Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VAKOIL“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės Bankroto administravimo kontoros atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria netenkintas bankroto administratorės prašymas dėl įkeitimo (hipotekos) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vakoil“ iškelta bankroto byla. 2013 m. gruodžio 16 d. teismo nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimu UAB „Vakoil“ veikla pripažinta pasibaigusia įmonę likvidavus dėl bankroto.

2. Bankroto administratorė pateikė teismui prašymą pripažinti įkeitimo (hipotekos) teises, kurių identifikavimo kodai yra (duomenys neskelbtini) pasibaigusiomis ir nurodytas įkeitimo (hipotekos) teises panaikinti bei jas išregistruoti.

3. Bankroto administratorė nurodė, kad įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimui kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą su prašymu dėl įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, tačiau buvo gautas atsakymas, kad įmonė negali būti išregistruota, kadangi nepateikti Hipotekos registro pranešimai dėl žymų apie juridinio asmens turto įkeitimo išregistravimą. Įmonė negali būti išregistruota, kadangi kreditorės UAB „EMSI“ (kreditore tapo įsigijusi iš bankrutavusios akcinės bendrovės (toliau – BAB) „Ūkio bankas“ kreditorinį reikalavimą) naudai yra įregistruoti hipotekos / įkeitimo sandoriai. Visas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Vakoil“ turtas buvo arba parduotas ir atsiskaityta su tuo metu hipotekos kreditoriumi buvusiu BAB „Ūkio bankas“ arba BAB „Ūkio bankas“ turtą perėmė. BUAB „Vakoil“ bankroto administratorė rado įrodymus, patvirtinančius įkeitimo teisių pabaigos pagrindus. Kartu su prašymu pateikiami dokumentai patvirtina apie BAB „Ūkio bankas“ buvusio įkeisto BUAB „Vakoil“ turto pardavimą ir (ar) perdavimą BAB „Ūkio bankas“ dar iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties tarp BAB „Ūkio bankas“ ir UAB „EMSI“ sudarymo (sutartis buvo sudaryta 2017 m. liepos 27 d.), o tai reiškia, jog BAB „Ūkio bankas“, perleisdamas kreditorinį reikalavimą UAB „EMSI“, jai perleido negaliojančias reikalavimo teises į BUAB „Vakoil“, kadangi jos faktiškai jau buvo pasibaigusios ir turėjo būti išregistruotos, nes BAB „Ūkio bankas“ naudai įkeistas BUAB „Vakoil“ turtas buvo parduotas ir (ar) perimtas įkaito turėtojo. Šį faktą patvirtina ir tai, kad 2018 m. gegužės 2 d. BAB „Ūkio bankas“ išdavė pažymą apie hipotekos ir įkeitimo atsisakymą, t. y. pažyma buvo išduota jau po reikalavimo teisių perleidimo UAB „EMSI“. Paaiškino, kad dėl BUAB „Vakoil“ bankroto administratorei nežinomų priežasčių, pažyma buvo išduota tik dėl dalies įkeitimo teisių atsisakymo, nors remiantis teikiamais dokumentais turėjo būti išduota pažyma ir dėl kitų likusių 18 įkeitimo teisių atsisakymo, kurių neturėdama galimybės išregistruoti, bankroto administratorė neturi ir galimybės iš Juridinių asmenų registro išregistruoti BUAB „Vakoil“. Faktiškai šios teisės buvo pasibaigusios, turėjo būti išregistruotos ir negalėjo būti perleistos. BAB „Ūkio bankas“ perleido negaliojančias reikalavimo teises į BUAB „Vakoil“ turtą, kuris buvo perimtas pačios BAB „Ūkio bankas“ arba parduotas. Teigė, jog dėl susidariusios situacijos, nėra galimybių gauti naujosios kreditorės UAB „EMSI“ sutikimo išregistruoti įkeitimo teises, nors akivaizdu, kad įkeitimo teisės negalėjo būti perleistos, kadangi jų pasibaigimo pagrindai buvo dar iki jas perleidžiant.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi netenkino BUAB „Vakoil“ bankroto administratorės UAB Bankroto administravimo kontoros prašymo.

5. Teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, jog parduotam turtui buvo taikytas sutartinis, o ne priverstinis įkeitimas, pažymėjo, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas negali spręsti klausimo dėl hipotekos (įkeitimo) panaikinimo. Teismas išaiškino, jog pagal aktualų teisinį reguliavimą dėl bankroto procese parduoto turto įkeitimo išregistravimo bankroto administratorė turi kreiptis į notarą.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Pareiškėjos BUAB „Vakoil“ bankroto administratorė UAB Bankroto administravimo kontora atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės –tenkinti prašymą dėl įkeitimo (hipotekos) panaikinimo. Apeliantė nurodo, jog teismas, vertindamas prašyme nurodytus argumentus, iš esmės rėmėsi tik lingvistiniu teisės aiškinimo metodu ir griežtai laikėsi įstatymo raidės, jog sutartinio įkeitimo (hipotekos) atveju prašymas dėl šių teisių pabaigos turi būti pateikiamas notarui, o ne teismui, tačiau neįvertino aplinkybės, jog notaras atsisako išregistruoti sutartinius įkeitimus (hipotekas).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Vakoil“ priklausiusiam turtui buvo taikoma sutartinė hipoteka bei įkeitimas, hipotekos bei įkeitimo identifikavimo kodai yra (duomenys neskelbtini). Vykdant bankroto procedūras, buvo realizuotas įmonei priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Šis atsakovės turtas buvo įkeistas užtikrinti kreditoriaus BAB „Ūkio bankas“ reikalavimus, kuris reikalavimo teises perleido UAB „EMSI“. Byloje sprendžiamas klausimas dėl bankroto procese realizuoto turto įkeitimo bei hipotekos panaikinimo.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.224 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog tuo atveju, kai įkeistas turtas priverstinai parduodamas kreditoriaus, kuriam turtas įkeistas, reikalavimu, visi turto įkeitimai panaikinami. Pagal CK 4.224 straipsnio 3 dalį, pasibaigęs įkeitimas, kai įkeitimo objektas perduodamas trečiajam asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui, išregistruojamas iš Hipotekos registro. Kreditoriaus, skolininko arba turto savininko prašymas dėl įkeitimo pabaigos pateikiamas notarui, o šis duomenis apie įkeitimo pabaigą perduoda Hipotekos registrui. Pagal CK 4.171 straipsnio 1 dalį hipoteka gali būti priverstinė ir sutartinė. Atvejai, kuomet hipoteka pasibaigia, yra nurodyti CK 4.197 straipsnio 2 dalyje. Minėto straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad hipoteka pasibaigia, kai yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais. Pagal CK 4.197 straipsnio 7 dalį pasibaigusi hipoteka išregistruojama iš Hipotekos registro; hipotekos kreditoriaus, skolininko arba turto savininko prašymas dėl hipotekos pabaigos pateikiamas notarui, o šis duomenis apie hipotekos pabaigą perduoda Hipotekos registrui. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad pardavus įkeistą turtą, hipoteka (įkeitimas) pasibaigia. Bankroto administratorius įstatymų nustatyta tvarka perduoda notarui ar teismui (priverstinės hipotekos atveju) duomenis apie hipotekos (įkeitimo) pabaigą.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytą ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atlikti veiksmus, susijusius su sutartinio įkeitimo bei sutartinės hipotekos išregistravimu (panaikinimu) įkeisto turto realizavimo pagrindu. Nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, jog duomenys apie įkeitimo bei hipotekos pabaigą turi būti pateikti notarui, o ne teismui. Darytina išvada, jog sutartinio įkeitimo bei sutartinės hipotekos atveju bankroto bylą nagrinėjantis teismas negali priimti procesinių sprendimų, susijusių su sutartinio įkeitimo ir sutartinės hipotekos panaikinimu (išregistravimu) realizuotam turtui.

11. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų apie bankroto administratorės kreipimąsi su prašymu dėl sutartinės hipotekos ir sutartinio įkeitimo išregistravimo į notarą bei notaro atsisakymą tenkinti tokį prašymą, o apeliantė tik deklaratyviai nurodo, kad notaras atsisako išregistruoti sutartinius įkeitimus (hipotekas) (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog bankroto administratorė dėl nurodyto turto įkeitimo ir hipotekos išregistravimo turi kreiptis į notarą CK 4.197 straipsnio 7 dalyje bei CK 4.224 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Konstatuotina, jog apeliantės nurodyti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo teismui perimti teisės aktais notarui priskirtų funkcijų. Be to, apeliacinės instancijos teismas apeliantei išaiškina, jog notaro veiksmai arba atsisakymas atlikti veiksmus gali būti skundžiami proceso įstatyme nustatyta tvarka.

12. Kiti atskirajame skunde pateikti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

13. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, teisingai nustatė aktualias aplinkybes ir priėmė teisėtą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.