Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų sprendimas, eA2-743-604/2020

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-10-06
Bylos Nr.: eA2-743-604/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-39-3-00763-2019-5
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas (visiškai).

Teisėjas: Marjan Gerasimovič
Ieškovas: V. B., O. N.
Atsakovas: A. S.
Trečiasis asmuo: valstybės įmonė Turto bankas, Šalčininkų rajono 2 notaro biuro
Advokatai: Gintaras Česnulevičius, Gžegožas Saksonas

Kategorijos

2.1.2.6Sandorio ar jo dalies negaliojimo teisiniai padariniai
2.5.5Palikimo priėmimas

Civilinė byla Nr. eA2-743-604/2020Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00763-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.6; 2.5.5.; 3.1.7.1.5.; 3.1.14.6.; 3.1.18.6.; 3.2.8.4.; 3.3.4.5. (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 6 d.Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Marjan Gerasimovič,sekretoriaujant Renatai Botkinai,dalyvaujant ieškovams V. B., O. N., ieškovų atstovui advokatui Gžegožui Sakson,atsakovei A. S., jos atstovui advokatui Gintarui Česnulevičiui,vertėjai Maženai Andruškevič,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. B. ir O. N. ieškinį atsakovei A. S. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-2106-419/2019, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; tretieji asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Šalčininkų rajono 2 notaro biuro notarė Žana Bžuškevič, D. R..

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

2019-11-12 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartimi patenkintas ieškovų V. B. ir O. N. prašymas dėl proceso atnaujinimo ir civilinėje byloje Nr. 2YT-2106-419/2019 pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo buvo atnaujintas procesas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimai, atsikirtimai ir paaiškinimai

Šalies argumentai

Ieškovai V. B. ir O. N., patikslinę ieškinį, prašė:

1) Atsakovės A. S. 2019-01-25 pareiškimą dėl B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo fakto nustatymo atmesti.

2) Šalčininkų rajono 2 notaro biuro notarės Žanos Bžuškevič išduotą 2019-04-19 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2266 pripažinti negaliojančiu.

3) Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B. ir O. N. priėmė savo senelės B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdami valdyti jos turtą.

4) priteisti iš atsakovės A. S. ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė A. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus D. R. priešieškiniu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B. priėmė savo motinos B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti jos turtą.

Pradėjus nagrinėti bylą iš esmės trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus D. R. atsisakė pateikto priešieškinio, nurodė, kad priešieškinio atsisakymo pasekmės jai žinomos, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, susipažinęs su D. R. prašymu dėl priešieškinio atsisakymo nustatė, kad D. R. prašymas dėl priešieškinio atsisakymo neprieštarauja viešajai tvarkai bei nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl yra pagrindas priimti trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus D. R. priešieškinio atsisakymą, civilinės bylos dalį dėl D. R. priešieškinio reikalavimų nutraukti, grąžinti D. R. 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 87 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis).

Trečiųjų asmenų valstybės įmonės Turto bankas, Šalčininkų rajono 2 notaro biuro notarės Žanos Bžuškevič atstovai bei trečiasis asmuo D. R. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, tretieji asmenys prašė nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta nurodytų trečiųjų asmenų atstovams ir D. R. nedalyvaujant (CPK 247 straipsnio 2 dalis).

Šalies argumentai

Ieškovai V. B. ir O. N. ieškinyje bei patikslintame ieškinyje nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2019-03-01 sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2YT-2106-419/2019 patenkino pareiškėjos A. S. prašymą bei nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S. priėmė motinos B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Teismo sprendimo pagrindu Šalčininkų rajono 2-ojo notarų biuro notarė Žana Bžuškevič išdavė A. S. 2019-04- 19 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2266. Vadovaujantis notaro išduotu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu A. S. paveldėjo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pagal 2019-06-18 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, registro Nr. 10/26879, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą esantį (duomenys neskelbtini) nuo 2019-04-24 yra registruotos A. S. vardu.

Pažymėtina, kad atsakovė A. S. nuo 1973 metų gruodžio 10 d. iki šiol gyvena ir savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbtini). A. S. gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), niekada negyveno, nei iki 2001 m. rugpjūčio 18 d. (palikimo atsiradimo dienos), nei vėliau, nei dabar, bei niekada nemokėjo už šį namą komunalinių mokesčių, niekada nesirūpino juo ir jo neprižiūrėjo. Atsakovė A. S. nuo B. B. mirties nei karta net nebuvo šiame name, todėl faktiškai niekada nepradėjo valdyti B. B. palikto palikimo ir toks juridinę reikšmę turintis faktas neturėjo būti teismo nustatytas. Manytina, kad kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo A. S. sąmoningai neįtraukė į bylą suinteresuotais asmenimis ieškovų V. B. ir O. N., kurie kartu su savo motina M. B. po B. B. mirties faktiškai pradėjo valdyti šį turtą, gyveno šiame name, deklaravo gyvenamąją vietą šiame name, mokėjo ir moka komunalinius mokesčius už šį turtą, rūpinasi, prižiūri ir investuoja į šį turtą. Tokiu būdu A. S. suklaidino teismą ir nepagrįstai bei neteisėtai tapo šio nekilnojamojo turto paveldėtoja (savininke). B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) murusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai priėmė ieškovai: B. B. vaikaičiai, V. B. ir O. N., kurie pradėjo valdyti paveldimą turtą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad šis nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklausė ieškovų seneliui ir B. B. sutuoktiniui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kuris (duomenys neskelbtini) mirė (ieškinio priedas Nr. 3). Po A. B. mirties pagal notarės Žanos Bžuškevič išduotą 1999 m. kovo 25 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, registro Nr. 2121, palikimą priėmė B. B. (ieškinio priedas Nr. 4). B. B. turėjo 5 vaikus: 1. A. S.. gimė (duomenys neskelbtini); 2. J. B., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); 3. S. B., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); 4. V. B., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); 5. J. B., mirė (duomenys neskelbtini) (gyventojų registro duomenų bazėje neįregistruotas, ieškinio priedas Nr. 6). Ieškovai V. B. ir O. N. yra V. B. (B. B. sūnaus) vaikai.

A. S. niekada nepradėjo paveldimo turto faktiškai valdyti ir toks jos elgesys (neveikimas) kvalifikuotinas kaip palikimo nepriėmimas, kuris sukelia tapačias pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas. A. S. iš esmės atsisakė B. B. palikimo. Pažymėtina, kad esminėmis aplinkybėmis nustatant juridinį faktą - turto paveldėjimą - yra šio turto išlaikymas (materialinis aspektas), taip pat turto valdymas, juo rūpinimasis, naudojimasis. A. S. neišlaikė šio turto, jo nevaldė, nesirūpino ir nesinaudojo. Šių veiksmų jį neatliko nei per įstatyme nustatytą terminą (per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos), nei vėlesniais savo aktyviais veiksmais.

Mirus ieškovų senelei B. B., ieškovas V. B. kartu su savo motina M. B. liko toliau gyventi jai priklausančiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Šį faktą patvirtina Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Kalesninkų seniūnijos 2019-06-10 raštas Nr. (3.3.)-P-46 „Dėl informacijos pateikimo“. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Kalesninkų seniūnijos 2019-06-10 pažymą Nr. (2019-513-PD)-115 „Apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą“ patvirtina, kad ieškovų motina M. B. 1980-06-01 deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). M. B. šiame name turi ne tik deklaruotą gyvenamąją vietą bet ir nuolat nepertraukiamai nuo 1980 metų iki šiol gyvena šiame name. Ieškovas V. B. šiame name gyvenamąją vietą deklaravo ir gyveno nuo 1980-06-01 iki 2006-12-29. Vėliau V. B. vedė ir persikėlė gyventi į Šalčininkus kur gyvena iki šiol. Taigi B. B. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo ieškovai V. B. ir O. N. pradedami šį turtą iš karto po palikėjos mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiškai valdyti ir juo naudotis. Pažymėtina, kad ieškovė O. B. (duomenys neskelbtini) ištekėjo ir persikėlė gyventi į kitą gyvenamąją namą tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime, kur gyvena iki šiol. O. N. po persikėlimo ir toliau labai dažnai lankėsi pas savo motiną M. B. ir senelę B. B., padėdavo sutvarkyti ūkinius darbus, nuveždavo senelę pas gydytojus, o mirus senelei padėjo motinai ir savo broliui atlikti namo remontą, toliau prižiūrėjo daržą, rūpinosi namo aplinka ir naudojosi šiuo turtu kaip nuosavybe.

Ieškovų motina M. B. 1997 m. vasario 4 d. sudarė su Vilniaus elektros tinklais Elektros energijos tiekimo - vartojimo (pardavimo - pirkimo) sutartį, abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuo 1997 metų vasario mėnesio mokėjo ir iki šiol moka už šiam namui tiekiamą elektros energiją (ieškinio priedai Nr. 22-25). Šis faktas patvirtina, jog namą išlaikydavo ir juo rūpinuosi bei naudojosi ieškovai ir jų motina M. B. dar iki senelės B. B. mirties, iš karto jai mirus toliau naudojosi bei naudojasi iki šiol. Tokie faktai ir veiksmai patvirtina, kad ieškovai pradėjo faktiškai paveldimą turtą (namą) valdyti. Atsakovė A. S. niekada neišlaikė namo ir mirus palikėjai jo nevaldė. Šalčininkų rajono savivaldybės administracija nuo 2018 metų (rinkliavos už šiukšlių išvežimą įvedimo dienos) siunčia M. B. vardu išrašytus mokėjimo pranešimus už buitinių atliekų tvarkymą. M. B. moka šią rinkliavą į Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos nurodytą banko sąskaitą (ieškinio priedas Nr. 26). Šis faktas patvirtina, kad Kalesninkų seniūnija pripažįsta, kad namo paveldėtoju yra ieškovai ir jų motina M. B.. Atsakovė A. S. niekada nemokėjo jokių komunalinių mokesčių, o tai patvirtina, kad palikimo aktyviais veiksmais nepriėmė, tokiu būdu jo atsisakydama. Ieškovas V. B. 2013 m. rugsėjo 11 d. užsakė UAB „Dextera“ žaliuzes, už kurias 2013-09-11 ir 2013-09-17 sumokėjo 244,72 Lt. Šios žaliuzės buvo sumontuotos ant namo langų (ieškinio priedas Nr. 27). Taip pat ieškovai pakeitė namo langus ir duris. Ieškovai 2015 metais visą namą nudažė iš išorės emaliniais dažais. Namo viduje 2003 metais buvo iš naujo perstatyta krosnis, buvo nudažytos lubos, ant sienų išklijuoti tapetai, virtuvėje ant grindų paklotas linoleumas. 2013-2014 metais ieškovas V. B. pats pakeitė visame name elektros instaliaciją. 2016 metais nuo vietinio kelio (asfalto) iki namų ieškovų iniciatyva ir lėšomis buvo sutvarkytas privažiavimo kelias, užpilta skalda (6 mašinos). Buvo užsakytas traktorius, kuris viską išlygino. Gyvenamojo namo ir privažiavimo kelio nuotraukos pridedamos (ieškinio priedai Nr. 28-29). Visi šie faktai ir įrodymai patvirtina, kad ieškovai per visą laikotarpį B. B. palikimą išlaikė ir prižiūrėjo. Atsakovė A. S. neprisidėjo prie šio turto išlaikymo ir jo nevaldė, taip atsisakydama palikimo. Ieškovų aktyvių veiksmų tęstinumas, o būtent nuolatinis ir besąlyginis rūpinimasis turtu, parodo, kad jie elgėsi kaip paveldimo turto vieninteliai savininkai. Remdamiesi aukščiau nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis ir pridedamais rašytiniais įrodymais, ieškovai siekia įteisinti savo nuosavybės teises į nurodytą turtą, pažymėdami, jog atsakovė A. S. palikimo atsisakė. Pažymėtina, kad ir kiti B. B. vaikai, t. y. J. B. (miręs (duomenys neskelbtini)), S. B. (miręs (duomenys neskelbtini)) ir J. B. (miręs (duomenys neskelbtini)) palikimo po motinos B. B. mirties nepriėmė.

Šalies argumentai

Ieškovas V. B. teismo posėdyje paaiškino, kad po močiutės B. B. mirties ginčo name liko gyventi jis su savo motina M. B. ir S. B.. Tėvas V. B. turėjo tris brolius ir vieną seserį. Močiutės mirties dieną buvo gyvi visi jos vaikai, išskyrus jo tėvą V. B.. Kol buvo gyvas senelis, jis visada sakydavo, kad šis namas liks V. B. šeimai. Sesuo O. N. po močiutės mirties ginčo name negyveno, bet gyveno tame pačiame kaime. Pats dabar gyvena (duomenys neskelbtini), bet savaitgaliais atvažiuoja pas motiną padėti. S. B. gyveno močiutės name iki savo mirties. Už komunalines paslaugas mokėdavo patys su mama dar iki močiutės mirties. Atsakovė A. S. po močiutės mirties į namą neatvažiuodavo, jos name nematė. A. S. bendraudavo su savo broliu S. B.. Jis važiuodavo pas seserį. S. B. prie namo išlaikymo neprisidėdavo. S. B. vertėsi atsitiktiniais darbais, oficialiai niekur nedirbo. Nežino kas senelę laidojo. Šarvojo ją jos name. Nežino kaip buvo apmokėtos laidojimo išlaidos. Mirus senelei dar buvo labai jaunas ir nežinojo, kad reikia tvarkyti dokumentus dėl paveldėjimo. Apie tai, kad teismas sprendimu nustatė faktą, kad palikimą priėmė atsakovė, sužinojo, kai motina nuvažiavo pas notarą. Atsakovė jokių pretenzijų jiems nereiškė, kad jie gyvena tame name.

Ieškovė O. N. teismo posėdyje paaiškino, kad iki močiutės B. B. mirties jos name negyveno, bet dažnai ateidavo, padėdavo mamai vežioti senelę pas gydytojus. Kai močiutė susirgo, iš pradžių ji gulėjo Šalčininkų ligoninėje, o po to Eišiškių globos namuose. Vėliau ją paėmė pas save atsakovė ir ji ten gyveno iki savo mirties. Ten ji gyveno apie porą mėnesių. Paminklą seneliui pastatė jie patys už močiutės lėšas, nes ji to prašė. Močiutės laidotuvėse dalyvavo visi palikuoniai. Jokios kalbos tarp giminių nebuvo kam atiteks tas namas. Jeigu būtų susitarimas ir mama apie tai žinotų, ji išvažiuotų gyventi pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini) rajoną. Po močiutės mirties name liko gyventi mama, brolis V. B. ir S. B.. Mokesčius už namą mokėdavo mama. Prie namo visą laiką šienavo patys, pačios vyras samdė žmones, kad šienautų. Ten nemaža teritorija aplink namą. Name ne vieną kartą darė remontą, perdarė krosnį, padarė kelią prie namo. S. B. prie namo išlaikymo neprisidėdavo, jie patys turėdavo jam padėti, nupirkti maisto, cigarečių, rūbų. Nė karto negirdėjo, kad A. S. būtų atvažiavusi į namą po močiutės mirties. Netvarkė dokumentų dėl palikimo, nes buvo jauna ir nežinojo kaip viską reikia daryti. Santykiai tarp senelės palikuonių buvo geri, jokių ginčų ar konfliktų nebuvo. Senelės palikimą priėmė ji su broliu, nors pati ten ir negyveno, bet visada atvažiuodavo, padėdavo tvarkyti. Nieko negirdėjo, kad senelės vaikai būtų susirinkę ir dalytų jos palikimą. D. R., S. B. dukra jokių pretenzijų dėl turto nereiškė, buvo dėkinga, kad tėvas gyveno tame name.

Atsiliepimas

Atsakovė A. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su sutinka tik su tuo, kad atsakovė nuolat gyveno savo namuose (duomenys neskelbtini) kaime, kur paskutinį pusmetį iki palikėjos mirties prižiūrėjo savo motiną B. B., ją slaugė, o po mirties savo lėšomis palaidojo, pastatė paminklą, nuolat prižiūrėjo kapus, bei, kad ieškovas V. B. su savo motina gyveno palikėjai priklausiusiame name. Faktinės aplinkybės yra tokios, kad (duomenys neskelbtini), nuolat gyveno atsakovės A. S. motina B. B. su savo sūnumi (atsakovės broliu) S. B., o taip pat jau mirusio sūnaus V. B. šeima- sutuoktine M. B., sūnumi V. B. ir kurį laiką dukra O. N.. B. B. patyrus insultą palikėjos būklė buvo sunki, todėl A. S. parsivežė motiną į savo namus (duomenys neskelbtini) kaime, kur ją, kaip minėta, iki mirties slaugė. Tuo metu ji buvo susitikusi su savo broliais J., S. ir J. B. ir aptarė klausimus, susijusius su turto paveldėjimu motinai mirus. Broliai paprašė, kad A. iki mirties slaugytų motiną, ją palaidotų, pastatytų paminklą ir prižiūrėtų kapus. Už tai broliai pasiūlė A. S. paveldėti visą po motinos mirties likusį turtą. Per motinos laidotuves broliai J., S. ir J. B. dar kartą pakartojo, kad jie į motinos palikimą nepretenduoja, prašo palaidoti motiną, prižiūrėti jos kapą. Tiek motinai dar gyvai esant, tiek ir po jos mirties atsakovė sutiko su pasiūlytomis sąlygomis, savo duotų įsipareigojimų laikėsi ir laikė save vienintele savo mirusios motinos įpėdine ir turto paveldėtoja. Todėl iškart po laidotuvių (praėjus ne daugiau kaip savaitei) atsakovė paėmė vienkartinę 750 litų laidojimo pašalpą ir kartu su broliene H. B. nuvyko į savo motinai priklausiusius namus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuose tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) mirusio brolio V. B. šeima ir brolis S. B. (miręs (duomenys neskelbtini)). Atvykusi į namus atsakovė pasiėmė mamai priklausiusius daiktus, informavo M. B. šeimą apie susitarimą dėl B. B. palikimo ir apie vienareikšmę nuostatą priimti palikimą. Taip pat M. B. buvo pranešta, kad atsakovės leidimu gyvenamajame name ir toliau galės gyventi M. B. šeima bei brolis S. B.. Be to, atsakovės leidimu jie galės naudotis ne tik gyvenamuoju namu, bet ir visais ūkiniais pastatais bei kiemo statiniais, privalėdami tuo pačiu sumokėti už naudojamą elektros energiją, kitas suteiktas paslaugas. Taip pat tądien atvykusi atsakovė paklausė M., ar ji nežino, kur dingo namuose buvusi ir mamos saugota namų knyga. Tačiau M. atsakė, kad greičiausiai namų knygą iš namų bus kur nors išnešęs ir įkeitęs atsakovės brolis S. B.. Kadangi jokių prieštaravimų dėl palikimo priėmimo atsakovė nesulaukė, todėl ir toliau ne mažiau kaip kartą per savaitę nuolat atvykdavo į namus, kuriuos jau laikė savais, prižiūrėjo juos, palikdavo broliui S. B. pinigų susimokėti mokesčius, nes pastarasis stokodavo lėšų apmokėti už elektrą ir kt. paslaugas, duodavo nurodymus, ką brolis turi padaryti namų valdoje. Būdama įsitikinusi, kad yra vienintelė paveldėtoja, atsakovė į notaro biurą nesikreipė, manydama, kad tai galės padaryti bet kuriuo metu.

Atsakovė turėjo ir tebeturi nuosavą gyvenamąjį namą, todėl savaime suprantama, kad ji negalėjo vienu ir tuo pačiu metu gyventi tiek savo namuose (duomenys neskelbtini) kaime, tiek ir ginčo objekte (duomenys neskelbtini) kaime. Tačiau aplinkybės, kad A. S. po savo motinos B. B. mirties priėmė, naudojosi ir leido naudotis savo broliui S. B. visais motinos name buvusiais jai priklausiusiais baldais, namų apyvokos bei asmeniniais daiktais, be to, leido broliui S. B. ir mirusio brolio V. B. šeimai ir toliau gyventi bei naudotis namu, pati jame praleisdavo daug laiko, rodo, kad A. S. elgėsi su turtu kaip su savu. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad tiek pati atsakovė, tiek jos miręs brolis S. B., tiek ir patys ieškovai iki ieškinio pateikimo ginčo turtą laikė atsakovės asmenine nuosavybe ir vieningai pripažino, jog visus kitus mirusiosios B. B. daiktus perėmė, naudojosi ir valdė būtent atsakovė arba kiti asmenys atsakovės leidimu. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, jog būtent atsakovė, norėdama išviešinti savo teisėtą valdymą prieš trečiuosius asmenis, kreipėsi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo. O sužinojusi, kad yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Teismui patvirtinus faktą, ieškovai tik po kurio laiko nusprendė užginčyti teismo pripažintą juridinį faktą dėl palikimo priėmimo.

Atsiliepimas

Atsakovė A. S. teismo posėdyje paaiškino, kad iš tėvų namo išsikraustė keletą metų po savo santuokos. Ištekėjo būdama 23 metų. Keletą kartų grįždavo gyventi į tėvų namus, bet paprastai gyveno pas vyrą (duomenys neskelbtini) kaime. Kol mama buvo gyva, mama ir brolis S. B. gyveno viename kambaryje mamos name (duomenys neskelbtini) kaime. Kai susirgo mama B. B., pati iškvietė jai greitąją pagalbą ir kartu važiavo į ligoninę Šalčininkuose, kur mama gulėjo 1 mėnesį. Neprisimena, ar guldant į ligoninę turėjo mamos pasą. Visą laiką buvo šalia jos. Po to ją perkėlė į Eišiškių ligoninę, o po to parsivežė ją pas save namo. Slaugė mamą namuose apie 4 mėnesius iki jos mirties. Prižiūrėti mamą padėdavo dukra R. P.. Kol mama sirgo, ligoninėje jos niekas iš giminių nelankė. Galbūt O. N. vieną kartą buvo atvažiavusi pas ją namo aplankyti senelės. Broliai lankė mamą, kai ji gyveno pas ją namuose, bet ieškovai ir jų motina M. B. mamos nelankė. Iki tos ligos mama buvo visiškai sveika ir jos pas gydytojus vežioti nereikėdavo. Mama, sirgdama prašė padėti broliui S. B.. Jis uždarbiaudavo pas žmones dirbdamas įvairius darbus. Pati jam padėdavo. Kol mama buvo dar gyva buvo atvažiavusi su broliene H. B. į ginčo namą paimti mamos dokumentų, bet jų ten nerado. Po mamos mirties į mamos namus važiavo su broliu J. B., pasiėmė mamos daiktus, patalynę, indus, antklodes, pagalves, kitus daiktus iš spintos, pasiėmė sofas. Tuo metu namuose nieko buvo, buvo tik S. B.. Namas buvo atrakintas. Raktų nuo to namo neturėjo. Mamos laidojimo pašalpa buvo sumokėta jai. Mirties liudijimas irgi buvo išduotas jai. Bet į seniūniją dėl mamos laidojimo važiavo D. N.. Mama buvo pašarvota ginčo name. Laidojo motiną už savo lėšas. Buvo pardavusi mamos karvę dar jai sergant. Gautus pinigus išleido mamos gydymui, vaistams. Dar mama buvo pardavusi arklį ir už tuos pinigus mama užsisakė paminklą tėvui. Mamos laidotuvėse dalyvavo visi giminaičiai. Po gedulingų pietų buvo susirinkę su broliais ir tuomet broliai pasakė, kad namas liks jai, kadangi ji slaugė ir laidojo motiną. Nežino, ar tai girdėjo M. B. ir V. B.. V. B. ir O. N. nuomonės dėl mamos palikimo neklausė. M. B. gal ir negirdėjo jos pokalbio su broliais dėl mamos namo likimo. Nei M. B., nei V. B. neprašė jos leidimo likti gyventi tuose namuose. Pati pasakė M. B., kad leidžia jiems ten gyventi, kadangi su broliais buvo nusprendę, kad namas liks jai. Pasakė M. B., kad gyventų toliau tuose namuose, nes pačiai to namo nereikėjo, nes turėjo savo namus (duomenys neskelbtini). Baldų iš mamos namo neėmė, nes jie nebuvo jai reikalingi, leido M. B. naudotis baldais. Neprisimena kaip į tai sureagavo M. B.. Po mamos mirties tame name liko gyventi brolis S. B. ir M. B.. V. B. kol mokėsi gyveno pas savo motiną M. B. tame name. Po vedybų jis išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini). O. N. išsikraustė iš to namo iki mamos mirties. Ji išėjo gyventi pas vyrą tame pačiame kaime. M. B. mokėjo už mamos namui tiekiamą elektrą. Namą prižiūrėdavo brolis S. B.. Jis šienaudavo, krosnį kūreno, vandenį atnešdavo. Pati jokių mokesčių už namą nemokėjo, bet kiekvieną mėnesį duodavo broliui pinigų, kad jis mokėtų už elektrą. Jis nesakydavo kiek mokėdavo už elektrą. Nežino, ar jis mokėdavo už elektrą, bet jeigu nemokėtų, ją iš karto atjungtų. Po mamos mirties jokio remonto jos namuose nedarė, nes namas buvo visiškai tvarkingas, remonto jam nereikėjo, jo nedažė. Kadangi negyveno tame name, todėl jo ir netvarkė. Po mamos mirties dažnai lankydavosi mamos name. Ten gyveno brolis S. B., vežiodavo jam valgyti, cigarečių, drabužių, važiavo į sodą. Važiuodavo ir du kartus per savaitę, kartais rečiau. Ateidavo į namą, kai S. B. būdavo namuose. Kai jo nebūdavo, cigaretes ir maistą palikdavo jam viralinėje. Prisidėjo prie namo tvarkymo, šienaudavo prie namų kartu su broliais. Taip pat tvarkė namą, t. y. brolio kambarį. Pati jokio remonto name nedarė. M. B. po brolio S. B. mirties name savo kambaryje pasikeitė langus ir duris, o daugiau nieko ten nedarė. Kadangi jie patys kelią buvo sugadinę, tai vėliau šiek tiek jį patvarkė užpylę akmenimis. Kelią taisė irgi panašiu laikotarpiu, maždaug prieš porą metų. Name virtuvė ir įėjimas buvo bendras. M. B. gyveno viename kambaryje, o S. B. – kitame. Įėjimas į namą nebuvo rakinamas. Elektros skaitiklis buvo vienas. Namuose krosnis buvo virtuvėje ir brolio kambaryje. M. B. reikėjo kūrenti, nes virtuvėje buvo plyta, bet buvo ir dujinė viryklė. M. B. neprašė jos leidimo remontuoti namą. M. B. pakeitė tik du langus savo kambaryje, iš viso name yra dešimt langų. Galbūt ji pakeitė duris. Ūkiniais pastatais prie namo niekas nesinaudojo. M. B. jokių gyvulių nelaikė. Ji tik į tvartą sudėdavo savo malkas. Mamos namo dokumentus nusprendė sutvarkyti po savo brolių mirties.

Trečiasis asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo Šalčininkų rajono 2 notaro biuro notarė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame sutiko, kad būtų panaikintas ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas, tuo atveju, jeigu bus atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2YT-2106-419/2019.

Liudytoja M. B. parodė, kad į tuos namus ją pasikvietė gyventi vyro tėvai. Iki tol su vyru V. B. gyveno (duomenys neskelbtini). Atvažiavo gyventi pas uošvius kartu su vyru ir dviem vaikais. Jiems skyrė 40 arų žemės. Kartu su uošviais dirbo šią žemę, laikė gyvulius. Po to mirė uošvis A. B.. (duomenys neskelbtini) metais žuvo vyras V. B.. Po vyro mirties liko gyventi tame name su vaikais ir anyta B. B.. Po uošvio mirties į namus atvažiavo gyventi vyro brolis S. B.. Kai anyta susirgo, liepė S. B. važiuoti atvežti felčerę, taip pat pakviesti anytos dukrą A. S., kad pastaroji palydėtų ją į ligoninę. Iš ligoninės A. S. pasiėmė motiną gyventi pas save. Tuomet pardavė anytos laikytus gyvulius, o gautus pinigus – 3200,00 Lt atidavė A. S., kad turėtų mamos priežiūrai ir/ar laidotuvėms. Tad B. B. buvo laidojama už savo pačios pinigus. Pati liko gyventi anytos name. Pati mokėdavo mokesčius už namą. Vyras name remontą darė nuo 1980 metų. Visą laiką prisidėdavo prie namo remonto. Kai mirė B. B., ji buvo pašarvota savo pačios namuose. Gedulingi pietūs buvo Eišiškėse. Nei ten, nei pas ją namuose jokio giminių susirinkimo nebuvo. Po anytos mirties tame name liko gyventi ji, sūnus V. B. ir vyro brolis S. B.. Dukra O. N. tuo metu jau gyveno atskirai. Šis namas kaip palikimas buvo žadėtas jai ir jos vaikams. Po uošvio mirties kartu važiavo su B. B. pas notarę, žinojo, kad teisiškai namas priklausė B. B.. Po jos mirties laiku nesikreipė pas notarą, nes nebuvo minties, kad kažkas gali atimti šį namą. Laikė jį savo namu, nes gyveno ten su savo vyru. A. S. po mamos mirties buvo atvažiavusi į namus gal tik porą kartų, net nežino kokiu reikalu. A. S. žinojo apie savo tėvų valią palikti namą V. B. vaikams. Po laidotuvių ilgą laiką nesimatė su atsakove. Nebuvo su ja jokio pokalbio dėl tėvų namo likimo. A. S. nieko name neprižiūrėdavo, prie namo nešienaudavo. Jokių mamos daiktų ji nebuvo pasiėmusi, nes S. B. dar iki jos mirties jau buvo viską išnešęs ir pardavęs, kadangi piktnaudžiaudavo alkoholiu. S. B. reikėjo rūpintis, maitinti. A. S. irgi parūpindavo jam maisto. Jis jokių mokesčių už namą nemokėdavo. A. S. daug kartų sakė, kad jai šito namo nereikia, nes ji turi savo namą, o šis namas liks jos (M. B.) vaikams. B. B. asmens dokumentas visada buvo su ja, kai ji sirgo. Motinos laidojimo pašalpą ėmė A. S., nes jai buvo reikalingi pinigai. Ji ir motiną buvo pasiėmusi gyventi pas save, nes už tai gavo pinigų už slaugą. A. S. tuo metu nedirbo, jai reikėjo pinigų. B. B. iki to, kol ją ištiko insultas, daug kartų gydėsi. Jai buvo tuberkuliozė, jai reikėdavo bent du kartus per metus važiuoti į ligoninę. Mokesčius už namą pati pradėjo mokėti po uošvio mirties. A. S. neprisidėdavo prie mokesčių mokėjimo, nes jai pačiai trukdavo pinigų. Po B. B. mirties name keitė langus, duris, remontavo tai vieną kambarį, tai kitą. Buvo nudažytas senelės kambarys, po S. B. mirties, buvo sutvarkytas ir jo kambarys. Buvo dažytas visas namas 2014 ar 2015 metais. Vėjas buvo nunešęs šiferio lapus, reikėdavo tvarkyti stogą. Iš ūkinių pastatų naudojosi tik malkine, kitais nesinaudojo. Naudojasi daržu. Sodą visą laiką šienaudavo, nešienavo tik paskutinius metus, prasidėjus teismo procesui. Nėra nusipirkusi buto (duomenys neskelbtini). Pradėjo galvoti apie buto pirkimą tik prasidėjus teismams. Pas ją buvo atvažiavusi atsakovės dukra ir gąsdino, kad tai jų namai. Vyro broliai J. B. ir J. B. jokių pretenzijų jai dėl namo nereiškė, jie net į namą neatvažiuodavo. Viską prie namų ir namuose padėjo tvarkyti sūnus ir dukra su vyru. Daiktai, kuriuos A. S. rodė per teismo posėdį buvo jos prašymu jai atidavusi. Keli daiktai buvo jos vyro, o skaros ne močiutės, o jos pačios. Pas B. B. buvo staklės, bet tokių daiktų ji neaudė. Ji audė paprastai, o šiuos daiktus, matyt, audė meistras.

Liudytojas D. N. parodė, kad yra ieškovės O. N. vyras. B. B. name nuolat gyveno M. B., V. B., S. B.. Pirmas mirė žmonos senelis, o vėliau senelė – B. B.. Kol ji dar buvo gyva, vežė ją užsakyti paminklą jos vyrui, M. B. prašymu vežiodavo ją į Varėną pas gydytojus. B. B. vaikai: S. B., J. B., J. B.. Per B. B. laidotuves dalyvavo visi jos vaikai. Negali tiksliai pasakyti kas laidojo B. B.. Prieš mirtį B. B. gyveno pas dukrą A. S.. Kai gyvas buvo senelis, jis sakydavo, kad namas liks V. B. šeimai. Kai mirė B. B., pats daug padėdavo atlikti darbus name ir prie namo, už savo pinigus sutvarkė kelią prie namo. Niekas iš B. B. vaikų nepadėjo tvarkyti namo. S. B. apsigyveno šiame name, kai jį žmona išvarė iš namų. S. B. po motinos mirties nieko nepadėdavo ūkyje. Jis niekur nedirbo, tad nieko ir nepadėdavo. Mokesčius už namą mokėdavo tik uošvienė M. B.. A. S. po B. B. mirties nematė nė karto tuose namuose.

Liudytojas I. L. parodė, kad yra B. kaimynas. Kartu su ieškovais eidavo į mokyklą. Pirmas mirė ieškovų senelis A. B.. Jis turėjo keletą vaikų: V., S., J., A. Po B. B. mirties jos name liko gyventi M. B., S. B., V. B. ir O. N.. V. B. kol mokėsi gyveno šiuose namuose. Namą prižiūrėjo ir tvarkė M. B.. Jai padėdavo D. N., jis vežiojo skaldą. Jie ten šienavo. Pats padėjo jiems daržą tvarkyti. Gyvena per tris namus nuo M. B.. A. S. prie namų nė karto nematė. Tik šiemet matė ją, kad buvo atvažiavusi ir šienavo sodą. Tai buvo pirmas kartas, kai ją matė prie to namo. Anksčiau visai kiti žmonės šienaudavo. Pats ūkininkauja savo namuose (duomenys neskelbtini), apdirbinėja 10 ha žemės. Žemė yra per kelią nuo jo namo. Žiemą dirba mokykloje kūriku.

Liudytoja I. R. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, nuo 1983 metų dirba paštininke, lankydavosi B. šeimoje, atnešdavo jiems paštą, pensiją. M. B. pati ateidavo į paštą ir kiekvieną mėnesį mokėdavo mokesčius už elektrą. Kol buvo gyvas A. B., neprisimena kas mokėjo už jų namui tiekiamą elektrą, bet po jo mirties visada mokėdavo M. B.. Pastaroji tame name gyveno su savo vaikais O. N. ir V. B.. S. B. atvažiavo gyventi į tą namą, kai išsiskyrė su savo žmona. S. B. buvo mėgėjas išgerti. Jis gyveno name ir po savo mamos mirties. Pati gyvena apie 1 km nuo M. B. namų. A. B. ir B. B. turėjo vaikų, kurių vardai A., S., J. ir J. Artimai su B. šeima nebendravo. A. S. tuose namuose nė karto nematė. Jai tuo adresu jokie laiškai neateidavo.

Liudytoja H. B. parodė, kad B. B. slaugė dukra A. S.. Pas A. S. motina buvo apie 6 mėnesius. Prieš tai ji gulėjo ligoninėje, bet slaugos ligoninėje ji nebuvo. Kol ji nesirgo, buvo savarankiška. Iš ligoninės motiną iš karto pasiėmė A. S.. Kai ji pasijuto geriau, paprašė dukros, kad atvežtų jai iš namų namo dokumentus. Ji norėjo tuos dokumentus turėti pas save. Kartu su A. S. ir savo vyru J. B. nuvažiavo į B. B. namus, bet jokių dokumentų ten nerado. Paklausė M. B. kur yra dokumentai, bet ji pasakė, kad nežino. Kai B. B. mirė, ją palaidojo A. S.. Dalyvavo B. B. laidotuvėse. Po laidotuvių buvo gedulingi pietūs, jie vyko ne namuose, kažkur Eišiškėse. Dalyvavo visi vaikai. Visi broliai buvo dėkingi A. S., kad ji slaugė motiną ir jie nusprendė, kad tegu namas lieka A. S.. Broliai buvo susirinkę po laidotuvių B. B. namuose. B. B. namuose po jos mirties liko gyventi vyro brolis S. B. ir M. B.. Pastarosios vaikai ten seniai negyvena. Kai mirė B. B., tai V. B. jau ten negyveno. Kiek tuomet jam buvo metų nežino. Jis apsivedė ir išvažiavo iš to namo. Neprisimena kelintais metais jis vedė. Pati B. B. namuose gyveno 5 metus, o po to pasistatė savo namą maždaug už 2 km nuo tų namų ir su vyru išsikraustė. Kai dar gyveno tuose namuose, į juos atsikraustė ir M. B. su šeima. Jos sūnus V. B. dar nebuvo gimęs. M. B. ir B. B. santykiai buvo geri. Sodą prie B. B. namo tvarkydavo visi, ir ji, ir jos vyras J. B., ir S. B., ir A. S.. Už sodo pati turi žemės sklypą. A. S. statė paminklą motinai. Nežino kur jį užsakinėjo. Paminklas ir tėvui ir motinai buvo pastatytas po motinos B. B. mirties. Po B. B. mirties labai dažnai lankydavosi jos namuose, ten šienaudavo du kartus per vasarą. Turėjo savo gyvulių, todėl reikėjo šieno, už tai šienavo prie B. namų. Name yra du kambariai, virtuvė ir miegamasis. S. B. gyveno kartu su motina viename kambaryje. Jokio remonto B. B. namuose nėra atlikta. Pakeisti tik du langai ir durys. Juos pakeitė M. B.. Nežino, ar buvo remontuojamas kelias prie namų. Bet jokio normalaus kelio ten nėra, tik smėlis ir akmenys. Namas iš išorės buvo nudažytas, neprisimena kelintais metais, gal prieš 5 metus. D. M. B.. A. S. jokio remonto name nedarė, nes ten gyveno M. B.. Kol name gyveno S. B., A. S. dažnai atvažiuodavo pas jį, gal kartą per savaitę. Bet ir jis dažnai atvažiuodavo pas ją. S. B. gerdavo, uždarbiaudavo pas žmones, bet oficialiai niekur nedirbdavo. S. B. laidojo A. S., ji viską organizavo. Galimai D. N. buvo pasiėmęs S. B. dokumentus, bet atidavė A. S.. Neprisimena kada tiksliai ir su kuo po B. B. mirties pirmą kartą lankėsi jos namuose. Tuo metu jau nebegyveno (duomenys neskelbtini), todėl buvo apsistojusi pas D. N. motiną, tuomet buvo atėjusi pas M. B. kaip svečias. Niekas nevertė jos ten dirbti ar šienauti. Kartu su A. S. tuose namuose buvo tik kai gyveno S. B.. Kai atvažiuodavo nieko prie namų nedarė, tiesiog lankydavo S. B.. Jokių daiktų iš namų nebuvo išsivežę. Vyras kartą buvo nuvažiavęs į tuos namus kartu su A. S. pasiimti tam tikrus daiktus.

Liudytoja R. P. parodė, kad yra A. S. dukra. Mama slaugė senelę B. B.. Ji buvo paralyžiuota. Vieną mėnesį ji gulėjo ligoninėje Šalčininkuose, po to kelias savaites Eišiškėse, o po to motina pasiėmė senelę pas save namo. Padėjo motinai prižiūrėti senelę. Senelė iki to gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, ten turėjo namą. Senelė laikė karvę ir vieną ar dvi kiaules. Karvę pardavė motina, kai močiutė dar buvo gyva. Senelę laidojo A. S., niekas iš senelės vaikų neprisidėjo prie laidotuvių. Motina laidojo senelę už savo pinigus. Seneliui paminklą statė pati senelė. Po senelės mirties jos namuose liko gyventi S. B., M. B.. Neprisimena, ar V. B. ten gyveno po senelės mirties, nes jis mokėsi. Po senelės mirties dažnai lankydavosi senelės namuose, veždavo mamos broliui maisto, cigarečių. Kai gavo teises dažnai atvažiuodavo į tuos namus. Per metus prie senelės namų šienaudavo du kartus, kartais tik vieną kartą. Pati nešienaudavo, šienaudavo S. B.. Motina padėdavo jam šienauti. Po senelės mirties, mama jos namo neremontavo, tik padėdavo S. B. susitvarkyti jo kambaryje. Po senelės mirties mama iš senelės namų pasiėmė patalynę, indus, pagalves, antklodes. S. B. laidojo A. S., taip pat pastatė jam paminklą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimtinas naujas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-2106-419/2019 – A. S. pareiškimą atmesti.

Ieškovai prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-2106-419/2019, kadangi įrodinėjo, kad tai jie faktiniu valdymu priėmė senelės B. B. palikimą, o atsakovė A. S. savo motinos palikimo nepriėmė nei faktiškai, nei kreipdamasi pas notarą. 2019-11-12 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartimi patenkintas ieškovų V. B. ir O. N. prašymas dėl proceso atnaujinimo ir civilinėje byloje Nr. 2YT-2106-419/2019 pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo buvo atnaujintas procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. To paties straipsnio 2 dalyje teigiama, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 3 dalimi, priimti palikimą įpėdinis turi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad B. B. mirties dieną jos pirmos eilės įpėdiniais buvo vaikai: A. S., J. B., S. B. ir J. B.. B. B. sūnus V. B. mirė anksčiau nei motina, todėl kartu su B. B. pirmos eilės įpėdiniais teisę paveldėti mirusiosios turtą atstovavimo teise įgijo V. B. vaikai V. B. ir O. N. (CK 5.12 straipsnis).

B. B. sūnūs J. B. ir J. B. motinos palikimo nepriėmė. S. B. pats dėl motinos palikimo priėmimo nesikreipė, jo dukra D. R., dalyvavusi šioje byloje trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, atsisakė pareikšto reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. B. palikimą priėmė jos tėvas S. B.. Taigi ginčas dėl B. B. palikimo priėmimo kilo tarp ieškovų – mirusiosios anūkų V. B. ir O. N. bei mirusiosios dukros A. S..

Šalys pareiškė, kad po B. B. mirties dėl pastarosios palikimo priėmimo į palikimo vietos atsiradimo notarą nesikreipė ir įrodinėjo, kad kiekviena iš jų priėmė B. B. palikimą faktiškai pradėdama valdyti jos turtą.

Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad B. B. mirė (duomenys neskelbtini). Jai nuosavybės teise pagal 1999-03-25 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2121 priklausė gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Atsakovė A. S. į paveldėjimo vietos notarą kreipėsi tik 2019-01-18, tačiau Šalčininkų rajono 2 notaro biuro notarė Žana Bžuškevič atsisakė pradėti paveldėjimo bylą po B. B. mirties, kadangi A. S. praleido palikimo priėmimo terminą.

2019-03-01 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2106-419/2019 buvo nustatytas juridinę reikšmę turtintis faktas, kad A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti jos turtą.

2019-04-19 Šalčininkų rajono 2 notaro biuro notarė Žana Bžuškevič išdavė A. S. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2266 į B. B. priklausiusį turtą, t. y. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

A. S. tvirtino, kad motinos namą su pastatais laikė savo nuosavybe, kadangi palaidojus motiną susitarė su savo broliais, kad motinos namas atiteks jai už tai, kad ji iki mirties slaugė motiną, o po to ją palaidojo, pastatė paminklą, tvarkė kapą. A. S. pripažino, kad tiek iki motinos mirties, tiek po to ginčo name liko gyventi jos brolis S. B. ir atsakovės velionio brolio V. B. žmona M. B., o taip pat iki savo vedybų ten gyveno ir M. B. sūnus – ieškovas V. B..

A. S. nurodė, kad motinos namuose po jos mirties negyveno, jokio remonto name po jos mirties neatliko, nes namas buvo tvarkingas ir jo remontuoti nereikėjo. Už namui tiekiamą elektrą sumokėti duodavo pinigų name gyvenančiam broliui S. B.. Kartu su broliais šienaudavo žolę prie namų, padėdavo S. B. susitvarkyti savo kambarį. Taip pat A. S. pažymėjo, kad iš karto po motinos mirties pasiėmė iš jos namų indus, patalynę, pagalves, antklodes, drabužius, kitus spintose buvusius daiktus.

LAT praktikoje yra išaiškinta, kad kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, elgesį po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, taip pat kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. (2010-10-07 nutartis Nr. 3K-3-398/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia ir palikimo priėmimą. Taip palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (2011-06-17 nutartis Nr. 3K-3-285/2011; 2013-12-11 nutartis Nr. 3K-3-657/2013; 2014-05-09 nutartis Nr. 3K-3-273/2014).

Atsakovės teigimu savo ir brolių susitarimo kam atiteks motinos gyvenamasis namas ji nei su name gyvenusia M. B., nei su jos vaikais ir tuo pačiu B. B. pirmos eilės įpėdiniais V. B. ir O. N., nederino. Galimai M. B. šio susitarimo aplinkybių negirdėjo, tačiau ji nematė reikalo jos apie tai informuoti. Taip pat atsakovė nurodė, kad mirus B. B., M. B. neklausė jos, ar gali ir toliau likti gyventi anytai priklausančiame name. A. S. nurodė, kad laikydama save motinos turto paveldėtoja, leido M. B. gyventi ginčo name, pasakydama apie tai pačiai M. B.. Pastaroji, apklausta teisme kaip liudytoja paneigė šiuos teiginius ir paaiškino, kad jokios kalbos su atsakove apie ginčo turto likimą po B. B. mirties nebuvo. Visi A. ir B. B. vaikai, tarp jų ir A. S., žinojo apie B. B. vyro A. B. valią palikti šį namą sūnaus V. B. vaikams. Todėl žinodama šią uošvio valią, M. B. laikė ginčo namą savo namais ir tvarkėsi juose kaip šeimininkė. Ji parodė ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus, kad po uošvio A. B. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) ir dar anytai buvus gyvai, 1997-02-04 sudarė Elektros energijos tiekimo – vartojimo (pirkimo-pardavimo) sutartį su Vilniaus elektros tinklais dėl ginčo namui tiekiamos elektros. Iš pateiktų atsiskaitymo už paslaugas knygelių matyti, kad nuo sutarties sudarymo momento ir iki šiol už namui tiekiamą elektrą moka ne kas kitas, bet M. B.. Pastaroji paliudijo, kad S. B. niekada už elektrą nemokėjo, jis piktnaudžiaudavo alkoholiu ir jam pačiam nuolat reikėdavo materialiai padėti. Šią aplinkybę pripažino tiek atsakovė A. S., tiek jos pusėje dalyvavusi liudytoja H. B.. Atsakovė taip pat pripažino, kad nežino, ar brolis mokėdavo už elektrą. Taigi byloje esantys įrodymai paneigia A. S. teiginį apie tai, kad ji prisidėdavo prie namui tiekiamos elektros apmokėjimo, duodama pinigų apmokėti už elektrą savo broliui S. B..

Taip pat atsakovė nurodė, kad kartu su broliais šienaudavo prie namų, padėdavo S. B. susitvarkyti savo kambaryje. Pateikė nuotraukas, kad šienavo prie namų 2020-08-13. Pažymėtina, kad sprendžiant palikimo priėmimo klausimą pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, svarbu kad aktyvius veiksmus, išreiškiant valią priimti palikimą sudarantį turtą įpėdinis atliktų per įstatyme numatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą. A. S. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nurodytu laikotarpiu aktyviais veiksmais priėmė motinos palikimą. Ieškovo V. B. teigimu po B. B. mirties atsakovė jos name nesilankydavo, atlikti ūkio darbus prie namų nepadėdavo. Byloje apklausti liudytojai D. N., I. L. taip pat nurodė, kad nematė, kad A. S. būtų atlikusi kokius nors darbus prie B. B. namų. Liudytoja H. B. teigė, kad atsakovė kartu su broliais padėdavo šienauti prie motinos namų, tačiau jokių jos žodžius patvirtinančių įrodymų byloje nėra. B. B. namuose likusi gyventi M. B., apklausta kaip liudytoja, nurodė, kad po savo motinos mirties atsakovė į šį namą buvo atvažiavusi gal tik porą kartų, bet tikrai ne šienauti. Jos broliai po motinos mirties šiuose namuose nesilankydavo ir atlikti ūkio darbus nepadėdavo.

Iš liudytojų parodymų matyti, kad ginčo name po B. B. mirties liko gyventi atsakovės brolis S. B., kurį atsakovė kartais aplankydavo. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pačios A. S. teigimu, raktų nuo ginčo namo ji neturėjo, tuose namuose lankydavosi tik kai brolis S. B. buvo namuose, o kai jo nebūdavo, tai į namą neužeidavo, o palikdavo broliui atvežtą maistą ir cigaretes viralinėje. Toks atsakovės elgesys rodo, kad ji motinos namuose jautėsi ne kaip šeimininkė, bet kaip svečias. Jeigu atsakovė iš karto po motinos mirties laikytų save jos turto paveldėtoja, tuomet ginčo name jaustųsi laisvai, galėtų bet kada užeiti į namo vidų, domėtųsi namo būkle, ar name gyvenantys asmenys reguliariai moka už namui teikiamas komunalines paslaugas, ar nesusidaro skolos, galiausiai turėtų palaikyti ryšį su name likusia gyventi broliene M. B.. Tačiau pastaroji nurodė, kad su atsakove jokių ryšių nepalaiko, jokio leidimo gyventi name A. S. nebuvo jai suteikusi. Atsakovė savo vardu nėra sudariusi jokių sutarčių dėl namui tiekiamų paslaugų. O tokios sutartys yra sudarytos M. B. vardu. Būtent M. B. vardu, o ne A. S. nuo 2018 metų siunčiami mokėjimo nurodymai už komunalinių atliekų tvarkymą. Kas dar kartą patvirtina, kad jeigu A. S. laikytų save motinos turto savininke, tai būtent ji, o ne M. B. turėtų sudaryti sutartis dėl namui tiekiamos elektros, komunalinių atliekų tvarkymo, namo draudimo ir t. t.

LAT laikosi pozicijos, kad sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, gali būti reikšmingi asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs (nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-381/2011; Nr. 3K-3-657/2013). Tačiau kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, jokių veiksmų, kurie leistų laikyti A. S. motinos turto paveldėtoja, ji neatliko nei per tris mėnesius po motinos mirties, nei vėliau. LAT praktikoje ne kartą pabrėžta, kad palikimo priėmimo pradėjus faktiškai turtą valdyti esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Įpėdinio atliekami veiksmai turi vienareikšmiškai patvirtinti įpėdinio valią teisę naudotis turtu perkelti į naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-187/2010; Nr. 3K-3-382/2010; Nr. 3K-3-403/2011). Toks išaiškinimas reiškia, kad A. S. po motinos mirties turėjo perimti namo valdymą, pavyzdžiui, deklaruodama name savo gyvenamąją vietą, savo vardu sudarydama komunalinių paslaugų tiekimo sutartis, perimdama atsiskaitymo už elektrą knygeles, organizuodama namo remontą ar aplinkos prie namo tvarkymą, oficialiai įformindama teisinius M. B. gyvenimo ginčo name pagrindus (pvz. sudarydama nuomos, panaudos ar kt. sutartis). Tačiau A. S. paėmusi motinos asmeninius daiktus, patalynę ir kt., daugiau jokių aktyvių veiksmų, patvirtinančių jos valią tapti motinos turto savininke, neatliko. Maža to, ji teigė, kad po motinos mirties ginčo namas jai net nebuvo reikalingas, nes ji turėjo namą (duomenys neskelbtini) kaime, kur gyveno.

Minėta, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus ir sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, negalima apsiriboti kuriuo nors vieno ar dalies įpėdinio atliktų veiksmų vertinimu. Būtina vertinti jo atliktų veiksmų visumą, kitų įpėdinių poziciją dėl palikimo priėmimo. Taigi teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė A. S. jokių aktyvių veiksmų, kuriais būtų išreikšta jos valia priimti motinos B. B. palikimą nei per įstatymo nustatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą, nei vėliau neatliko. Motinos asmeninių daiktų (indus, patalynę, rūbus ir kt.) paėmimas šiuo atveju yra nepakankamas pripažinti, kad atsakovė faktiniu valdymu priėmė motinos palikimą, kadangi jokio ginčo tarp įpėdinių dėl šių daiktų paėmimo nebuvo. Todėl nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui prieiti išvados, kad atsakovė A. S. savo motinos B. B. palikimo nepriėmė nė vienu iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų būdu.

Teismui pripažinus, kad A. S. savo motinos B. B. palikimo faktiniu valdymu nepriėmė, yra pagrindas Šalčininkų rajono 2 notaro biuro notarės Žanos Bžuškevič atsakovei A. S. išduotą 2019-04-19 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2266 pripažinti negaliojančiu ab initio, t. y. nuo jo sudarymo momento.

Teismui nustačius, kad atsakovė A. S. savo motinos B. B. palikimo nepriėmė, svarstytina, ar jos palikimą faktiškai priėmė ieškovai V. B. ir O. N..

Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas V. B. po B. B. mirties kartu su motina M. B. liko gyventi senelės B. B. name. Tiek ieškovai, tiek liudytojai D. N., I. L., M. B. nurodė, kad ieškovas aktyviai padėdavo motinai išlaikyti bei tvarkyti namą. Ir nors elektros energijos tiekimo sutartis bei atsiskaitymo knygelė buvo sudaryta motinos M. B. vardu, tačiau ieškovas V. B. prisidėdavo prie apmokėjimo už namui tiekiamą elektrą, padėjo motinai remontuoti namą, jį dažyti, buvo užsakęs žaliuzes. Pažymėtina, kad 1997-02-04 elektros energijos tiekimo sutarties sudarymo metu ieškovas V. B. dar buvo nepilnametis, tad savo vardu sutarties sudaryti negalėjo. Ieškovė O. N. bylai aktualiu laikotarpiu jau negyveno ginčo name, kadangi po santuokos sudarymo persikraustė gyventi pas vyrą D. N.. Tačiau gyvendama tame pačiame kaime dažnai atvažiuodavo pas motiną ir jai visapusiškai padėdavo. Padedant motinai ieškovės prašymu aktyviai dalyvavo ir ieškovės vyras D. N.. Jų šeima prisidėjo prie kelio iki namo tvarkymo. Atsakovė bei liudytoja H. B. teigė, kad jokio normalaus kelio iki namo nėra. Tačiau iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad prie namo vedantis kelias nors ir nėra asfaltuotas, visgi reikalauja priežiūros, o jo sutvirtinimas akmenimis reikalauja tam tikrų finansinių išlaidų. Taip pat iš pateiktų nuotraukų matyti, kad teritorija prie namo yra įrengta dekoratyviniais augalais, gėlėmis, kas taip pat reikalauja priežiūros bei laiko sąnaudų. Liudytoja M. B. parodė, kad jai prie namų padeda tik vaikai V. B. ir O. N., kadangi jie žino senelio valią, kad šis namas liktų jiems, vyras seniai miręs, jokie kiti asmenys nei ūkio darbuose, nei prižiūrint namą jai nepadeda. Taigi byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad po B. B. mirties, aktyvius veiksmus, įrodančius valią priimti palikimą ir tapti B. B. turto savininkais atliko ieškovai V. B. ir O. N.. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B. ir O. N. priėmė savo senelės B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdami valdyti jos turtą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir kitų procesinių klausimų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Ieškovai, teikdami ieškinį sumokėjo 181,00 Eur žyminio mokesčio bei turėjo 1200,00 Eur advokato pagalbos išlaidų. Ieškinį patenkinus visiškai yra pagrindas priteisti ieškovams iš atsakovės jų turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

2019-07-23 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartimi byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - uždrausta A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) perleisti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) bei apie šį draudimą atliekant įrašą viešame registre (VĮ Registrų centras).

Ieškinį patenkinus visiškai yra pagrindas panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 1.95 str. 1 d., 5.50 str., 5.51 str. 1 d., CPK 87 str. 2 d., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 140 str. 1 d., 150 str. 3 d., 259 str., 268 str., 270 str., 371 str. 1 d. 3 p., 371 str. 2 d.,

Nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priimti naują sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-2106-419/2019 – atmesti A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismui priėmus naują sprendimą 2019-03-01 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-2106-419/2019 netenka teisinės galios.

Pripažinti Šalčininkų rajono 2 notaro biuro notarės Žanos Bžuškevič atsakovei A. S. išduotą 2019-04-19 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2266 negaliojančiu ab initio, t. y. nuo jo sudarymo momento.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir O. N., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo senelės B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdami valdyti jos turtą.

Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo dokumentų įforminimui.

Priteisti iš atsakovės A. S. 181,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną Eur) žyminio mokesčio ir 1200,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus Eur) advokato pagalbos išlaidų ieškovų V. B. ir O. N. naudai.

Priimti trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus D. R. priešieškinio atsisakymą ir civilinės bylos Nr. eA2-743-604/2020 dalį dėl D. R. priešieškinio reikalavimų nutraukti.

Grąžinti D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis Eur) žyminio mokesčio, sumokėto 2020-02-24.

Išaiškinti D. R., kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šiuo teismo sprendimu.

Panaikinti nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 2019-07-23 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. draudimą A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) perleisti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) bei apie šį draudimą atliekant įrašą viešame registre (VĮ Registrų centras).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėjas Marjan Gerasimovič