Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžej Maciejevski ir Loretos Lipnickienės

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apeliantės R. Ž. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. Ž. ieškinį atsakovams L. Ž. ir R. Ž., išvadą teikiantis asmuo Trakų rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius dėl išlaikymo vaikui formos pakeitimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais

Ieškovė M. Ž. ieškiniu prašė pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2008-08-26 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui D. Ž., gim. 2000-11-20, ir priteisti išlaikymą sūnui turtu – atsakovui L. Ž. priklausančia 45/100 dalimi buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato dalimi. D. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) priteisto turto administratoriumi paskirti ieškovę. 2011 m. lapkričio 14 d. ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančiomis 2011-09-05 dovanojimo sutartis sudarytas tarp atsakovų L. Ž. ir R. Ž., pagal kurias L. Ž. perleido R. Ž. 45/100 dalis buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su priklausinio – ūkinio pastato dalimi bei 124/1593 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją grąžinant turtą atsakovo L. Ž. nuosavybėn. Nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2008-08-26 sprendimu nutraukta jos ir atsakovo L. Ž. santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria sutuoktiniai susitarė, kad L. Ž. teiks šalių vaikui D. Ž. išlaikymą po 275 Lt per mėnesį. Trakų rajono apylinkės teismo 2008-08-26 sprendimu pakeista sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlyga dėl vaiko išlaikymo, išlaikymą sumažinant iki 200 Lt per mėnesį. Tačiau ir šio išlaikymo atsakovas neteikė, 2011-06-01 išlaikymo įsiskolinimas sudarė 5 171,75 Lt. Kadangi vaikas negauna išlaikymo, akivaizdu, kad tokia išlaikymo forma neužtikrina nepilnamečio vaiko interesų, todėl ji keistina į išlaikymą atsakovui priklausančiu turtu, kurio vertė sudaro 10 337,4 Lt. Šalių vaikas D. Ž. yra gimęs 2000-11-20, todėl iki jo pilnametystės atsakovas turi sumokėti 17 800 Lt sumą. Ieškovės tvirtinimu, tokia išlaikymo forma labiau atitinka vaiko interesus negu priteistos, bet realiai negaunamos periodinės išmokos. Taip pat nurodė, kad po to kai teismui buvo pateiktas ieškinys dėl išlaikymo vaikui formos pakeitimo, atsakovas 2011-09-05 dovanojimo sutartimis Nr. JK 2205 ir Nr. JK 2206 jam priklausantį turtą - 45/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) bei 124/1593 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)- perleido savo dabartinei sutuoktinei R. Ž. tokiu būdu tyčia pablogindamas savo turtinę padėtį siekiant išengti prievolės vaikui vykdymo. Dėl tokių atsakovo veiksmų išlaikymo skolos išieškojimas ir prievolės vaikui vykdymas tapo apsunkintas, o ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo turtu, tapo negalimas. Todėl šie sandoriai naikintini, o perleistas turtas grąžintinas atsakovo nuosavybėn.

Atsakovas L. Ž. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jo šeimos turtinė padėtis yra sunki, jis su sutuoktine R. Ž. augina neįgalų sūnų R. Ž.; jo paties sveikata yra silpna, 2011 m. nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, šiuo metu darbingumas neapribotas. Jam priklausanti buto dalis yra vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa, kurioje jie faktiškai gyvena. Priteisus šią buto dalį vienam vaikui, būtų iš esmės pažeisti kito vaiko interesai, nes visa šeima liktų be gyvenamosios patalpos. Kito būsto jo šeima neturi. Tuo tarpu ieškovei priklauso ne tik kita ginčo buto dalis, bet ir šalia esantis butas adresu (duomenys neskelbtini), trys žemė sklypai. Patenkinus ieškinį šioje dalyje vaiko išlaikymo našta būtų neobjektyviai ir neproporcingai paskirstyta tarp tėvų, kadangi ieškovės turimo turto kiekis ir jo pobūdis ir taip leidžia tinkamai patenkinti vaiko interesus neatimant būsto iš atsakovo šeimos. Ginčijamus sandorius sudarė siekdamas apsaugoti savo šeimą, o ne vengdamas išlaikyti sūnų D.

Atsakovė R. Ž. palaikė atsakovo L. Ž. poziciją.

Institucija, duodanti išvadą byloje – Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius – pateikė teismui išvadą, kurioje su ieškiniu dalyje dėl išlaikymo formos pakeitimo sutiko.

Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino negaliojančia 2011-09-05 dovanojimo sutartį Nr. JK 2205, sudarytą tarp L. Ž. ir R. Ž., dėl 45/100 dalių buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Taikė restituciją ir grąžino šį turtą L. Ž. nuosavybėn. Pripažino negaliojančia 2011-09-05 dovanojimo sutartį Nr. JK 2206, sudarytą tarp L. Ž. ir R. Ž., dėl 124/1593 dalių žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taikė restituciją ir grąžino šį turtą L. Ž. nuosavybėn. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė L. Ž. turtui priverstinę hipoteką: skolininkas L. Ž. a.k(duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini); kreditorius D. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini); kreditoriaus atstovė pagal įstatymą: M. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini); daiktas, kuriems nustatoma hipoteka: 22000 Lt vertės buto 45/100 dalys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1720 Lt vertės ūkinio pastato 1/20 dalis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 59100 Lt vertės žemės sklypo 124/1593 dalys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); hipoteka užtikrinta prievolė, hipotekos terminas: išlaikymas sūnui D. Ž., gim. 2000-11-20, mokamas kas mėnesį po 200 Lt periodinėmis išmokomis iki 2018-11-20 pagal Trakų rajono apylinkė teismo 2008-08-26 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1119-213/2008. Teismas sprendime konstatavo, kad atsakovas L. Ž., turėdamas prievolę išlaikyti savo vaiką D. Ž., gim. 2000-11-20, šią prievolę vykdė netinkamai, dėl ko susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas turėdamas neabejotiną ir galiojančią prievolę savo vaikui ir siekdamas išvengti jos vykdymo bei galimo ieškinio tenkinimo, neatlygintinais sandoriais savo turtą perleido atsakovei R. Ž., kurios elgesį priimant dovaną vertino kaip nesąžiningą. Teismas konstatavo, kad atsakovas neprivalėjo sudaryti šių sandorių. Laikė nustatytu, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis labiausiai atitinka vaiko interesus, tuo tarpu pakeitus D. Ž. išlaikymo formą ir jam priteisus atsakovui priklausančią buto dalį, atsakovo šeima, o kartu ir jų nepilnametis vaikas, netektų būsto, kuris yra vienintelė jų gyvenamoji patalpa. Remdamasis CPK 376 str. 3 d. teismas byloje taikė CK CK 3.197 str. ir nustatė L. Ž. turtui priverstinę hipoteką.

Apeliaciniu skundu atsakovė R. Ž. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl priverstinės hipotekos nustatymo L. Ž. turtui: 22 000 Lt vertės buto 45/100 dalims, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1 720 Lt vertės ūkinio pastato 1/20 daliai, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sav., hipotekos terminas – 2018-11-20. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu šioje dalyje, nes šis butas yra jos ir atsakovo L. Ž. šeimos gyvenamoji patalpa. Jų nepilnametis vaikas yra neįgalus. Šiame bute vietos yra nepakankamai, ieškovė savo buto dalies neparduoda, prašo nerealios buto kainos, pati buto dalies neperka iš atsakovo. Teismui nustačius priverstinę hipoteką, L. Ž. priklausančios buto dalies jie negalės parduoti iki hipotekos termino pabaigos, kas apsunkintų šeimos ketinimą spręsti iškilusias problemas, visiškai atsiribojant nuo M. Ž..

Ieškovė pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas – 1 000 Lt už atsiliepimo surašymą. Nurodė, kad teismo nustatyta priverstinė hipoteka niekaip negali pažeisti jos teisių ir interesų, nes hipoteka taikyta ne apeliantės, o L. Ž. nuosavybės teise priklausančiam turtui, jo prievolei mokėti išlaikymą nepilnamečiam sūnui užtikrinti. Taigi, atsakovė ginčija teismo sprendimą dalyje, kuris jos teisėms ir pareigoms jokios įtakos neturi. Pažymėjo, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti nepilnamečiui sūnui išlaikymą turtu už 10 260 Lt, kai išlaikymas iki jo pilnametystės sudarytų 17 000 Lt, skaičiuojant tik po 200 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Atsakovui sutikus su ieškiniu, atsakovas būtų įvykdęs prievolę mokėti išlaikymą geriausiomis įmanomomis sąlygomis, tuo užbaigdamas bendro turto valdymą kartu su ieškove, kuo nei viena iš šalių nėra patenkinta. Pažymėjo, jog remiantis CK 3.201 str. 3 d. atsakovas turi teisę kreiptis dėl išlaikymo formos pakeitimo, jeigu yra pajėgus ar pageidauja sumokėti išlaikymą konkrečia pinigų suma ar turtu. Nurodo, kad teismas tinkamai taikė įstatymą, todėl teismo sprendimo nėra pagrindo naikinti ar keisti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės pateikto apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str.).

Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai vertino surinktus įrodymus, reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis CK 376 str. 3 d. byloje taikė CK 3.197 str. ir nustatė L. Ž. turtui priverstinę hipoteką, hipoteka užtikrinta prievolė, hipotekos terminas: išlaikymas sūnui D. Ž., gim. 2000-11-20, mokamas kas mėnesį po 200 Lt periodinėmis išmokomis iki 2018-11-20 pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2008-08-26 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1119-213/2008.

Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu šioje dalyje, motyvuodama tuo, kad teismui nustačius šeimos gyvenamajai patalpai hipoteką, šios buto dalies ji negalės parduoti iki hipotekos termino pabaigos, todėl toks teismo sprendimas apsunkintų šeimos ketinimą spręsti iškilusias problemas. Taip pat apeliantė nurodo, kad kreditoriaus teisių užtikrinimui pilnai pakaktų taikyti priverstinę hipoteką 124/1593 dalims žemės sklypo, kurio vertė 59 100 Lt. Atsakovas išlaikymo įsiskolinimo neturi, yra pajėgus mokėti 200 Lt kas mėnesį, ir šią pareigą vykdo. Šie apeliantės argumentai yra atmestini kaip neįrodyti.

Pažymėtina, kad teismas bylose dėl išlaikymo vaikui priteisimo gali taikyti šias vaiko teisių apsaugos priemones: laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, CK 3.196 straipsnio 2 dalis); priverstinis konkretaus skolininko turto įkeitimas (hipoteka) (CK 3.197 straipsnis). Prireikus teismas gali taikyti ir kitas CK 3.65 straipsnyje ir CPK 145 straipsnio 1 dalyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismui nustačius, kad vaiko išlaikymo prievolės realiam įvykdymui užtikrinti tikslinga taikyti priverstinį įkeitimą (hipoteką), teismas gali tiek suinteresuoto asmens prašymu, tiek savo iniciatyva nustatyti priverstinį konkretaus skolininko turto įkeitimą (hipoteką) (CK 3.197 straipsnis, CK ketvirtosios knygos Daiktinė teisė XI skyrius Hipoteka ir XII skyrius Įkeitimas). Priverstinis įkeitimas (hipoteka) gali būti teismo nustatytas tiek prieš teismui priimant sprendimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo iš esmės, tiek priimant tokį sprendimą ar jį priėmus. Taigi, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas galimybę nustatyti hipoteką pagal teismo sprendimą patenkintiems reikalavimams užtikrinti, visų pirma tokią teisę susiejo su socialiai reikšmingų teisinių gėrių apsauga, pavyzdžiui, prioritetine vaiko teisių ir interesų apsauga (CK 3.3). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog yra teisinis pagrindas, vadovaujantis CK 3.197 straipsniu, vaiko tėvo (atsakovo) turtui taikyti priverstinę hipoteką, nes atsakovas anksčiau vengė mokėti priteistą išlaikymą savo sūnui, esant iškeltai bylai teisme perleido turtą, kuriuo ieškovė prašė priteisti išlaikymą ir teismas šį sandorį pripažino neteisėtu. Dėl nurodyto, kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai turėjo pagrindo manyti, kad atsakovas gali nevykdyti teismo sprendimo, o tokiu būdu bus užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai ir jo teisė į išlaikymą.

Apeliantė tvirtina, kad prievolei teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui pakaktų taikyti priverstinę hipoteką 124/1593 dalims žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nurodo, kad sklypo vertė 59 100 Lt. Tačiau kolegija pažymi, kad iš byloje esančio VĮ Registrų centro pažymėjimo nustatyta, kad 59 100 Lt rinkos vertė yra viso žemės sklypo, kai tuo tarpu atsakovui su kitais bendraturčiais priklauso tik 124/1593 žemės sklypo dalys, kurių vertė sudarytų 4 600 Lt (b.l. 125-126).

Sutiktina su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad CK 3.201 str. 3 d. nustato galimybę pakeisti išlaikymo formą, todėl atsakovui nėra užkertama galimybė kreiptis į teismą ir pakeisti sprendimą, jeigu atsakovas yra pajėgus arba pageidauja sumokėti išlaikymą konkrečia pinigų suma ar turtu.

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Atmetus apeliacinį skundą, tenkintinas ieškovės M. Ž. prašymas dėl išlaidų už advokato pagalbą apeliacinėje instancijoje priteisimo – 1 000 Lt (CPK 93 str. 1 d., 3 d.), kadangi šių išlaidų turėjimas pagrįstas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (b.l. 171)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės R. Ž. ieškovei M. Ž. apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti – 1 000 Lt.