Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-03-27 · Civilinė byla Nr. 2-619/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-03-27Lietuvos apeliacinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-10-19Lietuvos apeliacinis teismas
  3. KasacijaNutartis · 2016-05-20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-27
Bylos Nr.
2-619/2014
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00011-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Gasiūnienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vanesos turtas“
Atsakovas
A. S.
Trečiasis asmuo
A. K. J., O. N.
Kategorijos
  • 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-619/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00011-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.2; 99.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vanesos turtas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 4 d. nutarties, kuria išspręstas žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo klausimas, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vanesos turtas“ ieškinį atsakovui A. S. dėl avanso grąžinimo, tretieji asmenys A. K. J., O. N., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 600 000 Lt avanso bei procesinių palūkanų iš atsakovo priteisimo. Sumokėjęs dalį (500 Lt) žyminio mokesčio už ieškinį ieškovas prašė nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atleisti, argumentuodamas bloga turtine padėtimi, taikytais areštais nekilnojamajam turtui.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 13 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo; nustatė terminą pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus ir sumokėti 9 500 Lt žyminio mokesčio už ieškinį.

Šalies argumentai

Ieškovas, sumokėjęs dar 500 Lt, pakartotinai prašė iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba dalies žyminio mokesčio mokėjimą atidėti iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Grįsdamas prašymą ieškovas papildomai pateikė pažymas iš 7 kredito įstaigų, patvirtinančias, jog jose neturi sąskaitų; 2013 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, liudijančią patirtus 4 528 Lt nuostolių; 2013 m. balansą, pagal kurį mokėtinos sumos ir įsipareigojimai ankstesniais metais sudarė 1 627 490 Lt, o 2013 m. – 1 575 477 Lt; 2014 m. sausio 27 d. pažymą, patvirtinančią grynųjų pinigų ir pinigų sąskaitoje nebuvimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 4 d. nutartimi atmetė pakartotinį ieškovo prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo; prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo tenkino iš dalies; atidėjo ieškovui UAB „Vanesos turtas“ 5 000 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą už ieškinį iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo; nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus ir sumokėti 4 000 Lt žyminio mokesčio už ieškinį, pateikiant teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Teismas konstatavo, kad 2014 m. sausio 13 d. nutarties, kurioje teismas nenustatė pagrindo atleisti ieškovą beveik nuo visos žyminio mokesčio sumokėjimo sumos mokėjimo (už ieškinį mokėtinas 10 000 Lt dydžio žyminis mokestis, ieškovas sumokėjęs 500 Lt, prašė atleisti nuo 9 500 Lt žyminio mokesčio dalies), ieškovas neskundė, vadinasi sutiko su teismo motyvacija.

Teismas sprendė, kad ieškovo papildomai pateikti nauji įrodymai nesudaro pagrindo tenkinti prašymą atleisti nuo likusios 9 000 Lt žyminio mokesčio sumos sumokėjimo. Teismas nustatė, ieškovas ankstesniais metais patyrė 4 528 Lt nuostolių, tačiau 2013 m. finansiniais metais veikė pelningai, jo grynasis pelnas sudarė 3 813 Lt, pardavimo pajamos sudaro net 102 000 Lt, veiklos sąnaudos – 98 187 Lt. 2013 metų laikotarpio balanso duomenimis ieškovo materialus turtas sudaro 1 540 173 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 387 104 Lt, kas reiškia, jog ieškovas sėkmingai vykdo verslą, Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme įmonės negalima laikyti nemokia.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-3480-800/2014 2014 m. sausio 13 d. nutartimi nutraukta, ieškovui UAB „Vanesos turtas“ atsisakius 5 000 Lt įkainoto ieškinio, todėl padarė išvadą, jog su ieškovu buvo atsiskaityta.

Teismas laikėsi pozicijos, jog nėra pagrindo atleisti ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Tačiau siekdamas neužkirsti kelio pasinaudoti teise ginti savo tariamai pažeistas teises teisme bei įvertinęs įmonės turtui taikytus areštus kitose civilinėse bylose pagal šiai įmonei pareikštus kreditorių reikalavimus, kurie reiškia ieškovo sunkios padėties laikinumą, teismas sprendė, jog yra pagrindas iki sprendimo (nutarties) priėmimo atidėti dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą (CPK 84 str.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas UAB „Vanesos turtas“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti UAB „Vanesos turtas“ nuo 9 000 Lt dalies žyminio mokesčio sumokėjimo dėl sunkios finansinės padėties; šio prašymo netenkinus – pakeisti skundžiamą nutartį ir iki sprendimo (nutarties) priėmimo atidėti 9 000 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Skundžiama nutartis apeliantui nebuvo išsiųsta, apeliantas ją atsiėmė teisme po 13 dienų nuo priėmimo, todėl nežinodamas apie priimtą nutartį negalėjo pašalinti nustatytų trūkumų ar ją apskųsti, tokiu būdu buvo delsiama spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas pažeidė CPK 115 straipsnio 2 dalį bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus.Nesutinka su teismo argumentu, jog neskundęs 2014 m. sausio 13 d. nutarties apeliantas sutiko su teismo motyvacija. Priešingai, nors apeliantas šios nutarties neskundė, ištaisė teismo nustatytus trūkumus bei įtraukė į bylą trečiuosius asmenis ir pateikė papildomus turtinę būklę patvirtinančius įrodymus, tačiau nesutiko, kad nėra atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies pagrindų, dėl to patikslintame ieškinyje tokį savo prašymą palaikė. Argumentai, kuriais įvertinęs įmonės 2013 m. balanso duomenis, teismas konstatavo, jog pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatas negalima laikyti įmonės nemokia, yra nepagrįsti, prieštaringi ir nesusiję su prašymu, kadangi sprendžiant atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimą yra vertinamas ne įmonės mokumas ar nemokumas, o finansinė būklė ir galėjimas ar negalėjimas konkrečiu metu sumokėti žyminį mokestį kreipiantis į teismą. Nurodo, kad pateikė teismui visus duomenis, patvirtinančius, kad apeliantas neturi jokių galimybių disponuoti grynaisiais pinigais, visas bendrovės turtas areštuotas ir bendrovės finansinė padėtis dėl vykstančių teisminių procesų bei areštų yra ypatingai sunki ir greitu metu nepagerės. Teismo argumentas, kad atsisakymas nuo 5 000 Lt įkainoto ieškinio kitoje byloje suponuoja išvadą, jog su apeliantu atsiskaityta, nepagrįstas. Tokią prielaidą teismas padarė nežinodamas ieškinio atsisakymo ir susitarimo priežasčių, todėl ja negali būti grindžiama skundžiama nutartis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, prašymas atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimą tenkintas iš dalies ir nustatytas terminas žyminiam mokesčiui už ieškinį sumokėti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas tiek už ieškinį, tiek apeliacinį skundą ir kt. Siekiant užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą skirtingos turtinės padėties dalyvaujantiems byloje asmenims, įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutai (CPK 83 str. 3 d., 84 str.). Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan. bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010). Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apelianto pateiktus duomenis, sprendė, kad jie neduoda pakankamo pagrindo konstatuoti esant tokią sunkią atsakovo turtinę padėtį, jog jis nepajėgtų sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio už paduodamą ieškinį, todėl netenkino prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau siekdamas neužkirsti kelio pasinaudoti teise ginti savo tariamai pažeistas teises teisme atidėjo dalies žyminio mokesčio mokėjimą.

Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas turi būti motyvuotas. Bylos duomenys liudija, kad teikdamas ieškinį ir prašydamas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, apeliantas pateikė teismui antstolių raštus apie vykdomus išieškojimus iš apelianto turto (32, 33 b. l.), įmonės pažymą apie banko sąskaitos ir įmonės kasos likučius (34 b. l.), pažymą apie kreditorinius įsipareigojimus (35 b. l.), Danske banko sąskaitos išrašą (36 b. l.), raštą, kad sąskaitoje esančios lėšos areštuotos (36 b. l.); VĮ Registrų centro pateiktą informaciją apie apeliantui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir jo areštą (41-78 b. l.). Teismas išreikalavo iš VĮ „Regitra“ duomenis apie įmonei priklausančias transporto priemones, kurie patvirtina ir šio registruotino turto areštą (80 b. l.). Tačiau 2014 m. sausio 13 d. nutartimi teismas sprendė, kad šie duomenys nepakankami ieškovo prašymui patenkinti.

Atsižvelgęs į 2014 m. sausio 13 d. nutarties motyvus ir pateikęs patikslintą ieškinį bei sumokėjęs dar 500 Lt (90 b. l.) žyminio mokesčio, apeliantas vėl prašė atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo; netenkinus šio prašymo žyminio mokesčio sumokėjimą prašė atidėti. Šiems prašymams pagrįsti ieškovas pateikė naujus įrodymus - 2013 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, patvirtinančią, kad praėjusiais finansiniais metais įmonė patyrė 4 528 Lt nuostolį, o 2013 m. gavo 3 813 Lt pelno (91 b. l.). 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenys liudija, kad apeliantui priklauso 1 540 173 Lt ilgalaikis materialus turtas, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 387 104 Lt; po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 1 188 373 Lt, nepaskirstytas pelnas (nuostoliai) 45 304 Lt (92 b. l.). Taip pat pateikė bankų pažymas, kad juose neturi sąskaitų (93-99 b. l.); 2014 m. sausio 27 d. pažymą, kad neturi piniginių lėšų (100 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tiek su pirminiu ieškiniu, tiek su patikslintu ieškiniu pateiktų įrodymų visuma patvirtina blogą apelianto turtinę padėtį: visas apeliantui priklausantis nekilnojamasis turtas, transporto priemonės – areštuoti, taip pat areštuotos sąskaitos banke; piniginių lėšų kasoje nėra; antstolių nesėkmingai vykdomi palyginus nedidelių sumų išieškojimai, liudija, kad pakankama žyminiam mokesčiui sumokėti suma apeliantas nedisponuoja.

Vadovaujantis CPK 84 straipsnio nuostatomis, esant suinteresuoto asmens motyvuotam prašymui, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Teismų praktikoje vadovaujamasi pozicija, kad sprendžiant dėl dalyvaujančio byloje asmens pateikto prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pagrįstumo, reikia nustatyti asmens sunkią turtinę padėtį, kaip atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo atveju, bei nustatyti, ar asmens sunki turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pateikimo teismui metu. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.).

Nors apeliantas prašo atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą, tačiau nei argumentų, nei duomenų apie ateityje pasikeisiančią finansinę padėtį nepateikia. Tačiau, apelianto pagrįstai kritiškai vertinamas teismo argumentas dėl ieškinio kitoje byloje atsisakymo ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 str. 3 d.) duomenys apie kitus apelianto bylinėjimusis (pvz.: civilinės bylos Nr. L2-4360-192/2014; Nr. 2-609-944/2014; Nr. 2A-67/2014) kaip tik suponuoja prielaidą apie tik blogėsiančią apelianto finansinę padėtį. Todėl aptartas teisinis reglamentavimas ir pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindą nagrinėjamu atveju atleisti apeliantą nuo likusios 9 000 Lt dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir lemia skundžiamos nutarties panaikinimą (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Apelianto argumentai dėl netinkamo skundžiamos nutarties įteikimo (neišsiuntimo pagal CPK 115 str. 2 d. nuostatas) neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atleisti ieškovą uždarąją akcinę bendrovę „Vanesos turtas“ (į. k. 300074740) nuo 9 000 Lt dalies žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo.

Teisėja Danutė Gasiūnienė