- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-06
- Bylos Nr.
- T-1481-1155/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30618-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Nuteistasis
- D. S.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolio Mindaugo Dabkaus teikimą dėl baudos, paskirtos D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pakeitimo į laisvės apribojimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1‑2396-1017/2016 D. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 60 MGL, t. y. 2259,60 Eur, bauda; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. S. paskirta galutinė bausmė – 40 MGL, t. y. 1506,40 Eur, bauda; paskirtą baudą nurodyta sumokėti per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2016 m. spalio 3 d. Nuteistajam per teismo nustatytą terminą, t. y. iki 2017 m. spalio 3 d., savanoriškai nesumokėjus baudos, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. patvarkymu baudžiamasis įsakymas buvo pateiktas vykdymui antstoliui Mindaugui Dabkui, taip pat buvo išduotas vykdomasis raštas dėl priverstinio baudos išieškojimo.
Antstolis Mindaugas Dabkus teikime (teisme gautas 2022 m. gruodžio 5 d.) prašo pakeisti nuteistajam D. S. paskirtą baudą į laisvės apribojimą.
Teikime nurodyta, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 1506,40 Eur išieškojimo iš D. S. išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai ir 223,07 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo antstoliui, iš viso – 1729,47 Eur. Vykdomajame dokumente nurodytu adresu skolininkui buvo išsiųstas 2017 m. spalio 31 d. raginimas. Skolos nesumokėjus per nustatytą terminą, pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Patikrinus vykdomojo dokumento įvykdymo ir skolininko mokumo galimybes, nustatyta, kad nuo skolininko sąskaitos buvo nurašyta 101,32 Eur, lėšos buvo paskirstytos skolai ir antstolio vykdymo išlaidoms dengti. 2018 m. vasario 8 d. nustatyta, kad skolininkas dirba (duomenys neskelbtini), todėl 2018 m. vasario 9 d. priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo. Skolininko darbovietė pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą 88,36 Eur, kurie buvo paskirstyti skolai ir antstolio vykdymo išlaidoms dengti. 2018 m. vasario 19 d. gautas pranešimas, kad nuo 2018 m. vasario 12 d. skolininkas minėtoje bendrovėje nebedirba. 2021 m. kovo 18 d. nustatyta, kad skolininkas atlieka bausmę (duomenys neskelbtini), todėl antstolis priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų. Skolininkui yra žinoma apie baudžiamąją bylą, tačiau jis niekada nesikreipė dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais, neteikė paaiškinimų apie savo turtinę padėtį. Antstolis išnaudojo visas realias galimybes užtikrinti baudos sumokėjimą, tačiau skolininkas vengia savo noru sumokėti baudą, išėjo iš darbo vos tik sužinojęs, kad antstolis išsiuntė patvarkymą į darbovietę, taip bandydamas išvengti skolos iš jo darbo užmokesčio išieškojimo. Skolininkas nevykdo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 644 straipsnyje įtvirtintų skolininko pareigų, nesidomi vykdomąja byla, ignoruoja pareigą mokėti baudą. Nuteistajam buvo išaiškintos ir žinomos paskirtos baudos vykdymo tvarka ir nevykdymo pasekmės, tačiau jis nedėjo jokių pastangų tam, kad ją sumokėtų. Taip pat nėra duomenų, kad nuteistasis dėl savo sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių nebūtų galėjęs įsidarbinti įkalinimo įstaigoje. Skolininkas piktybiškai daro nusikaltimus, sukeldamas teisines pasekmes, tačiau vengia už jas atsakyti, todėl laikytina, kad nuteistasis paskirtą baudą mokėti vengia, o antstoliui nėra galimybių ją išieškoti (b. l. 1–2).
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimo netenkinti, nes nuteistajam paskirtą baudą pakeitus į laisvės apribojimą, nesusidarytų minimalus įstatyme nustatytas laisvės apribojimo dydis.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 2 dalimi, teikimą išnagrinėjo antstoliui ir nuteistajam nedalyvaujant. Antstolis pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nuteistajam jo gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas teismo šaukimas, teismas tuo pačiu adresu paskyrė ir nuteistojo atvesdinimą. Policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime nurodė, kad šiuo adresu gyvena nuteistojo motina prisistačiusi moteris, kuri paaiškino, kad sūnus su ja negyvena, jis telefono neturi, ji sūnaus nematė jau savaitę, kur sūnus tiksliai galėtų gyventi ar kaip jį būtų galima surasti, nežino; Sodros duomenimis, nuteistasis niekur nedirba; Užimtumo tarnybos duomenis, jis turėtų gyventi motinos adresu; nuteistojo atvesdinti į teismo posėdį nėra galimybės.
Teikimas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
BK 47 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jei asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais (7 dalis); o jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu (8 dalis). Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
Teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas laisvės apribojimu ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą, ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Vadovaujantis teismų praktika, vengimu mokėti baudą laikytini tokie tyčiniai asmens veiksmai, kai asmuo, turėdamas pajamų ar turto, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-315-810/2018). Negalėjimas išieškoti baudos pats savaime dar nerodo nuteistojo vengimo ją sumokėti, nes piniginės baudos nuteistasis gali nesumokėti ir dėl to, kad neturi lėšų (Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-243-651/2015). Atsižvelgiant į tai, antstolis, prieš kreipdamasis į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo kita bausme, turi atlikti kompleksą teisinių veiksmų, kuriais remdamasis jis galėtų motyvuoti savo poziciją dėl poreikio keisti nuteistajam paskirtą baudos bausmę. Tai reiškia, kad antstolio teikime turi būti aiškiai ir detaliai nurodyta informacija apie atliktus išieškojimo veiksmus, iš kurių antstolis daro išvadą apie tai, ar nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, t. y. neišgali sumokėti baudos, ar tiesiog vengia ją mokėti. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BVK 25 straipsnio 1 dalimi ir BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatomi vengimo mokėti baudą požymiai. Atsižvelgiant į tai, antstoliui teikiant teikimą teismui dėl baudos bausmės pakeitimo viešųjų darbų bausme, jame ne tik turi matytis informacija apie nuteistojo poziciją dėl šios bausmės atlikimo, bet ir turi būti pridėtas nuteistojo pasirašytas sutikimas. Kitais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą (Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-154-719/2012).
Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad D. S. privalėjo sumokėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 1506,40 Eur baudą per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2017 m. spalio 3 d. (b. l. 1–4); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. patvarkymu minėtas baudžiamasis įsakymas pateiktas vykdyti antstoliui (b. l. 6), išduotas vykdomasis raštas dėl priverstinio baudos išieškojimo (b. l. 5); 2017 m. spalio 31 d. surašytas antstolio patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (b. l. 8). 2018 m. sausio 2 d. iš skolininko išieškota 44,47 Eur (b. l. 16); 2018 m. sausio 17 d. išieškota 25,96 Eur (b. l. 17); 2018 m. vasario 1 d. išieškota 30,89 Eur (b. l. 18); 2021 m. kovo 22 d. išieškota 87,27 vykdymo išlaidų, likusi nesumokėta suma – 223,36 Eur (b. l. 25); 2022 m. vasario 15 d. išieškota 87,27 Eur vykdymo išlaidų, likusi išieškoti suma – 223,36 Eur (b. l. 36); iki 2022 m. lapkričio 21 d. išieškota 84,50 Eur vykdymo išlaidų, likusi išieškoti suma – 223,07 Eur (b. l. 37). Iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro 2022 m. vasario 17 d. išrašo nustatyta, kad D. S. priklauso 1992 m. gamybos automobilis „BMW“, kuriam skirtas areštas (b. l. 30). Iš Sodros duomenų nustatyta, kad D. S. nuo 2018 m. liepos 10 d. iki 2018 m. liepos 31 d. dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. – (duomenys neskelbtini), šiuo metu nedirba. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro išrašo nustatyta, kad D. S. 2022 m. kovo 18 d. paleistas iš (duomenys neskelbtini).
Teismas, susipažinęs su vykdomąja byla, nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog nuteistasis savo tyčiniais veiksmais vengia mokėti jam paskirtą baudą ir nėra jokių objektyvių galimybių ją išieškoti. Antstolis nurodė, kad skolininkas išėjo iš darbo vos tik sužinojęs, jog antstolis išsiuntė patvarkymą darbdaviui, taip bandydamas išvengti skolos išieškojimo iš darbo užmokesčio, tačiau tam prieštarauja Sodros duomenys. Nors D. S. šiuo metu nedirba, tačiau po darbo santykių su (duomenys neskelbtini) pabaigos, nuteistasis buvo du kartus įsidarbinęs kitose bendrovėse. Taigi, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad D. S. išėjo iš darbo (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu nedirba būtent dėl to, kad vengia mokėti baudą. Vertintina ir tai, kad antstoliui pavyko išieškoti iš nuteistojo dalį vykdymo išlaidų. Pažymėtina, kad paskutinis išieškojimas įvykdytas prašymo pakeisti nuteistajam paskirtą baudą į laisvės apribojimą surašymo dieną. Taip pat iš vykdomojoje byloje esančio Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo nustatyta, kad D. S. nuosavybės teise priklauso automobilis. Apibendrindamas teismas nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog D. S. vengia mokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti.
Atsižvelgtina ir į tai, kad bauda keičiama į laisvės apribojimą vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje įtvirtinta taisykle. Pakeitus D. S. 40 MGL baudą pagal minėtą normą, susidarytų tik 40 dienų laisvės apribojimo bausmė. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 48 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas minimalus laisvės apribojimo terminas yra 3 mėnesiai, o laisvės apribojimo bausmės tikslai gali būti sėkmingai pasiekti tik asmeniui realiai vykdant teismo paskirtus įpareigojimus. Akivaizdu, kad per tokį trumpą laiką būtų sunku paveikti bausmę atliekantį asmenį, kontroliuoti jo elgesį. Priešingai, laisvės apribojimo bausmės paskirtis yra tęstinio pobūdžio asmens elgesio kontroliavimas, kad jis jaustų realias tokios paskirtos bausmės pasekmes, patirtų tam tikrus nepatogumus. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad D. S. paskirtą baudą pakeitus į 40 dienų laisvės apribojimo bausmę, šios bausmės vykdymas nebūtų efektyvus, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 ir 48 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 ir 362 straipsniais,
nutaria:
netenkinti antstolio Mindaugo Dabkaus teikimo dėl baudos, paskirtos D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pakeitimo į laisvės apribojimą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.