- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-27
- Bylos Nr.
- e2-520-1071/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01619-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Pliuskevičius
- Ieškovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Leresa“
dalyvaujant ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovėms R. T., E. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Leresa“ dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Leresa“ 6585 Eur padarytai žalai atlyginti, 5 procentus procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2017 m. balandžio 7 d. valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdančioms pareigūnėms fiksuojant administracinį nusižengimą dėl UAB „Leresa“ vykdomų statybos darbų žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad minėtos bendrovės statybų direktorius R. L. organizavo neteisėtus saugotinų želdinių genėjimo darbus gretimame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas atitinkamos institucijos išduoto leidimo želdinių genėjimui. Tokiais neteisėtais veiksmais nupjovus medžių lajų skeletines šakas sužalota 19 mažalapių liepų ir 1 mažalapė liepa apgenėta nepažeidžiant jos gyvybinių funkcijų. 2017 m. balandžio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-KLAANN-96729928-17 (ROIK: 17067052401), UAB „Leresa“ statybos direktorius R. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnio 1 dalį (už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų žalojimą), ir jam skirta administracinė nuobauda – 80 Eur dydžio bauda. UAB „Leresa” statybos direktorius, veikdamas juridinio asmens vardu (pagal UAB „Leresa“ 2016 m. kovo mėn. 16 d. direktoriaus įsakymą), savavališkai nugenėjus / nupjovus skeletines šakas saugotiniems želdiniams, pažeidė aplinkosauginius norminius aktus: Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. Dl-87, 9 punktą, bei tuo padarė priešingą teisei neteisėtą veiką, kuri yra priežastiniame ryšyje su saugomiems medžiams padaryta žala, kuri sudaro 6585 Eur. Žalos dydis apskaičiuotas pagal rekomenduojamą metodiką (2014 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. Dl-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“), todėl atitinka tuo metu galiojusias teisės normas. Taigi nurodo, kad atsakovės neteisėto veikimo, kai juridinis asmuo, jam nepriklausančiame privačiame žemės sklype, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, genėdamas saugotinus želdinius (devyniolika liepų mažalapių), nupjaudamas skeletines šakas, taip pažeidžiant minėtų želdinių gyvybines funkcijas ir vienos liepos mažalapės šakas nepažeidžiant gyvybinių funkcijų, sužalojo 20 saugotinų medžių. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos gamtai yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta atsakovės kaltais veiksmais. Atsižvelgiant j tai, ieškovas teigia, kad yra visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos ir atsakovas privalo atlyginti žalą, padarytą aplinkai (kraštovaizdžiui).
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Leresa“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, prašo ieškinį tenkinti iš dalies ir atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, sumažinti ieškovo prašomą priteisti sumą gamtai padarytai žalai atlyginti. Taip pat atsakovė prašo priteisti jai iš ieškovo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime nurodė, kad atsakovė neginčija žalos padarymo fakto, tačiau nesutinka su ieškinio reikalavimo dydžiu. Atsakovės nuomone, ieškovo ieškiniu prašomos priteisti žalos gamtai dydis turėtų būti mažinamas, atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas. Nurodė, kad dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Golf Development“, bylos Nr. 3K-3-165/2010; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Avižienių nekilnojamasis turtas“, bylos Nr. 3K-3-433/2008). Taigi nurodė, kad žalos aplinkai atsiradimo faktas nėra preziumuojamas, o turi būti įrodomas. Susipažinusi su ieškiniu ir jo priedais atsakovė mato, kad ieškovas neįrodinėja nei neigiamo gamtos elementų pokyčio, nei šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimo. Atsakovės teigimu, kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008. Teismų praktika. 2008, 30). Atsakovės nuomone, byloje dėl gamtai padarytos žalos dydžio nustatymo yra reikalingos specialios žinios (būtina atlikti specialių žinių reikalaujantį tyrimą), specialių žinių reikalaujantį tyrimą ginčo byloje galėtų atlikti specialistai arboristai. Be to, nurodė ir tai, kad CK 6.251 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovės darbuotojų neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala gamtai, t. y. buvo nugenėti želdiniai (duomenys neskelbtini). Šie želdiniai yra priskirtini prie saugotinų, kadangi augo kurorto zonoje, o kurorto zonoje augantiems medžiams genėti yra būtinas Palangos savivaldybės administracijos leidimas, kurio atsakovė neturėjo. Dėl šių neteisėtų veiksmų administracinėn atsakomybėm buvo patrauktas atsakovės direktorius. Žalos paskaičiavimas atliktas pagal metodiką. Pažeidus žalumą buvo padarytas neigiamas poveikis aplinkai, kraštovaizdžiui. Taip pat nurodė, kad pagal atsakovės pateiktus duomenis ieškovas nemato jokio pagrindo žalos mažinimui, kadangi žalą padaręs asmuo yra juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni atidumo standartai, atsakovė užsiima statybos verslu, taigi turėjo žinoti, kad medžių genėjimui yra reikalingas leidimas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį pripažino dalinai ir paaiškino, kad paties žalos padarymo fakto neginčija, tik nesutinka su žalos dydžiu, kuris, atstovo teigimu, atsakovei yra reikšmingas, nes įmonės padėtis yra sunki. Atsižvelgiant į tai, kad medžiai jau ataugo, prašė mažinti žalos dydį. Nurodė, kad kreipsis į specialistus ir pateiks išvadą, kad teismas turėtų galimybę įvertinti neigiamą poveikį aplinkai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
2017 m. balandžio 10 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. AM-KLAANP-94590558-17; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros savavališkai nukirstų / nugenėtų (sužalotų) medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje apmatavimo duomenimis; 2017 m. balandžio 7 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros vyr. specialistės tarnybiniu pranešimu; fotofiksacijomis; UAB „Leresa“ 2016 m. kovo 16 d. įsakymu dėl atsakingo asmens skyrimo; 2017 m. balandžio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-KLAANN-96729928-17; – nustatyta, kad 2017 m. balandžio 7 d., apie 11.00 val., UAB R. L., atlikdamas darbines UAB „Leresa“ statybos direktoriaus pareigas, būdamas atsakingu asmeniu už statybos darbų vykdymą žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimui, persodinimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimo darbams, ir žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), organizavo želdinių genėjimo darbus, kurių metu buvo nupjauta devyniolikos mažalapių liepų lajų skeletinės šakos pažeidžiant jų gyvybines funkcijas ir vienos mažalapės liepos šakos nepažeidžiant gyvybinių funkcijų. Šiais neteisėtais veiksmais (želdinių genėjimo darbų organizavimu žemės klypo teritorijoje, (duomenys neskelbtini)), R. L. pažeidė aplinkosauginius norminius aktus: Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87, patvirtintų „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punktą, ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 2 dalyje (žalos aplinkai (kraštovaizdžiui) padarymas), už ką R. L. buvo skirta administracinė nuobauda – 80 eurų dydžio bauda.
Kaip matyti iš aplinkai padarytos žalos skaičiavimo, žala aplinkai buvo skaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. Dl-269 patvirtintos „Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos“ V skyriaus nuostatomis ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintais Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais“. Sužalotos liepos mažalapės patenka į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. Dl-343 patvirtinto „Želdinių atkuriamosios vertės įkainių“ (toliau – Įkainių) 1 priedo II grupę, todėl vadovaujantis įkainių 2.2 punktu, taikytas 6 eurų įkainis už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą 1 m kamieno aukštyje. Atsižvelgiant į tai, kad sužaloti želdiniai auga mieste, vadovaujantis įkainių 5.3 punkto nuostatomis, medžių atkuriamosios vertės įkainiai didinti 2 kartus. Patenkinamos būklės saugotinų želdinių atkuriamosios vertės įkainiai mažinti 25 % (Įkainių 13.1 punktas). Padaryta žala mažinta 2 kartus, sužalojus želdinį nepažeidžiant jo gyvybinių funkcijų (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. Dl-269 patvirtintos „Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos“ 27 punktas). Apskaičiuota viso gamtai (kraštovaizdžiui) padaryta žala – 6585 Eur.
Byloje nėra ginčo, jog buvo nugenėti saugotini medžiai, taip pat byloje nėra ginčo nei dėl nugenėtų medžių kiekio, nei dėl aplinkai padarytos žalos fakto, nei dėl asmens, atsakingo už aplinkai padarytą žalą. Byloje kyla ginčas dėl ieškovo prašomo priteisti žalos dydžio, atsakovei prašant jį sumažinti, argumentuojant tuo, kad neteisėtai nugenėti medžiai jau ataugo ir, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki.
Želdinių nugenėjimo metu (2017 m. balandžio 7 d.), atsakovės darbuotojo neteisėtai nugenėti želdiniai (dvidešimt mažalapių liepų) buvo priskirti saugotiniems vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ (redakcija galiojusi iki 2018 m. liepos 1 d.: 3.1 ir 3.9 punktuose nurodytus kriterijus – medžiai auga mieste, privačioje žemės vadoje, kurorto apsaugos zonoje.
Atsakovės darbuotojas, einantis savo darbines pareigas, savo neteisėtais veiksmais (savavališkai nugenėjus / nupjovus skeletines šakas saugotiniems želdiniams), pažeidė aplinkosauginius norminius teisės aktus: Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. Dl-87, 9 punktą, t. y., neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, atliko neteisėtus veiksmus, kurie yra priežastiniame ryšyje su saugomiems medžiams padaryta žala, kas sąlygoja atsakovės civilinės atsakomybės atsiradimą (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, atsakovė privalo atlyginti gamtai padarytą žalą.
Ieškovas apskaičiavo gamtai padarytos žalos dydį pagal rekomenduojamą metodiką (2014 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. D1-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“), todėl žalos dydis atitinka tuo metu galiojusias teisės normas. Minėtos metodikos 22 punkto nuostatose numatyta, jog, žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius (saugotinus ir kitus medžius, krūmus, krūmokšnius, puskrūmius, lianas), žolinę augaliją skaičiuojama pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343. Atsakovės darbuotojo sužaloti želdiniai (liepos mažalapės) patenka į šio įsakymo 1 priede nurodytų Lietuvoje augančių medžių sąrašo II-ą grupę, todėl vadovaujantis šio įsakymo 2.2 punkto nuostatomis taikomas 6 Eur įkainis už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą 1 m kamieno aukštyje. Atsižvelgiant į tai, kad sužaloti saugotini želdiniai auga mieste, vadovaujantis minėto įsakymo 5.3 punkto nuostatomis medžių atkuriamosios vertės įkainiai didinami 2 kartus. Byloje nustatyti ne tik geros, bet ir patenkinamos būklės saugotini želdiniai, todėl jų atkuriamosios vertės įkainiai buvo mažinami 25 % (įsakymo 13.1 punktas). Kadangi vienas iš želdinių sužalotas nepažeidžiant jo gyvybinių funkcijų, atliekant žalos skaičiavimą vadovautasi metodikos 27 punkto nuostatomis, padaryta žala vienam iš želdinių buvo mažinama 2 kartus.
Ieškovas paskaičiavo, kad žala gamtai (kraštovaizdžiui) už atsakovės darbuotojo, einančio savo darbines pareigas, nugenėtas liepas sudaro 6585 Eur. Padarytos žalos įvertinimo skaičiuotės atsakovė neginčijo, tačiau, sprendžiant reikalavimą dėl žalos priteisimo, prašo vadovautis protingumo principu bei atsižvelgti į tai, kad neteisėtai nugenėti medžiai jau ataugo, bei įvertinti atsakovės turtinę padėtį.
Pažymėtina, kad atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jos darbuotojo, ėjusio darbines pareigas, atliktų veiksmų teisėtumą ar aplinkybę, kad jo veiksmais nebuvo padaryta žala gamtai (CPK 178 straipsnis). Taigi nustačius, kad atsakovės darbuotojas neteisėtai nugenėjo saugotinus želdinius (dvidešimties mažalapių liepų šakas), ir tuo padarė žalą gamtai, atsakovei kyla deliktinė atsakomybė – ji privalo atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą gamtai.
Atsakovė prašo sumažinti iš jos priteistinos žalos dydį ne tik dėl sunkios finansinės padėties, bet ir dėl to, kad, neteisėtai nugenėti medžiai jau ataugo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnis).
Atsakovės kartu su 2019 m. lapkričio 7 d. prašymu dėl priteistinos sumos sumažinimo pateikti duomenys – apyvartos žiniaraščiai pagal sąskaitas Nr. 40.61, 40.12, 44.22, 44.41, 44.31 1, 2019 m. rugsėjo 30 d. preliminari UAB „Leresa“ Pelno (Nuostolių) ataskaita, preliminarus 2019 m. rugsėjo 30 d. UAB „Leresa“ balansas, pretenzija dėl skolos sumokėjimo, rodo, kad atsakovė turi kreditorinių įsipareigojimų (tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių įsipareigojimų), tačiau tai, teismo vertinimu, yra įprasta verslo praktika, ir vien pirmiau nurodyti duomenys, itin sunkios atsakovės turtinės padėties nepagrindžia. Tokią savo išvadą teismas grindžia ir ta aplinkybe, kad atsakovė nepateikė teismui jokių įmonės turimų skolų skaičiavimų bei įmonės kreditorių sąrašo, todėl teismas neturi duomenų, iš kurių būtų aišku, kokio dydžio yra atsakovės pradelstos skolos, ir, ar išvis atsakovė turi pradelstų skolų, ir kokio dydžio skolų mokėjimo terminai dar nėra suėję. Akcentuotina ir tai, kad nors atsakovė buvo pateikusi 2018 m. spalio 24 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. spalio 24 d. sprendimo „Dėl UAB „Leresa“ turto priverstinio įkeitimo“ kopiją, iš kurios matyti, kad UAB „Leresa“ turėjo 1483,95 Eur įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (toliau – VSDFV), dėl ko buvo nustatytas priverstinis įkeitimas UAB „Leresa“ priklausančiam turtui , tačiau atsakovė nepateikė duomenų, ar šiai dienai įmonė dar turi įsiskolinimų VSDFV, ar Valstybinei mokesčių inspekcijai, nepateikė duomenų iš registrų apie jos vardu registruotą nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones, banko sąskaitos išrašų, galinčių patvirtinti lėšų atsakovės sąskaitose likutį, nors teismas duomenis, pagrindžiančius atsakovės deklaruojamą sunkią turtinę padėtį, pateikti buvo siūlęs ne kartą. Esant visoms pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teismas yra tos nuomonės, kad atsakovė savo itin sunkios turtinės padėties, bei to, jog dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių, neįrodė. Todėl teismas neturi pagrindo sumažinti priteistinos žalos dydį, ir vadovaujantis 6.282 straipsnio 3 dalimi, tačiau sprendžiant dėl žalos dydžio, įvertintinos aptariamo teisės pažeidimo padarymo ir kitos svarbios bylai aplinkybės.
Priteisiant iš atsakovės padarytą gamtai žalą, atsižvelgiama, į tai, kad atsakovės darbuotojo, einančio savo darbines pareigas, neteisėtai nugenėtų dvidešimties mažalapių liepų būklė yra gera, medžiai gyvybinių funkcijų neprarado ir yra atžėlę (el. b. 1t., 60-66 b. l.), kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nebuvo padaryta itin didelė žala gamtai. Tai, kad gamtai nebuvo padaryta didelė žala, pagrindžia ir ta aplinkybė, kad medžiai buvo tik nugenėti (buvo nupjauta devyniolikos mažalapių liepų lajų skeletinės šakos pažeidžiant jų gyvybines funkcijas ir vienos mažalapės liepos šaka nepažeidžiant gyvybinių funkcijų), o ne nupjauti. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu ir tai, kad, kaip parodė ieškovo atstovė 2018 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio metu, medžių nukirtimo atveju žalos suma būtų panaši ir ženkliai nesiskirtų, o tai, teismo vertinimu, taip pat sudaro pagrindą mažinti žalos dydį, kadangi situacija, kai už nukirstą medį žala gamtai yra skaičiuojama iš esmės tapati kaip ir už medžio šakų nugenėjimą, nėra sąžininga, ir tai yra pagrindas taikyti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.
Visgi, atsakovei nepasirūpinus reikiamu leidimu buvo pasikėsinta į teisės aktais saugomas vertybes – nugenėti saugotini želdiniai, todėl atsakovė negali išvengti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus. Teismas įvertinęs minėtas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, prašomos priteisti žalos dydį mažina per pusę, priteisiant iš atsakovės 3292,50 Eur žalos atlyginimo (CK 1.5 straipsnis, 6.251 straipsnio 2 dalis).
Pagal Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą lėšos, nustatyta tvarka išieškotos už aplinkai ir valstybiniams gamtos ištekliams padarytą žalą pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus ar kitus aplinkos apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, yra Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos (toliau – Programa), o 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Programos lėšos kaupiamos atskiroje Valstybės iždo sąskaitoje. Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų surinkimo ir kaupimo tvarkoje, patvirtintoje Aplinkos ministro 2001 m. vasario 7 d. Nr. 91, Programos lėšos (neįskaitant įplaukų pagal įstatymo 3 straipsnio 3, 6 ir 10 punktus) surenkamos Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, regionų aplinkos apsaugos departamentų, valstybinių rezervatų ir nacionalinių bei regioninių parkų direkcijų (arba tarnybų) pajamų surenkamosiose sąskaitose. Todėl priteistos žalos aplinkai lėšos, skirtos valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-165/2010, Nr. 3K-3-61/2014; Lietuvos apeliacinio teismo nutartys bylose Nr. 2A-364/2013, Nr. 2A-659-943/2016, Nr. e2A-491-178/2017, Nr. e2A-542-464/2018), turi būti pervestos į ieškovo nurodytą Programos lėšų surenkamąją sąskaitą
Nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iš atsakovės ieškovui priteistinos ieškovo prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį patenkinus iš dalies (50 proc.), atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), iš atsakovės valstybei priteistinas už patenkintą ieškinio dalį mokėtinas žyminis mokestis – 74 Eur (3292,50 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnis).
Duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 95, 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Leresa“, įmonės kodas 303345912, 3292,50 Eur (tris tūkstančius du šimtus devyniasdešimt du eurus 50 centų) padarytos žalos gamtai atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3292,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugsėjo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistas lėšas pervedant į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Leresa“ 74 Eur (septyniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, šią sumą įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.