Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. A. ir suinteresuoto asmens A. A. bankroto administratoriaus J. R. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-37511-868/2020 pagal bankrutuojančios A. A. bankroto administratoriaus J. R. prašymą dėl teismo nutarties pakeitimo ir varžytynių atšaukimo, suinteresuoti asmenys A. A., UAB „Gelvora“, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, antstolė V. M.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas bankrutuojančio fizinio asmens (sutuoktinės) bankroto administratoriaus prašymas pakeisti kito bankrutuojančio asmens (sutuoktinio) bankroto byloje priimtą nutartį dėl skolininko turto dalies nustatymo, leidimo parduoti butą, atlyginimo administratoriaus nustatymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

11. CPK 314 straipsnyje yra nustatytas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

12. Suinteresuoto asmens A. A. bankroto administratorius R. B. pateikė pranešimus apie tai, kad sutuoktiniams A. A. ir A. A. priklausančio ir hipotekos kreditoriaus UAB „Gelvora“ naudai įkeisto buto (duomenys neskelbtini) varžytynės Nr. 202286 pasibaigė ir paskelbtas laimėtojas, pasiūlęs 102 183 Eur kainą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nauji įrodymai, atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo pobūdį, yra reikšmingi. Apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus, nes jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.).

13. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 12 str. 2 d. 1 p. nurodyta, kad nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius disponuoja fizinio asmens turtu ir depozitinės sąskaitos lėšomis pagal plane nustatytą tvarką. Nuo fizinio asmens pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo teismui dienos iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos fizinis asmuo visą turimą turtą valdo ir naudoja atsakingai. Fiziniam asmeniui draudžiama atlikti veiksmus ar sudaryti sandorius, kurie pablogintų jo turtinę būklę ar pakenktų kreditorių interesams (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 18 str. 1 d.)

14. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 27 str. 1 d. turtą parduoda bankroto administratorius pagal plane nustatytą eiliškumą ir terminus. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nekilnojamasis turtas parduodamas varžytynėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Turto, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymu ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymu parduodamas iš varžytynių, pardavimo iš varžytynių vykdymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1328 patvirtintas Turto pardavimo iš varžytynių vykdomo bankroto proceso metu tvarkos aprašas. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iki varžytynių paskelbimo dienos fizinis asmuo gali surasti ir pasiūlyti bankroto administratoriui turto pirkėją ir jeigu pirkėjas iki varžytynių paskelbimo dienos į depozitinę sąskaitą įmoka pinigų sumą, ne mažesnę už pradinę varžytynėse parduoti numatomo turto pardavimo kainą, varžytynės neskelbiamos. Šios normos formuluotė sudaro pagrindą spręsti, kad toks turto pardavimo būdas taikomas įvykdžius dvi sąlygas: fizinio asmens surastas ir pasiūlytas pirkėjas turi iki varžytynių pradžios įmokėti į depozitinę sąskaitą lėšas už turto pardavimą ir ši įmokėta suma turi būti ne mažesnė kaip pradinė varžytynėse parduodamo turto pardavimo kaina. To paties straipsnio 7–8 d. nurodyta, kad jeigu fiziniam asmeniui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, bankroto administratorius pasiūlo fiziniam asmeniui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl fizinio asmens turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Fizinio asmens dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto fizinio asmens turto dalis, ši fizinio asmens turto dalis parduodama šiame straipsnyje ir šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka. Tais atvejais, jeigu parduodamas keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise priklausantis turtas, tačiau ne visiems bendraturčiams iškelta bankroto byla ir antstolis išieškojimą iš bendraturčių, kuriems nėra iškelta bankroto byla, yra nukreipęs į šį turtą, teismas bendraturčio ar kreditoriaus prašymu, gavęs visų bendraturčių sutikimą, gali leisti bankroto administratoriui arba antstoliui parduoti visą turtą, jeigu toks turto pardavimas tikėtinai leistų už jį gauti didesnę kainą negu turto pardavimas dalimis. Už turtą gautos lėšos paskirstomos proporcingai pagal bendraturčiams priklausančias turto dalis.

15. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 str. 1 d. nustatyta, kad pagal įkeitimo sutartį arba įregistruotą hipotekos ir (ar) įkeitimo lakštą kreditorius (įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius) įgyja teisę, jeigu fizinis asmuo neįvykdė įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintos prievolės, šio įstatymo nustatyta tvarka reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 6 d. teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties nuorašą išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka. Aiškinant nuostatą ,,turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas“, turėtų būti laikomasi pozicijos, kad ši nuostata taikoma net ir tada, jei turto realizavimo ar išieškojimo procedūros (skolininko turto paieška, areštas, turto pardavimas iš varžytynių ir pan.) jau prasidėjusios, t. y. vykdymo veiksmai turi būti stabdomi bet kuriame skolininko turto realizavimo ar išieškojimo etape, taigi FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje įtvirtinamas draudimas atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su priverstiniu turto realizavimu ar išieškojimu. Toks nurodytos nuostatos aiškinimas atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtį ir tikslus, užtikrina, jog sąžiningiems skolininkams bus sudarytos sąlygos atkurti jų mokumą tenkinant kreditorių reikalavimus Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-2098-868/2017 nutarė iškelti A. A. bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankro“. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-3602-868/2018 nutarė patvirtinti A. A. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, jame numatant parduoti A. A. ir jo sutuoktinei A. A. priklausantį butą (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 8 d. nutartimi A. A. bankroto administratoriumi paskirtas R. B. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-23446-868/2020 nutarė: 1) nustatyti A. A. ir A. A. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, laikant, kad kiekvienam iš jų asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis nekilnojamojo turto – buto (duomenys neskelbtini), 99,60 kv. m ploto, (duomenys neskelbtini); 2) leisti A. A. bankroto administratoriui R. B. parduoti butą kaip vieną turto objektą, o pardavus šį turtą, iš gautų lėšų, atmetus 4 % atlygį administratoriui ir išlaidas, susijusias su turto pardavimu, ½ dalį pervesti į antstolės V. M. depozitinę sąskaitą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1448-852/2020 nutarė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartį nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad A. A. bankroto administratorius pagrįstai pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 27 str. nuostatas teikė pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl turto dalies nustatymo ir leidimo parduoti turtą, kadangi nenustačius skolininkui priklausančios turto dalies, išieškojimas iš šio turto būtų negalimas. Teismas nurodė, kad apeliantė A. A. klaidingai interpretavo pirmosios instancijos teismo išvadas dėl buto pardavimo dalimis, o ne, kaip turtinį vienetą, kadangi pirmosios instancijos teismas būtent ir leido butą parduoti, kaip turtinį vienetą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-28595-861/2020 nutarė iškelti fizinio asmens bankroto bylą A. A., bankroto administratoriumi paskirti J. R. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. spalio 8 d. 2020 m. spalio 26 d. pranešimu A. A. bankroto administratorius informavo A. A. apie paskelbtas buto (duomenys neskelbtini), varžytynes, kurių pabaiga 2020 m. lapkričio 25 d. 2020 m. gruodžio 18 d.–2020 m. sausio 18 d. vyko antrosios ginčo buto varžytynės, kurias laimėjo asmuo, pasiūlęs 102 183 Eur kainą.

18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi netekino A. A. prašymo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-23446-868/2020 dalį, numatant, kad bankrutuojančio fizinio asmens A. A. bankroto administratoriui R. B. leidžiama parduoti ½ dalį buto, (duomenys neskelbtini), ir atšaukti 2020 m. spalio 26 d. paskelbtas buto varžytynes Nr. 199792. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 18 straipsnyje aiškiai nurodyta, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad įsiteisėjusi teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartis, kuria nustatytos A. A. ir A. A. turto dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (po ½ dalį buvo (duomenys neskelbtini)) ir leista A. A. bankroto administratoriui R. B. parduoti butą, kaip vieną turto objektą, o pardavus šį turtą, iš gautų lėšų, atmetus 4 % atlygį administratoriui ir išlaidas, susijusias su turto pardavimu, ½ dalį pervesti į antstolės V. M. depozitinę sąskaitą, yra privaloma ir vykdytina.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek A. A., tiek A. A. yra iškeltos bankroto bylos, priverstine tvarka realizuojamas butas yra įkeistas hipotekos kreditoriaus naudai, todėl tokio turto, kaip turtinio vieneto, pardavimas pirmiau iškeltoje fizinio asmens bankroto byloje nepažeidžia Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatų, taip pat abiejų bankrutuojančių asmenų ir jų kreditorių teisių ir teisėtų interesų, kadangi už parduotą turtą pirmiausia turėtų būti atsiskaitoma su hipotekos kreditoriumi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad A. A. bankroto byla iškelta po 2020 m. liepos 23 d. nutarties įsiteisėjimo, savaime nereiškia, kad turtas negali būti realizuojamas pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 27–28 str. nuostatas pirmiau iškeltoje fizinio asmens bankroto byloje, kad fizinis asmuo, kuriam vėliau iškelta bankroto byla, netenka teisės pasiūlyti turto pirkėją.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas buvo patvirtintas apeliacine tvarka, paliekant Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1448-852/2020 pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė glaustus motyvus į A. A. bankroto administratorius J. R. argumentus, nereiškia, jog skundžiama nutartimi klausimas buvo išspręsta neteisingai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl nagrinėjamo klausimo esmės. Tai, kad apeliantams nepatinka nutarties surašymo stilius, savaime nereiškia, kad dėl formalių priežasčių gali būti panaikinta nutartis, kuri iš esmė yra teisėta ir pagrįsta (CPK 328 str., 338 str.).

21. Pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo skundžiamą nutartį, nes glausta forma nurodė teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymų vertinimą ir teisinius argumentus bei išvadas (LR CPK 291 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nėra byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų konspektas, nes įstatyme numatyta glausta teismo nutarties motyvuojamosios dalies forma reiškia argumentų santrauką, bet ne pažodinį citavimą. Pažymėtina, kad teismo nutarties apimtis pagal lapų kiekį neturi įtakos teismo nutarties teisingumui, teisėtumui ir pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismas neturėjo aprašyti kiekvieno byloje pateikto rašytinio įrodymo ir argumento, nes teismo nutartyje yra glausta forma nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas ir argumentai. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą, nes kiekvieno rašytinio įrodymo ir teisiškai nepagrįsto argumento aptarimas teismo nutartyje nėra būtinas (CPK 291 str. 1 d. 4 punktas).

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacine tvarka, t. y. yra įsiteisėjusi nutartis dėl visų joje išspręstų klausimų, įskaitant atlyginimo administratoriui skaičiavimo už buto realizavimą. Vadinasi, aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje atskirai neišskyrė klausimo dėl administratoriaus atlyginimo, savaime nereiškia, jog teismas, atmesdamas A. A. prašymą dėl 2020 m. liepos 23 d. nutarties pakeitimo, klausimą išsprendė neteisingai.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 str. 10 d. 25 str. 11 d. kreditorių susirinkimo sprendimai privalomi visiems kreditoriams, bankroto administratoriui ir fiziniam asmeniui. Kreditorių susirinkimo sprendimą kreditoriai, bankroto administratorius ar fizinis asmuo turi teisę apskųsti teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius, bankroto administratorius ar fizinis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimo priėmimą. Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama, jeigu plano projektui pritarė kreditorių susirinkimas (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 str. 10 d., 13 d.).

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 str. 1 d. 7 p. bankrutuojančio fizinio asmens kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plane turi būti nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-3602-868/2018 buvo patvirtintas A. A. kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas, kuriame nurodytas atlygis administratoriui už parduotą ar neparduotą kreditoriui įkeistą turtą ne daugiau kaip 4 %, įskaitant PVM. Vadinasi, A. A. kreditoriai, pritardami kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planui, iš esmės pritarė ir administratoriaus atlyginimui už įkeisto turto pardavimą. Darytina išvada, kad apeliantų argumentai, jog vėliau (2018 m. vasario 20 d.) vykusiame A. A. kreditorių susirinkime nebuvo patvirtinta atskira administravimo išlaidų sąmata, yra nepagrįsti, todėl atmestini, nes atskiro sprendimo dėl sąmatos projekto nepriėmimas savaime nereiškia, jog kreditoriai tokiu būdu atšaukė pritarimą bankrutuojančio fizinio asmens kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano sudėtinei daliai.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino A. A. prašymo dalyje dėl 2020 m. spalio 26 d. paskelbtų buto varžytynių Nr. 199792 atšaukimo, kadangi jos ne tik neprieštaravo įsiteisėjusiai 2020 m. liepos 23 d. teismo nutarčiai, bet ir iki skundžiamos nutarties priėmimo buto varžytynės jau 2020 m. lapkričio 25 d. buvo paskelbtos neįvykusiomis, nes varžytynėse nedalyvavo nei vienas dalyvis.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai, nes precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2016). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantų nurodyta teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-690/2015; 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-512-656/2020) nėra pagrindo remtis, nes nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa, t. y. nurodytose bylose, priešingai nei šioje, turto realizavimą vykdė antstolis, o ne vieno iš bankrutuojančių fizinių asmenų bankroto administratorius, o civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2020 bankroto byla buvo iškelta tik vienam iš bendraturčių.

27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą nutartį atmesti suinteresuoto asmens prašymą dėl įsiteisėjusios teismo nutarties pakeitimo ir varžytynių atšaukimo. Atskirųjų skundų argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo atmestini, kaip nepagrįsti, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą, nes klausimas išnagrinėtas teisingai. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (Fizinių asmenų bankroto įstatymas; CPK 2 str., 3 str., 7 str., 178 str., 330 str., 338 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį nepakeistą