- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-07
- Bylos Nr.
- 2S-1109-881/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04190-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- S. G.
- Suinteresuotas asmuo
- AB SEB bankas, D. G.
- Kategorijos
- 129.20.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-10853-868/2015 pagal pareiškėjo S. G. skundą dėl antstolio G. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys: AB SEB bankas, D. G., kuria pareiškėjo skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas S. G. skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolio G. P. 2015 m. sausio 7 d. patvarkymą Nr. 19-S-41 dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių. Nurodė, kad priimtu patvarkymu antstolis nusprendė parduoti iš varžytynių areštuotą pareiškėjui bei jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), įvertintą 150 602,41 EUR, ir pirmine turto pardavimo kaina laikyti 80 procentų turto arešto akte nustatytos turto kainos, t. y. 120 482 EUR. Pareiškėjas teigė, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Pareiškėjas paaiškino, kad šiuo metu užsiima ekologiniu ūkiu, gauna paramą už ES remiamų pasėlių plotus, ekologinį ūkininkavimą, be to, turi biologinio turto, žemės, miško, įrangos ir t. t., iš augalininkystės produkcijos pardavimo bei kitos veiklos 2014 metais gavo 49 680 Lt pajamų. Be to, pareiškėjo nuomone, buto vertė yra nuvertinta, nes butas yra pilnai įrengtas, su visa buitine technika, baldais, gražioje ir ramioje Vilniaus miesto vietoje, pats namas yra mažaaukštės statybos, erdviais kambariais bei terasa su prestižiniu projektu. Nekilnojamojo turto rinkoje tokio pobūdžio butai yra įvertinami daug brangiau nei pareiškėjo buto kaina varžytynėse. Taip pat pareiškėjas pabrėžė, kad butas priklauso abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Antstolis G. P. 2015 m. vasario 5 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį nagrinėti apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 26 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad antstolis G. P. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2013 m. birželio 15 d. nutartį Nr. 700V/2012 dėl 409 984,10 Lt ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš S. G. išieškotojo AB SEB banko naudai, parduodant iš varžytynių bankui įkeistą S. G. ir D. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas pabrėžė, kad hipotekos kreditorius nuo kitų kreditorių skiriasi tuo, kad reikalavimo patenkinimą gauna iš hipoteka įkeisto turto, ir tik jeigu jis parduodamas už mažesnę kainą, nei būtina reikalavimui patenkinti, hipotekos kreditorius gali reikalauti išieškojimo iš kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.193 str. 1 d.). CPK 745 straipsnio 1 dalis nustato, kad išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto vykdomas pagal bendrąsias vykdymo proceso taisykles su išimtimis, numatytomis CPK LIII skyriuje, ir atsižvelgiant į CK hipoteką reglamentuojančias teisės normas. Hipotekos teisiniai santykiai reglamentuoti CK ketvirtos knygos XI skyriaus 4.170-4.197 straipsniuose. Taigi teismas laikė, kad antstolis teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias hipoteka įkeisto daikto pardavimo procesą pagal CPK nuostatas, neperžengdamas jam suteiktų įgaliojimų (Antstolių įstatymo 3 str.), todėl nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais naikinti antstolio priimto patvarkymo.
Teismas pažymėjo, kad dėl areštuoto turto įkainojimo jau pasisakė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 8 d. nutartyje, todėl nėra pagrindo plačiau pasisakyti šiuo klausimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas S. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti, arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino visų pateiktų įrodymų visumos bei nepagrįstai nepasisakė apie šių įrodymų svarbą bei pagrįstumą. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo pateiktų įrodymų, kad jis gali per įstatyme nustatytą 6 mėnesių terminą atsiskaityti su banku ir taip išsaugoti savo turtą. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas vadovavosi išimtinai kreditoriaus interesais, neatsižvelgdamas į skolininko interesus, lūkesčius bei teises, nors CPK normos, reglamentuojančios išieškojimo iš skolininko turto tvarką, įtvirtina skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros principą. Be to, teismas neatsižvelgė į nurodytą aplinkybę, kad turtas, į kurį nukreiptas išieškojimas, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, ir jame gyvena pareiškėjo šeima. Šiuo atveju skolininkas yra tik pareiškėjas, tačiau išvaržomas turtas priklauso ir jo žmonai, kurį išvaržius šeimos turtą patirs neproporcingai didelę žalą. Anot pareiškėjo, antstolis vykstančiame vykdymo procese piktnaudžiauja savo teisėmis ir tinkamai neatlieka jam nustatytų pareigų bei reikalavimų. Antstolis tinkamai neįvertino areštuoto buto kainos, taip pat vykdydamas išieškojimo procesą nesivadovavo abiejų šalių teisėtais interesais bei lūkesčiais, o prioritetą suteikė kreditoriui, taip pažeisdamas skolininko teises.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB SEB bankas ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pats pareiškėjas ir jo sutuoktinė pasirinko buto įkeitimą kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonę. Nors pareiškėjas nurodo, kad gyvena įkeistame bute, jis turi ir kitą butą. Vykdymo procese jau buvo atlikta įkeisto turto vertės nustatymo ekspertizė, vėl daryti ekspertizę yra netikslinga. Pareiškėjas neturi pajamų, kurių pakaktų prievolės vykdymui, be to, skolos išieškojimą iš pareiškėjo vykdo ir kiti kreditoriai. Dėl šių priežasčių bankas nesutiko su pareiškėju sudaryti taikos sutartį. Pareiškėjas savo prievolių nevykdo nuo 2011 m. vidurio, o priverstinis skolos išieškojimas iš įkeisto turto inicijuotas 2012 metais. Antstolis 2015 m. vasario 5 d. patvarkyme argumentuotai ir išsamiai išdėstė motyvus, dėl kurių netenkina pareiškėjo skundo. Dėl turto vertinimo pareiškėjas jau yra teikęs skundą, kurio teismas netenkino. Vėl keldamas klausimą dėl turto vertės, pareiškėjas remiasi ne turto vertinimais, atliktais kvalifikuotų turto vertintojų, o pirkėjų prašoma kaina, kuri ilgainiui koreguojama. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėjas turi teisę pats ieškoti pirkėjo ir siekti, kad jo pasirinktam pirkėjui turtas būtų parduotas už didesnę kainą, tačiau šių veiksmų jis neatlieka.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis G. P. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad vykdo nutartį dėl skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto abiem sutuoktiniams priklausančio turto. Vykdydamas tokį išieškojimą antstolis yra griežtai saistomas teismo priimto sprendimo ir negali nei susiaurinti, nei peržengti nutarties rezoliucinėje dalyje nustatytų ribų. Be to, skolininko sutuoktinė išvaržomame bute kartu su skolininku negyvena, ji gyvena kitame santuokoje įgytame bute, pretenzijų dėl išvaržomo sutuoktiniams nuosavybės teise priklausančio hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto antstoliui nėra pareiškusi. Pareiškėjo skunde minimos teisės normos išieškant iš hipoteka įkeisto turto yra netaikomos. Iš varžytynių parduodamas pareiškėjui bei jo sutuoktinei priklausantis butas buvo įvertintas įstatymo nustatyta tvarka, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartimi pareiškėjo skundas dėl nustatytos turto vertės buvo atmestas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų. Pastaruoju pareiškėjas ginčijo antstolio patvarkymo dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių teisėtumą.
Byloje nustatyta, kad antstolis G. P. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2013 m. birželio 15 d. nutartį dėl 409 984,10 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjo S. G. išieškotojo AB SEB banko naudai, išieškojimą nukreipiant į įkeistą nekilnojamąjį turtą, t. y. pareiškėjui ir jo sutuoktinei D. G. priklausantį butą.
CPK VI dalies LIII skyriaus 745 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto vykdomas pagal bendras vykdymo proceso taisykles su šiame skyriuje numatytomis išimtimis tiek, kiek to nereglamentuoja Civilinis kodeksas. Išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto esmė, kaip ir suponuoja jo pavadinimas, reiškia skolos išieškojimo nukreipimą ne į bet kokį skolininkui priklausantį turtą, bet būtent įkeistą skolininko prievolių įvykdymo užtikrinimui. Taigi, kaip teisingai nurodo antstolis, pareiškėjo nurodomos teisės normos, ribojančios išieškojimo nukreipimą į skolininko turtą (CPK 663 straipsnio 1 dalis), išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto atveju nėra taikomos, atitinkamai aplinkybės, ar pareiškėjas yra finansiškai pajėgus atsiskaityti su kreditoriumi per 6 mėnesius, vertinant ginčijamo patvarkymo teisėtumą ir pagrįstumą, teisinės reikšmės neturi. Tik tuo atveju, jeigu realizavus įkeistą turtą būtų gauta mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, ir jis pareikalautų išieškoti iš kito skolininko turto, šis išieškojimas, remiantis CK 4.193 straipsnio 1 dalimi, būtų vykdomas bendra įstatymų nustatyta tvarka, taigi taikant ir paminėtą CPK 663 straipsnio 1 dalies apribojimą.
Kaip teisingai nurodo suinteresuotas asmuo AB SEB bankas, įkeisti bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą butą pareiškėjo prievolių įvykdymo užtikrinimui buvo abiejų sutuoktinių pasirinkimas, tokią galimybę tiesiogiai numato įstatymai, tad pareiškėjo akcentuojama aplinkybė, kad turtas, iš kurio išieškoma, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, nagrinėjamos bylos atveju yra teisiškai nereikšminga.
Įkeisto turto vertės nustatymo klausimas, kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, jau yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartimi, todėl pakartotinai nėra sprendžiamas.
Taigi teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai apie pažeistas skolininko teises bei neužtikrintą abiejų šalių interesų pusiausvyrą nagrinėjamu atveju nepasitvirtino.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.