Alytaus apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims T. K., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja O. Ž. kreipėsi į pareiškimu suinteresuotiems asmenims T. K., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėja tuoj po savo sutuoktinio A. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį proceso dalyvis informuotas tinkamai (b. l. 27), prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui (b. l. 16-17), todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Pateiktame atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo nurodė (b. l. 16-17), jog tuo atveju, jeigu visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo tenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau palikimo priėmimo teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Taigi, įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimopriėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja O. Ž. ir A. Ž. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Santuokoje susilaukė sūnaus T. K. (b. l. 6), kuris byloje įtrauktas suinteresuotu asmeniu. A. Ž. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, nėra (b. l. 9). (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) Įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėja su sutuoktiniu įsigijo 30,60 kv. m bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris registruotas pareiškėjos O. Ž. vardu (b. l. 10). Pareiškėja O. Ž. (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). A. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Po jo mirties paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 8).

Pažymėtina, kad CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Taigi tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju laikytina, jog pareiškėjos vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nors ir registruotas pareiškėjos vardu, tačiau jis įgytas santuokos su A. Ž. metu, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja kitokia tvarka, kaip tik kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neturi galimybės gauti paveldėjimo teisę įrodančių dokumentų, todėl jos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra teisėtas (CPK 445 straipsnis). Pateikti įrodymai, pareiškėjos ir jos atstovės paaiškinimai teismo posėdyje suponuoja išvadą, jog pareiškėja O. Ž. tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusio savo sutuoktinio A. Ž. mirties priėmė jo palikimą, kadangi toliau gyveno tuose pačiuose namuose, juose gyvena iki šiol, jai liko visi mirusiojo daiktai, bendrai įsigyti baldai bei namų apyvokos daiktai, t. y. aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė valią įgyti palikėjo A. Ž. turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą.

Pareiškėjai O. Ž. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4) teikiama 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl iš pareiškėjos 5,67 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja O. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.