Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-11-11 · Civilinė byla Nr. 2S-2147-640/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-11
Bylos Nr.
2S-2147-640/2014
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-08907-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Skolininkas
P. M.
Pareiškėjas
R. G.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2147-640/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-08907-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko P. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (atsakovo) P. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. G. pareiškimą skolininkui P. M. dėl skolos priteisimo pagal išduotą 2012-07-11 teismo įsakymą.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas P. M. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, nes 2014-05-05 suvokė, kad niekada nebuvo skolingas R. G., o R. G. turimas vekselis neturi visų privalomų rekvizitų. Nurodė, kad išduodant teismo įsakymą padaryta teisės normos taikymo klaida.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-08-07 nutartimi (b.l. 51-52, 2 tomas) pareiškėjo prašymo netenkino ir atsisakė atnaujinti procesą. Nurodė, kad aplinkybė, kad skolininkas P. M. nepareiškė prieštaravimų, rodo, kad jis skolą pripažino, buvo supažindinimas su vykdomojo proceso dokumentais. Aplinkybė, kad vienas iš įrodymų – vekselis neturi visų privalomųjų rekvizitų, nėra pagrindas atnaujinti procesą byloje. Teismas nepažeidė LR CPK 435 str. 2 d. normos, nes turėjo teisę priimti pareiškimą ir išduoti teismo įsakymą be jokių pateiktų įrodymų. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas praleido LR CPK 368 str. 1 d. numatytą procesinį terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas taip pat atmetė prašymą atnaujinti procesą, nes praėjo daugiau nei 1 metai nuo teismo įsakymo įsiteisėjimo. Nurodė, kad pavėluota vekselio analizė nėra pagrindas procesui atnaujinti, nes vekselis buvo pateiktas prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo kaip įrodymas, teismo įsakymas 2012-07-11 įteiktas P. M.. Taip pat nurodė, kad teismas išduodamas įsakymą neprivalėjo analizuoti vekselio turinio, rekvizitų. Jokios teisės taikymo klaidos išduodant teismo įsakymą nenustatyta. Teismas išdavė teismo įsakymą kaip vykdomąjį dokumentą (LR CPK 587 str. 2 p.) pareiškėjos R. G. pareiškimo pagrindu. Skolos išieškojimas vykdomas ne vekselio pagrindu notaro išduotu vykdomuoju įrašu (LR CPK 587 str. 8 p). Vekselis byloje buvo kaip įrodymas P. M. prievoliniams santykiams kreditoriaus atžvilgiu patvirtinti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas P. M. atskiruoju skundu (b.l. 60-64, 2 tomas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-07 nutartį kaip nepagrįstą ir klausimą išspręsti iš esmės; atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti; atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-12305-727/2012 ir panaikinti 2012-07-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą bei išspręsti klausimą dėl išieškotos sumos grąžinimo P. M.; pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0241/12/02700 pagal 2012-07-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-12305-727/2012, esančią pas antstolį D. T.. Nurodo, kad iš su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo pateikto dokumento - vekselio kopijos - turinio matyti, kad vekselis neturi visų privalomų rekvizitų. Pateiktame dokumente nėra minima R. G., t.y. ji nėra įvardyta nei kaip vekselio gavėja, nei kokiu kitu būdu paminėta dokumente. Todėl pateikta vekselio kopija nėra ir negali būti laikomas dokumentu, pagrindžiančiu pareiškėjo P. M. įsiskolinimą R. G.. Nurodo, kad teismas gavęs aiškiai nepagrįstą kreditorės R. G. pareiškimą, remiantis CPK 435 str. 2 d., turėjo atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Nurodo, kad apie tai, jog kreditorės R. G. naudai 2012-07-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo priimto teismo įsakymo pagrindu buvo vykdomas skolos išieškojimas, Pareiškėjas sužinojo ir suprato tik 2014-05-05 gavęs antstolio patvarkymą dėl jo turto pardavimo. Todėl pareiškėjas P. M. realiai tik 2014-05-05 suvokė, kad iš jo kreditorės R. G. naudai faktiškai buvo išieškota skola, kurios jis niekada nebuvo skolingas R. G.. Taip pat nurodo, kad skundžiamoje nutartyje, teismas pasisako, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaiko, nes prašymą atnaujinti procesą atmeta. Rezoliucinėje nutarties dalyje, teismas šiuo klausimu nepasisakė. Prašo klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės.

Atsiliepimas

Kreditorė R. G. atsiliepimu (b.l. 71-72, 2 tomas) į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir apeliantui paskirti 1000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš kurių 500 Lt sumokant kreditorei R. G.. Nurodo, kad apeliantas atskirajame skunde kelia naujas versijas apie jo pasirašytą vekselį, neva niekada tokio vekselio nepasirašinėjo, tačiau prašyme atnaujinti procesą apeliantas teigė, kad vekselis neatitiko vekseliui keliamų reikalavimų. Pažymi, kad apeliantas prašydamas atnaujinti terminą neprašė atlikti jo parašo ekspertizės, ko neprašo ir atskiruoju skundu. Taip pat apeliantas nepasisako, ar pažįsta ją ir kokius sandorius su ja yra atlikęs. Taip pat apeliantas nepaaiškina, kodėl sutiko su išieškoma suma, pasirašinėjo antstolio aktus, jų neginčijo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs aplinkybes, susijusias su pareiškėjo prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisingai sprendė dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir jo taikymo teisinių pagrindų (CPK 366 str. 1 d. 9 p.), priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodyti motyvai bei argumentai prielaidų nesudaro.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė patenkinti apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo motyvuodamas svarbių priežasčių atnaujinti procesą nebuvimu.

Proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje S. H. v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008; kt.). Kad būtų užkirstas kelias formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, apsaugotos bylos dalyvių ir kitų asmenų teisės bei teisėti interesai, užtikrintas teisinių santykių stabilumas, asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis), nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turi patvirtinti išdėstyti motyvai, įrodymai (CPK 369 straipsnis).

Apeliantas savo atskirajame skunde nurodo, kad procesą atnaujinti prašo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu.

CPK 366 straipsnio 1 dalyje, be kitų proceso atnaujinimo pagrindų, nustatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (9 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal M. R. prašymą, bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2011; kt.).

Atskirasis skundas šioje byloje nagrinėjamas atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas dėl proceso atnaujinimo pagrindų.

Apeliantas nurodo, kad teismas gavęs aiškiai nepagrįstą kreditorės R. G. pareiškimą, remiantis CPK 435 str. 2 d., turėjo atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Apelianto teigimu pareiškimas buvo aiškiai nepagrįstas, nes iš vekselio turinio matyti, kad vekselis neturi visų privalomų rekvizitų, t.y. jame nėra nurodyta kreditorė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą. Vekselio visų rekvizitų nebuvimas nereiškia, kad tarp šalių nebuvo prievolinių teisinių santykių, todėl konstatavo, kad nebuvo jokios teisės taikymo klaidos. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo nesutikti. Kreditorė savo teisių gynimui pasirinko dokumentinį procesą, teismo įsakymo institutą. CPK 433 str. 3 d. numato, kad prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami. Vadovaujantis CPK435 straipsnio 2 dalimi, teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka šio Kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Taigi, viena iš priežasčių, dėl kurių teismas privalo atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, laikytinas aiškus pareiškime nurodytų reikalavimų nepagrįstumas. Nors CPK 435 straipsnio 3 dalis numato, kad spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, bet sistemiškai aiškinant teisės normas, reglamentuojančias CPK XXIII skyriuje numatytą teismo įsakymo išdavimo tvarką, darytina išvada, jog, pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo, įrodymų egzistavimo ar pakankamumo, taip pat sutartinių sąlygų sąžiningumo, o pasisako tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės, t. y. jų atitikimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Kartu pažymėtina, kad procesinės teisės doktrina ir įstatymai nedraudžiama išduoti teismo įsakymą tik dėl dalies reikalavimų nurodytų kreditoriaus pareiškime. Dėl to teismas, nustatęs, kad vienas ar keli iš pareiškime nurodytų reikalavimų yra akivaizdžiai nepagrįsti, galėtų nutartimi atsisakyti išduoti teismo įsakymą dėl tokio ar tokių reikalavimų (pvz. palūkanų priteisimo), nurodydamas, jog pareiškėjas turi teisę reikšti juos ginčo teisenoje, o dėl kitų reikalavimų išduoti teismo įsakymą (pvz. pagrindinės skolos priteisimo). Šiuo atveju konstatuoti, kad iš pateikto priedo – vekselio yra akivaizdžiai matyti, jog apeliantas nėra skolingas kreditorei R. G., nėra jokio pagrindo. Pateiktame dokumente apeliantas aiškiai pripažįsta savo prievolę sumokėti 25 000 Lt vekselio turėtojui ir jos neginčija. Vekselio kopiją, kaip nebūtiną priedą teismui pateikė jo turėtoja – R. G., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė CPK 435 str. 2 d. nurodytų aplinkybių. Esminė aplinkybė, ar teismo įsakymas įsiteisės, yra tai, ar skolininkas, būdamas tinkamai informuotas apie teismo įsakymo priėmimą, pareikš prieštaravimus, ar ne (CPK 436 str. 7 d.). Šioje byloje skolininkui nepateikus prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo, teismo išduotas įsakymas įsiteisėjo (CPK 435 str. 2 d., 436 str. 7 d.).

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pripažinimas, jog atitinkamas dokumentas, kuriame jis įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą. Vekselio visų rekvizitų nebuvimas nereiškia, kad tarp šalių nebuvo prievolinių teisinių santykių. Apeliantas iš nurodyto dokumento kylančios prievolės neginčija, taip pat nenurodo asmens kuriam jis vekselyje aptartą prievolę privalėjo įvykdyti, todėl apelianto pateiktas skundas laikytinas nepagrįstu.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsisakė tenkinti apelianto prašymą dėl termino atnaujinimo. Teismo įsakymas buvo išduotas 2012-07-11. Apeliantas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu teismui padavė tik 2014-06-04, t.y. beveik po dviejų metų. CPK 368 str. 2 d. numato, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai. Tai gi, iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantas praleido įstatymu nustatytą terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti, kuris yra naikinamasis. Apeliantas nenurodė svarbių priežasčių dėl ko būtų pagrindas nepaisyti CPK 368 str. 2 d. numatytos nuostatos.

Pažymėtina, kad ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė pareiškimo dėl proceso atnaujinimo tenkinimo klausimą, o ne prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, todėl atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo pagrįstai nesprendė ir nepasisakė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Kreditorė R. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliantui paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tačiau savo prašymo nemotyvavo, nenurodė, kokios, jos manymu, priežastys sąlygoja piktnaudžiavimą ir kokia proceso teise. Teismui nenustačius teisinių pagrindų atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais, teismas konstatuoja, kad nėra sąlygų apelianto deliktinei civilinei atsakomybei dėl neteisėto kreipimosi teisminės gynybos kilti, taigi – ir teisinio pagrindo dėl to paskirti apeliantui kreditorės prašomą baudą.

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį nepagrįsta ar neteisėta, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė