Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. G. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmės subendrintos ir prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m vasario 9 d. nuosprendžiu paskirtos visos neatliktos bausmės dalis (1 metai 6 mėnesiai 6 dienos) ir paskirta subendrinta bausmė – 2 metų 2 mėnesių 6 dienų laisvės atėmimas, bausmę paskirta atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigoje, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 17 d.

Nuspręsta iš M. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašomų išlaidų nepriteisti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nuteistojo gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. G. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismas apeliacinio nagrinėjimo metu nustatęs, kad byloje padaryti esminiai BPK pažeidimai, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims. Šios baudžiamojo proceso normos apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

5. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nuosprendžio pateikęs nuteistasis M. G. neginčija nustatytų jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, veikos kvalifikavimo. Apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad juo kvestionuojama pagal BK 242 straipsnį nuteistajam paskirtos bausmės rūšis, dydis bei skundžiamu nuosprendžiu atliktas nuteistajam paskirtų bausmių bendrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad Alytaus apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepadarė esminių BPK pažeidimų, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, šia nutartimi patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio bei bausmių bendrinimo atžvilgiu.

Dėl bausmės

6. BK 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Nuteisdamas asmenį, t. y. paskirdamas jam bausmę už nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo jis pripažįstamas kaltu, teismas bausmę skiria, vadovaudamasis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, kaip antai dėl bausmės skyrimo asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 straipsnis), dėl bausmės skyrimo pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 56 straipsnis), bausmės skyrimo, esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertindamas kiekvienos šių aplinkybių reikšmę, atsižvelgdamas į šių aplinkybių kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parinkdamas švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys), ir kt. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2009, 2K-428/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo ir jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013).

7. BK 242 straipsnio sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kaip matyti iš skundžiamo Alytaus apylinkės teismo nuosprendžio, M. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 242 straipsnyje, padarymą buvo paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

8. Nuteistasis prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, nes pilnai prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, nebandė išvengti atsakomybės, pats savarankiškai siekė grįžti į bausmės atlikimo vietą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paties nuteistojo Alytaus apylinkės teismui duoti parodymai prieštarauja šiam apeliacinio skundo teiginiui. Nuteistasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gavęs žinutę iš draugės, spontaniškai išsikvietė taksi ir nuvažiavo susitikti su ja į (duomenys neskelbtini), po to su draugu važiavo į (duomenys neskelbtini), kur pas draugą praleido savaitę laiko ir gyveno iš draugo, tada su kitu draugu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), tikslu susitikti brolį, tačiau su broliu nesusitiko, o (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį, nei draugei, nei artimiesiems nesakė, jog yra pasišalinęs iš įkalinimo įstaigos, kadangi (duomenys neskelbtini) sudužo jo telefonas, neturėjo galimybės susisiekti su kalėjimo administracija, kitų susiekimo būdų neieškojęs (1 t., b. l. 156-160). Taigi, akivaizdu, kad nuteistasis, darydamas nusikalstamą veiką, veikė sąmoningai ir kryptingai, vedinas asmeninių priežasčių, slėpdamas nuo kitų asmenų savo neteisėto pasišalinimo iš įkalinimo vietos aplinkybes, todėl akivaizdu, kad suvokė savo veiksmų pavojingumą, galinčius kilti padarinius ir jų siekė. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, kad savarankiškai siekė grįžti į bausmės atlikimo vietą, yra deklaratyvus ir prieštaraujantis paties nuteistojo duotiems parodymams.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, parinkdamas M. G. bausmės rūšį ir jos dydį, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis anksčiau buvo teistas 9 kartus (1 t., b. l. 41-56), nagrinėjamą nusikaltimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir neišnykus teistumui, eilę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, paskirtų baudų nesumokėjęs (1 t., b. l. 83-103), Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo charakterizuojamas neigiamai (1 t., b. l. 26-28), taip pat Alytaus apylinkės teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi, bei nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Remiantis aptartais nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, darytina išvada, kad M. G. nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų, sistemingai nusikalsta, nuolat daro administracinius nusižengimus, kas rodo jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas bei teisės normų nepaisymą, be to, visos aptartos aplinkybės neturi jokios įtakos bausmės švelninimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Alytaus apylinkės teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti, nuteistajam paskyrus vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Be to, įvertinus aptartas aplinkybes, pažymėtina, kad nuteistojo skundo argumentas, jog Alytaus apylinkės teismas pilnai neįvertino jo prisipažinimą ir gailėjimąsi, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi akivaizdu, jog šios aplinkybės buvo tinkamai įvertintos pirmosios instancijos teismo, skiriant bausmę, todėl aukštesniajam teismui jų vertinti iš naujo nėra jokio objektyvaus pagrindo.

10. Iš duomenų apie ankstesnius M. G. teistumus matyti, kad jam praeityje buvo taikyta ir švelnesnio pobūdžio bausmė – areštas, taip pat ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad teismo parodytas pasitikėjimas ir švelnesnio pobūdžio bausmės neturėjo tinkamo poveikio nuteistojo elgesiui. M. G. nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad M. G. nusikalto ne atsitiktinai, nuteistasis linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas. Aptartų nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir visų bylos duomenų kontekste darytina išvada, kad Alytaus apylinkės teismo už padarytą nusikalstamą veiką parinkta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant jos dydį artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo principams. Teigti, kad nuteistajam paskirta 1 metų mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra neteisinga ar aiškiai per griežta, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius tiek M. G., tiek jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius duomenis, nepaisant nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, teisinio pagrindo nėra. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam M. G., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo.

11. Pažymėtina, kad bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia ir asmens nubaudimas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad M. G. praeityje yra teistas net devynis kartus, teistumai neišnykę, nei draugės turėjimas, nei siekis kuo trumpiau būti izoliuotam nuo visuomenės jo nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą veiką padarė bausmės atlikimo metu, todėl žinodamas apie gresiančią bausmę, ir vis dėlto pasirinkęs pakartotinai daryti nusikaltimus, prisiėmė ir galimas neigiamas pasekmes, kurias jam sukuria bausmės taikymas ir jos vykdymas, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

12. Išdėstytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, jog Alytaus apylinkės teismas, individualizuodamas bausmę M. G., tinkamai įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei atsižvelgė į kitų bausmės skyrimui reikšmės turinčių aplinkybių, nurodytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, visumą. Alytaus apylinkės teismo sprendimas skirti laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, yra priimtas tinkamai taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą ir jos individualizavimą. Esant šioms aplinkybėms keisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nuosprendį, švelninant nuteistajam paskirtą bausmę, ar juo labiau parenkant kitą bausmės rūšį, nėra pagrindo.

Dėl bausmių bendrinimo

13. Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat prašo, bendrinant paskirtas bausme, taikyti BK 64 straipsnį, t. y. dalinį bausmių sudėjimą, didesne bausme apimant mažesnę bausmę. Dėl bausmių bendrinimo aukštesnysis teismas pažymi, kad BK 64 straipsnio nuostatos taikomos, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas (BK 64 straipsnio 1 dalis).

14. Nagrinėjamu atveju, priimant Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nuosprendį, juo paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, buvo subendrinta visiško sudėjimo būdu, t. y. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, pridėta visa neatliktos bausmės dalis (1 metai 6 mėnesiai 6 dienos), paskirta pagal Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. vasario 9 d. nuosprendį ir M. G. skirta galutinė subendrinta – 2 metų 2 mėnesių 6 dienų laisvės atėmimo bausmė.

15. Aiškinant bausmių bendrinimo pagal BK 64 straipsnį taisykles, įstatymas nereglamentuoja kokiais atvejais bendrindamas bausmes teismas privalo parinkti visiško bausmių sudėjimo būdą, o kuriais atvejais – bendrinti bausmes iš dalies jas sudedant, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės (bendrieji bausmių skyrimo pagrindai) kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-578/2012).

16. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas savo sprendimo, bendrinti M. G. bausmes visiško sudėjimo būdu, nemotyvavo, nurodydamas tik tai, kad nuteistasis nusikaltimą padarė, atlikdamas bausmę pagal 2022 m. vasario 9 d. nuosprendį. Tačiau Alytaus apylinkės teismas, skirdamas bausmę už BK 242 straipsnį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, M. G. lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę – recidyvistas, taip pat kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, o iš aukščiau aptarto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo matyti, kad aplinkybės, kurios buvo svarbios parenkant bausmes už atskirų nusikalstamų veikų padarymą, taip pat yra aktualios parenkant ir bausmių subendrinimo būdą.

17. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas įvertina, kad M. G., prieš priimant skundžiamąjį nuosprendį, buvo teistas devynis kartus – daugiausiai už nusikalstamas veikas, susijusias su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais bei žmogaus sveikata (1 t., b. l. 41-56). M. G. daromų nusikalstamų veikų pobūdis ir kiekis, leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis nusikalto tikrai ne atsitiktinai, o dėl savo netinkamai vedamo gyvenimo būdo. Nepaisant jam skiriamų griežtų, su realiu laisvės atėmimu susijusių bausmių, nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas bei ignoruoja visuomenėje priimtas elgesio normas, pažymint ir tai, kad naują nusikalstamą veiką M. G. padarė būdamas recidyvistu bei atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Jis taip pat ne kartą baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos (1 t., b. l. 83-103). Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo charakterizuojamas neigiamai, nurodant, kad nuteistasis, būdamas neblaivus, pažeidė probacijos sąlygas, vidaus tvarkos taisykles įsisavino blogai, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas 4 kartus, neskatintas (1 t., b. l. 26-28). Įvertinus visa tai darytina išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai nusprendė M. G. taikyti visišką bausmių sudėjimo būdą. Teisėjų kolegijos nuomone, net ir įvertinus aplinkybes, kad nuteistasis nuo pat pradžių davė teisingus parodymus ir prisipažino bei gailėjosi dėl nusikalstamos veikos, tačiau M. G. charakteristika ir kitos bylos aplinkybės vis tik patvirtina, kad Alytaus apylinkės teismo pasirinktas bausmių bendrinimo būdas yra teisingas. Taigi, Alytaus apylinkės teismas, nuteistajam M. G. taikydamas visišką bausmių sudėjimo būdą, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes įvertino parinkdamas bausmės dydį, todėl M. G. skundas atmetamas, o teisėtas ir pagrįstas Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. G. apeliacinį skundą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.