Vilniaus apygardos teismo nutartis

Atsiliepimas

6. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašo ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

7. Nurodo, jog daugiau negu akivaizdu, jog ieškovo pareikštas ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, todėl laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos. Atsakovės nuomone, patenkinus ieškovo prašymą ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nukentėtų valstybės ir visuomenės interesai (viešas interesas), todėl būtų pažeistas šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai. VĮ „Turto bankas“ nuo 2021 m. negali parduoti viešo aukciono būdu valstybei priklausančio turto. VĮ Turto banko“ tikslas yra kuo pelningiau parduoti ginčo turtą ir gautas lėšas pervesti į valstybės biudžetą. Šiuo atveju delsiant parduoti ginčo turtą, jo vertė nuolat mažėja, o objekto būklė vis prastėja. Pats ieškovas ieškinyje yra nurodęs, jog valstybei priklausantis ginčo turtas yra nenaudojamas jau daugiau kaip 10 metų, jis yra apleistas, kritinės būklės. Tad, byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nukentėtų valstybės ir visuomenės interesai (viešas interesas), t. y. iškiltų grėsmė gauti žymiai mažiau pajamų į valstybės biudžetą už turto pardavimą, nes turto vertė nuolat mažėja. Tokiu būdu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, į valstybės biudžetą nebūtų gauta maksimali suma, kurią būtų galima gauti pardavus ginčo turtą šiuo metu. Atsakovė teigia, kad ieškovo teiginiai dėl jo teisių pažeidimo grindžiami tik ieškovo prielaidomis.

Atsiliepimas

11.4. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo ieškinys preliminariai pagrįstas ir mano, jog jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas. Visų pirma, akcentuotina, jog ieškovas I. R. analogišką ieškinį jau buvo pareiškęs 2021 m. spalio mėn. civilinėje byloje Nr. e2-319-777/2022. Vėliau ieškovas, gavęs VĮ Turto banko atsiliepimą ir supratęs, kad pateiktas ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas, pateikė patikslintą ieškinį, kuriame iš esmės pakeitė ieškinio dalyką. Nepaisant to, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje e2A-899-467/2022, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovo I. R. patikslintą ieškinį ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, A. D. patikslintus reikalavimus atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas savo sprendime iš esmės pasisakė ir dėl I. R. šioje byloje vėl iš naujo keliamų klausimų dėl ginčo turto priklausinių statuso, dėl jo perdavimo negalimumo Neringos savivaldybei. Ieškovo I. R. šioje civilinėje byloje reiškiamais argumentais bandoma paneigti, kvestionuoti, pakeisti įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu nustatytas aplinkybes, teismo padarytas išvadas, todėl akivaizdu, kad šie argumentai yra atmestini. Taip pat ir šioje byloje bylą nagrinėjantis teismas negali kvestionuoti ir iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius.

11.5. Ieškovo ieškinys grindžiamas tuo, jog I. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti įstatymo (toliau – PBĮIĮ) 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, turi pirmumo teisę ne aukciono būdu įsigyti ginčo turtą. Nagrinėjamu atveju ieškovo nurodomas PBĮIĮ nėra ir negali būti taikomas šioje byloje. PBĮIĮ reglamentuoja atvejus, kuomet parduodamas savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas, tačiau šiuo atveju aukcione pardavinėjamas valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas ir minėtos įstatymo nuostatos valstybės turto pardavimui nėra taikomos. Norint taikyti PBĮIĮ nuostatas, pirmiausia ginčo turtas turėtų būti perduodamas Neringos savivaldybei, tačiau daugiau negu akivaizdu, jog to nebus padaryta. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-899-467/2022 labai aiškiai pasisakė, jog šiuo atveju Vyriausybė – ginčo turto savininkė yra priėmusi sprendimą parduoti ginčo turtą ir įtraukė šį turtą į viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Galiojančiuose teisės aktuose nėra numatyta jokio draudimo parduoti valstybei priklausantį turtą, neįgyvendinus detaliojo plano sprendinių, nes naujasis savininkas, įsigijęs ginčo turtą, turės teisę pats nuspręsti, ar įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, ar inicijuoti jo pakeitimus. Šiuo metu galiojantis detalusis planas neturi įgyvendinimo termino, vadinasi, VĮ Turto bankas turi teisę ginčo turtą parduoti ir neįgyvendinus detaliojo plano sprendinių. Taigi, turtas, kuris yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, turi būti parduodamas viešo aukciono būdu, o ne atiduodamas savivaldybei.

11.6. Paminėtina ir tai, jog niekas negali apriboti turto savininko teisės disponuoti jam priklausančia nuosavybe. Nagrinėjamu atveju ginčo turto savininkas – Lietuvos Respublika išreiškė savo valią, t. y. ginčo turtą įtraukė į viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Tad akivaizdu, jog šis turtas privalo būti parduotas viešo aukciono būdu, ir jokie kiti sprendimai dėl turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn negali būti priimti.

11.7. Pateiktu ieškiniu I. R. siekia, kad jam būtų pripažinta pirmumo teisė ne aukciono būdu įsigyti ginčo turtą už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Šis ieškovo reikalavimas neįgyvendinamas, kadangi valstybei priklausantis turtas negali būti parduodamas nesilaikant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytos tvarkos arba kokiomis nors kitomis lengvatinėmis sąlygomis. Vienintelis teisėtas ir leistinas valstybės turto pardavimo būdas – viešasis aukcionas. Tik šiame aukcione dalyvaujantys aukciono dalyviai turi teisę įsigyti nuosavybės teise valstybei priklausantį turtą. Įvertinus viešosios nuosavybės perleidimo kitų asmenų nuosavybėn imperatyvųjį reglamentavimo pobūdį, pagal kurį pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma su didžiausią kainą pasiūliusiu aukciono dalyviu ir šios taisyklės išimčių nėra. Be to, parduodant viešosios nuosavybės objektą tik už rinkos kainą nebūtų įgyvendintas valstybės turto efektyvaus valdymo principas, kad turtas būtų parduotas už kiek įmanoma didesnę kainą. Priešingai nei samprotauja ieškovas, nei Disponavimo įstatymo nuostatos, nei kiti įstatymai nenumato kito galimo valstybės turto pardavimo būdo kaip tik viešasis aukcionas.

11.8. Taigi, ieškovo ieškinio reikalavimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir nėra galimas. Kitaip tariant, ieškovo reikalavimas, jog jam būtų pripažinta pirmumo teisė ne aukciono būdu įsigyti ginčo turtą už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, negali sukurti naujo valstybei priklausančio turto pardavimo būdo, kuris neatitinka Disponavimo įstatymo nustatytos tvarkos.

11.9. Tam kad gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys, teisėtai naudojami inžineriniai statiniai, būtu parduodami šių namų savininkams būtinas savivaldybės tarybos sprendimas, kas šiuo atveju neįmanoma, kadangi turtas nuosavybės teise priklauso ne savivaldybei, o valstybei. Klausimas, ar ginčo turtas yra gyvenamojo namo priklausinys ir šis priklausinys išnagrinėtas Lietuvos apeliaciniame teisme, 2022 m. gruodžio 22 d. sprendime civilinėje byloje e2A-899-467/2022 labai aiškiai pasisakyta, jog šiuo metu ginčo turtas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip keturi atskiri nekilnojamojo turto objektai, nei detaliajame plane, nei teritorijos raidos programoje nėra nurodyta, jog ginčo turtas laikytinas gyvenamojo namo priklausiniu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo turtas neatitinka pirmiau nurodomų antraeilio daikto požymių, nenustatytas ir funkcinis daiktų ryšys. Taigi, daugiau negu akivaizdu, jog šioje byloje negali būti taikomos PBĮIĮ 25 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos, kadangi ginčo turtas neatitinka CK 4.13 str. nurodytų požymių ir nelaikytinas skirtu tarnauti pagrindiniam daiktui.

11.10. Ieškovo manymu, kitas teisinis pagrindas atsakovui priklausantį turtą išpirkti ne aukciono būdu yra nustatytas galiojančiame LR žemės įstatymo 7 str. 16 d., tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo, kadangi parduodamas pastatas turi būti rekonstruojamas, ką galima atlikti nugriaunant ir atstatant pastatą, mažinant užstatymo plotą iki 60 kv. m., todėl jis nelaikytinas griautinu. Be to atsižvelgiant į teismų išaiškinimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 1178 „Dėl Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas, darytina išvada, kad valstybės nekilnojamasis turtas yra parduodamas kartu su priskirtu žemės sklypu ar jo dalimi (ar su nuomos teise į jį), esant teisės normų kolizijai (prieštaravimui), turi būti taikomos ne bendrosios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (7 straipsnio 16 dalies) teisės normos, o specialiosios teisės normos, reglamentuojančios valstybės nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarką (Aprašo 2.1 ir 2.2 punktas). Tad šiuo atveju daugiau negu akivaizdu, jog žemės sklypas turi būti formuojamas esamiems statiniams eksploatuoti, todėl statiniai negali būti išperkami ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 16 dalies nuostatos šiuo atveju netaikomos. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.394 straipsnio 1 ir 2 dalimi, Turto bankas negali perleisti pastatų, (duomenys neskelbtini) mieste, be teisių į žemės sklypo dalį. Taigi, tiek CK, tiek Aprašo nuostatuose įtvirtinta, kad parduodant valstybei priklausantį turtą kartu su nekilnojamuoju turtu privalo būti parduodamas/išnuomojamas šiam turtui priskirtas valstybei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas.

11.11. Taip pat ieškovas visiškai nepagrįstai teigia, jog ginčo turtui joks žemės sklypas negali būti formuojamas ir priskiriamas. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 7 d. nutartyje civilinėje byloje e2A-173-513/2024 labai aiškiai pasisakė, jog ieškovams, siekiantiems nugriauti valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą valstybė netektų nuosavybės teisės. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad siekiamas nugriauti turtas valstybės funkcijoms įgyvendinti nėra reikalingas, jau ilgą laiką nenaudojamas ir apleistas, tačiau savaime tai nereiškia, kad turtas neturi vertės, kad galima paneigti valstybės nuosavybės teisę ir kad valstybei už tokio turto praradimą (nugriovimą) neturi būti atlyginama kaip bet kuriam kitam turto savininkui. Dėl to vien aplinkybės, kad turtas nenaudojamas ir neprižiūrimas, nesudaro teisinio pagrindo jį nugriauti tenkinant išimtinai tik kito šio turto bendraturčio norą ir interesus vietoje nugriauto nekilnojamojo daikto pastatyti kitą ir įgyti į jį nuosavybės teisę, tačiau neatsižvelgiant ir ignoruojant valstybės, kaip norimo nugriauti turto bendrasavininkės, interesus. Bylą anksčiau nagrinėjusiu teismų prejudiciniais faktais nustatyta, jog ginčo turtas privalo būti parduodamas viešo aukciono būdu, o kaip minėta aukščiau, parduodamam ginčo turtui pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, privalo būti parduodamas/išnuomojamas šiam turtui priskirtas valstybei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. Kitaip tariant, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, žemės sklypas privalo būti formuojamas esamiems statiniams eksploatuoti, tad ieškovo samprotavimai dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 16 dalies taikymo šioje byloje yra visiškai nepagrįsti bei atmestini.

11.12. Visuma aukščiau nurodomų argumentų akivaizdžiai patvirtina, jog ieškovo I. R. ieškinyje pareikšti reikalavimai nėra tikėtinai pagrįsti, todėl laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos. Byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones neabejotinai bus pažeistas ir viešasis interesas, bus pažeistas šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai Patenkinus ieškovo prašymą ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nukentės valstybės ir visuomenės interesai (viešas interesas), todėl bus pažeistas šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai. Minėta, jog Irmantas, siekdamas vilkinti paskelbtą valstybės nekilnojamojo turto aukcioną dėl asmeninės naudos, inicijavo jau trečią civilinę bylą. VĮ Turto bankas nuo 2021 m. negali parduoti viešo aukciono būdu valstybei priklausančio turto. Delsiant parduoti ginčo turtą, jo vertė nuolat mažėja, o objekto būklė vis prastėja. Iš esmės pateiktu ieškiniu yra siekiama tik vieno tikslo – kiek įmanoma ilgiau vilkinti valstybės priklausančio nekilnojamojo turto pardavimą. sustabdyti/atšaukti paskelbtą valstybės nekilnojamojo turto aukcioną. Ieškovas ir trečiasis asmuo buvo iniciavę ir dar dvi nepagrįstas administracines bylas Nr. eI3-13852-386/2024 ir eI3-11150-394/2024, kuriuose taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones bei atšaukti paskelbtą minėto ginčo turto viešą aukcioną, tačiau teismai netenkino ieškovų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Nagrinėjamu atveju, atsakovo įsitikinimu, nesąžiningo asmens teisės laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba neturėtų būti ginamos.

12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1 ginčo esmė ir ieškinio pagrįstumas teismo galės būti atskleisti ir nustatyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Tuo tarpu praktiškai visi atsakovo skunde nurodomi argumentai yra susiję būtent su ieškinio pagrįstumu. Atsakovo skundas pagal savo turinį labiau panašus į atsiliepimą į ieškinį, nes atsakovas jame įrodinėja dėl, jo nuomone, nepagrįstai pareikšto ieškinio, kuriuo neva nesąžiningai siekiama tik vilkinti valstybės turto pardavimą aukcione. Tai negali būti sprendžiama ir nustatinėjama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, kai byla dar net nepradėta nagrinėti iš esmės.

12.2 Atsakovas akcentuoja (skundo 21 p.), kad ieškovas analogišką ieškinį jau buvo pareiškęs 2021 m. spalio mėn. civilinėje byloje Nr. e2-319-777/2022 (nagrinėtoje Klaipėdos apygardos teismo), o vėliau, ieškovas, gavęs VĮ Turto banko atsiliepimą ir [neva] supratęs, kad pateiktas ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas, pateikė patikslintą ieškinį, kuriame iš esmės pakeitė ieškinio dalyką. Ieškovas pažymi, kad nurodytoje byloje jo sprendimą pakeisti ieškinio dalyką nulėmė visiškai ne Turto banko atsiliepimo pateikimas ar supratimas, kad ieškinys yra nepagrįstas. Ieškovas tiesiog nusprendė iš pradžių bandyti savo teises apginti kitais teisiniais būdais, reiškiant kitokio pobūdžio reikalavimus. Atsakovo minimoje byloje teismams priėmus sprendimus atmesti ieškovo reikalavimus dėl ginčo pastatų nugriovimo, ieškovas vėl grįžo prie pradinio savo reikalavimo. T.y., nepavykus įrodyti, kad pastatai griautini esant dabartiniam jų teisiniam statusui ir priklausomybei keliems savininkams, ieškovas sieks išsipirkti valstybei priklausančias pastatų dalis. Tačiau galutinis jo siekiamas tikslas išlieka tas pats – kad būtų įgyvendintas ieškinyje nurodytas Detalusis planas, kuris yra galiojantis nuo 1999 metų, ir ginčo pastatai būtų nugriauti, o vietoje jų atsirastų žvejo sodybai būdingas ūkinis pastatas, kuris būtų naudojamas būtent pagal jo paskirtį.

12.3 Atsakovo kaltinimai nesąžiningumu ir siekimu ne ginti savo tariamai pažeidžiamas teises, o vilkinti ginčo turto pardavimą viešo aukciono būdu, yra visiškai nepagrįsti ir nerimti. Ieškovas pažymi, kad jam pareiškus šį ieškinį, joks ginčo turto pardavimas viešame aukcione nevyko, tuo metu aukcionas nebuvo paskelbtas. Pats Atsakovas savo rizika priėmė sprendimą skelbti aukcioną jau po to, kai ieškinys buvo priimtas ir byla teisme buvo iškelta, tuo išprovokuodamas ieškovą teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

12.4 Atsakovas skunde bando įteigti teismui, kad vienintelis teisėtas valstybei priklausančio turto pardavimo būdas yra viešas aukcionas, ir kad ieškinio patenkinimas prieštarautų imperatyvioms teisės normoms. Nors į šiuos teisės taikymo klausimus turės atsakyti teismas, prieš tai išnagrinėjęs ir nustatęs byloje faktines aplinkybes, tačiau ieškovas pažymi, kad ieškinyje yra nurodytos tiek LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo, tiek kitų įstatymų konkrečios normos, kuriomis grindžiamas ieškinys ir kurios tam tikrais atvejais numato kitus valstybės turto perleidimo privačion nuosavybėn būdus ir tvarką. To pakanka šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismui sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio daryti išvadą, kad ieškinys preliminariai vertintinas kaip pagrįstas. Atsakovo skundo argumentai šios išvados nepaneigia.

12.5 Atsakovo teigimu, pritaikius byloje laikinąsias apsaugos priemones, neabejotinai bus pažeistas ir viešasis interesas. Šį viešojo intereso pažeidimą atsakovas grindžia tuo, kad ginčo turtas yra ilgą laiką nenaudojamas, apleistas, kritinės būklės, todėl atsakovui jo negalint pardavinėti, iškyla grėsmė gauti žymiai mažiau pajamų į valstybės biudžetą už turto pardavimą, nes turto vertė nuolat mažėja. Su tokia atsakovo pozicija visiškai nėra pagrindo sutikti. Visų pirma, atsakovas, būdamas rūpestingas ir atidus šio turto savininkas, turi ne tik visas galimybes, bet ir įstatymuose įtvirtintas pareigas pasirūpinti turto priežiūra ir jo tinkamos būklės išsaugojimu. Teiginys, kad turto vertė nuolat mažėja, prieštarauja faktinei situacijai. Pažymėtina, kad 2021 m. mėn. Atsakovui paskelbus to paties turto aukcioną, kuris buvo atšauktas Klaipėdos apygardos teismo 2021-10-22 nutartimi civ.byloje Nr. e2-864-777/2021, pradinė jo kaina buvo 122 000 Eur, o dabartiniame aukcione nurodyta pradinė kaina yra beveik dvigubai didesnė – 235 000 Eur.

12.6 Atsakovo kaltinimai piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, pakartotinai analogiško turinio ieškiniais yra visiškai nepagrįsti. Tai yra subjektyvi atsakovo atstovų pozicija. Ieškovas 2020 metais įsigydamas gyvenamojo namo dalį bei vėliau įsigydamas ginčo pastato – sandėlio dalį, turėjo ir šiuo metu turi teisėtą privatų interesą, kad Detaliojo plano numatyti sprendiniai bus vykdomi ir kad jame numatytas nugriauti bei atstatyti ūkinis pastatas bus priskirtas jam ir kitiems namo (duomenys neskelbtini), gyventojams.

12.7 Atsakovas neįrodė, kad panaikinus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones tokios grėsmės teismo sprendimo vykdymui nebus. Todėl būtina palikti galioti teismo pagrįstai pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi tik taip bus užtikrintas realus teismo sprendimo įvykdymas.

13. Trečiasis asmuo A. D. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Atsakovas Atskirajame skunde nurodo eilę argumentų, kuriais siekiama įrodyti ieškinio nepagrįstumą, tačiau, trečiojo asmens įsitikinimu, visi atsakovo atskirajame skunde pateikti argumentai sudaro bylos nagrinėjimo dalyką ir turės būti įvertinti tik pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą), nėra pagrindo aptartų ieškovo įrodinėjimų aplinkybių (kurios turės būti tinkamai nustatytos, tik bylą išnagrinėjus iš esmės) vertinti kaip pagrindžiančių ieškinio prima facie nepagrįstumą. Be kita ko, atsakovas atskirajame skunde kvestionuoja ir ieškovo ieškinyje nurodyto teisinio reglamentavimo taikymo pagrįstumą. Tačiau pažymėtina, jog teisę taiko ir aiškina tik teismai.

13.2. Šiuo konkrečiu atveju atsakovas, nors ir neteikia atskiro prašymo pripažinti ieškovo veiksmus nesąžiningais bei ieškovui skirti baudą, Atskirajame skunde dėsto argumentus dėl esą ieškovo nesąžiningumo, pasireiškiančio noru sustabdyti pastatų aukcioną. Atsakovas atskirajame skunde dėstydamas argumentus dėl ieškovo nesąžiningumo, pateikia savo asmeninę nuomonę, kuri jokiais būdais negali būti laikoma pagrįstu argumentu, pripažįstant ieškovo veiksmus procesiškai nesąžiningais.

13.3. Ieškiniu ieškovas reiškia reikalavimus, kurie išimtinai yra susiję su Pastatų įsigijimu, kurių pardavimui buvo paskelbtas aukcionas. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones ir toliau leidžiant atsakovui organizuoti aukcioną bei leidžiant imtis veiksmų, kad pastatai būtų perleisti tretiesiems asmenims, jokiu būdu nebūtų pasiekti CPK 2 straipsnyje nustatyti tikslai, kadangi pardavus pastatus tretiesiems asmenims, o teismui tenkinus ieškinį, kiltų eilė papildomų teisinių ginčų, o taip pat ir nebūtų pasiektas tikrasis teisingumas.