ž. vardu šis nekilnojamasis turtas: 1,62 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Iš 2005 m. birželio 14 d. (duomenys neskelbtini)rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos apie turimus pastatus matyti, kad pagal įrašą namų ūkio knygoje Nr. 6 namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini) M. Ž. vardu užregistruota gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini).

Prienų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija, atsakydama į advokatės S. S. 2023 m. gruodžio 12 d. paklausimą, pateikė raštą (data nenurodyta), iš kurio turinio matyti, kad seniūnija neturi informacijos apie tai, ar M. Ž., mirusi (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini), iki mirties būtų turėjusi karvę ar paukščių (duomenys neskelbtini) seniūnijoje.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad A. Ž. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi.

Kad O. Ž. po savo sutuoktinio A. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti patvirtina 2019 m. sausio 9 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-674-939/2019, kuriuo pareiškėjos O. Ž. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas.

Aplinkybes, kad A. Ž. nuo 2006 m. sausio 16 d. iki 2006 m. sausio 28 d., nuo 2006 m. vasario 12 d. iki 2006 m. vasario 24 d., nuo 2006 m. balandžio 8 d. iki 2006 m. balandžio 10 d., nuo 2006 m. gegužės 3 d. iki 2006 metų mirties sunkiai ir pats sirgo, gydėsi sveikatos priežiūros įstaigoje, patvirtina 2023 m. gruodžio 13 d. Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ligoninės pažyma.

2023 m. rugpjūčio 22 d. Gyventojų registro pažyma apie asmenį patvirtina, kad A. Ž. savo gyvenamąją vietą nuo 1998 m. gruodžio 29 d. iki 2006 m. gegužės 18 d. deklaravo adresu (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio po M. Ž. mirties (duomenys neskelbtini), priėmimo faktą. Taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 2000 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), o šie veiksmai pagal 2000 m. CK normas turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką asmens, įrodinėjančio, jog jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą, veiksmai vertinami individualiai kiekvienoje byloje, konkrečių bylos aplinkybių kontekste, taip pat turi būti atsižvelgiama į palikimą sudarančio turto pobūdį. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi, pareiškėjo pareiškime nurodyti argumentai, pateikti rašytiniai įrodymai, žodiniai paaiškinimai teismo posėdžio metu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tuomet detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo fakto faktiniu valdymu vertinami kaip patikimi. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Šios nuostatos taikomos ir civilinėse bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimas priimtas pradėjus faktiškai valdyti turtą, nustatymo.

Taigi, pareiškėjos pareiškime nurodyti argumentai, pateikti rašytiniai įrodymai, žodiniai paaiškinimai teismo posėdžio metu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar padarytų nepatikimomis pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, kad M. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jos dukra D. A., pergyvenusi motiną (mirė (duomenys neskelbtini)), faktiškai pradėdama valdyti likusį palikimo objektą sudarantį turtą, todėl nėra pagrindo pareiškime nurodytų argumentų ir pateiktų rašytinių įrodymų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Tokias aplinkybes byloje patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai O. S., N. M., R. S., kurių parodymus teismas laiko nuosekliais ir neturinčiais suinteresuotumo bylos baigtimi, nes liudytojos yra abiejų palikėjos mirusių vaikų D. ir A. (mirę) giminaičiai – pusseserės, kurios visos vienareikšmiškai patvirtino, kad motinos laidotuvėmis bei likusiu po M. Ž., kuri iki mirties gyveno viena, palikimu išimtinai rūpinosi tik D. A., ji palaidojo motiną, jai teko namų apyvokos ir buities daiktai, ši vežė briketų, malkų namo šildymui, rūpinosi žeme, kurią, dar būdama gyva, M. Ž. prieš daugelį metų dėl suprastėjusios sveikatos leido dirbti kaimynystėje gyvenančiai R. S.. D. A. po motinos mirties dėl žemės dirbimo tęsė susitarimą su liudytoja, kuri iki šiol patvirtino palikėjos žemės sklypą naudojanti kaip ganyklą, o A. savo žemes seniai pardavęs. Taigi, visos šios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad D. A. elgėsi kaip turto savininkė, buvo rūpestinga ir atidi ir per įstatymo nustatytą terminą savo aktyviais veiksmais realizavo teisę į motinos palikimą, tuo tarpu O. Ž. buvęs sutuoktinis, o mirusiosios M. Ž. sūnus A., bylos duomenų visetu, tiek ir liudytojų parodymais vedė netinkamą gyvenimo būdą, motina nesirūpino, ji jam buvo reikalinga tik kai gaudavo pensiją, o faktiniu valdymu jokių veiksmų pastarasis tiek dėl paties pasirinkto gyvenimo būdo, tiek dėl suprastėjusios paties sveikatos būklės, išreiškiančių įpėdinio valią į palikimą, jis neatliko. Be to, bylos duomenis priešingai nei, kad O. Ž. ir jo sūnaus T. Ž. parodymais, akivaizdu, kad aplinkybių, jog A. liko gyventi po senelės mirties jos namuose niekas nepatvirtino, t. y. nei rašytiniai bylos duomenys, nei liudytojos R. L., kviestos O. Ž. iniciatyva, parodymai teisme. Ši liudytoja lankėsi su vyru tuose namuose būnant dar gyvai M. Ž., tvirtino, kad ši gyveno ūkiškai, kad tai galėjo būti 2003-2004 metais, tačiau šios aplinkybės kategoriškai nepatvirtina fakto, kad po palikėjos mirties tuose namuose (duomenys neskelbtini)kaime kaip turto savininkas išimtinai tvarkėsi A. Ž.. Bylos duomenys rodo priešingai, kad A. nesutarė su savo sutuoktine O. Ž., nuo 1998 m. su savo sutuoktine O. Ž. nevedė bendro ūkio ir faktinėje santuokoje negyveno, ilgą laiko tarpą gyveno su kita moterimi P., kurios gyvųjų tarpe nėra, motiną nedažnai lankė jai gyvai esant, neprisidėjo prie laidotuvių organizavimo ir pan. O, kad, kaip nurodė T. Ž., pastarasis rėmė savo tėvą, nupirkdavo jam buities daiktų ar kitų dalykų, paremontavo kažkada, tiksliai kada nurodyti negalėjo, senelės namus, niekaip neįrodo jo tėvo A. aktyvių veiksmų pradėjus valdyti po šio motinos mirties likusį paveldimą turtą. Kita vertus, A. Ž., būdamas pirmosios eilės įpėdiniu, ir pergyvenęs savo motiną pats nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, neprašė atnaujinti terminą palikimui priimti, o, kad jo sutuoktinė, priėmusi palikimą po savo vyro mirties, T. Ž. (sūnui) nepriėmus palikimo po tėvo mirties, pareiškė šioje byloje savarankišką reikalavimą ir kreipėsi į teismą, siekdama galimai padidinti po savo vyro mirties paveldėto turto apimtį, nesudaro pagrindo tokias aplinkybes laikyti patikimomis ir įrodytomis. Tokias aplinkybes, ką įrodinėjo O. Ž. ir T. Ž., kad A. gyveno iki M. Ž. mirties ir po jos gyveno pas motiną, po jos mirties vienas viskuo rūpinosi, paneigia ir teisų informacinės sistemos Liteko duomenys, būtent Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. sausio 9 d. įsiteisėjęs sprendimas, kurio aprašomojoje dalyje (civilinės bylos Nr. 2YT-674-939/2019) užfiksuota „Pareiškėja pareiškime (b. l. 1-3) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino (2018 m. gruodžio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas), kad 2006 m. gegužės 18 d. mirė jos sutuoktinis A. Ž.. Gyvendami santuokoje, (duomenys neskelbtini)pirkimo-pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos 1991.05.28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 2-171, įsigijo 30,60 kv. m bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Minėtas nekilnojamasis turtas VĮ Registrų centre įregistruotas pareiškėjos vardu. Iki sutuoktinio mirties kartu su juo gyveno minėtame bute. Po sutuoktinio A. Ž. mirties liko jam priklausantis nekilnojamasis turtas – 1/2 dalis šio nekilnojamojo turto“. Taigi, jau vien šiuo aspektu O. Ž. ir T. Ž. paaiškinimus teismas vertina kritiškai, kaip subjektyvius, turint siekį gauti naudos iš likusio po M. Ž. mirties paveldimo turto, nes teiktais parodymais akivaizdu, kad abu suinteresuoti asmenis (palikėjos marti ir vaikaitis) sakė netiesą. Tokias aplinkybes paneigia ne tik pirmiau aptartų liudytojų parodymai bei Gyventojų registro duomenys apie A. Ž. deklaruotą gyvenamąją vietą, kurie iš esmės sutampa su kitais faktiniais bylos duomenimis, tame tarpe ir mirties liudijimo įrašu, kuriame nurodyta mirties vieta – (duomenys neskelbtini) miestas.

Be to atkreiptinas dėmesys, kad A. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus beveik keturiems mėnesiams po motinos mirties. Bylos duomenys taip pat rodo, kad jo sveikatos būklė tuo metu buvo prasta, sirgo onkologine liga, teko nemažą laiko dalį praleisti sveikatos priežiūros įstaigoje, ką patvirtina byloje pateikti medicininiai duomenys, dėl ko, teismo vertinimu, sutinkant su pareiškėjos atstovės paaiškinimais, A. Ž. objektyviai neturėjo galimybės atlikti aktyvių veiksmų, sietinų su palikimo priėmimu. Tokias aplinkybes patvirtina ne tik liudytojų parodymai, bet ir oficialūs rašytiniai įrodymai. Be to nei viena iš liudytojų, išskyrus O. Ž. kaimynę R. L., nepatvirtino, kad paskiausiuoju gyvenimo laikotarpiu velionė M. gyveno ūkiškai, laikė gyvulių, sodino daržus, kadangi šios sveikata buvo prasta, todėl laikyti pagrįstomis aplinkybes, kad A. po motinos mirties rūpinosi likusiais daržais bei gyvuliais, malkų įsigijimu ir pan., pagrindo nėra. Ir nors suinteresuotų asmenų atstovės manymu, aplinkybė, kad seniūnija duomenų apie palikėjos gyvulius neturi, dėl ko daryti išvados, kad mirusioji naminių gyvulių neaugino, po ko to daryti neturėjo galimybės ir sūnus A., kas, beje, nėra seniūnijos prerogatyva, kitų aptartų įrodymų kontekste bylos duomenys duoda pagrindą labiau tikėti pareiškėjos bei jos iniciatyva kviestų liudytojų parodymais, kad mirusioji jau apie 20 metų negyveno ūkiškai, dėl suprastėjusios sveikatos nelaikė gyvulių, žemę leido dirbti greta gyvenusiai kaimynei, kad namai nors ir buvo tvarkingi, bet jau seniai nematę jokių remontų, nei, kad priešingos pusės teiktais paaiškinimais, nepateikus jokių rašytinių įrodymų nurodytoms aplinkybėms pagrįsti.

Nors suinteresuotas asmuo O. Ž. nurodė, kad A. Ž. ir sūnus T. motinos namo viduje atliko einamąjį remontą, o suinteresuotas asmuo T. Ž. teismo posėdyje paaiškino, jog jo tėvui gyvenant močiutės name, jis remontavo močiutės namus (remontavo vieną kambarį, priestatą tvarkė, langus, duris keitė), tačiau nurodyti kada konkrečiai tokie darbai galimai buvo atlikti (palikėjai gyvai esant ar jau o šios mirties, jeigu taip, tai kada) negalėjo, vienas iš suinteresuotų asmenų bylos duomenimis gan retai aplankydavo M. Ž. dėl sveikatos ar tiesiog kitų aplinkybių, kitas dėl gyvenimo svečioje šalyje, į bylą nepateikė jokių įrodymų apie įsigytas statybines medžiagas neva tai nurodytam namo remontui atlikti, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių pagerinimo darbų organizavimą, kas duoda pagrindą spręsti lyginant šių parodymus su kita bylos medžiaga, tame tarpe liudytojų paaiškinimais, kad, dar būnant gyvai senelei, galimai pagal galimybes vaikaitis T. praleisdavo laiką tuose namuose, padėdamas atlikti kai kuriuos sodybos priežiūros darbus, o marti O. retsykiais aplankydavo anytą, padėdama atlikti kitų žmonių pagalba ūkio darbus.

Spręsdamas dėl įrodymų pakankamumo teismas vertina duomenų, pateiktų ir ištirtų byloje visetą. Teismo vertinimu, pirmiau aptarti duomenys suponuoja daugiau tikėtiną išvadą, kad D. A., mirus motinai M. Ž., priėmė mirusiosios turtą, jį valdė, naudojo, prižiūrėjo, iki pat mirties likusiu palikimu rūpinosi kaip savu, rūpinosi po motinos mirties likusia sodyba, namais, tvarkėsi namų valdoje, tęsė iki nelaimingo atsitikimo šio turto priežiūrą, mokėjo už elektrą, rūpinosi namo šildymu. Įrodymų, paneigiančių pareiškėjos nurodytas aplinkybes, suinteresuoti asmenys O. Ž. ir T. Ž. nepateikė, kiti suinteresuoti asmenys prieštaravimų nereiškė ir pareiškimo pagrįstumą paliko vertinti teismui, liudytojų parodymai iš esmės atitiko pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Todėl, pirmiau aptartų duomenų visetu, sutinkamai su pareiškėjos pareiškime išdėstytais ir teismo posėdžio metu išsakytais argumentais, kuriais teismas abejoti pagrindo neturi, lyginant juos tarpusavyje bei sugretinus su suinteresuoto asmens, reiškiančio savarankiškus reikalavimus, parodymais bei pateiktais įrodymais, spręstina, kad palikėjos dukra D. A., mirusi (duomenys neskelbtini), pergyvenusi savo motiną, prižiūrėjo ir turtu rūpinosi kaip savu, taip išreikšdama valią įgyti palikėjos M. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą nuosavybės teise, t. y. priėmė palikimą po motinos mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Pareiškimas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446-448 straipsniai).

CK 5.5 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įpėdiniais gali būti: 1) paveldint pagal įstatymą – fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė; 2) paveldint pagal testamentą – fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat kurie buvo pradėti jam esant gyvam ir gimė po jo mirties; testamente įvardyti dar nepradėti asmenys, jiems gimus; 3) paveldint pagal testamentą – juridiniai asmenys, kurie yra palikėjo mirties momentu arba steigiami vykdant palikėjo testamente išreikštą valią.

CK 5.11 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; 2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; 3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; 4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės; 5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); 6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės). 2. Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.

Nors suinteresuotas asmuo, reiškiantis savarankiškus reikalavimus, O. Ž. ir jos pozicijai pritariantis jos sūnus, byloje suinteresuotas asmuo T. Ž. nurodė, kad ne D. A., o buvęs sutuoktinis A. Ž. priėmė visą M. Ž. turtą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, tačiau tokias aplinkybes vienareikšmiškai patvirtinančių duomenų teismui nepateikė. Priešingai, kaip nustatyta bylos duomenimis, galimi vaikaičio T. atlikti senelei pagalbos darbai, parama tėvui A. nuperkant šiam paprašius tam tikrų daiktų, teikus jam kitokią paramą, pareiškimo tenkinimui pagrindo nesudaro. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad suinteresuotas asmuo O. Ž. nepatenka į įpėdinių, paveldinčių pagal įstatymą, sąrašą pagal CK 5.11 straipsnio nuostatas. Be to, pagal CK 5.12 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. Gi šiuo atveju suinteresuotas asmuo O. Ž. nepatenka ir į subjektų, galinčių paveldėti atstovavimo teise, po palikėjos M. Ž. mirties, ratą, tuo tarpu byloje duomenų, patvirtinančių, jog T. Ž. priėmė palikimą po savo tėvo A. Ž. mirties, nėra, kita vertus, jis savarankiškų reikalavimų nereiškė. Taigi, ir šiuo aspektu, remiantis paminėtu teisiniu reglamentavimu, suinteresuoto asmens, reiškusio savarankiškus reikalavimus, O. Ž. pareiškimas atmestinas kaip ne tik neįrodytas, bet ir nepagrįstas.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos atstovė advokatė S. S. 2023 m. gegužės 19 d. sumokėjo 55,00 Eur žyminio mokesčio. Pareiškėjos atstovė prašo priteisti iš suinteresuoto asmens, reiškiančio savarankiškus reikalavimus, O. Ž. 755,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 55,00 Eur žyminis mokestis, 700,00 Eur už procesinių dokumentų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo parengimą ir atstovavimą teisme, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (2023 m. gegužės 19 d. mokėjimo dokumentas, 2023 m. balandžio 17 d. ir 2024 m. spalio 14 d. mokėjimo kvitai).

Suinteresuoto asmens, reiškiančio savarankiškus reikalavimus, O. Ž. atstovė advokatė R. M. sumokėjo 55,00 Eur žyminio mokesčio. Suinteresuoto asmens, reiškiančio savarankiškus reikalavimus, atstovė advokatė prašo priteisti iš pareiškėjos I. A. 1 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 100,00 Eur už konsultacijas, 1 100,00 Eur už pareiškimo su savarankiškais reikalavimais parengimą, 100,00 Eur už atstovavimą pirmos instancijos teisme, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (2023 m. rugsėjo 5 d. pinigų priėmimo kvitas).

Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika – paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nustatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Šiuo atveju, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos patikslintas pareiškimas tenkintinas, o suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, pareiškimas atmestinas, teismas sprendžia, jog pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 55,00 Eur žyminis mokestis ir 700,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, priteistinos.

Valstybė šioje byloje patyrė 82,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos iš suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, O. Ž. priteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 202 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 576–578 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos I. A. patikslintą pareiškimą tenkinti. Suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, O. Ž. pareiškimą atmesti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo motinos M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Priteisti iš suinteresuoto asmens, reiškiančio savarankiškus reikalavimus, O. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjos I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas – 55,00 Eur (penkiasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 700,00 Eur (septynių šimtų eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Iš suinteresuoto asmens, reiškiančio savarankiškus reikalavimus, O. Ž. priteisti valstybei 82,00 Eur (aštuoniasdešimt dviejų eurų 00 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą suinteresuoto asmens, reiškiančio savarankiškus reikalavimus, pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.