Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3723-328/2022 pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovui E. G. dėl paramos (išlaikymo) pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. G. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo E. G. išlaikymą pilnamečiam sūnui R. G. po 230 Eur kas mėnesį, mokamą periodinėmis išmokomis, kuris būtų indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo (duomenys neskelbtini) (ieškovo pilnametystės), kol ieškovui sukaks 24 metai arba kol jis mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovas yra atsakovo ir trečiojo asmens pilnametis sūnus. Iki pilnametystės 2017 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu ieškovui buvo priteistas išlaikymas iš atsakovo po 200 Eur per mėnesį. Ieškovui sulaukus pilnametystės, atsakovas išlaikymo jam nebeteikia. Ieškinio pateikimo metu ieškovas mokėsi gimnazijos IV klasėje pagal vidurinio ugdymo programą, buvo pažangus mokinys. Dėl laiko, skirto mokslams, ruošimuisi egzaminams, negali dirbti, parama yra būtina. Nurodė, jog ieškovo poreikiai yra įprasti – maistas, rūbai, būstas, ryšio paslaugos, transporto išlaidos, laisvalaikio pramogos, socialiniai poreikiai. Ieškovas, įgijęs vidurinį išsilavinimą, planuoja tęsti mokslus studijuodamas užsienyje. Mokymosi reikmėms yra būtinas kompiuteris, interneto ryšys. Ieškovas patirs papildomų transporto išlaidų. Nurodė, jog turi sveikatos sutrikimų, nešioja akinius, jam reikalingos lėšos sveikatos priežiūrai. Ieškovo patiriamų išlaidų suma per mėnesį sudaro 560 Eur. Ieškovą išlaiko motina. Tėvas turi teikti sūnui išlaikymą ir tai nedarytų esminės žalos jam ar jo šeimai.

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodomas išlaidas (560 Eur). Atsakovas dirba, jo pajamas sudaro 826 Eur. Jis taip pat turi išlaikyti nepilnametę savo ir trečiojo asmens L. G. dukrą S. G., kurios išlaikymui kas mėnesį skiria po 200 Eur. Atsakovas turi skolinių įsipareigojimų, taip pat išlaiko ir prižiūri savo pensininkę motiną, kuri turi sveikatos sutrikimų. Turto neturi, santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą po santuokos nutraukimo paliko trečiajam asmeniui L. G.. Atsakovas gyvena su drauge, kuri turi tris vaikus, prisideda prie jų išlaikymo. Nurodė, jog neturi realių galimybių teikti prašomą iš jo priteisti išlaikymą ieškovui. Ieškovas vasaros sezono laikotarpiu dirba pas motiną ir gauna pajamų. Be to, ieškovui tapus pilnamečiam, atsakovas, priešingai, nei nurodyta ieškinyje, teikdavo ieškovui išlaikymą, susitikus duodavo grynųjų pinigų, pirko dviratį. Be to, atsakovo žiniomis, šiuo metu ieškovo kaupiamajame draudime yra sukaupta didelė pinigų suma. Nurodė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas būtų likęs skolingas ieškovui, būtų neapmokėjęs su mokymusi susijusių išlaidų iki ieškinio pateikimo teisme dienos, todėl ieškovas nepagrįstai prašo priteisti išlaikymą nuo pilnametystės, kadangi ieškinys teisme pateiktas 2022 m. kovo 20 d.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu sutiko, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, jog sūnus neturi galimybės dirbti ir save išlaikyti. Sūnui tapus pilnamečiam atsakovas visiškai nustojo prisidėti prie jo išlaikymo. Mano, jog sūnui tapus pilnamečiam jo poreikiai nepasikeitė, jis toliau mokosi ir negali pats savęs išlaikyti. Viena pati išlaikyti ir padengti visas sūnaus išlaidas neturi galimybių.

6. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinio reikalavimus palaikė. Paaiškino, jog, prieš kreipdamasis į teismą, ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą, kreipėsi ir ieškovo motina, tačiau atsakymas teikti paramą buvo neigiamas. Pažymėjo, jog ieškovas į teismą kreipėsi dar tuo metu, kai mokėsi vidurinėje mokykloje. Jis išlaikė brandos egzaminus, įstojo į universitetą. Ieškovas yra jaunas, ką tik baigęs mokyklą, savo turto neturi, pajamų negauna ir neturi galimybės jų gauti, nes mokosi. Teigė, jog ieškovas neturi galimybių gauti paskolos, į stipendiją galėtų pretenduoti nuo pavasario. Mano, jog prašoma parama nepablogintų atsakovo padėties, kadangi jis ir anksčiau mokėjo iki sūnaus pilnametystės 212 Eur išlaikymą vaikui. Prašė ieškinį tenkinti, priteisti paramą nuo ieškovo pilnametystės, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas sutiko, jog sūnui reikia padėti, tačiau atsakovo finansinė padėtis nėra gera. Teigė, jog ieškovas dėl paramos nesikreipė. Papildomai paaiškino, jog turto neturi, privalo teikti išlaikymą nepilnametei dukrai, taip pat padeda sergančiai motinai. Nurodė, jog išlaikymą periodinėmis išmokomis nustojo mokėti vaikui sulaukus pilnametystės. Prisidėdavo kitais dalykais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17.6. Ieškovas pirmosios instancijos teismo prašė ne išlaikymo, o paramos priteisimo, todėl atsakovo argumentas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra neteisingas. Pažymima, kad ieškovas su ieškiniu į pirmosios instancijos teismą kreipėsi sulaukęs pilnametystės ir dar besimokydamas vidurinėje mokykloje. Ieškovas nedelsdamas pradėjo teisines procedūras dėl paramos skyrimo, todėl išlaikymo įsiskolinimas yra nesusijęs su šia byla.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

20. Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo (paramos) atsakovo pilnamečiam sūnui priteisimo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

21. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – medicininį dokumentą, kuris patvirtina, jog atsakovui yra plyšę kryžminiai raiščiai.

22. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).

23. Tačiau kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, taip pat yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, nes teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

24. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Šiuo ribojimu siekiama panaikinti bylos dalyviams galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti juos veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ar paneigti pateiktus atsikirtimus, skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentracija pirmosios instancijos teisme, kuriame kiekvienas proceso dalyvis turi pareigą rūpintis ne tik greitu bylos išnagrinėjimu, bet ir rūpestingai, laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus.

25. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad ieškovo pateikti dokumentai yra tiesiogiai susiję su šalių ginču, gauti po bylos išnagrinėjimo, pateikti kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą, apeliantas turėjo galimybę su jais susipažinti, išdėstyti savo procesinę poziciją dėl šių dokumentų pridėjimo prie bylos ir pasisakyti dėl jų esmės, todėl priimami (CPK 314 straipsnis).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

27. Įstatymų leidėjas CK 3.192¹ straipsnyje įtvirtino, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ straipsnio 3 dalis).

28. Šie įstatyme nustatyti kriterijai atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant bylas, kuriose sprendžiamas išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012).

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui dydžio, atsižvelgė į pirmiau išvardytus kriterijus ir juos įvertino. Teismas byloje nustatė, kad atsakovas įstojo studijuoti į Rygos technikos universitetą nuolatinių studijų programą – kompiuterinės sistemos, bendra mokymosi trukmė – 3 metai, mokestis už mokslą – 2 550 Eur per metus, dėl studijų intensyvumo negali savęs išlaikyti. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas nekilnojamojo ir kito privalomai registruotino turto neturi, nuolatinių pajamų negauna. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pilnamečiam, tačiau besimokančiam aukštojoje mokykloje asmeniui yra reikalinga tėvų parama. Teismas taip pat įvertino atsakovo galimybes tokią paramą teikti ir padarė išvadą, kad atsakovas turi galimybę (šalių interesų pusiausvyros principas nebus pažeistas) iš dalies prisidėti prie pilnamečio sūnaus išlaikymo (paramos), iki ieškovas mokysis aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, todėl, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, proporcingumo principais, ieškovo ieškinį tenkino iš dalies.

30. Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą manyti, jog tinkamam mokymuisi universitete bei studijų dalykų egzaminų pasiruošimui ieškovas turi skirti daug laiko ir, pagal pateiktus byloje duomenis (teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog paskaitos trunka nuo 8 val. ryto iki 8 val. vakaro, nuo pirmadienio iki ketvirtadienio pusdienio, bet jis turi papildomų ugdymo užsiėmimų), nėra įmanoma derinti pažangaus mokslo ir darbo taip, kad nenukentėtų mokymosi rezultatai. Pažymėtina, jog ieškovo studijų trukmė yra ne 4 metai, kaip įprasta siekiant įgyti bakalauro kvalifikacinį laipsnį Lietuvoje, o trumpesnė (3 metai), todėl studijos yra intensyvesnės už įprastas, mokymosi krūvis yra didesnis. Apeliacinės instancijos teismas pastebi ir tai, jog studijos Rygoje vyksta užsienio kalba, kitoje kultūrinėje aplinkoje. Skirtingos ir ieškovui neįprastos socialinio gyvenimo normos yra sunkinanti mokymosi procesą aplinkybė, todėl sprendžiant dėl likusio laiko po paskaitų, kurį, atsakovo teigimu, ieškovas galėtų skirti darbui, nereikėtų apsiriboti tik „laisvo laiko“ kiekiu, bet reikėtų įvertinti ieškovo pastangas mokytis kokybiškai ir gauti gerą išsilavinimą. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, kad ieškovas, gyvendamas Latvijos Respublikoje, bendrauja anglų kalba, tad galimybės įsidarbinti, nekalbant tos šalies valstybine kalba, dar labiau sumažėja. Vadinasi, galima manyti, kad ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo yra teisėtas ir pagrįstas dėl objektyviai sudėtingos situacijos darbinantis.

31. Pagal įstatymą tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). CK 3.192 straipsnio 3 dalyje, kurio nuostatos, vadovaujantis CK 3.192¹ straipsnio 4 dalimi, taikytinos ir šiuo atveju, įtvirtinta, kad materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Todėl spręsdamas dėl išlaikymo dydžio teismas vertina tėvų turtinę padėtį, gaunamas pajamas, jų galimybes ir pastangas gauti didesnes pajamas (sveikatos būklę, darbingumą), kitiems išlaikytiniams teikiamą išlaikymą, kitas reikšmingas aplinkybes ir vertina, ar abiejų tėvų galimybės yra lygiavertės, ar vienas jų gali didesne apimtimi teikti paramą savo vaikui.

32. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas konstatavo, kad nekilnojamojo turto atsakovas neturi, dirba, jo pajamas sudaro vidutiniškai 826 Eur/mėn. (atlikus išskaitas nepilnametės dukros išlaikymui), jis turi pareigą dengti skolinius įsipareigojimus, prisidėti prie būsto, kuriame gyvena, išlaikymo išlaidų. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo (ieškovo motina) dirba, turi nekilnojamojo turto, tačiau turi pareigą mokėti kredito įmokas už šį turtą, taip pat išlaiko nepilnametę dukrą ir patį ieškovą. Dėl to, kad ieškovui paramą gera valia teikia ieškovo motina, šiek tiek lėšų perveda senelė (iš motinos pusės), nėra pagrindo atleisti atsakovą nuo pareigos mokėti savo sūnui pakankamą išlaikymą (paramą) pagal CK 3.192¹ straipsnio 1 dalį. Sutiktina su apeliaciniame skunde apelianto išsakytais argumentais, kad tai, jog trečiasis asmuo (ieškovo motina) dirbdama deda maksimalias pastangas tam, kad turėtų galimybę gauti didesnes pajamas, dar nereiškia, kad tokia aplinkybė turi būti vertinama atsakovo naudai, kaip suteikianti jam galimybę tenkinti savo interesus ir išvengti finansinių pareigų. Didesnės dalies ieškovo patiriamų išlaidų priskyrimas trečiajam asmeniui (ieškovo motinai) neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.

33. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog atsakovo padėtis iš esmės nesikeitė nuo to laiko, kai jis teikė išlaikymą ieškovui būnant nepilnamečiam. Pastebėtina, kad, priešingai nei atsakovo, ieškovo padėtis dėl jo studijų Rygos technikos universitete yra pasikeitusi, nes ieškovas dėl studijų turi gyventi Rygos mieste, papildomai patiria išlaidų būsto nuomai, savarankiško gyvenimo buities reikmėms. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad nėra pagrindo ieškovui, tapusiam pilnamečiam, jam tęsiant mokslus užsienio universitete dieniniame skyriuje, šiuo metu neturint galimybės dirbti, gauti stipendiją ar paskolą, teikti mažesnio dydžio išlaikymą (paramą). Nors, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovas dėl paskolos studijoms (ar pragyvenimui) galimybių kreipėsi į tokias paskolas galinčias teikti įstaigas (banką ir kt.) (CPK 178 straipsnis), tačiau, kaip matyti iš ieškovo paaiškinimų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, dokumentus dėl stipendijos galima teikti tik vasario ar kovo mėnesį, o paskolos dabar taip pat nėra galimybės gauti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti šiais ieškovo paaiškinimais ir šios ieškovo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas stengėsi pasinaudoti galimybe gauti papildomų pajamų ir pats pasirūpinti savo poreikių tenkinimu.

34. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo finansines galimybes teikti paramą ieškovui, neteisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus apie atsakovo gaunamas pajamas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo pajamas sudaro vidutiniškai 826 Eur/mėn. (atlikus išskaitas nepilnametės dukros išlaikymui), tačiau, kaip matyti iš byloje pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. balandžio 6 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie E. G. valstybinį socialinį draudimą nuo 2021 m. spalio 25 d. iki 2022 m. kovo 16 d., jo gaunamos pajamos „į rankas“ vidutiniškai sudaro 1 700 Eur. Nors atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad jo gaunamos paskutinių penkių mėnesių pajamos yra 765,16 Eur, tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateikti duomenys yra oficialūs ir nėra pagrindo abejoti jų tikrumu.

35. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į atsakovo nurodomas aplinkybes, kad jis pagal vartojimo kredito sutartį Nr. duomenys neskelbtini) iki 2025 m. gegužės 15 d. kas mėnesį privalo mokėti 121,30 Eur einamąsias įmokas, taip pat yra sudaręs vartojimo kredito sutartį su UAB „duomenys neskelbtini)“, pagal kurią kas mėnesį moka 43,29 Eur. Nors, atsakovo teigimu, dėl šių įsipareigojimų jis negali skirti didesnės paramos ieškovui, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, aplinkybė, jog atsakovas leidžia sau įsigyti naujus daiktus (indaplovę, orkaitę), ima vartojimo kreditą savo poreikiams, įrodo jo pakankamai gerą ir stabilią turtinę padėtį. Atsakovas, sudarydamas sutartis, įvertino, jog galės kas mėnesį mokėti nustatytas įmokas. Kreditorius, prieš suteikdamas atsakovui kreditą, taip pat įvertino atsakovo turtinę padėtį kaip pakankamą ne tik pragyvenimui, bet ir sumokėti kredito įmokas.

36. Vertindamas atsakovo galimybę teikti paramą ieškovui, teismas atsižvelgė ir į atsakovo išlaikomų asmenų skaičių. Atsakovas teigia, kad jis turi išlaikyti nepilnametę atsakovo ir trečiojo asmens L. G. dukrą S. G., kurios išlaikymui kas mėnesį skiria po 200 Eur, taip pat prisideda prie draugės, su kuria gyvena, vaikų išlaikymo, išlaiko bei prižiūri savo sergančią pensininkę motiną. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pažymi, kad realiai į atsakovo išlaikomų asmenų skaičių patenka tik nepilnametė atsakovo dukra S. G., nes sugyventinės vaikus turi pareigą išlaikyti jų tėvai, o byloje pateikta medicininė pažyma patvirtina, jog atsakovo mamos, kuri, šalių paaiškinimais, turi ir daugiau ja besirūpinančių vaikų, gydymas yra kompensuojamas 100 procentų.

37. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į atsakovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie tai, kad atsakovui yra plyšę kryžminiai raiščiai, dėl šios traumos atsakovas apie šešis mėnesius negalės dirbti treneriu ir gauti darbo pajamų. Tačiau šias aplinkybes teismas vertina kritiškai, pažymėdamas, kad atsakovas buvo socialiai draustas, todėl jis gaus pinigines lėšas iš „Sodros“ biudžeto, be to, kaip nurodo apeliantas, yra pagrindas tikėti, jog atsakovas dėl didelės traumų tikimybės savo sveikatą yra apdraudęs, tad dėl gaunamų išmokų jo gaunamos pajamos nedarbingumo laikotarpiu nesumažėtų.

38. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas, būdamas pilnametis, turi dėti pastangas save išlaikyti, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėjo prie išvados, jog atsakovas turi realias ir pagrįstas galimybės tik iš dalies, t. y. 100 Eur, prisidėti prie paramos (išlaikymo) pilnamečiam sūnui teikimo. Byloje nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad atsakovui pačiam reikalinga parama ir kad didesnio išlaikymo ieškovui priteisimas iš atsakovo iš esmės pablogintų jo turtinę padėtį, sukeltų jam nepakeliamų pasekmių ir žalos. Pažymima, kad atsakovo padėtis iš esmės nesikeitė nuo to laiko, kai jis teikė išlaikymą ieškovui būnant nepilnamečiam. Kaip minėta, ieškovui iš atsakovo buvo priteista po 200 Eur per mėnesį ir ieškovas su tokia suma sutiko. Ieškovo poreikiams nesumažėjus ir jam neturint galimybės pačiam užsidirbti, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į bendrą valstybės pragyvenimo, infliacijos lygį, orientacinį minimaliosios mėnesinės algos dydį, ieškovo išlaikymui iš atsakovo taip pat turėtų būti priteista 200 Eur suma per mėnesį.

39. Apeliaciniu skundu ieškovas taip pat nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria parama ieškovui priteista nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. kovo 23 d. Ieškovas argumentuoja, kad tiek teikdamas ieškinį, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jis aiškiai nurodė prašomos priteisti paramos teikimo pradžią – nuo (duomenys neskelbtini) (ieškovo pilnametystės).

40. CK 3.200 straipsnyje, reglamentuojančiame išlaikymo priteisimo momentą, įtvirtinta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikant CK 3.200 straipsnio normą, konstatuotina, jog teisę į išlaikymą (paramą) ieškovas įgijo nuo pilnametystės.

41. Apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad tuomet, kai ieškovas sulaukė pilnametystės, jis dar mokėsi vidurinėje mokykloje, dirbti ir savęs išlaikyti neturėjo galimybių, objektyvių duomenų, kad atsakovas materialiai rėmė ieškovą, byloje nėra, be to, kaip matyti iš bylos duomenų, su atsakovu dėl išlaikymo (paramos teikimo) buvo deramasi, nepavykus susitarti, ieškovas nedelsdamas pradėjo teisines procedūras.

42. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju parama ieškovui turėtų būti priteisiama ne nuo ieškinio priėmimo, o būtent nuo jo pilnametystės dienos – nuo (duomenys neskelbtini).

Dėl bylos procesinės baigties

35. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas pakeičiamas, priteisiant iš atsakovo E. G. jo pilnamečiam sūnui R. G. išlaikymą (paramą) po 200 Eur kas mėnesį, mokamą periodinėmis išmokomis, indeksuojamą Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo duomenys neskelbtini) (ieškovo pilnametystės), kol ieškovui sukaks 24 metai arba kol jis mokysis pagal vidurio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

36. Pažymėtina, kad paramos teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio parama, šalims res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios neįgyja; pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz., pilnametis vaikas pradėjo dirbti ar jo realios galimybės užsitikrinti savarankiškas pajamas padidėjo, turi kitų pajamų, jo pažangumo rodikliai mokymo įstaigoje sumažėjo ir pan.), kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą paramą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai.

39. Nagrinėjamoje civilinėje byloje už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 54 Eur, žyminio mokesčio sumą skaičiuojant nuo teismo priteisto išlaikymo dydžio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas). Kadangi ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleistas, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteista 54 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

40. Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovas patyrė 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismui tenkinus ieškinį iš dalies, laikytina, jog patenkinta 87 proc. ieškinio reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 609 Eur bylinėjimosi išlaidų.

41. Atsakovas byloje pateikė duomenis, jog patyrė 700 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Proporcingai atmestų reikalavimų daliai, remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, atsakovui iš ieškovo priteistina 91 Eur bylinėjimosi išlaidų.

42. Apeliantas pateikė įrodymus, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 800 Eur žyminį mokestį. Atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą sumokėjo 500 Eur.

43. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y. 88,5 proc. (reikalavimas dėl išlaikymo dydžio tenkintas 77 proc., reikalavimas dėl termino, nuo kada priteistinas išlaikymas, patenkintas 100 proc.), iš atsakovo ieškovui priteistina 708 Eur bylinėjimosi išlaidų, jo turėtų apeliacinės instancijos teisme. Proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovo atsakovui priteistina 58 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

44. Įskaičius šalių viena kitai mokėtinas sumas, galutinai ieškovui iš atsakovo priteistina 1 168 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. G. jo pilnamečiam sūnui R. G. išlaikymą (paramą) po 230 Eur kas mėnesį, mokamą periodinėmis išmokomis, indeksuojamą Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo (duomenys neskelbtini) 2021 m. spalio 25 d. (ieškovo pilnametystės), kol ieškovui sukaks 24 metai arba kol jis mokysis pagal vidurio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.“

Priteisti iš ieškovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 168 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.