Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas padariusiu nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, ir nuteistas:

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį - 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 243 straipsnį - 30 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. K. paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. K. paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 14 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, A. K. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė – automobilis „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuotas ir perduotas turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro 2019 m. spalio 16 d. nutarimu transporto priemonei – automobiliui ,,Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K.

1.1. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. spalio 9 d. apie 16.50 val. (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,97 promilių neblaivumas, t. y. daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

1.2. Pagal BK 243 straipsnį jis nuteistas už tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, paskyrus jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 3 metams, apie tai žinodamas ir vengdamas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2019 m. spalio 9 d. apie 16.50 val. (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

3. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendį pakeisti: 1) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) bausmę skirti atlikti pataisos namuose; 3) vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – 5 metams, šį terminą skaičiuojant nuo laiko, kada bus atlikta laisvės atėmimo bausmė.

Taigi, A. K. net ir po to, kai atliko su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmę, savo nusikalstamo elgesio nekeitė. Anot prokurorės, įvertinus A. K. tendencingą elgesį vairuoti neblaiviam ir neturint teisės vairuoti, nėra jokio pagrindo manyti, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą jis susilaikys nuo nusikalstamų veikų darymo, kad jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, o paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės paveiks jį laikytis draudimo vairuoti. Anksčiau skirta trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė prevencinio poveikio nepadarė ir nuo vairavimo neblaiviam nuteistojo neatgrasė. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju sukeltų visuomenei ir pačiam nuteistajam nebaudžiamumo įspūdį, o tai taptų rizikos, kad jis vėl elgsis nusikalstamai, veiksniu, taigi, nebus įgyvendintas baudžiamasis įstatymas ir teisingumo principas.

3.2. Prokurorės teigimu, nors A. K. visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, yra vedęs ir dirbantis, šie socialiniai faktoriai, egzistavę ir nusikaltimo padarymo metu, jo elgesio pavojingumo neatsveria. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad transporto priemonė (automobilis) laikytina padidinto pavojaus šaltiniu, kurios vairavimas, esant neblaiviam, kelia pavojų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, šis pažeidimas priskirtas prie itin pavojingų visuomenei, kas sąlygoja griežtesnės atsakomybės taikymą. Nors viena nuteistojo įvykdyta veika priskiriama prie nesunkių nusikalstamų veikų, kita - baudžiamasis nusižengimas, jis kėlė didelį pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, kadangi vairavo transporto priemonę gan netrumpą atstumą, miestelyje, pavojingai, dėl ko atkreipė kitų eismo dalyvių dėmesį, kurie iškvietė policiją. Be to, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis vežėsi kitą asmenį, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir bendradarbiui. Šiuo atveju jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo A. K. padarytų veikų pobūdžiu, asmenybe, byloje nenustatyta. Atvirkščiai, analogiškos nusikalstamos veikos padarymas, esant teismo draudimui vairuoti transporto priemones, neišnykus teistumui, rodo jo akivaizdų nenorą taisytis.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės apeliacinis skundas atmetamas.

6. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į paminėtas įstatymo nuostatas, akivaizdu, kad formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas A. K. atitinka – skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistasis už baudžiamojo nusižengimo ir nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą bei jam paskirta subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tačiau, net ir esant minėtoms sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Būtent su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti A. K. realiai neatliekant paskirtos laisvės atėmimo bausmės, šiuo atveju ir nesutinkama.

8. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas sprendimą taikyti A. K. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą motyvavo nusikalstamų veikų, už kurių padarymą jis nuteistas, pavojingumo laipsniu - nurodė, jog nuteistasis padarė baudžiamąjį nusižengimą ir nesunkų nusikaltimą, taip pat tuo, jog dėl jo nusikalstamų veiksmų nebuvo padaryta jokios žalos. Be to, apylinkės teismas įvertino ir nuteistojo elgesį po nusikalstamų veikų įvykdymo bei laisvėje jo turimus socialinius ryšius. Taigi, pirmosios instancijos teismas apsvarstė BK 75 straipsnio taikymo pagrįstumą, nurodė aplinkybes, iš kurių sprendė, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas A. K. gali būti atidėtas ir apygardos teismas neturi pagrindo su šiais argumentais nesutikti.

9. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog praeityje A. K. yra teistas 2 kartus už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Be to, už analogišką teisei priešingą veiką jis buvo baustas ir administracine tvarka - Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. bei Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutarimais. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, nusikalstamas veikas, inkriminuotas jam šioje baudžiamojoje byloje, A. K. įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą, taigi, būdamas recidyvistu, kas skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Šios aplinkybės neabejotinai charakterizuoja nuteistąjį neigiamai bei rodo, jog praeityje teismų jam taikytos švelnesnio pobūdžio nuobaudos (baudos) ir bausmės (bauda ir areštas) bei administracinio ir baudžiamojo poveikio priemonės (transporto priemonės konfiskavimas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas/uždraudimas naudotis šia teise) jam teigiamos įtakos nepadarė, nuteistasis savo elgesio nekeitė ir dar kartą padarė labai šiurkštų ir pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (1,97 promilės etilo alkoholio), keliantį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties nuteistojo ir kartu su juo važiavusių asmenų sveikatai ir gyvybei, bei tuo pačiu vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Tačiau šiuo atveju vien A. K. praeityje padarytų nusikaltimų bei administracinių nusižengimų vertinimas, neatsižvelgus į jo turimus socialinius ryšius, elgesį po šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei kitas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, neatitiktų teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo.

10. Nors praeityje A. K. paskirtos nuobaudos ir bausmės bei taikytos administracinio ir baudžiamojo poveikio priemonės neatgrasė jo nuo analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo, tačiau pažymėtina, jog savo pobūdžiu pati griežčiausia bausmė - laisvės atėmimas, atidedant jos vykdymą ir paskiriant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalyje, ankstesniais teismų nuosprendžiais nuteistajam paskirta nebuvo. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, kurio metu nuteistasis įpareigotas tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje, griežta kompetentingos institucijos kontrolė, probacijos laikotarpiu bus daug efektyvesnė poveikio priemonė pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo tikslus, nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas, kadangi A. K., suvokdamas, kad bausmės vykdymas jam gali būti panaikintas, jeigu jis darys teisės pažeidimus, naujas nusikalstamas veikas ar nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, bus priverstas koreguoti savo elgesį ir pozityviai elgtis, o svarbiausia - nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kas iš esmės ir lemia jo teisei priešingą elgesį, bent jau visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Apygardos teismo vertinimu, dalyvavimas elgesio pataisos programoje, psichiką veikiančių medžiagų nevartojimas bent jau 2 metus (t. y. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu) bei socialinių ryšių palaikymas laisvėje, gali turėti didesnę teigiamą įtaką tolimesniam A. K. elgesiui, nei 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės atlikimas įkalinimo įstaigoje, kurioje egzistuoja subkultūros tradicijos, trūksta darbo vietų, nuteistųjų dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse yra daugiau formalus, nei aktyvus ir t. t. Būtent dėl to teisėjų kolegija laikosi nuomonės, jog bausmės tikslai A. K. atžvilgiu vis dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, tokiu būdu sudarant jam dar vieną galimybę pasitaisyti ir šį kartą imantis realių veiksmų, galinčių padėti jam kovoti su alkoholio vartojimo problema ir atitinkamai galinčių padėti sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

11. Be to, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuteistasis jau pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamas veikas, kaltės neneigė ir teisme, neskundė skundžiamo nuosprendžio, taigi, sutiko su juo paskirta galutinės bausmės rūšimi, jos dydžiu, nustatytu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir pareigomis bei paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Dar ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nurodė ir tai, kad jis jaučia didelę gėdą dėl savo poelgio, dėl jo gailisi, nebandė teisinti savo elgesio kokiomis tai aplinkybėmis. Visa tai atskleidžia A. K. kritišką požiūrį į savo įvykdytus nusikaltimus, o tai taip pat sudaro prielaidą manyti, jog pasitikėjimas nuteistuoju dar gali būti rezultatyvus.

12. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su prokurore, jog socialinės ir šeiminės aplinkybės, šiuo atveju neturi reikšmės sprendžiant A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Nors prokurorė teisi teigdama, jog šios aplinkybės egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau jos nuteistojo nuo vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio bei neturint teisės vairuoti kelių transporto priemones, nesulaikė, bet, kaip jau minėta, laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą, nuteistajam iki šiol paskirta nebuvo. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, jog sprendžiant dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, nuteistojo socialiniams ryšiams turi būti kreipiamas ypatingas dėmesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017). Taigi akivaizdu, jog aplinkybės, apibūdinančios kaltininko socialinius ryšius, privalo būti kruopščiai įvertintos kitų šiam klausimui teisingai išspręsti aktualių aplinkybių kontekste, o ne tiesiog atmetamos remiantis vien formaliu deklaravimu, jog jos egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. K. yra vedęs, turi dukrą, nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, iš ko gauna pastovias pajamas (kaip pats parodė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu - apie 1 000 Eur (neto atlyginimą), be to, prisideda prie apmokėjimo už dukters mokslus. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai suteikia pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų A. K. turimus socialinius ryšius, pablogintų ne tik jo paties (dėl laisvės atėmimo bausmės nuteistasis neabejotinai prarastų pakankamai gerai apmokamą darbą), bet ir jo šeimos narių padėtį.

13. Taip pat nepritartina prokurorės nuomonei, jog laisvės bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju sukeltų visuomenei ir pačiam A. K. nebaudžiamumo įspūdį. Tokią bausmę laikyti per švelnia, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo, nes kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo nusikalstamą elgesį. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis jam paskirtų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

14. Remdamasi aukščiau išdėstytų motyvų visuma, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pilnai atsižvelgė į BK 41 straipsnyje numatytus bendrus bausmės skyrimo tikslus ir jos paskirtį, tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes bei teisingai aiškino bausmės vykdymo atidėjimo instituto nuostatas, dėl ko priėmė visiškai pagrįstą sprendimą taikyti A. K. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Todėl keisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.