- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-15
- Bylos Nr.
- 2S-1160-232/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-44500-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Pareiškėjas
- S. G.
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.1.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo S. G. skundas dėl antstolio G. P. veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė.
P. S. G. pateikė skundą dėl antstolio G. P. veiksmų, prašydamas panaikinti antstolio 2015-11-10 patvarkymą Nr. 19-S-10355 dėl areštuoto turto pardavimo iš antrųjų varžytynių. Pareiškėjas S. G. taip pat pateikė skundo papildymą (2015-12-09 papildomą informavimą dėl papildomų dokumentų prijungimo), kuriuo, be minėto reikalavimo, taip pat prašė paskirti turto vertinimo ekspertizę nekilnojamajam turtui, esančiam adresu I. Š. g., Vilniuje, unikalus Nr..
Nurodė, kad antstolis G. P. 2015-11-10 priėmė patvarkymą Nr.19-S-10355 (įteiktas 2015-11-16), kuriuo paskelbė pareiškėjui S. G. ir D. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio 3 kambarių buto, esančio I. Š. g., Vilniuje, unikalus Nr., antrąsias varžytynes. Parduodamo turto kaina – 90 361,00 EUR, nustatyta vadovaujantis 2014-05-15 dienos ekspertizės aktu Nr. E-14-05-15-I58, t.y. nustatyta vadovaujantis senais duomenimis, neatitinkančiais realių dabartinės turto rinkos kainų. Todėl antstolio nustatyta iš antrųjų varžytynių parduodamo turto kaina yra nepagrįsta, neatitinkanti realių rinkos kainų bei pažeidžianti tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus bei teises. Ekspertizės kaina neatitinka realios dabartinės rinkos vertės, nes įvyko nekilnojamojo turto rinkos pasikeitimai, dėl ko išaugo nekilnojamojo turto kainos. Pareiškėjas savo iniciatyva atliko antstolio parduodamo nekilnojamojo turto vertinimą. 2015-12-01 turto vertinimo ataskaitoje Nr. 15-382 nustatyta, kad parduodamo nekilnojamojo turto – buto, esančio I. Š. g., Vilnius, rinkos kaina 2015-12-01 yra 163 100 EUR (563 151,68 Lt). 2014-05-15 ekspertizės akte nurodoma turto rinkos kaina yra 150 602,41 EUR (520 000 Lt), t. y. 12 497,59 EUR arba 43 151,68 Lt mažesnė.
A. G. P. 2015-12-15 patvarkymu netenkinto pareiškėjo S. G. skundo su jo tolesniais papildymais, persiuntė skundą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad pareiškėjas nuolat skųsdamas antstolio veiksmus siekia ne apginti savo teises, o tyčia vilkina vykdymo procesą, siekdamas išvengti turto pardavimo iš varžytynių. Ginčijamame patvarkyme nustatyta pirminė iš antrųjų varžytynių parduodamo turto kaina apskaičiuota laikantis CPK 722 straipsnyje nustatytos tvarkos ir sudaro 60 procentų nustatytos 150 602,41 EUR turto kainos. Turto įvertinimo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-08 nutartimi Nr. 2-29658-592/2014. Pareiškėjo prašymas dėl naujos ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti nepagrįstas. Pareiškėjo pateiktoje 2015-12-04 turto vertinimo ataskaitoje turtas įvertintas 160 300 EUR, o ne 163 100 EUR, nes kaina vertinime nurodyta bendrai su parkingu, kuris nėra skundo nagrinėjimo dalyku, o hipoteka užtikrintas išieškojimas vykdomas tik iš buto. Faktą, kad ginčo patvarkyme antstolio nurodyta 150 602,41 EUR parduodamo turto vertė ir jos pagrindu apskaičiuota ir nustatyta iš antrųjų varžytinių parduodamo turto kaina atitinka šiandieninės nekilnojamojo turto rinkos kainas ir yra ne per maža, patvirtina ir tai, kad pirmosios turto varžytynės, kuriose turtas buvo parduodamas už 120 481,93 EUR, buvo pripažintos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nei vienas pirkėjas, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad jose buvo nustatyta per aukšta kaina. Pareiškėjo pateikti nekilnojamojo turto pardavimo skelbimai nepatvirtina nekilnojamojo turto rinkoje vyraujančių kainų, kadangi skelbimuose parduodamo turto kainą nustato pats savininkas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepime prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas, laikydamas, kad įkeisto turto kaina yra ženkliai didesnė negu ji buvo nustatyta pagal 2014-05-15 vertinimo ekspertizę, ne kartą skundė tiek antstolio veiksmus, tiek ir pirmos instancijos nutartis. Pirmosios pareiškėjo turto varžytynės buvo paskelbtos dar 2015-01-07, dėl jų apskundimo pirmosios turto varžytynės pakartotinai buvo paskelbtos 2015-09-22, o dėl pastarųjų apskundimo pakartotinai pirmosios varžytynės paskelbtos 2015-10-22. Pastarosios pripažintos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas, todėl tikėtina, kad kaina potencialiems pirkėjams atrodė per didelė. Atsižvelgiant į nurodyta, buvo faktinis ir teisinis pagrindas kainą mažinti turtą parduodant iš antrųjų varžytynių. Skelbimuose apie parduodamą nekilnojamąjį turtą nurodyta kaina yra derybų objektas, ji nepagrindžia šio turto rinkos kainų padidėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2015-09-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1109-881/2015 yra konstatavęs, kad įkeisto turto vertės nustatymo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-08 nutartimi. Turto vertinimo ekspertizę 2014-05-15 atliko UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“, turtas buvo įvertintas 150 602,41 EUR, bankas neturi pagrindo abejoti šiuo vertinimu. Pats pareiškėjas turi teisę ieškoti pirkėjo ir siekti, kad turtas būtų parduotas už didesnę kainą, tačiau to nedaro. Pareiškėjas savo prievolių bankui gera valia nevykdo nuo 2011 metų vidurio, nuo neįvykdytos prievolės sumos skaičiuojamos procesinės palūkanos, todėl pareiškėjo skolos suma didėja. Pareiškėjo taip vadinami ypatingai seni turto vertės nustatymo duomenys „paseno“ būtent dėl pareiškėjo skundų – dėl jų pardavimas iš varžytynių buvo vis stabdomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 18 d. nutartimi netenkino pareiškėjo S. G. skundo dėl antstolio G. P. veiksmų.
Teismas nurodė, kad vykdomojoje byloje tiek areštuoto turto vertė, tiek pradinė turto pardavimo iš antrųjų varžytynių kaina nustatyta laikantis CPK 722 str. 1 d. nustatytos tvarkos. Pareiškėjo pateiktuose nekilnojamojo turto pardavimo skelbimuose nurodytų butų pardavimo kainos nustatytos juos parduodančių asmenų, o ne vykdymo procese, todėl teismas sutiko su antstolio patvarkyme bei suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytais argumentais, jog nekilnojamojo turto skelbimuose nurodyta kaina yra derybų objektas bei nepagrindžia nekilnojamojo turto kainos rinkoje padidėjimo. Analogiškai vertino ir pareiškėjo pateiktą nekilnojamojo turto kainų statistiką, sudarytą skelbimų nekilnojamojo turto pardavimo portale pagrindu. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo pateikta turto vertinimo ataskaita atlikta ir pateikta antstoliui jau po skundžiamo patvarkymo priėmimo, be to be šio buto, buvo vertinta ir parkingo, esančio I. Š. g., Vilniuje, dalis, gi vykdomojoje byloje priverstinis išieškojimas vykdomas tik iš aptariamo buto. Pareiškėjo argumentus, kad 2015-12-01 turto vertinimas yra išsamesnis, nes ankstesnio vertinimo metu turtas neva buvo apžiūrėtas tik iš išorės paneigia byloje esantis 2014-05-15 buto ekspertizės aktas. Šiuo gi atveju nustatyta, kad vykdomojoje byloje buvo paskirta ir atlikta areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizė, todėl antstolis pagrįstai, nustatydamas iš antrųjų varžytynių parduodamo turto pradinę kainą, vadovavosi eksperto nustatytąja turto verte. Pareiškėjo nurodomą argumentą, kad parduodamo iš varžytynių turto vertė yra nepagrįstai maža ir neatitinka rinkos vertės, teismo vertinimu, paneigia ir tas faktas, kad aptariamas turtas nebuvo realizuotas pirmosiose varžytynėse, t.y. jos paskelbtos neįvykusiomis, kadangi neatsirado nei vieno pirkėjo. Šiuo atveju pareiškėjas turėjo pakankamai laiko (išieškojimas vyksta daugiau nei dvejus metus) dar iki 2015-11-10 patvarkymu paskelbtų varžytynių surasti areštuoto turto pirkėją. Šiuo atveju byloje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas nebendradarbiavo su išieškojimą vykdančiu antstoliu – pareiškėjui suabejojus turto vertintojo kompetencija, antstolis leido pareiškėjui pasirinkti kitą turto vertintojo kandidatūrą, tačiau pareiškėjas nesikreipė į kitą turto vertintoją, taip pat iki skundžiamo patvarkymo priėmimo neteikė antstoliui duomenų apie galimą nekilnojamojo turto rinkos kainos pasikeitimą. Byloje nepateikta duomenų, kad iš varžytynių parduodamame bute gyvena pareiškėjo nepilnametis vaikas ar kad tai yra vienintelis jam nuosavybės teise priklausantis turtas, bei kad šeima negali pasirūpinti kita, nei nurodoma skunde, nepilnamečio vaiko gyvenamąja vieta. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė pakankamų argumentų, kurių pagrindu būtų galima suabejoti vykdomojoje byloje jau atlikta ekspertize. Todėl antstolis pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo, kurio papildyme suformuluotas reikalavimas skirti ekspertizę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas S. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-18 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės t.y. panaikinti antstolio G. P. patvarkymą Nr.19-S-10355 bei paskirti pakartotinę nekilnojamojo turto ekspertizę arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-18 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodė, kad šiuo atveju apeliantas ginčija ne 60 proc. pradinės kainos nustatymą, o pačią nustatytą turto vertę, nuo kurios buvo nustatyta pradinė 60 proc. kaina. Nustatyta išvaržomo turto vertė yra neadekvati ir neatitinkanti rinkos padėties bei situacijos, kadangi buvo nustatyta daugiau nei prieš pusantrų metų. Vilniaus miesto apylinkės teismas neteisėtai ir nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad antstolis nustatydamas varžytynių kainą vadovavosi daugiau nei pusantrų metų senumo duomenimis, kurių buvo nustatyti ne tik, kad dar prieš pasikeičiant valstybinei valiutai, tačiau ir neatsižvelgiant į šiandieninę rinkos realią situaciją bei pakitusią nekilnojamojo turto rinkos padėtį. Parduodant turtą vadovaujantis minėta turto kaina bus pažeista šalių teisių ir pareigų pusiausvyra, pažeisti vykdymo procedūros tikslai bei funkcijos ir sukelta neproporcingai didelė žala pareiškėjo teisėms, kadangi pareiškėjas neteks ne tik, kad savo turto, tačiau to turto neteks dar ir už nepagrįstai mažą kainą, sukeliant papildomus neproporcingus nuostolius. Apelianto teigimu teismas nepagrįstai sutiko su antstolio patvarkyme bei suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytais argumentais, jog nekilnojamojo turto skelbimuose nurodyta kaina yra derybų objektas bei nepagrindžia nekilnojamojo turto kainos rinkoje padidėjimo. Apelianto manymu būtina vadovautis 2015-12-01 turto vertinimu, nes lyginant jį su ankščiau atliktu 2014-05-15 turto vertinimu, pastarasis nėra pakankamai išsamus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu prašė S. G. atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-18 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pareiškėjas laikydamas, kad įkeisto turto kaina yra ženkliai didesnė negu ji buvo nustatyta pagal 2014-05-15 turto vertinimo ekspertizę, pareiškėjas ne kartą skundė tiek antstolio veiksmus, tiek ir pirmosios instancijos teismo nutartis. Banko nuomone duomenys, kuriais remiasi pareiškėjas yra bendro, deklaratyvaus pobūdžio. Juos pareiškėjas atkartoja kiekviename skunde, bet jokiais konkrečiais įrodymais savo teiginių nepagrindžia. Skelbimuose nurodyta parduodamo nekilnojamojo turto kaina yra derybų objektas. Todėl apie rinkos kainą spręstina ne pagal tai, už kokią kainą turtą norėjo parduoti pardavėjas, o pagal tai, už kokią kainą jį pardavė. Nors pareiškėjas teigia, kad 2015-12-01 turto vertinimu būtina vadovautis, tačiau turto apžiūrą ir vertinimą atliko vertintojo asistentas R. R.. Turto vertinimo tikslas – „Įkeitimo tikslu AB Šiaulių bankui“, todėl ataskaitą bankas vertintina kritiškai. Pažymėjo, jog pareiškėjo turto paklausą praktiškai parodė pardavimo iš pirmųjų varžytynių rezultatai. Pastarosios pripažintos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas. Įkeisto turto vertės nustatymo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-07 nutartimi. Pažymėjo, kad pats pareiškėjas turi teisę ieškoti pirkėjo ir siekti, kad turtas būtų parduotas už didesnę kainą. Tačiau apreiškėjas šių veiksmų neatlieka. Pareiškėjo taip vadinami ypatingai seni turto vertės nustatymo duomenys „paseno“ būtent dėl pareiškėjo skundų. Taip galėtų „pasenti“ ir pakartotinės ekspertizės išvados. Be to ši ekspertizė pareikalautų papildomo laiko.
Suinteresuotas asmuo antstolis G. P. atsiliepimu prašė apelianto atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas nuolat skųsdamas antstolio veiksmus siekia ne apginti savo teises, o tyčia 2,5 metų vilkina vykdymo procesą taip siekdamas išvengti jam priklausančio turto pardavimo iš varžytynių. Pažymėjo, jog ginčo patvarkyme skundžiama nustatyta pirminė iš antrųjų varžytynių parduodamo turto kaina yra paskaičiuota griežtai laikantis CPK 722 str. nustatytos tvarkos ir sudaro 60 proc. CPK 681 str. nustatyta tvarka nustatytos 150 602,41 Eur turto kainos ir sudaro 90361 Eur. Pareiškėjui priklausantis turtas 2014-05-15 ekspertizės aktu buvo įvertintas 150602,41 Eur. Šis turto įvertinimo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusia 2014-12-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ir iš naujo nespręstinas. Nepagrįstu laiko pareiškėjo prašymą dėl naujos ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti. Nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad pareiškėjo pateikti nekilnojamojo turto pardavimo skelbimai kaip nors įtakoja ar patvirtina šiandieninės nekilnojamojo turto rinkoje vyraujančias kainas, kadangi skelbimuose parduodamo turto kainą nustato pats savininkas siekdamas gauti už jam priklausantį turtą būtent tokią pinigų sumą, kurios jis nori.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindo bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis G. P. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012-06-15 išduotą vykdomąjį dokumentą (nutartį) Nr. 700V/2012 dėl 409 845,10 Lt įsiskolinimo, 139 Lt žyminio mokesčio bei 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko S. G. išieškotojo AB SEB banko naudai, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą – S. G. ir D. G. priklausantį butą, esantį I. Š. g., Vilniuje, unikalus Nr..
Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Apelianto teigimu, 2015-11-10 patvarkymu antstolis neteisingai nustatė parduodamo turto kainą, įvertindamas turtą vadovavosi senais duomenimis (2014-05-15 ekspertizės aktu), neatitinkančiais realių dabartinės turto rinkos kainų. Pagal pareiškėjo pateiktą turto vertinimo 2015-12-01 ataskaitą parduodamo nekilnojamojo turto vertė, lyginant su 2014-05-15 ekspertizės aktu, yra didesnė. Apeliantas iš esmės ginčija ne 60 proc. pradinės kainos nustatymą, o pačią nustatytą turto vertę.
Kaip matyti iš bylos medžiagos pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausantis turtas – butas, esantis Š. g., Vilniuje, 2014-05-15 ekspertizės aktu Nr.E-14-05-15-158 buvo įvertintas 150 602,41 Eur (520 000 Lt). Pagal bylos medžiagą, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis nustatyta, jog apeliantas laikydamas, jog įkeisto turto kaina yra didesnė nei ji nustatyta 2014-05-15 ekspertizės akte, kitose civilinėse bylose skundė antstolio veiksmus ginčydamas turto nustatytą vertę. Šio turto įvertinimo klausimas yra išnagrinėtas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-08 nutartimi, kuria teismas atmetė apelianto skundą dėl antstolio veiksmų, konstatavo, jog turto vertė, atlikus vykdomoje byloje nekilnojamojo turto ekspertizę yra nustatyta pagrįstai ir teisėtai. Civilinėje byloje Nr.2-43981-912/2015 apeliantas nesutikdamas su turto iš pirmųjų varžytynių nustatyta kaina taip pat skundė antstolio veiksmus, prašė panaikinti 2015-05-19 antstolio patvarkymą dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-05 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2016-05-19 nutartimi, minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teismas pažymėjo, kad turto vertės nustatymo duomenys yra aktualūs, o turto kaina nustatyta turto vertintojo, atitinka dabartines rinkos kainas, nes rinkos pokyčių, iš kurių matytųsi žymus nekilnojamojo turto kainos padidėjimas, nėra. Nagrinėjamu atveju apeliantas skųsdamas antstolio patvarkymą dėl areštuoto turto pardavimo iš antrųjų varžytinių iš esmės remiasi analogiškais ankstesniame skunde nurodytais pagrindais ir argumentais dėl kurių kaip minėta iš esmės pasisakyta įsiteisėjusiose ankstesnėse teismo nutartyse.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantas nėra pateikęs duomenų, patvirtinančių, jo teiginius apie realias parduodamo turto rinkos kainas, jog parduodama turto vertė nustatyta 2014-05-15 ekspertizės aktu yra pasikeitusi t.y. neatitinka rinkos kainų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nekilnojamojo turto skelbimuose nurodytų butų pardavimo kainos yra derybų objektas ir nepagrindžia nekilnojamojo turto kainos rinkoje padidėjimo. Akcentuotina jog skelbimuose nurodytos nekilnojamojo turto (butų) kainos negali būti įrodymu ginčo turto vertei nustatyti, nes iš internetiniame puslapyje pateiktų kainų neįmanoma nustatyti individualius požymius turinčio nekilnojamojo turto rinkos vertės kainos, todėl internetiniame tinklapyje patalpinti skelbimai su butų kainomis negali pagrįsti, jog pasikeitė ginčo turto vertė. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pareiškėjo pateiktoje 2015-12-01 turto vertinimo ataskaitoje, kuria grindžiamas skundas, bei kurioje to paties turto vertė nustatyta didesnė t.y. 163 100 Eur, buvo atliekamas vertinimas ne tik buto, bet ir parkingo (kurio nustatyta vertė – 2 800 Eur), kai tuo tarpu vykdomoje byloje priverstinis išieškojimas vykdomas tik iš buto. Kita vertus, pažymėtina, kad objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertina parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, ir pirkėjų konkurencija nustato varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Šiuo gi atveju turtas nebuvo realizuotas pirmosiose varžytinėse, t.y. jos paskelbtos neįvykusiomis neatsiradus nei vienam pirkėjui, tikėtina dėl per didelės kainos. Todėl sutikti su apelianto argumentais, jog parduodamo turto iš varžytynių kaina per maža ar neatitinka rinkos kainų, nėra pagrindo. Tuo atveju jei pareiškėjas yra įsitikinęs kitokia turto rinkos verte, jis gali CPK 704 str. nustatyta tvarka pats pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Tačiau tokių veiksmų jis neatliko.
Kaip matyti iš bylos medžiagos apeliantas vykdomoje byloje nuolat skundė antstolio atliekamus procesinius veiksmus, tačiau pareiškėjo skundai buvo atmetami kaip nepagrįsti. Spręstina, jog pareiškėjas sistemingai skųsdamas antstolio veiksmus iš esmės siekia ne apginti savo teises, bet vilkinti vykdymo veiksmus t.y. užvilkinti jo turto iš varžytynių pardavimą. Be to pareiškėjui už trukdymą vykdymo procesui buvo paskirta bauda. Dėl pareiškėjų skundų turto pardavimas iš varžytynių buvo vis stabdomas. Taigi būtent dėl paties pareiškėjo skundų vykdymo veiksmai užsitęsė, praėjo atitinkamas laiko tarpas nuo ekspertizės aktu turto vertės nustatymo iki varžytynių.
Pripažintina, kad nagrinėjamu atveju antstolis, teisės normų, reglamentuojančių iš varžytynių parduodamo turto įkainojimą nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nesant įrodymų, kurie patvirtintų, jog antstolis turėjo suabejoti turto vertintojo nustatyta turto verte, pagrindo skirti papildomą ar pakartotinę areštuoto turto ekspertizę, nėra.
Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėja
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.