Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo S. B. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas nuteistojo S. B. prašymas dėl nuosprendžių, pagal kuriuos jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, peržiūrėjimo ir švelnesnės bausmės paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę viso pagal vienuolika jo atžvilgiu priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių:

1.1. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) BK 182 straipsnio 1 dalį 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu, pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimu, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir S. B. paskirta 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, ir S. B. paskirta subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

1.2. Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu S. B. paskirta ir neatlikta bausme – 3 (trejų) metų laisvės atėmimu, bausmes iš dalies sudedant – prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir nuteistajam S. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 (treji) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikotarpis nuo 2015 -01-13 iki 2015-01-15 (dvi paros).

1.4. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 27 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo V. Š. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo L. L. M. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (mėnesiams). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu, galutinę bausmę paskiriant laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi, subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir S. B. paskirta galutinė subendrinta 5 (penkerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikotarpiai, atlikti pagal Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendį. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. spalio 30 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartimi paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausme 5 (penkeriems) metams, šias bausmes iš dalies sudedant, bei S. B. paskirta subendrinta 5 (penkerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytos bausmės, iš dalies atliktos pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu.

1.6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. B. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose 2023 m. liepos 11 d. gautas nuteistojo S. B. prašymas, kuriame nuteistasis, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimai, prašė peržiūrėti aukščiau paminėtus nuosprendžius ir sušvelninti/atleisti nuo bausmės ar kitokiu būdu palengvinti jo teisinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. B. skundas tenkintinas iš dalies.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. BPK 362¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis.

8. 2023 m. balandžio 27 d. priimtu įstatymu Nr. XIV-1925 (toliau – ir Įstatymas) buvo pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsniai ir XXIX skyriaus pavadinimas, taip pat Kodeksas papildytas 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais, netekusiais galios pripažinti 186, 298 straipsniai. Šis įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d. Sutinkamai su paminėtomis BK 3 straipsnio bei BPK 362¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, Įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog jeigu asmuo iki 2023 m. birželio 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą šiame įstatyme išdėstytą Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

9. Iš 6-8 šios nutarties punktuose aptarto teisinio reglamentavimo seka, kad nagrinėjamu atveju S. B. BPK 362¹ straipsnio ir BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos galėtų būti tik tuo atveju, jeigu 2023 m. balandžio 27 d. priimtu įstatymu Nr. XIV-1925 padaryti baudžiamojo įstatymo pakeitimai turėtų įtakos jo teisinei padėčiai – panaikintų nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų baudžiamumą, švelnintų bausmę ar kokiu kitu būdu lengvintų jo teisinę padėtį.

10. Kaip jau buvo nurodyta šios nutarties 1 punkte, nuteistasis S. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka viso pagal vienuolika jo atžvilgiu priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių. Skundžiamos nutarties motyvuojamoji dalis patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo prašymą BPK 362¹ straipsnyje nustatyta tvarka, vertino nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusios baudžiamojo įstatymo pakeitimus ir jų įtaką nusikalstamų veikų, už kurias S. B. buvo nuteistas viso dešimčia nuosprendžių, kvalifikavimui. Taip pat vertino tai, ar šie pakeitimai nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtų bausmių ar kitokiu būdu nelengvina jo teisinės padėties. Vienintelis nuosprendis, dėl kurio Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje liko nepasisakyta, yra Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendis. Tačiau šis nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka. Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs apygardos teismas galutinį procesinį sprendimą paskelbė 2023 m. liepos 26 d., t. y. jau po 2023 m. balandžio 27 d. priimto įstatymo Nr. XIV-1925 įsigaliojimo, ir, kaip matyti iš šios nutarties 1.11 punkto, jis įvertino nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius pakeitimus ir perkvalifikavo S. B. padarytą nusikaltimą, kurio jis buvo nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu, pagal naująją BK redakciją bei paskyrė už šią veiką nuteistajam švelnesnę bausmę. Nors apylinkės teismas rezoliucinėje nutarties dalyje nurodė, jog Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendį palieka neperžiūrėtą, tačiau iš motyvuojamosios nutarties dalies matyti, kad vis tik buvo vertinama, ar BK pakeitimai neturi įtakos ir šiuo nuosprendžiu nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, ar jie kitu būdu nelengva jo teisinės padėties. Taigi, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, pirmosios instancijos teismas peržiūrėjo visus S. B. atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, pagal kuriuos nuteistasis šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir kurie dar nebuvo peržiūrėti po 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių baudžiamojo įstatymo pakeitimų.

11. Nuteistojo skundas yra itin nekonkretus, iš jo sunku suprasti kokiais konkrečiais aspektais yra ginčijama Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartis. Susipažinęs su skundžiamos nutarties turiniu, apygardos teismas taip pat nustatė, kad joje yra nepakankamai išsamiai aptarti nagrinėjamam atvejui aktualūs baudžiamojo įstatymo pakeitimai ir jų įtaka S. B. teisinei padėčiai, bei padarė daug klaidų. Dėl nurodytų priežasčių apygardos teismas dar kartą peržiūri visus S. B. atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, pagal kuriuos jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, išskyrus jau minėtą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendį, kadangi nusikalstama veika, dėl kurios padarymo S. B. buvo nuteistas šiuo nuosprendžiu, jau buvo perkvalifikuota pagal naują BK 182 straipsnio redakciją.

Dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio

12. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu S. B. buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį. Analizuojant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimus, matyti, kad nuo šio nuosprendžio priėmimo BK 215 straipsnis keičiamas nebuvo. Nors 2020 m. lapkričio 5 d. įstatymu Nr. XIII-3350 buvo keičiamas BK 214 straipsnis, bet šis pakeitimas įtakos S. B. teisinei padėčiai jokios reikšmės neturi, kadangi juo buvo tik BK 214 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtintos papildomos alternatyvios veikos. BK 198¹ straipsnio 1 dalis buvo keičiama 2015 m. birželio 11 d. įstatymu Nr. XII-1777, tačiau jos pakeitimai pagrindo perkvalifikuoti nuteistojo veiką ir paskirti jam švelnesnę bausmę taip pat nesudaro. 2015 m. birželio 11 d. įstatymu Nr. XII-1777 buvo pakeista BK 198¹ straipsnio 1 dalies dispozicija, pridedant žodžius „ar jos dalies“, taip įtvirtinant atsakomybę pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį ne tik už neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, bet ir už neteisėtą prisijungimą prie dalies informacinės sistemos. Minėtu įstatymu taip pat buvo pakeista BK 198¹ straipsnio 1 dalies sankcija – padidintas už tokią veiką skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydis nuo vienerių metų iki dvejų metų. Taigi, atsakomybė už BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą nešvelnėjo, priešingai – ji griežtėjo.

17. Įvertinus tai, kas nurodyta aukščiau, konstatuojama, jog žemesnės instancijos teismas pagrįstai Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu S. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų neperkvalifikavo ir už jas paskirtų bausmių nekeitė.

Dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendžio, pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu

18. Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendžiu S. B. buvo nuteistas pagal BK 213 straipsnio 1 dalį. Kaip matyti iš 8 šios nutarties punkto, nuteistojo prašyme akcentuojamu 2023 m. balandžio 27 d. priimtu įstatymu Nr. XIV-1925 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnis nesikeitė. Šis straipsnis taip pat nebuvo pripažintas netekusiu galios. BK 213 straipsnis nesikeitė ir nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo buvo pakeistas Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendis, priėmimo dienos. Taigi, veika, už kurią S. B. buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendžiu, nebuvo dekriminalizuota, nešvelnėjo už ją skiriama bausmė, nebuvo priimti ir jokie kiti pakeitimai, kurie kitokiu būdu lengvintų nuteistojo teisinę padėtį. Todėl spręsti klausimo dėl šios veikos perkvalifikavimo ir švelnesnės bausmės skyrimo, faktinio bei teisinio pagrindo, vėlgi, nėra.

Dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendžio

20. Nuo šio nuosprendžio priėmimo iki šios dienos BK 180 straipsnis buvo keistas du kartus, tame tarpe ir 2023 m. balandžio 27 d. priimtu įstatymu Nr. XIV-1925. 2018 m. gruodžio 4 d. įstatymu Nr. XIII-1682 BK 180 straipsnis buvo papildytas 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Tuo tarpu 2023 m. balandžio 27 d. priimtu įstatymu Nr. XIV-1925 buvo koreguojamos BK 180 straipsnio 2 dalies bei 3 dalies dispozicijos, tačiau šie pakeitimai įtakos S. B. teisinei padėčiai neturi. Iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusi BK 180 straipsnio 2 dalis buvo išdėstyta taip: „Tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų“. Šiuo metu galiojanti BK 180 straipsnio 2 dalis išdėstyta taip: „Tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, arba apiplėšė pagrobdamas didelės vertės svetimą turtą, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.“. Taigi, už S. B. įvykdytų nusikaltimų padarymą (pasikėsinimą apiplėšti įsibrovus į patalpą ir apiplėšimą įsibrovus į patalpą ir panaudojant peilį, kas prilyginama daiktui, kuriuo galima žmogų sužaloti) atsakomybė ir įsigaliojus įstatymui Nr. XIV-1925 yra numatyta BK 180 straipsnio 2 dalyje. Įstatymu BK 180 straipsnio 2 dalies sankcija nebuvo keista – tiek iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 180 straipsnio 2 dalies redakcijoje, tiek nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 180 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatyta, kad asmuo padaręs šią nusikalstamą veiką yra baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. Taigi, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję, o taip pat ir ankstesni BK 180 straipsnio pakeitimai, S. B. teisinės padėties niekaip nešvelnina ir grįžtamos galios neturi. Todėl pripažįstama, kad žemesnės instancijos teismas pagrįstai neperkvalifikavo ir šiuo nuosprendžiu S. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų.

Dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 27 d., Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. spalio 31 d., Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. bei Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nuosprendžių

21. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 27 d. ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiais S. B. buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už sukčiavimą. 2018 m. kovo 27 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padarius dvi tokio pobūdžio nusikalstamas veikas (sukčiavimą V. Š. atžvilgiu ir sukčiavimą L. L. M. atžvilgiu), o 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu – penkis nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas E. V. atžvilgiu, sukčiavimas O. G. A. atžvilgiu, sukčiavimas S. S. atžvilgiu, sukčiavimas V. D. atžvilgiu ir sukčiavimas I. R. atžvilgiu). Tuo tarpu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. bei Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiais S. B. buvo nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį už pasikėsinimą sukčiauti. 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padarius vieną nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, o 2018 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu du tokius nusikaltimus (pasikėsinimą sukčiauti S. R. atžvilgiu ir pasikėsinimą sukčiauti Z. P. atžvilgiu).

Skundžiamoje nutartyje yra nepagrįstai nurodyta, kad nusikalstamų veikų, už kurias S. B. buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 27 d., Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. spalio 31 d., Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. bei Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiais, padarymo metu vienas MGL buvo lygus 50 Eur. Visos šios nusikalstamos veikos buvo padarytos 2017 m., kai vienas MGL buvo lygus 37,66 Eur. Tuo tarpu 50 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo. Paminėtas nutarimas įsigaliojo tik 2018 m. sausio 1 dieną. Iš Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 27 d. nuosprendžio matyti, kad nusikalstamos veikos, įvykdytos V. Š. atžvilgiu, apgaule pasisavinto turto vertė buvo 4 500 Eur, kas sudarė 119,49 MGL; nusikalstamos veikos, įvykdytos L. L. M. atžvilgiu, atveju – 6 200 Eur, kas sudarė 164,63 MGL. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu nustatyta, kad nusikalstamos veikos, įvykdytos E. V. atžvilgiu, apgaule pasisavinto turto vertė buvo 2 000 Eur, kas sudarė 53,10 MGL; nusikalstamos veikos, įvykdytos O. G. A. atžvilgiu, atveju – 1 000 Eur, kas sudarė 26,55 MGL, nusikalstamos veikos, įvykdytos S. S. atžvilgiu, atveju – 3 000 Eur, kas sudarė 79,66 MGL; nusikalstamos veikos, įvykdytos V. D. atžvilgiu, atveju – 2 700 Eur, kas sudarė 71,69 MGL; nusikalstamos veikos, įvykdytos I. R. atžvilgiu, atveju – 4 300 Eur, kas sudarė 114,17 MGL. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu nustatyta, jog S. B. pasikėsino apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai įgyti 1 000 Eur, kas sudarė 26,55 MGL. Iš Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio matyti, kad nuteistasis pasikėsino apgaule įgyti S. R. priklausančius 1 770 Eur, kas sudarė 48,13 MGL, bei pasikėsino apgaule įgyti Z. P. priklausančius 1 950 Eur, kas sudarė 51,77 MGL.

23. Įvertinus tai, kas išdėstyta ankstesnėje pastraipoje, konstatuojama, jog skundžiamoje nutartyje buvo padaryta teisinga išvada, jog nėra įstatyminio pagrindo perkvalifikuoti veikų, už kurias S. B. buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 27 d., Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. spalio 31 d., Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. bei Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiais, ir peržiūrėti už jas paskirtų bausmių.

Dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendžio

24. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu S. B. buvo nuteistas už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kurią nuteistasis įvykdė dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Veikos padarymo metu galiojusios redakcijos BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) buvo įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę išvengė arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Sankcijoje buvo numatyta laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė. Įsigaliojus 2023 m. birželio 1 d. BK pakeitimams, pasikeitė BK 182 straipsnis, jį išdėstant taip: „1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Už šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 6. Už šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“

25. Pagal dabar galiojančią BK redakciją sukčiavimo veiką kvalifikuojantis organizuotos grupės požymis įtvirtintas BK 182 straipsnio 3 dalyje. Už šios veikos padarymą sankcijoje numatant šias bausmes: baudą arba laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Taigi, baudžiamojo įstatymo pakeitimais, įsigaliojusiais 2023 m. birželio 1 d., BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje už sukčiavimą dalyvaujant organizuotoje grupėje buvo įtvirtinta alternatyvi švelnesnė bausmė – bauda. Esant šiai teisinei situacijai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Todėl S. B. nusikalstama veika, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), turi būti perkvalifikuota į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies, apylinkės teismas padarė analogišką išvadą, tačiau rezoliucinėje dalyje toks sprendimas nebuvo priimtas, t. y. veika nebuvo perkvalifikuota, teismas nurodė, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendis nekeičiamas, todėl ji perkvalifikuojama šia apygardos teismo nutartimi.

26. Perkvalifikavus nusikalstamą veiką pagal naują baudžiamojo įstatymo redakciją, turi būti išspręstas tiek bausmės už šį nusikaltimą, tiek subendrintos bausmės paskyrimo klausimas. Iš Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendžio matyti, jog skiriant S. B. bausmę, buvo atsižvelgta į tai, kad nuteistasis teistas, naują sunkų tyčinį nusikaltimą padarė atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje, taip pat teistas ir dar už kitų, tame tarpe ir tokio paties pobūdžio, nusikaltimų padarymą, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Aukštesnysis teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendyje, daro išvadą, kad net ir pasikeitus teisiniam reguliavimui, S. B. skirti švelnesnės rūšies bausmę – baudą, už jo padarytą nusikalstamą veiką, šia nutartimi kvalifikuotą pagal šiuo metu galiojančią BK 182 straipsnio 3 dalį, nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo švelninti paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės. Nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, daug mažesnė nei šios bausmės vidurkis, numatytas nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK sankcijoje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančiame baudžiamajame įstatyme už sukčiavimą, įvykdytą organizuotoje grupėje, skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydis nėra sumažintas.

27. Kadangi nuteistajam bausmė paliekama tokia pati, o veika, kurią įvykdė S. B., net ir pasikeitus teisiniam reglamentavimui, išlieka tokio paties pavojingumo ir yra priskirta tai pačiai kategorijai pagal BK 11 straipsnį, nėra pagrindo ir kitokiu būdu, nei nurodytu Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendyje, bendrinti už šią nusikalstamą veiką S. B. paskirtos bausmės su 2018 m. spalio 31 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu, 2018 m. lapkričio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, 2018 m. lapkričio 20 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis.

Dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendžio

28. Šiuo nuosprendžiu S. B. buvo nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. apgaule savo ir bendrininkų naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą – 500 Eur. Apylinkės teismas nurodė, jog tokia pinigų suma pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį MGL dydį (50 Eur) sudarė 10 MGL, ir atsižvelgęs į tai nusprendė perkvalifikuoti šią nuteistojo įvykdytą nusikalstamą veiką į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo XIV-1925 redakcija), bei remiantis nuosprendyje nurodytais bausmės skyrimo motyvais, paskirti S. B. 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta šios nutarties 22 punkte, 2017 m. vienas MGL buvo lygus ne 50 Eur, o 37,66 Eur. Taigi, pasikėsinto apgaule įgyti turto vertė buvo lygi 13,27 MGL, kas viršija 10 MGL dydžio sumą. Todėl, nepaisant to, kad buvo pakeistas BK 190 straipsnis, nebuvo jokio teisinio pagrindo perkvalifikuoti S. B. įvykdytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 4 dalį. Vis dėlto aukštesnės instancijos teismas šios baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos ištaisyti negali, kadangi tuo, nesant prokuroro skundo, būtų pabloginta nuteistojo padėtis. Todėl sprendimas perkvalifikuoti veiką, už kurią S. B., buvo nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu, paliekamas galioti. Tačiau tuo pačiu apygardos teismas pastebi, kad rezoliucinėje skundžiamos nutarties dalyje, apylinkės teismas nenurodė pagal kokią įstatymo redakciją buvo kvalifikuota nuteistojo veika Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu, ir į kokią įstatymo redakciją ji perkvalifikuojama. Šį trūkumą būtina ištaisyti, šioje dalyje patikslinant skundžiamą nutartį. Kadangi perkvalifikavimas apskritai buvo nepagrįstas, apygardos teismas nemato pagrindo po perkvalifikavimo skirti nuteistajam dar švelnesnę nei 30 parų arešto bausmę.

Dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio

29. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu S. B. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad įvykdė sukčiavimą veikdamas organizuotoje grupėje. Su šia nusikalstama veika susiję baudžiamojo įstatymo pakeitimai jau buvo išsamiai išanalizuoti šios nutarties 24-25 punkte, todėl dar kartą jie neaptarinėjami. Kadangi nuteistojo veika, už kurią jis buvo nuteistas 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu, atitinka šiuo metu galiojančią BK 182 straipsnio 3 dalį, kurios sankcijoje, kaip jau buvo nurodyta, buvo įtvirtinta alternatyvi bausmė – bauda, apylinkės teismas pagrįstai nusprendė šią veiką perkvalifikuoti. Tačiau kaip ir ankstesnėje pastraipoje aptartu atveju, skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje, žemesnės instancijos teismas, vėlgi, nenurodė nei įstatymo redakcijos, pagal kurią veika buvo kvalifikuota nuosprendžiu, nei įstatymo redakcijos, į kurią ji perkvalifikuojama. Ši klaida taip pat ištaisytina. Pirmosios instancijos teismas, perkvalifikavęs nusikalstamą veiką, paskyrė S. B. 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tai yra, tokią pačią bausmę, kuri buvo paskirta nuteistajam Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu. Iš nuosprendžio motyvų matyti, kad, skiriant S. B. bausmę, buvo atsižvelgta į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas įvertino duomenis apie padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltės formą (pažymėjo, jog nuteistasis padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą), nusikalstamos veikos motyvą (paminėjo, jog nusikaltimas savanaudiškas), S. B. asmenybę (nurodė, jog jis praeityje teistas net 16 kartų, paskutiniais nuosprendžiais nuteistas dėl sukčiavimų, nors ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, bet ir toliau daro naujas tyčines nusikalstamas veikas, dėl ko BK 27 straipsnio prasme laikytinas recidyvistu, yra baustas administracine tvarka, jam diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant narkotikus, žalingas vartojimas, Kybartų pataisos namų charakterizuojamas neigiamai). Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad padarytos žalos nuteistasis nėra atlyginęs. Įvertinęs šias aplinkybes bei tai, jog S. B. ir toliau daro nusikalstamas veikas, rodo nenorą taisytis ir keisti savo nusikalstamą elgesį, teismas sprendė, jog nuteistajam turi būti skirta laisvės atėmimo bausmė. Remdamasis nuosprendyje nurodytais bausmės skyrimo motyvais, apygardos teismas taip pat, kaip ir žemesnės instancijos teismas, nemato pagrindo švelninti S. B. paskirtos bausmės, nepaisant to, kad jo veika yra perkvalifikuojama pagal švelnesnį įstatymą, šiuo metu už tokią jo įvykdytą nusikalstamą veiką numatantį galimybę skirti ne tik laisvės atėmimo iki aštuonerių metų, bet ir baudą. Akivaizdu, jog tikėtis, kad recidyvistui paskirta baudos bausmė arba trumpesnė laisvės atėmimo bausmė, būtų pakankamos priemonės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, nėra jokio pagrindo.

Dėl bausmių bendrinimo

30. Skundą nagrinėjantis teismas taip pat konstatuoja, jog apylinkės teismas netinkamai išsprendė bausmių bendrinimo klausimą. Skundžiama nutartimi jis perkvalifikavo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį kvalifikuotą veiką į BK 182 straipsnio 4 dalį ir paskyrė už ją 30 parų arešto bausmę. Taip pat perkvalifikavo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kvalifikuotą veiką į BK 182 straipsnio 4 dalį ir paskyrė naują bausmę. Tačiau galiausiai jis, neaišku kokia teisine logika remiantis, 2019 m. balandžio 2 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu S. B. paskirtą bausmę bendrino ne skundžiama nutartimi po veikų perkvalifikavimo iš naujo paskirtomis bausmėmis, o su bausmėmis, kurios S. B. buvo paskirtos 2020 m. lapkričio 20 d. Utenos apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2019 m. balandžio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu. Įvertinęs nurodytą bei atsižvelgdamas į tai, kad šia aukštesnės instancijos teismo nutartimi S. B. nusikalstama veika, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) yra perkvalifikuojama į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir iš naujo skiriama bausmė, kuri bendrinama su 2018 m. spalio 31 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu, 2018 m. lapkričio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu bei 2018 m. lapkričio 20 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu nuteistajam skirtomis bausmėmis, paskiriant subendrintą bausmę, apygardos teismas naikina ir Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutarties dalį dėl bausmių bendrinimo ir į bausmę įskaitytinų bausmių bei bausmės pradžios skaičiavimo, ir šį klausimą išsprendžia iš naujo.

31. 2020 m. lapkričio 20 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu bei 2019 m. balandžio 2 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu S. B. buvo nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą. Tuo tarpu BK 182 straipsnio 4 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatyta nusikalstama veika yra laikoma baudžiamuoju nusižengimu. Taigi, BK 182 straipsnio 4 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nurodyta nusikalstama veika, lyginant ją su nusikalstamomis veikomis, už kurias S. B. buvo nuteistas 2020 m. lapkričio 20 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų bei 2019 m. balandžio 2 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiais, labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriama skirtingai nusikalstamų veikų rūšiai. Dėl to, pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nuteistajam paskirta 30 parų arešto bausmė su bausmėmis, kurios jam buvo paskirtos iš naujo perkvalifikavus nusikalstamas veikas, jam inkriminuotas 2020 m. lapkričio 20 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų bei 2019 m. balandžio 2 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiais, bendrinama apėmimo būdu, o bausmės, kurios jam buvo paskirtos iš naujo perkvalifikavus nusikalstamas veikas, jam inkriminuotas 2020 m. lapkričio 20 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų bei 2019 m. balandžio 2 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiais, bendrinamos dalinio sudėjimo būdu.

32. Apygardos teismas taip pat pažymi, jog teismas, nusprendęs nuosprendžio vykdymo metu perkvalifikuoti nusikalstamą veiką vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies bei BPK 362¹ straipsnio nuostatomis, neturi teisės keisti nuosprendyje priimto sprendimo dėl į bausmę įskaitytinos bausmės (ar bausmių), visiškai ar iš dalies atliktos pagal ankstesnį nuosprendį. 2020 m. lapkričio 20 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu į nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę buvo įskaitytos bausmės, atliktos 2019 m. balandžio 2 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu bei 2019 m. balandžio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu, todėl tos pačios bausmės įskaitytinos ir šia apygardos teismo nutartimi.

Teismas, įvertinęs visa, kas išdėstyta aukščiau, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 3 punktu, 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. B. skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį pakeisti:

Panaikinti nutarties dalį, kuria nutarta Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendžio nekeisti.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, S. B. nusikalstamą veiką, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, šią bausmę bei Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu S. B. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir S. B. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Patikslinti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį dalyje dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos veikos perkvalifikavimo į BK 182 straipsnio 4 dalį, nurodant, jog nusikalstama veika, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), perkvalifikuojama į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir S. B. skiriama 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Patikslinti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį dalyje dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kvalifikuotos veikos perkvalifikavimo į BK 182 straipsnio 3 dalį, nurodant, jog nusikalstama veika, Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuojama į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir S. B. skiriama 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutarties dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 2020 m. lapkričio 20 d. Utenos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su 2019 m. balandžio 2 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme bei su 2019 m. balandžio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų, bei į bausmės laiką įskaitytos 2019 m. balandžio 2 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu bei 2019 m. balandžio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu atliktos bausmės, o bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo 2020 m. lapkričio 20 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šia Kauno apygardos teismo nutartimi S. B. paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams subendrinti su 30 (trisdešimties) parų arešto bausme, kuri S. B. paskirta perkvalifikavus nusikalstamą veiką, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), bei su 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri S. B. paskirta perkvalifikavus nusikalstamą veiką, Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir paskirti S. B. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmes, atliktas pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendį, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendį. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio paskelbimo dienos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.