- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-11
- Bylos Nr.
- I-4670-816/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02806-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Ernestas Spruogis, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. (R. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, byloje dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. M. skundu prašo panaikinti Migracijos departamento 2019 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. (15/5-5) 24U-55 „dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje panaikinimo Rusijos Federacijos piliečiui R. M.“ ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovas netinkamai įvertino jo šeiminius ir socialinius ryšius su Lietuvos Respublika. Paaiškina, kad pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini) m. Rusijos Federacijoje, 1993 m. kartu su motina persikėlė gyventi į Lietuvos Respubliką. Motina ir močiutė gyvena Lietuvoje jos yra Lietuvos Respublikos pilietės. Nuo 2001 m. rugpjūčio 22 d. iki 2005 m. sausio 27 d. gyveno (duomenys neskelbtini). 2005 m. sausio 27 d. buvo grąžintas į biologinę šeimą. Rusijos Federacijoje šeimos narių neturi, anksčiau ten gyveno tėvas, tačiau jis yra miręs. Su giminėmis iš tėvo pusės Rusijoje beveik nebendrauja. Kartu su D. M. (nesusituokę, gyvena kartu) turi tris mažametes dukras. Šeimą išlaiko abu. Pareiškėjas užsiima individualia taksi veikla, sugyventinė dirba. Su dukromis jį sieja glaudus ryšys, nurodo, kad, kol jų motina dirba, jis vaikus prižiūri.
Pažymi, kad administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų neginčija, pasižada daugiau teisės pažeidimų nedaryti. Dėl nesumokėtų baudų, pažymi, kad ieško galimybių įsidarbinti pagal darbo sutartį, kai tik pavyks baudas sumokės.
Teigia, kad nustatyti viešosios tvarkos pažeidimai, atsižvelgiant į jo šeiminius ir socialinius ryšius su Lietuvos Respublika, nekelia tokios grėsmės viešajai tvarkai, dėl ko būtų proporcinga panaikinti jam leidimą nuolat gyventi Europos Sąjungoje ir pažeisti jo mažamečių vaikų interesus.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (1 tomas, b. l. 28–31). Nurodo, kad pareiškėjas 2014–2019 metais buvo nubaustas už šimtą dvidešimt šešis administracinius nusižengimus ir administracinius teisės pažeidimus, paskirtų baudų (3 230,50 eurų) nesumokėjo. Atsakovas, atsižvelgęs į Policijos departamento išvadą, konstatuoja, kad pareiškėjas kelią grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, ši grėsmė yra reali ir akivaizdi. Pažymi, kad iki ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėjui paskirtos nuobaudos tikslo – kad pareiškėjas laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat nepadarytų naujų teisės pažeidimų – nepasiekė, todėl jo elgesys vertinamas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
Pareiškėjo šeiminiai, socialiniai ryšiai Lietuvos Respublikoje (nors ir yra ilgalaikiai), proporcingai atsižvelgiant į ilgalaikį teisės pažeidimą yra mažiau reikšminga aplinkybė nei jo keliama grėsmė viešajai tvarkai. Viešoji tvarka ir visuomenės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, todėl pareiškėjui taikytini apribojimai laikytini proporcingais ir būtinais valstybės interesams. Be to, pareiškėjas yra Policijos departamento pripažintas keliančiu grėsmę viešai tvarkai ir visuomenei, atsakovo vertinimu, pareiškėjo socialiniai ryšiai negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos laikymosi.
Pažymi, kad pareiškėjui ginčijamu sprendimu nėra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ar teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi ar vizos.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės tais pačiais argumentais kaip atsakovas.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas iš esmės skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Nurodė, kad šiuo metu negali, panaikinus leidimą, netgi dirbti, pradėti išmokėti baudas. Anksčiau neturėjo pakankamai pajamų sumokėti baudas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas
Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2019 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. (15/5-5) 24U-55 „dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje panaikinimo Rusijos Federacijos piliečiui R. M.“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis byloje surinktais rašytiniai duomenimis nustatyta, kad Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyrius 2009 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. (15/3-7) 8P-863 patvirtino, kad pateikti dokumentai įrodo, kad R. M. yra M. B., iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusios Lietuvos pilietybę, provaikaitis (1 tomas, b. l. 105).
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsieniečių reikalų skyrius 2009 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. (15/5-11) 7U-296 „dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos bendrijoje išdavimo Rusijos federacijos piliečiui R. M.“ vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 53 straipsnio 1 dalies 1 punktu nusprendė išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Bendrijoje (leidimą nuolat gyventi) Rusijos Federacijos piliečiui R. M. (1 tomas, b. l. 113). Vėliau (2013, 2017 metais) leidimas nuolat gyventi buvo kelis kartus pakeistas.
Pareiškėjas 2019 m. gegužės 27 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdymą dėl prarasto leidimo nuolat gyventi Nr. LT7420846, išduoto 2017 m. spalio 18 d., galiojančio iki 2022 m. spalio 18 d. (1 tomas, b. l. 54).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba, siekdama nustatyti, ar yra bent vienas iš Įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nustatytų leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindų, dėl kurių gali būti panaikintas leidimas nuolat gyventi pareiškėjui kreipėsi į Policijos departamentą su prašymu įvertinti pareiškėjo grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei.
Policijos departamentas 2019 m. birželio 21 d. informavo, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes 2014–2019 metais nubaustas už šimtą dvidešimt šešis administracinius nusižengimus ir pažeidimus, paskirtų baudų nesumokėjo. R. M. 2014 metais buvo nubaustas už: penkis administracinius teisės pažeidimus (toliau - pažeidimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojo iki 2016-12-31) (toliau - ATPK) 123 straipsnio „Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas“ 1 dalį, nes vairavo automobilį, neįregistruotą nustatyta tvarka arba automobilį be valstybinės techninės apžiūros, ir vieną pažeidimą pagal to paties straipsnio 5 dalį, nes vairavo automobilį, neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; vieną pažeidimą pagal ATPK 1241 straipsnio „Kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ 2 dalį, nes, vairuodamas automobilį, pažeidė kelio ženklo Nr. 402 „Važiuoti j dešinę“ reikalavimus, vieną pažeidimą pagal to paties straipsnio 3 dalį, nes, vairuodamas automobilį, sankryžoje lenkė kitą transporto priemonę ir vieną pažeidimą pagal to paties straipsnio 4 dalį, nes, vairuodamas automobilį, sustojo ir paliko jį stovėti ant pėsčiųjų perėjos. Informacijos apie už šiuo pažeidimus paskirtų baudų - iš viso 1 050 eurų – sumokėjimą nėra. 2015 metais jis buvo nubaustas už: šešis pažeidimus pagal ATPK 123 straipsnio „Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas“ 1 dalį, nes vairavo automobilį, neįregistruotą nustatyta tvarka, ir penkis pažeidimus pagal to paties straipsnio 5 dalį, nes vairavo automobilį, neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; du pažeidimus pagal ATPK 1241 straipsnio „Kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ 8 dalį, nes vairavo automobilį, kuriame nebuvo pirmosios pagalbos rinkinio ir gesintuvo; vieną pažeidimą pagal ATPK 124 straipsnio „Nustatyto greičio viršijimas“ 3 dalį, nes vairuodamas automobilį, mieste viršijo leistiną greitį daugiau kaip 20 km/val., bet ne daugiau kaip 30 km/val., ir vieną pažeidimą pagal to paties straipsnio 4 dalį, nes, vairuodamas automobilį, viršijo greitį 36 km/val.; vieną pažeidimą pagal ATPK 134 straipsnio „Naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas“ 1 dalį. Informacijos apie už šiuo pažeidimus paskirtų baudų - iš viso 615 eurų - sumokėjimą nėra. 2016 metais jis buvo nubaustas už: keturis pažeidimus pagal ATPK 123 straipsnio „Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas“ 1 dalį, nes vairavo automobilį, kuris neatitinka techninių reikalavimų arba neįregistruotas nustatyta tvarka, ir šešis pažeidimus pagal to paties straipsnio 5 dalį, nes vairavo automobilį, neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; vieną pažeidimą pagal ATPK 1241 straipsnio „Kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ 3 dalį, nes, vairuodamas automobilį, lenkė kitą transporto priemonę pėsčiųjų perėjoje, vieną pažeidimą pagal to paties straipsnio 4 dalį, nes paliko automobilį stovėti draudžiamoje vietoje ir to paties straipsnio 8 dalį, nes vairavo automobilį neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, automobilio techninio paso ir techninės apžiūros lapo; septynis pažeidimus pagal ATPK 142 straipsnio „Važiavimas be bilieto arba važiavimas įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, tačiau nepateikus reikiamų dokumentų, patvirtinančių teisę į transporto lengvatas, arba tokių keleivių ar neapmokėto bagažo vežimas keleivinėmis kelių transporto priemonėmis, arba atsisakymas sumokėti už važiavimą taksi“ 4 dalį, nes važiavo be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis; vieną pažeidimą pagal ATPK 174 straipsnį „Nedidelis chuliganizmas“, nes viešojoje vietoje sukėlė konfliktą ir susistumdymą su SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriais, pristatytas į policijos komisariatą, vartojo necenzūrinius žodžius. Informacijos apie už šiuo pažeidimus paskirtų baudų - iš viso 542 eurų - sumokėjimą nėra. 2017 metais jis buvo nubaustas už: aštuonis nusižengimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 415 straipsnio „Transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas“ 1 dalį, nes vairavo transporto priemonę, neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ir du nusižengimus pagal to paties straipsnio 2 dalį, nes vairavo automobilį, neįregistruotą nustatyta tvarka ir be privalomosios techninės apžiūros; vieną nusižengimą pagal ANK 416 straipsnio „Nustatyto greičio viršijimas“ 3 dalį, nes, vairuodamas automobilį, viršijo leistiną greitį 23 km/val.; vieną nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio „Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ 1 dalį, nes, važiuodamas žiedine sankryža, pažeidė kelio ženklo Nr. 507 „Eismo kryptis sankryžoje“ reikalavimą, vieną nusižengimą pagal to paties straipsnio 3 dalį, nes, keisdamas važiavimo kryptį, nedavė kelio kitam automobiliui, su juo susidūrė ir apgadino abi transporto priemones ir du nusižengimus pagal to paties straipsnio 8 dalį, nes vairavo automobilį, neturėdamas gesintuvo, šviesą atspindinčios liemenės ir avarinio sustojimo ženklo; dvylika nusižengimų pagal ANK 446 straipsnio „Važiavimas be bilieto, važiavimas įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, tačiau nepateikus teisę į transporto lengvatas patvirtinančių dokumentų, be bilieto ar su neteisėtai įsigytu bilietu su nuolaida važiuojančių keleivių ar su neteisėtai įsigytu bilietu su nuolaida važiuojančių keleivių ar neapmokėto bagažo vežimas keleivinėmis kelių transporto priemonėmis, atsisakymas sumokėti už važiavimą taksi“ 4 dalį, nes važiavo be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis. Informacijos apie už šiuo pažeidimus paskirtų baudų - iš viso 924 eurų - sumokėjimą nėra. 2018 metais jis buvo nubaustas už: septynis nusižengimus pagal ANK 415 straipsnio „Transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas“ 1 dalį, nes vairavo transporto priemonę, neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ir vienuolika nusižengimų pagal to paties straipsnio 2 dalį, nes vairavo automobilį, neįregistruotą nustatyta tvarka arba be privalomosios techninės apžiūros; vieną nusižengimą pagal ANK 416 straipsnio „Nustatyto greičio viršijimas“ 3 dalį, nes, vairuodamas automobilį, viršijo leistiną greitį 23 km/val.; du nusižengimus pagal ANK 417 straipsnio „Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ 2 dalį, nes paliko stovėti automobilį draudžiamoje vietoje ir tris nusižengimus pagal to paties straipsnio 8 dalį, nes vairavo automobilį, neturėdamas gesintuvo; vieną nusižengimą pagal ANK 418 straipsnio „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas“ 1 dalį, nes nesumokėjo vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti; vieną nusižengimą pagal ANK 420 straipsnio „Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas“ 1 dalį, nes, vairuodamas automobilį, lenkė Įeitas transporto priemones kirsdamas dvigubą ištisinę ženklinimo liniją ir išvažiuodamas į priešingo eismo juostą; dešimt nusižengimų pagal ANK 446 „Važiavimas be bilieto, važiavimas įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, tačiau nepateikus teisę į transporto lengvatas patvirtinančių dokumentų, be bilieto ar su neteisėtai Įsigytu bilietu su nuolaida važiuojančių keleivių ar neapmokėto bagažo vežimas keleivinėmis kelių transporto priemonėmis, atsisakymas sumokėti už važiavimą taksi“ 4 dali, nes važiavo be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis; vieną nusižengimą pagal ANK 506 straipsnio „Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas“ 4 dalį, nes nevykdė teisėto policijos pareigūno nurodymo. Informacijos apie už šiuo pažeidimus paskirtų baudų - iš viso 1 441 euro – sumokėjimą nėra. 2019 metais jis buvo nubaustas už: du nusižengimus pagal ANK 415 straipsnio „Transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas“ 1 dalį, nes vairavo transporto priemonę, neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ir vieną nusižengimą pagal to paties straipsnio 2 dalį, nes vairavo automobilį, neįregistruotą nustatyta tvarka; vieną nusižengimą pagal ANK 416 straipsnio „Nustatyto greičio viršijimas“ 3 dalį, nes, vairuodamas automobilį, viršijo leistiną greitį 22 km/val.; vieną nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio „Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ 2 dalį. nes paliko stovėti automobilį draudžiamoje vietoje, vieną nusižengimą pagal to paties straipsnio 3 dalį, nes, vairuodamas automobilį, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu ir vieną nusižengimą pagal to paties straipsnio 4 dalį, nes, vairuodamas automobilį, važiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui; dešimt nusižengimų pagal ANK 446 „Važiavimas be bilieto, važiavimas įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, tačiau nepateikus teisę į transporto lengvatas patvirtinančių dokumentų, be bilieto ar su neteisėtai įsigytu bilietu su nuolaida važiuojančių keleivių ar neapmokėte bagažo vežimas keleivinėmis kelių transporto priemonėmis, atsisakymas sumokėti už važiavimą taksi“ 4 dalį, nes važiavo be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis. Informacijos apie už šiuo pažeidimus paskirtų baudų - iš viso 535 eurų - sumokėjimą nėra.
Policijos departamentas pažymėjo, kad pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis sistemingu administracinių nusižengimų, tarp kurių yra ir šiurkščių administracinių nusižengimų (nedidelis chuliganizmas, transporto priemonės lenkimas pėsčiųjų perėjoje, kelio nedavimas kitai transporto priemonei, sukėlęs automobilių susidūrimą, pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, automobilio vairavimas rankomis naudojantis mobiliojo ryšio telefonu, važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalu) darymu ir paskirtų baudų nemokėjimu, neigiamai apibūdina jo asmenybę, akivaizdžiai rodo, kad asmuo neketina laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir ignoruoja nustatytas elgesio taisykles, todėl kelia realią grėsmę viešajai tvarkai. Pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų visuma ir pakartotinumas rodo, kad jie nėra atsitiktiniai, administracinės nuobaudos savo tikslo – auklėti jį, kad gerbtų bendro gyvenimo taisykles, laikytųsi įstatymų, nepadarytų naujų teisės pažeidimų – nepasiekė, todėl įvertinęs riziką ateities požiūriu, teigė, kad jis ateityje darys naujus teisės pažeidimus (2 tomas, b. l. 19–23).
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimu apie nesumokėtus mokesčius informavo pareiškėją, kad 2019 m. gegužės 29 d. duomenimis jo nesumokėtos baudos už administracinius nusižengimus yra 3 250,50 eurų (2 tomas, b. l. 6–11).
Migracijos departamentas įvertinęs gautą informaciją iš Policijos departamento, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, turimą informaciją apie pareiškėjo šeiminius, socialinius ryšius su Lietuvos Respublika, vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2¹, 55 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikoje vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 105 punktu, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintą proporcingumo principą nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą nuolat gyventi Nr. LT7420846 (2 tomas, b. l. 12–17).
Iš esmės dėl nustatytų faktinių aplinkybių ginčo nėra.
Pagal Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2¹ punktą, leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą pagal kompetenciją atlieka Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018).
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014–2019 metais nubaustas už šimtą dvidešimt šešis administracinius nusižengimus ir pažeidimus, paskirtų baudų nesumokėjo, iš esmės šios aplinkybės vertinamos jo nenaudai, vertinant pareiškėjo galimai keliamą grėsmę viešajai tvarkai, tačiau nagrinėjamu atveju itin svarbu argumentuotai pasverti ginamas vertybes – viešąją tvarką bei visuomenės saugumą ir teisę į šeimos gyvenimo gerbimą.
Vertinant, ar pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai atitinka grėsmės viešajai tvarkai kriterijų, pažymėtina, kad Įstatymas šios sąvokos neatskleidžia, o teismų praktikoje dėl viešosios tvarkos sampratos yra išaiškinta, kad šis terminas įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-695/2017 69 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką); apima fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006; kt.). Baudžiamojo kodekso prasme viešosios tvarkos pažeidimas galimas įžūliai elgiantis, grasinant, piktybiškai tyčiojantis, vandališkai elgiantis. Tokio pobūdžio nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Tai atliekama viešoje vietoje ir kitų žmonių akivaizdoje elgiantis neprognozuojamai, įžūliai ir demonstratyviai, todėl kiti asmenys turi realų pagrindą bijoti neadekvačių veiksmų. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019). Administracinių nusižengimų kodekse nusižengimai, susiję su viešąja tvarka, išdėstyti ANK 481-496 straipsniuose ir apima tokias veikas kaip: neteisėtą šaudymą iš ginklo, pirotechnikos priemonių neteisėtą įsigijimą, naudojimo tvarkos pažeidimus, alkoholinių gėrimų viešoje vietoje vartojimas, landynių laikymas, vertimasis prostitucija, viešosios rimties trikdymas, azartinių lošimų tvarkos pažeidimai, bendrojo pagalbos centro veiklos trikdymas, susirinkimų tvarkos pažeidimai, kt.. Tokio pobūdžio veiką pareiškėjas įvykdė kartą 2016 metais (nedidelis chuliganizmas). Dauguma pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų sudaro nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu. Tik keletas padarytų administracinių nusižengimų galėtų būti priskirti prie administracinių nusižengimų, pažeidžiančių viešąją tvarką: 2018 metais chuliganiško vairavimo atvejis ir teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymo atvejis.
Tad nagrinėjamu atveju užsieniečio apsigyvenimo Lietuvoje santykių teisiniam kvalifikavimui reikšmingos ne tik Įstatymo normos, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje suformuluotos principinės nuostatos dėl teisės į privatų ir šeimos gyvenimą apsaugos.
Teisėjų kolegija atmeta Migracijos departamento argumentus, kad ilgalaikis gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje gali būti panaikintas atsižvelgiant vien tik į Policijos departamento išvadą dėl užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei (2014–2019 metais nubaustas už šimtą dvidešimt šešis administracinius nusižengimus ir pažeidimus (kelių eismo taisyklių pažeidimai), priteistų baudų nemokėjo 3 250,50 eurų).
Kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti viešąją tvarką, yra proporcingas siekiamam tikslui. EŽTT praktikoje pažymima, kad valstybės Konvencijos dalyvės turi teisę išsiųsti užsienio piliečius iš šalies, jei tai reikalinga viešosios tvarkos užtikrinimui, tačiau tokie sprendimai, jei jie gali apriboti Konvencijos 8 straipsnio 1 dalies garantuojamas teises, turi būti būtini demokratinėje visuomenėje ir proporcingi siekiamam teisėtam tikslui (žr. pvz., EŽTT 1997 m. rugsėjo 26 d. Mehemi prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 25017/94). Vaikai turi valstybės garantuojamą prigimtinę teisę turėti abu tėvus (Konstitucijos 38, 39 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7 str.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad sprendimas nepakeisti užsieniečiui netgi leidimo laikinai gyventi ir uždrausti asmeniui atvykti terminuotai ar neterminuotai į šalį, kurioje gyvena jo šeima (sutuoktinis, vaikai, tėvai ir kt.), dėl viešosios tvarkos ar valstybės saugumo priežasčių, jei toks sprendimas pažeidžia proporcingumo principą, taip pat gali pažeisti Konvencijos 8 straipsnio nuostatas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje A146-1465/2008; 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4617-492/2018).
Viešojo administravimo subjektai savo veikloje remiasi proporcingumo principu, kuris reiškia, jog administravimo sprendimo mastas ir įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 3 p.).
Teisėjų kolegijos nuomone, Migracijos departamento vertinimas nagrinėtu atveju nebuvo pakankamas konstatuoti, kad pareiškėjo keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei (įvertinus jo padarytus administracinius nusižengimus, kuriais pažeidžiama ar galėtų būti pažeidžiama viešoji tvarka) yra reikšmingesnė negu jo šeiminiai santykiai Lietuvoje, ir nagrinėtu atveju ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje panaikinimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti viešąją tvarką, lyginant su užsieniečio teisės į šeimos gerbimą ribojimu. Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ar keltų grėsmę valstybės saugumui. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų faktinio šeimos gyvenimo egzistavimą, o iš ginčijamo sprendimo nematyti, kad Migracijos departamentas būtų vertinęs tėvo ir dukrų ryšio nutraukimą ir kitas šeimines aplinkybes. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas gyvena oficialiai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu kartu su savo šeima (trimis dukterimis ir jų motina), užsiima ar užsiėmė individualia veikla. Pažymėtina ir tai, kad Migracijos departamentas sprendime klaidingai nurodo, kad pareiškėjas turi dvi nepilnametes dukras, nes pareiškėjas turi tris mažametes dukras: I. – gim. (duomenys neskelbtini) m. (10 m.), L. – gim. (duomenys neskelbtini) m. (8 m.) ir M. – (duomenys neskelbtini) m. (4 m.), kurių kasdiene priežiūra rūpinasi asmeniškai (šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepaneigtos). Todėl nėra aišku, kuo remdamasis Migracijos departamentas suteikė prioritetą visuomenės tvarkai, nevertindamas pareiškėjo šeiminių santykių esmės ir mažamečių dukrų, Lietuvos Respublikos piliečių, teisės turėti realius santykius su biologiniu tėvu. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, iš esmės neįvertino pusiausvyros tarp šeimos interesų bei visuomenės saugumo, kurį kelia ar galėtų kelti pareiškėjas, atlikęs aukščiau aprašytus administracinius nusižengimus. Nors atsakovo surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjo teisei ir gerai moralei priešingas elgesys sudaro pagrindą išvadai, jog egzistuoja abstrakti grėsmės viešajai tvarkai galimybė, tačiau tokio pobūdžio grėsmė, ją lyginant su pareiškėjo (Lietuvoje gyvena nuo 1993 m., be to, yra iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusios Lietuvos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietės, provaikaitis), taip pat jo šeimos narių teisę gyventi kartu Lietuvos Respublikoje, negali būti laikoma proporcinga priemone priimant sprendimą, kuris faktiškai lemtų pareiškėjo ir jo šeimos narių gyvenimą atskirai.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, panaikintinas nepagrįstas Migracijos departamento skundžiamas sprendimas dėl leidimo nuolatiniam Lietuvos Respublikos gyventojui panaikinimo (ABTĮ 56 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjo R. M. (R. M.) skundą.
panaikinti Migracijos departamento 2019 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. (15/5-5) 24U-55 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje panaikinimo Rusijos Federacijos piliečiui R. M.“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.