- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-28
- Bylos Nr.
- 1S-415-626/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Gedvydo Vaivados (toliau - prokuroras) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Iš baudžiamosios bylos medžiagos Nr. 1-13358-990/2018 matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui perduota nagrinėjimui baudžiamoji byla, kurioje nusikalstamų veikų padarymu kaltinami R. G. ir Ž. Č..
Žemesnės instancijos teismas
R. G. kaltinama tuo, kad ji, turėdama tikslą apgaule įgyti turtą- butą, esantį (duomenys neskelbtini) Druskininkuose, priklausantį R. G., 2018 m. gegužės 8 d. dienos metu viešbutyje (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini) , Druskininkuose, pristatė Ž. (duomenys neskelbtini) Č. D. vardu kaip tariamą buto pirkėją, kuris jai dalyvaujant suderino su R. G. buto pirkimo kainą- 90 000 eurų bei jos dalį už tarpininkavimą- 10 000 eurų, po ko 2018 m. gegužės 9 d. apie 09.10 val. prie viešbučio „(duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , Druskininkuose, automobilyje jai dalyvaujant Ž. Č. perdavė maišelį, kuriame buvo 20 000 eurų, piktnaudžiaudama R. G. pasitikėjimu ir šį įtikinusi, kad maišelyje yra 40 000 eurų, bei įtikinusi R. G., kad likusią dalį, t. y. 60 000 eurų perves banko pavedimu į R. G. asmeninę sąskaitą, nuvyko į (duomenys neskelbtini) notaro biurą, esantį (duomenys neskelbtini) , kur ji, pasinaudojusi R. G. patiklumu bei piktnaudžiaudama pastarojo pasitikėjimu, sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini) , Druskininkuose, pirkimo- pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ) savo kaip pirkėjos vardu, o R. G. paklausius dėl sutartyje nurodytos mažesnės buto pirkimo sumos, ji įtikino, jog sutartyje nurodyta 40 000 eurų, nes neva sutartyje nebūtina nurodyti visos buto vertės, o tik sumą, kuri jam buvo sumokėta grynaisiais pinigais, tokiu būdu ji apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtą- butą, esantį (duomenys neskelbtini) , t. y. R. G. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat R. G. ir Ž. Č. kaltinami tuo, kad jie 2018 m. gegužės 9 d. iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti didelės vertės svetimą turtą, tą pačią dieną apie 16 val. R. G. atvažiavus automobiliu „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie prekybos centro „Ikea“, esančio (duomenys neskelbtini) , bei pastačius automobilį „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje, kurio tyčia neužrakino bei kartu su R. G. nuėjus į prekybos centro „Ikea“ kavinę, tuo metu Ž. Č., priėjęs prie automobilio „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atidaręs automobilio dureles įsėdo į vidų, atitraukęs galinių sėdynių dalį iš R. G. lagamino, palikto automobilio bagažinėje, pagrobė 20 000 eurų, kuriuos R. G. 2018 m. gegužės 9 d. 09.10 val. buvo sumokėjusi R. G. už buto, esančio (duomenys neskelbtini) , pirkimą, tokiu būdu R. G. ir Ž. Č., veikdami kartu, pagrobė svetimą didelės vertės turtą, t. y. R. G. ir Ž. Č. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi bylą perdavė prokurorui baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti per trijų mėnesių terminą. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo priimtas sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo Ž. Č. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo, kas reiškia, kad Ž. Č. vis dar yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. G., nors kaltinamajame akte Ž. Č. kaltinamas padaręs tik nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje. Taip pat ikiteisminis tyrimas užbaigtas neišsprendus 2018 m. liepos 9 d. įtariamosios R. G. gynėjos advokatės V. G.- Leonienės prašymo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo BK 38 straipsnio pagrindu.
Šalies argumentai
Skundu prokuroras prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
1) Dėl įtariamosios R. G. gynėjos advokatės V. G.- Leonienės prašymo išspręsti ikiteisminio tyrimo nutraukimo klausimą BK 38 straipsnio pagrindu prokuroras pažymi, kad įtariamosios gynėja pateikė prokurorui R. G. ir R. G. susitaikymo protokolą, prašė panaikinti laikino R. G. nuosavybės teisių į buto, esančio (duomenys neskelbtini) , apribojimą bei išspręsti ikiteisminio tyrimo nutraukimo klausimą (T. 1, b. 1. 153). Prokuroras 2018 m. liepos 20 d. raštu patikslino nutarimą dėl nuosavybės teisių apribojimo, leidžiant butą adresu (duomenys neskelbtini) perleisti nukentėjusiajam R. G.. Dėl kitų R. G. gynėjos prašymų, iš kurių matyti, kad prašoma nutraukti ikiteisminį tyrimą BK 38 straipsnio pagrindu R. G. susitaikius su R. G., prokuroras plačiau nepasisakė, palikdamas minėtą prašymą nenagrinėtą, pateikė informacinio pobūdžio atsakymą.
Prokuroro manymu, teismo motyvas, jog kaltinamoji negalėjo tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą, nes jos gynėjos prašymas išspręsti ikiteisminio tyrimo nutraukimo klausimą BK 38 straipsnio pagrindu buvo paliktas nenagrinėtinu, yra nepagrįstas ir nesuprantamas, nes kaltinamoji apklausiama dėl kaltinimo, nurodė, kad supranta kuo ji yra kaltinama ir jo esmė jai yra suprantama. Todėl anot prokuroro, kaltinamajai pateiktas kaltinimas niekaip nesuvaržo ir nepažeidžia kaltinamosios teisės į gynybą, o ikiteisminį tyrimą nutraukti BK 38 straipsnio pagrindu nebuvo teisinių galimybių, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti visi veiksmai, reikalingi galutiniam sprendimui priimti.
2) Dėl veikų kvalifikavimo. Prokuroro įsitikinimu, teismo išvada, jog prokuroras iš įtarimo R. G. pašalinant bendrininkavimo darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymį nepriėmė nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje, bei, kad kaltinamąjį Ž. Č. prašė pripažinti kaltu tik dėl vienos nusikalstamos veikos, nors ikiteisminio tyrimo metu jam buvo inkriminuotos dvi nusikalstamo veikos, yra nepagrįsta. Teigia, kad perdavus bylą nagrinėti teisme, prokuroro išdėstyta pozicija dėl asmens pripažinimo kaltu visiškai neturi reikšmės tolesniam bylos nagrinėjimui. Pažymi, kad Rekomendacijų 11.3. punkte įtvirtinta, kad galutinis veikos kvalifikavimas ikiteisminio tyrimo metu įtvirtinamas procesiniame dokumente, kuriuo baigiama baudžiamojo proceso ikiteisminio tyrimo stadija (kaltinamajame akte, pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, nutarime dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo), arba procesiniame dokumente, kuriuo baigiamas baudžiamasis procesas (nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą). Anot prokuroro, pasikeitusi aplinkybė dėl Ž. Č. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo bendrininkų grupėje kartu su R. G., iliustruojanti kaltinamųjų veikos tyčios kryptingumą ir išankstinį tikslą apgaule neatlygintinai įgyti svetimą turtą, iš esmės kaltinimo nekeičia, tik detaliau atskleidžia nusikaltimų, numatytų LR BK 182 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, subjektyviosios pusės požymius. Nurodo, kad teismo išvada, jog kaltinamajame akte nurodyta, kad Ž. Č. inkriminuojama tik viena nusikalstama veika - numatyta LR BK 178 straipsnio 3 dalyje, yra susijusi tik su kaltinimo forma, kurios baudžiamojo proceso įstatymas nedetalizuoja, ir kuri visiškai neturi įtakos pareikšto kaltinimo esmei bei nusikalstamų veikų kvalifikacijai.
Prokuroro manymu, teismas neatsižvelgė į kaltinimo turinį, neanalizavo konkrečios bylos aplinkybių. Atkreipia dėmesį, kad teismas bylą nagrinėdamas bendra tvarka teismo posėdžio metu nagrinėja tik tuos kaltinimus ir ta apimtimi, dėl kurių ji perduota nagrinėti, o dėl pareikštų kaltinimų pagrįstumo, inkriminuotų veikų kvalifikacijos teisingumo, jų vertinimo, bausmės dydžio proceso dalyviai savo pozicijas išdėsto baigiamosiose kalbose.
Be to, prokuroro įsitikinimu, teismo motyvas, kad aptartu būdu pakeitus kaltinimą nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas, turi būti atmestas, kadangi teismui pateiktas „pakeistasis“ kaltinimas keičia tik teisminio nagrinėjimo ribas, o procesinį sprendimą dėl pateiktų kaltinimų gali priimti teismas, išnagrinėjęs bylą. Anot prokuroro, kad kaltinime aprašant nusikalstamą veiką nurodytos visos svarbios aplinkybės, kurias nurodyti įpareigoja BPK 219 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktai ir kt., todėl teismo argumentai dėl Ž. Č. pareikšto kaltinimo ydingumo yra nepagrįsti:
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro skundas tenkintinas.
Dėl įtariamosios R. G. gynėjos advokatės V. G.- L. prašymo išspręsti ikiteisminio tyrimo nutraukimo klausimą BK 38 straipsnio pagrindu
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. liepos 9 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje gautas įtariamosios R. G. gynėjos advokatės V. G.-L. prašymas, kuriuo pareiškėja pateikė prokurorui R. G. ir R. G. susitaikymo protokolą, prašė panaikinti laikino R. G. nuosavybės teisių į buto, esančio(duomenys neskelbtini) Druskininkuose, apribojimą bei išspręsti ikiteisminio tyrimo nutraukimo klausimą. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Gedvydas Vaivada 2018 m. liepos 20 d. raštu patikslino nutarimą dėl nuosavybės teisių apribojimo, leidžiant butą adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkai perleisti nukentėjusiajam R. G.. Iš minėto rašto matyti, kad dėl įtariamosios gynėjos prašymo nutraukti ikiteisminį tyrimą BK 38 straipsnio pagrindu R. G. susitaikius su R. G., prokuroras nepasisakė, palikdamas minėtą prašymą nenagrinėtą.
Prokuroras skunde nurodė, kad kaltinamajai pateiktas kaltinimas niekaip nesuvaržo ir nepažeidžia kaltinamosios teisės į gynybą, o ikiteisminį tyrimą nutraukti BK 38 straipsnio pagrindu nebuvo teisinių galimybių, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti visi veiksmai, reikalingi galutiniam sprendimui priimti. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su tokia prokuroro pozicija.
Pažymėtina, kad susitaikymo protokolas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnį, atlieka susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, kuriame konstatuojama padaryta žala bei susitariama dėl jos atlyginimo būdo, vaidmenį. Vadovaujantis minėtu dokumentu vėliau yra tikrinama, ar nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo tinkamai jį vykdo. Jeigu asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Formaliai 2018 m. birželio 22 d. įtariamosios R. G. ir R. G. susitaikymo protokolas atitinka jam keliamus reikalavimus, nukentėjusysis patvirtino, jog šis susitarimas jam yra priimtinas, susitarimo sąlygos aiškios ir atitinka sutarties šalių valią. Iš 2018 m. birželio 22 d. tarp įtariamosios R. G. ir R. G. pasirašyto susitarimo dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo turinio matyti, kad įtariamoji R. G. ir nukentėjusysis R. G. susitarė nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2018-07-05, notarine tvarka įforminti 2018-05-09 pirkimo –pardavimo sutarties nutraukimą ir butą įregistruoti buto teisėto savininko R. G. vardu. Tačiau iš 2018-09-12 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 2018-09-12 dienai butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) , Druskininkai, nuosavybės teise priklauso įtariamajai R. G.. Taigi, 2018 m. liepos 20 d. nutarimo priėmimo metu nebuvo galimybės nustatyti ar susitaikymo protokolas tinkamai vykdomas.
Kita vertus, pažymėtina, kad esant BK 38 straipsnyje numatytoms sąlygoms, susitaikymo instituto taikymas galimas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme. Tokiu būdu, bylą nagrinėjant teisme, esant visoms BK 38 straipsnyje numatytoms sąlygoms, teismas gali svarstyti galimybę įtariamosios R. G. atžvilgiu taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės ir šiuo klausimu priimti sprendimą.
Dėl veikų kvalifikavimo
Teismas grąžindamas bylą prokurorui savo sprendimą motyvavo tuo, kad prokuroras iš įtarimo R. G. pašalinant bendrininkavimo darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymį nepriėmė nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje, bei, kad kaltinamąjį Ž. Č. prašė pripažinti kaltu tik dėl vienos nusikalstamos veikos, nors ikiteisminio tyrimo metu jam buvo inkriminuotos dvi nusikalstamo veikos, todėl teismas neturi galimybės priimti sprendimo dėl Ž. Č. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, kadangi Ž. Č. nėra kaltinamas padaręs šią nusikalstamą veiką, taigi nėra teisinio pagrindo Ž. Č. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, taigi šis baudžiamojo proceso pažeidimas yra esminis ir šis pažeidimas trukdo nagrinėti byla. Tačiau aukštesnės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
Byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas (BPK 234 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teismų praktikoje pripažįstama, jog kaltinamasis aktas laikomas neatitinkančiu įstatymo nuostatų, kai jame nurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą. Be to, kaip žinia, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurie trukdo nagrinėti bylą ir kurių negalima ištaisyti teisminio nagrinėjimo metu. Taiga, byla gali būti perduodama prokurorui tik tuomet, kai kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK reikalavimų, kai kaltinamajame akte nenurodyti BPK 219 straipsnyje nurodyti pagrindiniai duomenys.
2018 m. gegužės 10 d. R. G. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. 2018 m. rugsėjo 14 d. R. G. įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, kuriame nebeliko R. G. pirminiu pranešimu apie įtarimą inkriminuoto bendrininkavimo darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymio.
2018 m. gegužės 14 d. Ž. Č. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, Ž. Č. įtariamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, padaręs veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. G.. 2018 m. rugsėjo 14 d. Ž. Č. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.
Prokuroro vertinimu, įteikus įtariamiesiems pirminius pranešimus vėliau tyrimo metu paaiškėjo, jog bendrininkavimo požymio darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, nebeliko. Anot prokuroro, įtariamojo veikoje dėl tikslo apgaulės būdu įgyti turtą- butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Druskininkuose, nėra nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymių. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su prokuroro pozicija, kad pasikeitusi aplinkybė dėl Ž. Č. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo bendrininkų grupėje kartu su R. G., iliustruojanti kaltinamųjų veikos tyčios kryptingumą ir išankstinį tikslą apgaule neatlygintinai įgyti svetimą turtą, iš esmės kaltinimo nekeičia, tik detaliau atskleidžia nusikaltimų, numatytų LR BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, subjektyviosios pusės požymius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priimti nutarimą iš dalies nutraukti ikiteisminį tyrimą Ž. Č. atžvilgiu pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį nėra teisinio pagrindo, kadangi tas pats ikiteisminis tyrimas toliau buvo tęsiamas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Tokiu atveju priimant tokį nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą remiamasi BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, ,,jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“. Ši formuluotė reiškia, kad nutraukti baudžiamąjį procesą pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą galima tik tuo atveju, kai asmens veikoje apskritai nėra jokio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tačiau remiantis teismų praktika, kai asmens veikoje yra kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamojo proceso pagal pirminį įtarimą nereikia nutraukti, nes keičiasi tik įtarimo turinys, o tyrėjas prieš apklausą asmeniui privalo įteikti naują pranešimą apie įtarimą (BPK 187 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-693/2016). Nagrinėjamu atveju teismui kaltinamajame akte pateiktas „pakeistasis“ kaltinimas keičia tik teisminio nagrinėjimo ribas, o procesinį sprendimą dėl pateiktų kaltinimų gali priimti teismas, išnagrinėjęs bylą. Tokiu būdu nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ikiteisminio tyrimo metu prokuroras privalo priimti sprendimą dėl Ž. Č. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, bei priimti sprendimą R. G. atžvilgiu pašalinus bendrininkavimo darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymį.
BPK 219 straipsnyje reglamentuojamas kaltinamojo akto turinys. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad įtariamasis suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, 2K-435/2013 ir kt.). Be to, kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šioje medžiagoje pateiktame kaltinamajame akte yra išdėstyti visi veiksmai, kuriuos atliko kaltinamasis nusikalstamos veikos metu. Tiriamu atveju Ž. Č. pateikti kaltinimai padarius BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra pakankamai aiškūs, konkretūs, juose aprašyti visi būtini nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, kaip to reikalauja įstatymas. Sutinkamai su BPK 219 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajame akte pakankamai aiškiai nurodytas Ž. Č. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, aprašymas - padarytos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai, nusikalstamos veikos dalykas ir kt. svarbios aplinkybės t. y. jame išdėstytos visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, svarbios teismui sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.
Iš įtariamojo Ž. Č. apklausos protokolų matyti, kad su įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, savo kaltės nepripažįsta, apklausiant įtariamąjį dalyvavo jo gynėjas, todėl teisė į gynybą šiuo požiūriu nebuvo pažeista. Todėl aukštesnės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Šiuo atveju svarbių priežasčių grąžinti bylą su kaltinamuoju aktu prokurorui šiuo atveju nebuvo.
Be to pažymėtina, kad kaltinamojo akto trūkumas gali būti ištaisytas teisme. Teismų praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 straipsnis) bei BPK normose (44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai bei nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-P-1/2014, 2K-319/2014). Taigi, žemesnės instancijos teismas pats turi visas procesines galimybes pašalinti tam tikrus byloje esančius trūkumus, kurie nesudaro teisinio pagrindo formuoti išvadą apie įstatymo reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymą. Teismas, matydamas, kad nėra įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę, gali priimti išteisinamąjį nuosprendį. Tokiu būdu, baudžiamojo proceso įstatymas numato pakankamai alternatyvų siekiant pagrindinio baudžiamojo proceso uždavinio - greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti įstatymą. Kita vertus, pareikštą kaltinimą visais atvejais visapusiškai patikrina teismas, ir kaltinamasis turi galimybę nuo jo gintis, atkreipti teismo dėmesį į visus pažeidimus, ir tik teismas galutiniame etape nusprendžia, kiek kaltinamajam pateiktas kaltinimas yra pagrįstas ir pakankamas pripažinimui kaltu. Nagrinėjamu atveju nenustatyti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, kurie būtų suvaržę Ž. Č. kaip kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis kaltinamas, kartu ir teisę į gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83/2009).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo perduoti baudžiamąją bylą prokurorui, todėl ši nutartis naikintina, o byla grąžintina tam pačiam teismui.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla kaltinant R. G. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, bei Ž. Č. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, perduota prokurorui, panaikinti ir šią bylą grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.