- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-24
- Bylos Nr.
- TS-104-859/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Nuteistasis
- D. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nuteistasis), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. RV-25-1887 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam D. S.“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Nuteistojo skundas dėl Nutarimo, kuriuo prašoma Nutarimą panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistasis nurodo, kad jis: 1) neturi jokių galiojančių nuobaudų; visą bausmės laiką buvo drausmingas, laikėsi vidaus tvarkos taisyklių ir elgėsi tinkamai; jo elgesys teigiamai vertinamas kalėjimo administracijos; 2) yra priskirtas lengvai grupei, dėl ko dažnai būna išleidžiamas į laisvę trijų dienų išvykoms; jos parodė, kad jis pasiruošęs sėkmingai integruotis į visuomenę ir gyventi be pažeidimų; 3) vykdė ir įvykdo visą jam pateiktą resocializacijos planą, aktyviai dalyvavo visuose (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyriaus organizuotuose užsiėmimuose ir veiklose; jo tikslas buvo išnaudoti laiką kalėjime tam, kad iš esmės pasikeistų ir pasiruoštų gyvenimui laisvėje; 4) dirba (duomenys neskelbtini) pagal individualią veiklą, (duomenys neskelbtini); ši veikla suteikė jam ne tik profesinę patirtį, bet ir finansinę nepriklausomybę, paruošdama grįžimui į darbo rinką po lygtinio paleidimo (b. l. 1).
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 3 dalyje nustatytų atsiliepimų teismui nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
3. Nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. spalio 20 d. nutartimi iš dalies tenkino Ispanijos Karalystės Kasteljono bausmių vykdymo priežiūros centro 2020 m. birželio 23 d. prašymą (liudijimą) dėl trimis nuosprendžiais Nuteistajam skirtų laisvės atėmimo bausmių pripažinimo ir likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikoje ir: 1) pripažino Valensijos provincijos teismo 2a rūmų 2012 m. spalio 16 d. nuosprendžio dalį, susijusią su Nuteistuoju, ir perdavė ją vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuteistojo pagal Ispanijos Karalystės baudžiamojo kodekso 138 straipsnį padarytą nusikalstamą veiką prilygino nusikaltimui, numatytam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje, bei paliko 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę; 2) pripažino Valensijos baudžiamųjų bylų teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendį Nuteistojo atžvilgiu, ir perdavė jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuteistojo pagal Ispanijos Karalystės baudžiamojo kodekso 392 ir 74 straipsnius padarytą nusikalstamą veiką prilygino nusikaltimui, numatytam BK 300 straipsnio 2 dalyje, ir paliko 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 3) pripažino Valensijos baudžiamųjų bylų teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendį Nuteistojo atžvilgiu ir perdavė jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuteistojo pagal Ispanijos Karalystės baudžiamojo kodekso Ispanijos Karalystės baudžiamojo kodekso 237, 238.1, 238.2., 238.3 ir 241 straipsnius padarytą nusikalstamą veiką prilygino nusikaltimui, numatytam BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir paliko 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, Suderinus laisvės atėmimo bausmes (apimant ir visiškai sudedant), paskirta galutinė subendrinta 16 (šešiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.
4. Nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžia – 2011 m. gruodžio 22 d., bausmės vykdymo pabaiga – (duomenys neskelbtini) (užskaityti 4 mėnesiai 7 dienos). Nuteistasis du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2022 m. balandžio 22 d.
5.1. Komisija pažymėjo, kad Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau tai yra jo penktas teistumas. Subendrinus du pirmuosius teistumus, buvo paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, tačiau jis, siekdamas jos išvengti, pasislėpė užsienio valstybėje (duomenys neskelbtini). Jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis. Jį suradus, jis atlikinėjo bausmę užsienio valstybėje už joje įvykdytas nusikalstamas veikas. Nuteistojo nusikalstamose veikose yra pasipelnymo siekimas bei smurto panaudojimo atvejų ((duomenys neskelbtini) įvykdė žmogžudystę bei plėšimą). Nuteistasis neturi oficialiai įregistruotos darbinės patirties. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu stengiasi save realizuoti darbinėje veikloje, t. y., dirbo (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, taip pat jo vykdoma individuali veikla (duomenys neskelbtini) kalėjime buvo prilyginta darbinei veiklai. Nuteistasis pateikė formalius dokumentus, patvirtinančius jo įdarbinimo galimybes po paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti sritis yra susijusi su nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška, kadangi asmens vykdyti nusikaltimai susiję su finansinės naudos siekimu, o pats asmuo neturi oficialios darbinės patirties, ją kaupti ėmė tik laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Jo kriminaliniam elgesiui yra būdinga instrumentinė agresija, kuomet tokiais veiksmais siekiama pasipelnyti (plėšimai). Nuteistasis yra gana ramaus būdo, nėra lengvąjį išvesti iš kantrybės, tačiau, jei susidaro jam nepalanki situacija, gali pratrūkti ir prarasti savitvardą. Pasikartojančios nusikalstamos veikos rodo asmens negebėjimą tinkamai identifikuoti ryšio tarp kilusių problemų ir to, kaip jis pats prisideda prie tokių problemų atsiradimo, nors nuteistajam šiuo metu būdinga gyvenimiška orientacija, tačiau akcentuojami trumpalaikiai tikslai, probleminių sričių ar sričių, kurios skatino jį nusikalsti, nuteistasis nenurodo, t. y., kritiškai savo elgesio nevertina. Analizuojant kriminalinio elgesio istoriją, nustatyta, kad praeityje nuteistasis stokojo gebėjimo atpažinti savo problemas, įgūdžių jas spręsti teisėtais būdais bei neįvertino savo ankstesnio elgesio pasekmių. Pastebima, jog asmuo geba suprasti ir įvertinti kitų žmonių požiūrį, tačiau nusikalstamo elgesio ypatumai rodo, jog siekdamas savo tikslų nesusimąstė apie savo elgesio pasekmes kitiems. Stengdamasis valdyti šią sritį nuteistasis itin sėkmingai baigė intervencinę priemonę. Praeityje jam buvo būdingos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos bei požiūris. Vengė atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir slapstėsi užsienio valstybėje, kurioje vykdė naujas nusikalstamas veikas. Bausmės atlikimo metu baustas du kartus (paskutinį kartą 2022 m. rugsėjo 2 d.), taip pat vieną kartą jam buvo skirtas įspėjimas, nuobaudos negalioja, kartą skatintas. Vykdydamas komisijos 2024 m. sausio 12 d. nutarimo rekomendacijas nuteistasis dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ programos užsiėmimuose; buvo perkeltas į lengvąją grupę; sėkmingai baigė intervencinę priemonę „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmimus, kurie buvo orientuoti į problemų identifikavimo, sprendimo, pasekmių suvokimo ir kitų prosocialių įgūdžių lavinimą; rekomendacijų laikotarpiu elgėsi nepriekaištingai. D. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė. Siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo, yra svarbus nuteistojo aktyvus įsitraukimas į resocializacijos priemonių vykdymą.
6. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
7. Nagrinėjant skundą nustatyta, kad D. S. nuteistas galutine subendrinta 16 metų laisvės atėmimo bausme. Paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2011 m. gruodžio 22 d., pabaiga – (duomenys neskelbtini). Neatliktos bausmės dalis 2024 m. liepos 18 d. – 3 metai 1 mėnuo 4 dienos. Šiai dienai Nuteistasis yra atlikęs daugiau nei 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės (du trečdalius atliko dar 2022 m. balandžio 22 d.). Nenustatyta BVK 83 straipsnyje numatytų aplinkybių, kada lygtinis paleidimas netaikomas. Atlikus 2024 m. birželio 25 d. pakartotinį rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tai neatitinka vieno iš aukščiau nurodytų BVK 82 straipsnio 1 dalies pagrindų, o būtent, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika būtų žema. Vadinasi, spręsdama lygtinio paleidimo klausimą šiuo konkrečiu atveju Komisija turėjo nustatyti kitą alternatyvų pagrindą – akivaizdžią pažangą mažinant Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Tokių aplinkybių Komisija nenustatė.
8. Sprendžiant, ar Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis pataisos procesas jau gali būti tęsiamas asmens neizoliavus nuo visuomenės pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų (Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-272-493/2022, Nr. 1S-214-397/2022, 1S-146-844/2022).
9. Išanalizavęs ir įvertinęs nuteistojo asmens bylą, susipažinęs su Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bei Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2024 m. birželio 25 d. socialinio tyrimo išvada (toliau ir – Socialinio tyrimo išvada), Teismas neturi pagrindo nesutikti su Nutarime padarytomis Komisijos išvadomis. Nuteistojo elgesyje nėra akivaizdžios pažangos, rodančios, jog nuteistasis pakeitė savo elgesį tokiu būdu, jog būtų galima daryti išvadą, kad jis nebenusikals ir ateityje sieks gyventi laikydamasis įstatymų.
10. Nustatyta, kad Nuteistasis iš viso teistas 5 kartus, 3 iš jų – užsienyje, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, Komisijai teikiamas antrą kartą. Kaip ir Socialinio tyrimo išvadoje, taip ir Nutarime aptarti D. S. teistumai, išskirta, jog nuteistojo nusikalstamam elgesiui yra būdingi du modeliai – finansinės naudos siekimo (plėšimai, vagystė) bei smurto panaudojimo (nužudymas, plėšimai). Stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika. Užsienyje įvykdyta nusikalstama veika buvo su įsibrovimo elementu. Šiuo metu atlieka galutinę subendrintą bausmę, įskaitant už vieną iš sunkiausių nusikaltimų – nužudymą.
11. Analizuojant Socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, kad nuteistasis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kalėjime siekia įgyti (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, mokosi (duomenys neskelbtini), verčiasi individualia veikla, kuri (duomenys neskelbtini) prilyginta darbinei, pateikė dokumentus, patvirtinančius jo įdarbinimo galimybes po paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Vis tik, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad aptariama išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti sritis yra susijusi su nusikalstamo elgesio raiška, kadangi asmens vykdyti nusikaltimai susiję su finansinės naudos siekimu, o pats asmuo neturi darbinės patirties, ją kaupti ėmė tik laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.
12. Lėšų ir pajamų sritis Socialinio tyrimo išvadoje taip pat išskirta kaip tiesiogiai susijusi su galima nusikalstamo elgesio raiška, kadangi asmuo nusikalstamas veikas vykdydavo dėl noro gauti pajamų, pelno. Šiuo aspektu, iš pateiktų duomenų, kad 2024 m. birželio 17 d. D. S. vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi, santaupų neturėdavo, komunaliniais mokesčiais ir jų apmokėjimų rūpindavosi sugyventinė, (duomenys neskelbtini) pinigų, kuriuos gaudavo nusikalstamu būdu, o jas vykdydavo tam, kad gautų pinigų (duomenys neskelbtini). Teismas sutinka, kad legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimas galėtų būti papildomas apsauginis veiksnys, mažinantis kriminalinio elgesio riziką. Minėta, nuteistasis formaliai patvirtino galimybę įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju, šiuo metu vykdo individualią veiklą ((duomenys neskelbtini)). Kaip matyti iš nuteistojo skundo – šią veiklą vykdo jau daugiau (duomenys neskelbtini) t. y. jis gavo ne tik profesinės patirties, bet ir finansinį nepriklausomumą. Visgi, atsižvelgiant į pirmiau paminėtas aplinkybes, t. y. greito pelno siekimo neteisėtais būdais, Socialinio tyrimo išvadoje minimo polinkio žaisti azartinius žaidimus, taupymo įgūdžių bei įgūdžių rūpintis gyvenamosios vietos išlaikymu, savęs aprūpinimu, šio veiksnio negalima suabsoliutinti.
13. Socialinio tyrimo išvadoje, aptariant gyvenimo sąlygas, nurodoma, kad nepastebėta sunkumų susijusių su gyvenamosios vietos pastovumu. Nuteistasis pateikė formalius dokumentus – notaro patvirtintą 2024 m. birželio 12 d. E. S. sutikimą, kad (duomenys neskelbtini) D. S., lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos atveju, gyventų jai nuosavybės teise priklausančiame būste adresu: (duomenys neskelbtini). Pažymėta, kad ši vertinimo sritis taip pat turi sąsajų su galimu nusikalstamumu, kadangi asmuo savo gyvenamojoje vietoje laikė narkotines medžiagas, be to, nusikalto ne tik Lietuvos Respublikoje bet ir (duomenys neskelbtini) (į kurią išvyko siekdamas išvengti Lietuvoje jam paskirt laisvės atėmimo bausmės). Socialinio tyrimo išvadoje, aptariant ryšių sritį, taip pat pastebėta, jog visi nuteistojo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) buvo susiję su (duomenys neskelbtini), kas galimai, turėjo įtakos ir jo nusikalstamiems veiksmams, kadangi asmuo (duomenys neskelbtini). Šiuo metu santykiai su artimaisiais palaikomi, taip pat tvirtas tarpusavio santykis ir su sugyventine. Tai galėtų būti vienas iš apsauginių veiksnių tolimesnei integracijai. Ir, vis tik, nors artimųjų palaikymas galėtų palengvinti nuteistojo tolesnę integraciją visuomenėje, paprastai veikia kaip sulaikantis nuo nusikalstamo elgesio pasireiškimo veiksnys, matyti, kad ir anksčiau nuteistasis sulaukdavo palaikymo iš šeimos narių, tačiau tai niekaip nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų padarymo. Taigi vien pragyvenimo šaltinio ir nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas savaime nepaneigia bet kokias kriminalinės subkultūros apraiškos galimybes. Šiuo atveju, nuteistajam ir būnant laisvėje santykiai su artimaisiais nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti jį nuo nusikalstamo elgesio.
14. Aptariant gyvenimo stilių ir draugus, Socialinio tyrimo išvadoje konstatuojama, kad nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ir mano, kad neturi kito pasirinkimo. Laisvalaikio praleidimo būdai, bendravimas su bloga kompanija, tų pačių klaidų kartojimas, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas sukuria situacijas nusikalsti. Galima teigti, kad nuteistojo gyvenimo būdo neigiami aspektai siejosi su neadekvačia socialine adaptacija bei neigiamais socialiniais padariniais. Pastangos keisti gyvenimo būdą turėtų būti esminė vertybinė orientacija, turinti įtakos nuteistojo teigiamiems pokyčiams, apsauginis veiksnys, mažinantis pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę.
15. Socialinio tyrimo išvadoje daroma išvada, kad emocinės gerovės ypatumai nėra tiesiogiai susiję su nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška, tačiau neabejotinai turi įtakos jo gebėjimui prisitaikyti visuomenėje. Nurodoma, jog siekiant pakartotinių teisės pažeidimų prevencijos, yra svarbus nuteistojo gebėjimų atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos ir savęs pažinimo įgūdžių stiprinimas.
16. Atkreiptinas dėmesys, kad Nuteistasis nuo 2024 m. kovo 15 d. iki 2024 m. gegužės 15 d. dalyvavo ir baigė psichologinę intervencijos priemonę, vykdytą grupinės terapijos principu. Iš Resocializacijos skyriaus psichologų užfiksuotų duomenų, matyti, kad nuteistojo dalyvavimas šioje priemonėje įvertintas kaip itin sėkmingas, jis visas be išimties užduotis atliko išsamiai, stengėsi įsigilinti į kiekvienos jų specifiką. Socialinio tyrimo išvadoje būtent pastebėta, jog remiantis intervencinės programos rezultatais buvo pagerinta mąstymo ir elgesio sritis, nurodoma, kad stebima teigiama dinamika šiose vertinimo srityse: nuteistojo problemų identifikavimo įgūdžiai – geri, asmuo nesistengia sumenkinti turimų problemų ar asmeninių savybių įtakos bei raiškos; dar labiau patobulėjo pasekmių suvokimo bei problemų sprendimų srityse; intervencijos metu nuteistasis pagilino suvokimą apie savo priimtų sprendimų pasekmes tiek nukentėjusiems asmenims, tiek ir savo artimiesiems bei sau pačiam; nuteistojo keliami tikslai – konkretūs, aiškūs ir realistiški.
17. Socialinio tyrimo išvadoje, aptariant nuostatų sritį, pažymima, kad nuteistojo pakartotinas nusikalstamas elgesys yra siejamas su tam tikromis kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis bei nepakankamu kitų visuomenės narių teisių gerbimu bei moralinių vertybių ignoravimu. Tokios išvados daromos įvertinus tai, jog Nuteistasis vengė atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir slapstėsi užsienio valstybėje, kurioje vykdė naujas nusikalstamas veikas. Savo skunde nuteistasis teigia, kad neturi jokių galiojančių nuobaudų; visą bausmės laiką buvo drausmingas, laikėsi vidaus tvarkos taisyklių ir elgėsi tinkamai; jo elgesys teigiamai vertinamas kalėjimo administracijos. Pastebėtina, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Nuteistasis buvo baustas du kartus (paskutinį kartą 2022 m. rugsėjo 2 d.). Vieną kartą buvo skirtas įspėjimas, iš tiesų, šiai dienai paskirtos nuobaudos negalioja, bausmės atlikimo laikotarpiu jis buvo kartą skatintas.
18. Nors Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo išskirtinai teigiamas (minėta, baustas du kartus – abiem atvejais už draudžiamų daiktų (mobiliojo ryšio telefonų) turėjimą), kaip kad nurodoma nuteistojo skunde, visgi, matyti, kad įkalinimo įstaigos administracija įvertina šias pastangas – bausmę nuteistasis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jam suteiktos trijų dienų išvykos namo ir kt.
19. Teismas itin teigiamai vertina Socialinio tyrimo išvadoje išskirtas aplinkybes, kad Nuteistasis vykdo Individualiame socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja elgesio pataisos programose. Po paskutinio Komisijos svarstymo, matyti, kad nuteistasis nuo 2024 m. vasario 26 d. iki 2024 m. gegužės 13 d. dalyvavo 14 iš 14 akademinių val. „(duomenys neskelbtini)“ programos užsiėmimuose. Užsiėmimų metu buvo nagrinėjamos psichologinio smurto formos, priežastys ir pasekmės, susipažįstama su nesmurtinės komunikacijos modeliu ir jo pritaikymo būdais atliekant praktines užduotis. Nurodoma, kad Nuteistasis užsiėmimų metu demonstravo vidinę motyvaciją, rodė susidomėjimą dėstoma tema ir dėmesingai atliko pateiktas užduotis; daroma išvada, kad programos tikslas pasiektas, asmuo įsigilino į psichologinio smurto temą, susipažino su nesmurtinės komunikacijos būdais ir panašu, kad gebės praktiškai pritaikyti naujai išmoktas žinias. Taip pat, kaip jau minėta, nuteistasis nuo 2024 m. kovo 15 d. iki 2024 m. gegužės 15 d. dalyvavo ir baigė psichologinę intervencijos priemonę, kuri taip pat buvo įvertinta kaip labai sėkminga. Šios aplinkybes neabejotinai rodo nuteistojo dedamas pastangas koreguojant savo elgesį, mąstymą, buvusius įpročius. Tai yra sveikintina, vis tik, pastangos turi būti nuoseklios, sistemingos ir ne proginės, siekiant palankaus Komisijos sprendimo. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas kaip paskatinamoji priemonė, skiriama už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi.
20. Nagrinėjamu atveju, Nuteistajam nustatyti 7 statiniai kriminogeniniai veiksniai (didelis teistumų skaičius, teistumas su įsibrovimo elementu, slapstymasis nuo teisėsaugos, nes vengė atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis, teismo jam skirtų įpareigojimų nevykdymas, nusikaltimams būdingas finansinės naudos siekimo ir smurto panaudojimo modelis, stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika) bei 9 dinaminiai veiksniai (darbinės patirties stoka, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, (duomenys neskelbtini), dėl kurios greitai (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), impulsyvumas, nusikaltimams būdinga (duomenys neskelbtini) agresija, problemos dėl problemų atpažinimo, problemų sprendimo įgūdžių stoka, pasekmių suvokimo stoka, neigiamos nuostatos į bendruomenę/visuomenę).
20.1. Statiniai veiksniai iš esmės tokie veiksniai, kurių neįmanoma pakeisti, sumažinti. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problematiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį jo nusikalstamumą, todėl šių sričių koregavimui per dinaminius veiksnius (tuos, kuriuos nuteistasis gali keisti) turi būti sutelktas didžiausias nuteistojo dėmesys. Ta aplinkybė, kad šie veiksniai vis dar išlikę, duoda pagrindą teismui spręsti, jog atliktos bausmės dalis nėra pakankama, kad būtų padaryta akivaizdi intervencija nuteistojo elgesiui, siekiant užkirsti kelią galimam recidyvui.
21. Nuteistojo elgesyje yra nustatyti trys apsauginiai, t. y. riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys, veiksniai: įgyta kvalifikacija, patvirtinta gyvenamoji vieta ir patvirtinta įsidarbinimo galimybė. Vis dėlto, šie veiksniai, vertinant visumos kontekste, nelaikytini išimtinai nuteistąjį saugančiais nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi, kaip jau buvo minėta pirmiau, jie (išskyrus įgytą kvalifikaciją), egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas už kurias šiai dienai jis atlieka laisvės atėmimo bausmę.
22. Pažymėtina, kad sprendžiant Nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teisingas ir progresyvus bausmių atlikimo principas (BVK 4 straipsnio 6 punktas) reikalauja, kad nuteistųjų teisinė padėtis būtų švelninama palaipsniui. Nagrinėjamu atveju, minėta, D. S. Komisijai pristatomas antrą kartą (pirmąjį – 2024 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. RV-25-138 sprendė netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos). Likusios neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė (2024 m. liepos 18 d. buvo 3 metai 1 mėnesis 4 dienos).
23. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, taip pat nuteistojo atliktos ir neatliktos bausmės santykį bei visos paskirtosios bausmės trukmę, darytina išvada, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo tęsimas švelnesnėmis sąlygomis dar turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Šiuo aspektu itin svarbia aplinkybe teismas laiko ir tai, kad Nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra buvo priimtas vienbalsiai (prieš balsavo 4 Komisijos nariai). Pastarosios aplinkybės rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys vis tik nenustatė, jog jis pasiruošęs ir gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotoje aplinkoje. Taigi, nors atliekant bausmę Nuteistasis ir elgesiu rodo daromą pažangą ir motyvaciją keisti savo elgesį, vis dėlto šis pokytis dar nėra pakankamas, kad būtų pritaikytas lygtinio paleidimo institutas.
23.1. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK 82 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas taikomas nustačius, kad Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.
24. Atsižvelgiant pirmiau šioje nutartyje aptartų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad šiame gyvenimo ir bausmės atlikimo etape Nuteistasis dar nėra pilnai linkęs keisti savo elgesio ir ruoštis integracijai į visuomenę. Jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką skundo nagrinėjimo dienai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad savo gyvenimo tikslų sieks teisėtais būdais ir priemonėmis. Atitinkamai konstatuotina, kad Komisijos Nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti D. S. skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti nuteistojo D. S. skundą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.