Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-11-28 · Civilinė byla Nr. e2S-2526-430/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-11-28
Bylos Nr.
e2S-2526-430/2024
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04290-2024-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Braždienė
Atsakovas
valstybės įmonės „Turto bankas“
Ieškovas
I. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2526-430/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04290-2024-4Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės valstybės įmonės „Turto bankas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo I. R. patikslintą ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl pirmumo teisės pirkti turtą ne aukciono būdu ir įpareigojimo sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų A. D., Neringos savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo I. R. patikslintą ieškinį atsakovei valstybės įmonei (toliau VĮ) „Turto bankas“ dėl pirmumo teisės pirkti turtą ne aukciono būdu ir įpareigojimo sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį.

Šalies argumentai

2. Ieškiniu ieškovas prašo: 1) prioritetiniu reikalavimu – įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 60 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo sudaryti su ieškovu ginčo turto, t. y. Buitinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – Sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 51/100 dalies, taip pat kitų inžinierinių statinių – kiemo aikštelės b1 ir tvoros t1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimo – pardavimo sutartį ne aukciono būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 16 dalimi, pagal šio turto rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę; 2) alternatyvus reikalavimas – pripažinti, kad ginčo turtui, t. y. Buitinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – Sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 51/100 dalis, taip pat kitus inžinierinius statinius – kiemo aikštelę b1 ir tvorą t1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra taikytinas pagalbinio ūkio paskirties pastatams ir teisėtai naudojamiems inžineriniams statiniams nustatytas teisinis režimas, numatytas Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti įstatymo 25 straipsnyje, ir įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 30 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo raštu pranešti ieškovui ir kitiems gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkams apie pasiūlymą įsigyti ginčo turtą, t. y. Buitinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – Sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 51/100 dalis, taip pat kitus inžinierinius statinius – kiemo aikštelę b1 ir tvorą t1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti įstatymą, o ieškovui per mėnesį laiko po tokio pasiūlymo pateikimo pareiškus pageidavimą įsigyti šį turtą – įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 60 dienų po ieškovo pageidavimo įsigyti turtą pateikimo sudaryti su ieškovu šio turto pirkimo – pardavimo sutartį Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti įstatymo 25 straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatyta tvarka už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą; 3) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti atsakovei perleisti ieškinyje nurodytą ginčo turtą, t. y. Buitinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – Sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 51/100 dalis, kitus inžinierinius statinius – kiemo aikštelę b1 ir tvorą t1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tretiesiems asmenims iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; 2) atšaukti paskelbtą minėto ginčo turto 2024 m. rugsėjo 23 d. 9:00 val. viešą aukcioną. Pavesti teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymą valstybės įmonei „Registrų centras“, įpareigojant pastarąją įmonę nedelsiant nutraukti visas viešo aukciono Nr. 270333, vykdomo elektroniniu būdu interneto portale www.evarzytynes.lt, vykdymo procedūras; 3) Teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdyti skubiai.

4. Nurodė, kad atsakovas savo internetiniame puslapyje turtas.lt bei e.varzytines.lt sistemoje paskelbė skelbimą apie ginčo turto pardavimą viešame aukcione. Aukciono pradžia numatyta 2024 m. rugsėjo 23 d., 9:00 val., dalyvių registracijos pradžia 2024 m. rugsėjo 16 d. 00:00 val. Sužinojus apie paskelbtą aukcioną, ieškovas nedelsiant kreipėsi į atsakovą su 2024 m. rugpjūčio 8 d. reikalavimu, prašydamas nedelsiant atšaukti paskelbtą aukcioną Nr. 270333. Į šį reikalavimą ieškovas gavo atsakovo 2024 m. rugpjūčio 13 d. atsakymą Nr. (15.26) SK4-9785, kuriuo atsakovas, be kita ko atsižvelgdamas ir į tai, kad teismas nėra pritaikęs laikinųjų apsaugos priemonių šioje civilinėje byloje, ieškovo prašymą dėl paskelbto viešo valstybės turto aukciono atšaukimo atmetė.

5. Ieškovo teigimu, susidariusi situacija kelia ne tik grėsmę ieškovo interesams dėl jam galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo, tačiau kartu suponuoja, jog turėtų būti keliami nauji ieškiniai dėl aukciono rezultatų ir turto pardavimo sandorių nuginčijimo. Tai reiškia, ieškovas, turto įgijėjas, o kartu ir atsakovas turėtų papildomų bylinėjimosi išlaidų, toliau gaištų laiką teismuose ir pan. Akivaizdu, kad tokiu atveju vėlesnis teismo sprendimo vykdymas labai pasunkėtų. Tuo tarpu ieškinio netenkinimo atveju, jeigu būtų pritaikytos prašomos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovas nepatirs didelių išlaidų ar nepatogumų ir galės atnaujinti turto pardavimo procedūras ar jas toliau tęsti. Atsižvelgiant į tai, yra būtina užtikrinti esamą ginčo turto padėtį, kad iki šio ginčo išsprendimo jis nepereitų trečiųjų asmenų nuosavybėn. Pabrėžia, kad pradinė aukcione parduodamo ginčo turto kainą yra didelė ir ženkli – 235 000 Eur, todėl šiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis taip pat būtų apginamos ir trečiųjų asmenų teisės, kad jie neįšaldytų didelių piniginių lėšų sumų, nepatirtų dėl to nuostolių, nes dėl turto priklausomybės teisme vėliau galimai būtų nagrinėjami nauji ginčai. Teigia, kad šio prašymo tenkinimas labiau užtikrintų ir viešojo intereso apsaugą, nei atsisakymas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kas gali vėliau valstybei sukelti papildomus finansinius nuostolius (dėl turto pirkėjo patirtų nuostolių atlyginimo). Ieškovas nurodo, kad sprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsižvelgtina ir į trečiojo asmens Neringos savivaldybės administracijos pateiktame atsiliepime į ieškinį išreikštą poziciją, kad ginčo pastatai turėtų būti parduoti ieškovui, kadangi atsakovui įvykdžius aukcioną būtų skurta tokia situacija, kad aukciono laimėtojas įsigytą Ginčo turtą privalėtų nugriauti, nes tai būtų privaloma įgyvendinant Detaliojo plano sprendinius, o atstatyti ūkinį pastatą yra leista tik (duomenys neskelbtini) namo gyventojams. Ieškovo nuomone, tokia trečiojo asmens pozicija patvirtina tiek pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (ieškinio reikalavimų tikėtino pagrįstumo) egzistavimą, tiek antrosios sąlygos buvimą – teismo sprendimo įvykdymo negalimumą ar sunkumus.

Atsiliepimas

6. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašo ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

7. Nurodo, jog daugiau negu akivaizdu, jog ieškovo pareikštas ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, todėl laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos. Atsakovės nuomone, patenkinus ieškovo prašymą ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nukentėtų valstybės ir visuomenės interesai (viešas interesas), todėl būtų pažeistas šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai. VĮ „Turto bankas“ nuo 2021 m. negali parduoti viešo aukciono būdu valstybei priklausančio turto. VĮ Turto banko“ tikslas yra kuo pelningiau parduoti ginčo turtą ir gautas lėšas pervesti į valstybės biudžetą. Šiuo atveju delsiant parduoti ginčo turtą, jo vertė nuolat mažėja, o objekto būklė vis prastėja. Pats ieškovas ieškinyje yra nurodęs, jog valstybei priklausantis ginčo turtas yra nenaudojamas jau daugiau kaip 10 metų, jis yra apleistas, kritinės būklės. Tad, byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nukentėtų valstybės ir visuomenės interesai (viešas interesas), t. y. iškiltų grėsmė gauti žymiai mažiau pajamų į valstybės biudžetą už turto pardavimą, nes turto vertė nuolat mažėja. Tokiu būdu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, į valstybės biudžetą nebūtų gauta maksimali suma, kurią būtų galima gauti pardavus ginčo turtą šiuo metu. Atsakovė teigia, kad ieškovo teiginiai dėl jo teisių pažeidimo grindžiami tik ieškovo prielaidomis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – uždraudė atsakovei VĮ „Turto bankas“ perleisti ieškinyje nurodytą ginčo turtą, t. y. buitinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 51/100 dalis pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius – kiemo aikštelę b1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tvorą t1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Atšaukė paskelbtą 2024 m. rugsėjo 23 d. 9:00 val. ginčo turto - Buitinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 51/100 dalių pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių statinių – kiemo aikštelės b1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tvoros t1, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), viešą aukcioną Nr. 270333. Pavedė teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymą valstybės įmonei „Registrų centras“, įpareigojant pastarąją įmonę nedelsiant nutraukti visas viešo aukciono Nr. 270333, vykdomo elektroniniu būdu interneto portale www.evarzytynes.lt, vykdymo procedūras.

9. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, pridėjo prie ieškinio savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, susijusius su pareikštu ieškiniu, ieškinio forma ir turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus, sprendė, kad ieškovo ieškinys yra preliminariai pagrįstas.

10. Pirmosios instancijos teismo vertinimu prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra pagrįstas ir tenkintinas, kadangi nagrinėjamu atveju neuždraudus atsakovei perleisti ieškinyje nurodytą ginčo turtą ir neatšaukus paskelbto ginčo turto viešo aukciono, galimai būtų parduotas ginčo turtas tretiesiems asmenims, tokiu būdu gali būti pažeistos ieškovo turtinės teisės ir įstatymų saugomi interesai, t. y. atsakovei viešo aukciono būdu pardavus ginčo turtą bei teismui galimai priėmus ieškovui palankų sprendimą dėl pirmumo teisės įsigyti ginčo turtą, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, nes ginčo turtas būtų parduotas, taip pat atsirastų nuostolių bei papildomų išlaidų, dėl kurių atlyginimo būtų inicijuojami nauji teisminiai ginčai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Ieškovas yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtis, jam priklauso 43/100 šio gyvenamojo namo dalys. Kitos 57/100 dalys minimo gyvenamojo namo priklauso trečiajam asmeniui A. D. pagal 2022 m. rugpjūčio 5 d. dovanojimo sutartį. Valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra ginčo turtas - pastatas – buitinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė priklausantis Lietuvos Respublikai; 2) pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 51/100 dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o kitos 49/100 dalies – I. Rimui; 3) kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 1/1 priskirta pastatui – buitinėms patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė priklauso Lietuvos Respublikai; 4) kiti inžineriniai statiniai – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 1/1 priskirta pastatui – buitinėms patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė priklauso Lietuvos Respublikai ir juos patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas.

11.2. Ginčo turtas yra įtrauktas į Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, kurį 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 163 patvirtino Vyriausybė. Taigi, VĮ Turto bankas jam perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą, kuris yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, turi pareigą parduoti teisės aktų nustatyta tvarka.

11.3. Ieškovai, siekdami įgyti nuosavybės teisę į ginčo turtą, buvo inicijavę jau dvi civilines bylas, kuriose jų reikalavimai buvo atmesti. Ieškovas I. R., siekdamas vilkinti ginčo turto pardavimą viešame aukcione dėl asmeninės naudos (valstybė dėl nepagrįstų ieškinių negali viešo aukciono būdu parduoti valstybei priklausančio turto nuo 2021 m., kasmet parduodamo objekto būklė blogėja), inicijavo šią civilinę bylą, kurioje akivaizdžiai matome, jog pateiktas ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, be to, pritaikius laikinąsias apsaugos priemonės, yra pažeistas ir viešasis interesas, todėl, atsakovo manymu, laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos.

Atsiliepimas

11.4. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo ieškinys preliminariai pagrįstas ir mano, jog jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas. Visų pirma, akcentuotina, jog ieškovas I. R. analogišką ieškinį jau buvo pareiškęs 2021 m. spalio mėn. civilinėje byloje Nr. e2-319-777/2022. Vėliau ieškovas, gavęs VĮ Turto banko atsiliepimą ir supratęs, kad pateiktas ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas, pateikė patikslintą ieškinį, kuriame iš esmės pakeitė ieškinio dalyką. Nepaisant to, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje e2A-899-467/2022, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovo I. R. patikslintą ieškinį ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, A. D. patikslintus reikalavimus atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas savo sprendime iš esmės pasisakė ir dėl I. R. šioje byloje vėl iš naujo keliamų klausimų dėl ginčo turto priklausinių statuso, dėl jo perdavimo negalimumo Neringos savivaldybei. Ieškovo I. R. šioje civilinėje byloje reiškiamais argumentais bandoma paneigti, kvestionuoti, pakeisti įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu nustatytas aplinkybes, teismo padarytas išvadas, todėl akivaizdu, kad šie argumentai yra atmestini. Taip pat ir šioje byloje bylą nagrinėjantis teismas negali kvestionuoti ir iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius.

11.5. Ieškovo ieškinys grindžiamas tuo, jog I. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti įstatymo (toliau – PBĮIĮ) 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, turi pirmumo teisę ne aukciono būdu įsigyti ginčo turtą. Nagrinėjamu atveju ieškovo nurodomas PBĮIĮ nėra ir negali būti taikomas šioje byloje. PBĮIĮ reglamentuoja atvejus, kuomet parduodamas savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas, tačiau šiuo atveju aukcione pardavinėjamas valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas ir minėtos įstatymo nuostatos valstybės turto pardavimui nėra taikomos. Norint taikyti PBĮIĮ nuostatas, pirmiausia ginčo turtas turėtų būti perduodamas Neringos savivaldybei, tačiau daugiau negu akivaizdu, jog to nebus padaryta. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-899-467/2022 labai aiškiai pasisakė, jog šiuo atveju Vyriausybė – ginčo turto savininkė yra priėmusi sprendimą parduoti ginčo turtą ir įtraukė šį turtą į viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Galiojančiuose teisės aktuose nėra numatyta jokio draudimo parduoti valstybei priklausantį turtą, neįgyvendinus detaliojo plano sprendinių, nes naujasis savininkas, įsigijęs ginčo turtą, turės teisę pats nuspręsti, ar įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, ar inicijuoti jo pakeitimus. Šiuo metu galiojantis detalusis planas neturi įgyvendinimo termino, vadinasi, VĮ Turto bankas turi teisę ginčo turtą parduoti ir neįgyvendinus detaliojo plano sprendinių. Taigi, turtas, kuris yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, turi būti parduodamas viešo aukciono būdu, o ne atiduodamas savivaldybei.

11.6. Paminėtina ir tai, jog niekas negali apriboti turto savininko teisės disponuoti jam priklausančia nuosavybe. Nagrinėjamu atveju ginčo turto savininkas – Lietuvos Respublika išreiškė savo valią, t. y. ginčo turtą įtraukė į viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Tad akivaizdu, jog šis turtas privalo būti parduotas viešo aukciono būdu, ir jokie kiti sprendimai dėl turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn negali būti priimti.

11.7. Pateiktu ieškiniu I. R. siekia, kad jam būtų pripažinta pirmumo teisė ne aukciono būdu įsigyti ginčo turtą už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Šis ieškovo reikalavimas neįgyvendinamas, kadangi valstybei priklausantis turtas negali būti parduodamas nesilaikant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytos tvarkos arba kokiomis nors kitomis lengvatinėmis sąlygomis. Vienintelis teisėtas ir leistinas valstybės turto pardavimo būdas – viešasis aukcionas. Tik šiame aukcione dalyvaujantys aukciono dalyviai turi teisę įsigyti nuosavybės teise valstybei priklausantį turtą. Įvertinus viešosios nuosavybės perleidimo kitų asmenų nuosavybėn imperatyvųjį reglamentavimo pobūdį, pagal kurį pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma su didžiausią kainą pasiūliusiu aukciono dalyviu ir šios taisyklės išimčių nėra. Be to, parduodant viešosios nuosavybės objektą tik už rinkos kainą nebūtų įgyvendintas valstybės turto efektyvaus valdymo principas, kad turtas būtų parduotas už kiek įmanoma didesnę kainą. Priešingai nei samprotauja ieškovas, nei Disponavimo įstatymo nuostatos, nei kiti įstatymai nenumato kito galimo valstybės turto pardavimo būdo kaip tik viešasis aukcionas.

11.8. Taigi, ieškovo ieškinio reikalavimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir nėra galimas. Kitaip tariant, ieškovo reikalavimas, jog jam būtų pripažinta pirmumo teisė ne aukciono būdu įsigyti ginčo turtą už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, negali sukurti naujo valstybei priklausančio turto pardavimo būdo, kuris neatitinka Disponavimo įstatymo nustatytos tvarkos.

11.9. Tam kad gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys, teisėtai naudojami inžineriniai statiniai, būtu parduodami šių namų savininkams būtinas savivaldybės tarybos sprendimas, kas šiuo atveju neįmanoma, kadangi turtas nuosavybės teise priklauso ne savivaldybei, o valstybei. Klausimas, ar ginčo turtas yra gyvenamojo namo priklausinys ir šis priklausinys išnagrinėtas Lietuvos apeliaciniame teisme, 2022 m. gruodžio 22 d. sprendime civilinėje byloje e2A-899-467/2022 labai aiškiai pasisakyta, jog šiuo metu ginčo turtas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip keturi atskiri nekilnojamojo turto objektai, nei detaliajame plane, nei teritorijos raidos programoje nėra nurodyta, jog ginčo turtas laikytinas gyvenamojo namo priklausiniu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo turtas neatitinka pirmiau nurodomų antraeilio daikto požymių, nenustatytas ir funkcinis daiktų ryšys. Taigi, daugiau negu akivaizdu, jog šioje byloje negali būti taikomos PBĮIĮ 25 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos, kadangi ginčo turtas neatitinka CK 4.13 str. nurodytų požymių ir nelaikytinas skirtu tarnauti pagrindiniam daiktui.

11.10. Ieškovo manymu, kitas teisinis pagrindas atsakovui priklausantį turtą išpirkti ne aukciono būdu yra nustatytas galiojančiame LR žemės įstatymo 7 str. 16 d., tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo, kadangi parduodamas pastatas turi būti rekonstruojamas, ką galima atlikti nugriaunant ir atstatant pastatą, mažinant užstatymo plotą iki 60 kv. m., todėl jis nelaikytinas griautinu. Be to atsižvelgiant į teismų išaiškinimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 1178 „Dėl Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas, darytina išvada, kad valstybės nekilnojamasis turtas yra parduodamas kartu su priskirtu žemės sklypu ar jo dalimi (ar su nuomos teise į jį), esant teisės normų kolizijai (prieštaravimui), turi būti taikomos ne bendrosios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (7 straipsnio 16 dalies) teisės normos, o specialiosios teisės normos, reglamentuojančios valstybės nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarką (Aprašo 2.1 ir 2.2 punktas). Tad šiuo atveju daugiau negu akivaizdu, jog žemės sklypas turi būti formuojamas esamiems statiniams eksploatuoti, todėl statiniai negali būti išperkami ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 16 dalies nuostatos šiuo atveju netaikomos. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.394 straipsnio 1 ir 2 dalimi, Turto bankas negali perleisti pastatų, (duomenys neskelbtini) mieste, be teisių į žemės sklypo dalį. Taigi, tiek CK, tiek Aprašo nuostatuose įtvirtinta, kad parduodant valstybei priklausantį turtą kartu su nekilnojamuoju turtu privalo būti parduodamas/išnuomojamas šiam turtui priskirtas valstybei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas.

11.11. Taip pat ieškovas visiškai nepagrįstai teigia, jog ginčo turtui joks žemės sklypas negali būti formuojamas ir priskiriamas. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 7 d. nutartyje civilinėje byloje e2A-173-513/2024 labai aiškiai pasisakė, jog ieškovams, siekiantiems nugriauti valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą valstybė netektų nuosavybės teisės. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad siekiamas nugriauti turtas valstybės funkcijoms įgyvendinti nėra reikalingas, jau ilgą laiką nenaudojamas ir apleistas, tačiau savaime tai nereiškia, kad turtas neturi vertės, kad galima paneigti valstybės nuosavybės teisę ir kad valstybei už tokio turto praradimą (nugriovimą) neturi būti atlyginama kaip bet kuriam kitam turto savininkui. Dėl to vien aplinkybės, kad turtas nenaudojamas ir neprižiūrimas, nesudaro teisinio pagrindo jį nugriauti tenkinant išimtinai tik kito šio turto bendraturčio norą ir interesus vietoje nugriauto nekilnojamojo daikto pastatyti kitą ir įgyti į jį nuosavybės teisę, tačiau neatsižvelgiant ir ignoruojant valstybės, kaip norimo nugriauti turto bendrasavininkės, interesus. Bylą anksčiau nagrinėjusiu teismų prejudiciniais faktais nustatyta, jog ginčo turtas privalo būti parduodamas viešo aukciono būdu, o kaip minėta aukščiau, parduodamam ginčo turtui pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, privalo būti parduodamas/išnuomojamas šiam turtui priskirtas valstybei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. Kitaip tariant, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, žemės sklypas privalo būti formuojamas esamiems statiniams eksploatuoti, tad ieškovo samprotavimai dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 16 dalies taikymo šioje byloje yra visiškai nepagrįsti bei atmestini.

11.12. Visuma aukščiau nurodomų argumentų akivaizdžiai patvirtina, jog ieškovo I. R. ieškinyje pareikšti reikalavimai nėra tikėtinai pagrįsti, todėl laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos. Byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones neabejotinai bus pažeistas ir viešasis interesas, bus pažeistas šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai Patenkinus ieškovo prašymą ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nukentės valstybės ir visuomenės interesai (viešas interesas), todėl bus pažeistas šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai. Minėta, jog Irmantas, siekdamas vilkinti paskelbtą valstybės nekilnojamojo turto aukcioną dėl asmeninės naudos, inicijavo jau trečią civilinę bylą. VĮ Turto bankas nuo 2021 m. negali parduoti viešo aukciono būdu valstybei priklausančio turto. Delsiant parduoti ginčo turtą, jo vertė nuolat mažėja, o objekto būklė vis prastėja. Iš esmės pateiktu ieškiniu yra siekiama tik vieno tikslo – kiek įmanoma ilgiau vilkinti valstybės priklausančio nekilnojamojo turto pardavimą. sustabdyti/atšaukti paskelbtą valstybės nekilnojamojo turto aukcioną. Ieškovas ir trečiasis asmuo buvo iniciavę ir dar dvi nepagrįstas administracines bylas Nr. eI3-13852-386/2024 ir eI3-11150-394/2024, kuriuose taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones bei atšaukti paskelbtą minėto ginčo turto viešą aukcioną, tačiau teismai netenkino ieškovų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Nagrinėjamu atveju, atsakovo įsitikinimu, nesąžiningo asmens teisės laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba neturėtų būti ginamos.

12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1 ginčo esmė ir ieškinio pagrįstumas teismo galės būti atskleisti ir nustatyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Tuo tarpu praktiškai visi atsakovo skunde nurodomi argumentai yra susiję būtent su ieškinio pagrįstumu. Atsakovo skundas pagal savo turinį labiau panašus į atsiliepimą į ieškinį, nes atsakovas jame įrodinėja dėl, jo nuomone, nepagrįstai pareikšto ieškinio, kuriuo neva nesąžiningai siekiama tik vilkinti valstybės turto pardavimą aukcione. Tai negali būti sprendžiama ir nustatinėjama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, kai byla dar net nepradėta nagrinėti iš esmės.

12.2 Atsakovas akcentuoja (skundo 21 p.), kad ieškovas analogišką ieškinį jau buvo pareiškęs 2021 m. spalio mėn. civilinėje byloje Nr. e2-319-777/2022 (nagrinėtoje Klaipėdos apygardos teismo), o vėliau, ieškovas, gavęs VĮ Turto banko atsiliepimą ir [neva] supratęs, kad pateiktas ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas, pateikė patikslintą ieškinį, kuriame iš esmės pakeitė ieškinio dalyką. Ieškovas pažymi, kad nurodytoje byloje jo sprendimą pakeisti ieškinio dalyką nulėmė visiškai ne Turto banko atsiliepimo pateikimas ar supratimas, kad ieškinys yra nepagrįstas. Ieškovas tiesiog nusprendė iš pradžių bandyti savo teises apginti kitais teisiniais būdais, reiškiant kitokio pobūdžio reikalavimus. Atsakovo minimoje byloje teismams priėmus sprendimus atmesti ieškovo reikalavimus dėl ginčo pastatų nugriovimo, ieškovas vėl grįžo prie pradinio savo reikalavimo. T.y., nepavykus įrodyti, kad pastatai griautini esant dabartiniam jų teisiniam statusui ir priklausomybei keliems savininkams, ieškovas sieks išsipirkti valstybei priklausančias pastatų dalis. Tačiau galutinis jo siekiamas tikslas išlieka tas pats – kad būtų įgyvendintas ieškinyje nurodytas Detalusis planas, kuris yra galiojantis nuo 1999 metų, ir ginčo pastatai būtų nugriauti, o vietoje jų atsirastų žvejo sodybai būdingas ūkinis pastatas, kuris būtų naudojamas būtent pagal jo paskirtį.

12.3 Atsakovo kaltinimai nesąžiningumu ir siekimu ne ginti savo tariamai pažeidžiamas teises, o vilkinti ginčo turto pardavimą viešo aukciono būdu, yra visiškai nepagrįsti ir nerimti. Ieškovas pažymi, kad jam pareiškus šį ieškinį, joks ginčo turto pardavimas viešame aukcione nevyko, tuo metu aukcionas nebuvo paskelbtas. Pats Atsakovas savo rizika priėmė sprendimą skelbti aukcioną jau po to, kai ieškinys buvo priimtas ir byla teisme buvo iškelta, tuo išprovokuodamas ieškovą teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

12.4 Atsakovas skunde bando įteigti teismui, kad vienintelis teisėtas valstybei priklausančio turto pardavimo būdas yra viešas aukcionas, ir kad ieškinio patenkinimas prieštarautų imperatyvioms teisės normoms. Nors į šiuos teisės taikymo klausimus turės atsakyti teismas, prieš tai išnagrinėjęs ir nustatęs byloje faktines aplinkybes, tačiau ieškovas pažymi, kad ieškinyje yra nurodytos tiek LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo, tiek kitų įstatymų konkrečios normos, kuriomis grindžiamas ieškinys ir kurios tam tikrais atvejais numato kitus valstybės turto perleidimo privačion nuosavybėn būdus ir tvarką. To pakanka šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismui sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio daryti išvadą, kad ieškinys preliminariai vertintinas kaip pagrįstas. Atsakovo skundo argumentai šios išvados nepaneigia.

12.5 Atsakovo teigimu, pritaikius byloje laikinąsias apsaugos priemones, neabejotinai bus pažeistas ir viešasis interesas. Šį viešojo intereso pažeidimą atsakovas grindžia tuo, kad ginčo turtas yra ilgą laiką nenaudojamas, apleistas, kritinės būklės, todėl atsakovui jo negalint pardavinėti, iškyla grėsmė gauti žymiai mažiau pajamų į valstybės biudžetą už turto pardavimą, nes turto vertė nuolat mažėja. Su tokia atsakovo pozicija visiškai nėra pagrindo sutikti. Visų pirma, atsakovas, būdamas rūpestingas ir atidus šio turto savininkas, turi ne tik visas galimybes, bet ir įstatymuose įtvirtintas pareigas pasirūpinti turto priežiūra ir jo tinkamos būklės išsaugojimu. Teiginys, kad turto vertė nuolat mažėja, prieštarauja faktinei situacijai. Pažymėtina, kad 2021 m. mėn. Atsakovui paskelbus to paties turto aukcioną, kuris buvo atšauktas Klaipėdos apygardos teismo 2021-10-22 nutartimi civ.byloje Nr. e2-864-777/2021, pradinė jo kaina buvo 122 000 Eur, o dabartiniame aukcione nurodyta pradinė kaina yra beveik dvigubai didesnė – 235 000 Eur.

12.6 Atsakovo kaltinimai piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, pakartotinai analogiško turinio ieškiniais yra visiškai nepagrįsti. Tai yra subjektyvi atsakovo atstovų pozicija. Ieškovas 2020 metais įsigydamas gyvenamojo namo dalį bei vėliau įsigydamas ginčo pastato – sandėlio dalį, turėjo ir šiuo metu turi teisėtą privatų interesą, kad Detaliojo plano numatyti sprendiniai bus vykdomi ir kad jame numatytas nugriauti bei atstatyti ūkinis pastatas bus priskirtas jam ir kitiems namo (duomenys neskelbtini), gyventojams.

12.7 Atsakovas neįrodė, kad panaikinus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones tokios grėsmės teismo sprendimo vykdymui nebus. Todėl būtina palikti galioti teismo pagrįstai pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi tik taip bus užtikrintas realus teismo sprendimo įvykdymas.

13. Trečiasis asmuo A. D. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Atsakovas Atskirajame skunde nurodo eilę argumentų, kuriais siekiama įrodyti ieškinio nepagrįstumą, tačiau, trečiojo asmens įsitikinimu, visi atsakovo atskirajame skunde pateikti argumentai sudaro bylos nagrinėjimo dalyką ir turės būti įvertinti tik pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą), nėra pagrindo aptartų ieškovo įrodinėjimų aplinkybių (kurios turės būti tinkamai nustatytos, tik bylą išnagrinėjus iš esmės) vertinti kaip pagrindžiančių ieškinio prima facie nepagrįstumą. Be kita ko, atsakovas atskirajame skunde kvestionuoja ir ieškovo ieškinyje nurodyto teisinio reglamentavimo taikymo pagrįstumą. Tačiau pažymėtina, jog teisę taiko ir aiškina tik teismai.

13.2. Šiuo konkrečiu atveju atsakovas, nors ir neteikia atskiro prašymo pripažinti ieškovo veiksmus nesąžiningais bei ieškovui skirti baudą, Atskirajame skunde dėsto argumentus dėl esą ieškovo nesąžiningumo, pasireiškiančio noru sustabdyti pastatų aukcioną. Atsakovas atskirajame skunde dėstydamas argumentus dėl ieškovo nesąžiningumo, pateikia savo asmeninę nuomonę, kuri jokiais būdais negali būti laikoma pagrįstu argumentu, pripažįstant ieškovo veiksmus procesiškai nesąžiningais.

13.3. Ieškiniu ieškovas reiškia reikalavimus, kurie išimtinai yra susiję su Pastatų įsigijimu, kurių pardavimui buvo paskelbtas aukcionas. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones ir toliau leidžiant atsakovui organizuoti aukcioną bei leidžiant imtis veiksmų, kad pastatai būtų perleisti tretiesiems asmenims, jokiu būdu nebūtų pasiekti CPK 2 straipsnyje nustatyti tikslai, kadangi pardavus pastatus tretiesiems asmenims, o teismui tenkinus ieškinį, kiltų eilė papildomų teisinių ginčų, o taip pat ir nebūtų pasiektas tikrasis teisingumas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir . absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

16. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei uždrausta perleisti ieškinyje nurodytą ginčo turtą ur atšauktas šio turto aukcionas.

17. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirąjį skundą iš esmės motyvuodama tuo, kad ieškovo ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, kadangi yra grindžiamas PBĮIĮ nuostatomis, kurios šioje byloje negali būti taikomos taip pat visais atvejais, neatsižvelgiant į parduodamo turto statusą, parduodant viešame aukcione tiek valstybei, tiek savivaldybėms nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, kartu turi būti parduodamas ir priskirtas žemės sklypas (jo dalis), kurio reikia nekilnojamajam turtui eksploatuoti. Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad ieškovas piktnaudžiauja procesu, kadangi ieškiniu ir prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama kiek įmanoma ilgiau vilkinti valstybės priklausančio nekilnojamojo turto pardavimą, todėl jas pritaikius bus pažeistas viešasis interesas, šalių interesų pusiausvyra, ekonomiškumo, teisingumo principai.

18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią atsirasti aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir kartu užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.

Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

19. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų, iš pirmo žvilgsnio) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Lietuvos apeliacinio teismų praktikoje jau yra suformuota taisyklė, kad teismas, spręsdamas dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, nes pakanka tik įsitikinti, ar ieškinys atitinka teisės aktuose jo turiniui ir formai nustatytus reikalavimus ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019; 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-41-464/2021).

20. Ieškovo reikalavimas laikomas akivaizdžiai nepagrįstu tik tada, kai ieškovas pasirenka neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, arba tada, kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kitaip tariant, tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo tikrai negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018; 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1283-464/2018; 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1763-516/2020).

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, kadangi ieškovas suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, pridėjo prie ieškinio savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, susijusius su pareikštu ieškiniu, ieškinio forma ir turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai šios išvados nepaneigia. Atsakovo išdėstyti argumentai apie teisės normų, susijusių su valstybei priklausančio nekilnojamojo turto disponavimu, taikymą ir aiškinimą bei ieškinyje įvardijamų teisės normų taikomumą ginčo teisiniams santykiams, nėra aktualūs. Šie argumentai yra dėl ginčo esmės ir juos kartu su byloje esančių įrodymų visuma pagal bendrąsias CPK nustatytas įrodinėjimo taisykles įvertinęs teismas ir atsakys į klausimą, ar ieškinio reikalavimai yra pagrįsti ir gali būti patenkinti.

22. Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas nėra skirtas bylai (ginčui) iš esmės išspręsti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje šiuo aspektu nuosekliai pasisakoma, kad ieškinio pripažinimas preliminariai pagrįstu pagal prima facie doktriną negali būti suprantamas kaip teismo pareiga jau šioje bylos proceso stadijoje, t. y. sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo galimybės, nuodugniai įvertinti kiekvieną šalies argumentą ar įrodymą, turintį teisinės reikšmės ieškinio reikalavimų patenkinimui ar nepatenkinimui, t. y. tokios sąlygos (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) įvertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų, pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020).

23. Nurodytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl šios privalomos laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo sąlygos pirmosios instancijos teismas sprendė teisingai.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui

24. Antroji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Šios priemonės taikymo poreikį pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

25. Taigi, teismas, gavęs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be kita ko, atsižvelgdamas ir į šio proceso instituto taikymo išimtinumą, turi diskreciją nuspręsti, ar tokios priemonės yra reikalingos ir ar jos gali padėti pasiekti tų tikslų, kuriais grindžiamas jų konkrečioje byloje taikymo poreikis. Jeigu prašomi taikyti ribojimai negali užtikrinti (garantuoti) teismo sprendimo įgyvendinimo, tai, atitinkamai, nėra ir grėsmės tokio sprendimo įvykdymui. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones uždraudžiant atsakovei perleisti ginčo turtą ir atšaukiant paskelbtą ginčo turto aukcioną. Tuo tarpu ieškiniu ieškovas siekia įgyti pirmumo teisę įsigyti ginčo turtą be aukciono. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai būtų parduotas ginčo turtas tretiesiems asmenims, tokiu būdu gali būti pažeistos ieškovo turtinės teisės ir įstatymų saugomi interesai, tai sukeltų papildomų nuostolių, dėl kurių atlyginimo būtų inicijuojami nauji teisminiai ginčai nuostolių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokiu būdu būtų apsunkintas galimai palankus ieškovui teismo sprendimo vykdymas. Šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės atitinka situacijos stabilizavimo tikslą (status quo išsaugojimą), iki ginčas bus išspręstas iš esmės, taip pat prevencinį pobūdį (kelio užkirtimą žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti). Pažymėtina, kad atskirajame skunde šios sąlygos egzistavimo atsakovė iš esmės neginčija.

26. Atmestini kaip nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, atskirojo skundo teiginiai, kad pritaikytos priemonės yra pažeidžiančios viešą interesą, neproporcingos, neatitinkančios šalių interesų pusiausvyros. Taikytų skundžiama teismo nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nelemia ir atskirojo skundo argumentai dėl ieškovės piktnaudžiavimo teise. Atsakovė piktnaudžiavimą motyvuoja ankstesnių dviejų ieškinių pateikimu teismui faktu. Visgi, pradinėje ginčo nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo kaip piktnaudžiavimą teise vertinti įstatymo numatytų procesinių veiksmų atlikimą ar naudojimosi procesinėmis teisėmis, taip pat ir teise pareikšti atitinkamus prašymus. Atsakovas teigia, kad uždraudžiant parduoti valstybei priklausantį turtą viešo aukciono būdu pažeidžiamas viešas interesas, kadangi jo vertė nuolat mažėja, o objekto būklė vis prastėja. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai savaime neteikia pagrindo taikytiems ribojimams panaikinti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad asmuo, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat turi įsivertinti tokio prašymo pateikimo rizikas, nes jam gali tekti pareiga atlyginti nuostolius, kurių asmenys patirtų dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tuo atveju, jeigu teismas ieškinį atmestų. Todėl ir galima asmens, kuriam taikomi atitinkami ribojimai arba draudimai, nuostolių atsiradimo rizika nėra savaime pakankamas pagrindas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti.

27. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas labiausiai atitinka šalių interesų pusiausvyrą ir gali sukelti mažesnes neigiamas pasekmes, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

28. Nurodytų argumentų pagrindu skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Loreta Braždienė