Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

nuotoliniu būdu per ZOOM programos platformą ieškovei D. J., jos atstovui advokatui Aliui Galminui,

teismo posėdžių salėje atsakovei V. M., per ZOOM programos platformą jos atstovei advokatei Linai Tamošaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. J. ir E. J. ieškinį atsakovams V. M., R. B. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta UAB „Real D. H.“ juridinio asmens duomenys dėl vadovo ir dalyvio (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 1, l. 87–90). 2017-02-07 ieškovo E. J. mokėjimas 28089,89 Eur sumai iš Luminor bank AB (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 1, l. 20). 2017-02-03 namo „Rustic“ komplektacijos aprašymas su brėžiniais (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 2, l. 49–52, 53–60 ). Klaipėdos apygardos teismas 2018-03-19 nutartimi UAB „Real D. H.“ iškėlė bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2018-04-30 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2018-03-19 nutartį paliko nepakeistą. 2018-04-20 ieškovų E. J., D. J. ir UAB „Real D. H.“ pasirašyta PVM sąskaita faktūra (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 1, l. 22). 2018-04-20 ieškovų E. J., D. J. ir direktorės V. M. įrašas dėl sutarties nutraukimo (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 1, l. 23). 2018-04-23 ieškovų E. J., D. J. ir UAB „Abelė“ sudarytas perdavimo priėmimo aktas (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 1, l. 21). 2018-04-25 namo „Rustic“ komplektacijos aprašymas, pasirašytas UAB „Abelė“ direktorės V. M. (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 1, l. 24–28). Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus duomenys dėl UAB „Real D. H.“ sąskaitų laikotarpiu nuo 2017-02-07 iki 2018-05-04 (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 1, l. 105–110). Klaipėdos apygardos teismas 2019-12-04 nutartimi pripažino BUAB „Real D. H.“ bankrotą tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2020-01-21 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2019-12-04 nutartį paliko nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismas 2020-01-28 nutartimi į BUAB „Real D. H.“ kreditorių sąrašą įtraukė ieškovus su 28089,89 Eur finansiniu reikalavimu. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas priėmė 2020-04-01 sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos, UAB „Real D. H.“ 2020-05-14 išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

Byloje reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo solidariai iš buvusio juridinio asmens dalyvio (akcininko) ir vadovės. Pirmiausia teismas pasisako dėl Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalies taikymo. Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio. Todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016, 24 punktas). Pastebėtina, kad ginčo teisinių santykių reguliavimas bei teismų praktika, įsigaliojus Juridinių asmenų nemokumo įstatymui, išliko iš esmės panaši, UAB „Real D. H.“ bankrotas pripažintas tyčiniu galiojant Įmonių bankroto įstatymui, todėl atsakovo R. B. argumentai, kad ieškovė nepagrįstai savo reikalavimą grindžia Įmonių bankroto įstatymo normomis nepagrįsti.

Dėl UAB „Real D. H.“ vadovo ir akcininko civilinės atsakomybės.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl juridinio asmens (įmonės) vadovo arba dalyvio civilinės atsakomybės dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, yra pažymėjęs, kad, teismui pripažįstant bankrotą tyčiniu, yra įvertinama įmonės veiklos visuma ir padaroma išvada, jog buvo kryptingai siekiama bankroto. Todėl galima preziumuoti, kad neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas būtent tų veiksmų, kurie privedė įmonę prie tyčinio bankroto. Vis dėlto tyčiniu bankrotu laikomi ne tik atvejai, kai įmonė tyčia privedama prie bankroto, bet ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis. Jei įmonės turtinė padėtis jau buvo sunki iki veiksmų, lėmusių tyčinio bankroto pripažinimą, atlikimo, dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų gali būti priežastiniu ryšiu nesusiję su tyčiniu bankrotu – šie reikalavimai liktų nepatenkinti, nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai. Dėl šios priežasties prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali būti paneigta šiam asmeniui įrodžius, kad visi nepatenkintų kreditorių reikalavimai ar dalis jų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą. Tokį įrodinėjimo naštos perkėlimą kaltam dėl tyčinio bankroto asmeniui, siekiančiam išvengti žalos atlyginimo, pateisina ir aplinkybė, kad šis asmuo geriausiai žino įmonės veiklos aplinkybes, jos finansinę padėtį iki ir po veiksmų, privedusių prie tyčinio bankroto, atlikimo, todėl būtent šis asmuo turi didesnę galimybę įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kreditorius, reikalaujantis žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Kasacinis teismas šioje nutartyje taip pat suformulavo teisės taikymo taisyklę, kad, esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.

Kasacinio teismo išaiškinimai patvirtina, kad juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę (ir kartu išskirtinę) reikšmę tokio juridinio asmens vadovo (dalyvio) civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų įrodinėjimo ir nustatymo kontekste: 1) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo (dalyvio) neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo (dalyvio) neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais. Toks kvalifikavimas reiškia, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese ne tik nereikia įrodinėti vadovo (dalyvio) neteisėtų veiksmų, bet tokie veiksmai apskritai nebegali būti kvestionuojami (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis); 2) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, taip pat nereikia įrodinėti žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – pripažinus bankrotą tyčiniu, preziumuojamas šių dviejų sąlygų egzistavimas (CPK 182 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina, kad prezumpcijos teisinė reikšmė yra kitokia negu prejudicinių faktų – prezumpcija lemia įrodinėjimo naštos perskirstymą (faktinės aplinkybės, sudarančios prezumpcijos turinį, laikomos nustatytomis, nebent atitinkama bylos šalis jas paneigia įstatymo nustatyta tvarka), o šis įrodinėjimo naštos perskirstymas civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese reiškia, kad juridinio asmens vadovui, kaip atsakovui, tenka pareiga įrodinėti, kad neegzistuoja žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys. Tačiau šioms dviem teisinėms kategorijoms (prejudiciniams faktams ir prezumpcijoms) būdingas bendras ypatumas – ieškovui nereikia įrodinėti faktinių aplinkybių, sudarančių pirmiau įvardytų prejudicinių faktų ir prezumpcijų turinį; 3) pati formuluotė „tyčinis bankrotas“, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad juridinis asmuo gali būti privestas prie bankroto tik tyčiniais, t. y. kaltais, veiksmais, vadinasi, juridinio asmens vadovo (dalyvio) kaltė, kaip jo civilinės atsakomybės sąlyga, yra neatsiejamai susijusi su jo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, todėl laikytina, kad, pripažinus bankrotą tyčiniu, kartu su neteisėtais veiksmais yra nustatyta (prejudicinių faktų forma) ir vadovo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).

Teismas, apibendrindamas anksčiau nurodytus argumentus, konstatuoja, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procesui būdingas specifinis civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų juridinio asmens vadovo atsakomybei atsirasti, įrodinėjimo procesas: dvi civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai ir kaltė – laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, kitos dvi civilinės atsakomybės sąlygos – žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys – yra preziumuojamos. Juridinio asmens vadovas gali gintis, siekdamas paneigti šias prezumpcijas, tačiau dar kartą akcentuotina, kad būtent jam ir tenka procesinė pareiga įrodinėti, kad jo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas.

Dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės.

Klaipėdos apygardos teismas2019-12-04 nutartimi pripažino UAB „Real D. H.“ bankrotą tyčiniu. Teismas nurodo, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas nebuvo reikalaujama nurodyti konkretaus asmens (asmenų) dėl tyčinio bankroto. A. R. B. nurodo, kad nėra jo neteisėtų veiksmų dėl UAB „Real D. H.“ tyčinio bankroto.

Teismas nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas nustatė šias teisiškai reikšmingas aplinkybės dėl tyčinio bankroto, t. y., kad jau 2016–2017 m. laikotarpiu BUAB „Real D. H.“ turėjo pradelstų įsipareigojimų savo darbuotojams (tai patvirtinta Darbo ginčų komisijos sprendimai, kurių pagrindu įmonės darbuotojams buvo išduoti vykdomieji dokumentai) 2017–2018 m. laikotarpiu BUAB „Real D. H.“ turėjo pradelstų įsipareigojimų VSDFV biudžetui ir kitiems kreditoriams. Taip pat teismas įvertino BUAB „Real D. H.“ ir kitų asmenų sudarytus trišalius susitarimus, kurių pagrindu BUAB „Real D. H.“ priklausiusios lėšos buvo pervestos į R. B. IĮ „Techninės konsultacijos“ atsiskaitomąją sąskaitą, kurios savininkas yra vienintelis BUAB „Real D. H.“ akcininkas R. B.. Pagal šiuos trišalius susitarimus BUAB „Real D. H.“ skolininkai mokėjimus pagal prievoles pervesdavo ne tiesiogiai BUAB „Real D. H.“, bet būtent R. B. IĮ „Techninės konsultacijos“. Tokiu būdu vykdomi atsiskaitymai, pažeidė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatytą atsiskaitymo eiliškumo tvarką, buvo atlikti į akcininkui R. B. priklausančios individualios įmonės sąskaitą, todėl tai iš esmės sudarė sąlygas išvengti priverstinio išieškojimo nukreipimo į BUAB „Real D. H.“ gautas lėšas pagal įmonės kreditorių antstoliams pateiktus vykdyti vykdomuosius dokumentus ir kitus vykdytinus reikalavimus. Apibendrinant nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad UAB „Real D. H.“ bankrotas pripažintas tyčiniu dviem pagrindais: pagal Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą (įmonės veiklos organizavimas tokiu būdu, kad kreditoriai neteko galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą) ir 5 punktą (netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, dėl ko negalima visiškai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, paslėpti, sugadinti, sunaikinti įmonės apskaitos dokumentai).

Teismas sprendžia, kad atsakovės V. M., kaip UAB „Real D. H.“ vadovės, neteisėti veiksmai nustatyti tiek dėl Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto, tiek dėl 5 punkto. Tuo tarpu atsakovo R. B., kaip UAB „Real D. H.“ dalyvio (akcininko), neteisėti veiksmai pripažintini dėl Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimo. Pagal minėtą pagrindą atsakovo R. B. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad buvo sudaryti trišaliai sandoriai, buvo pažeistos imperatyvios teisės normos įtvirtintos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad abu atsakovai sprendžiant klausimą dėl UAB „Real D. H.“ bankroto pripažinimo tyčiniu, dalyvavo aktyviai, t. y. jie buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą, dalyvavo aktyviai nagrinėjant klausimą tiek Klaipėdos apygardos teisme, tiek apeliacine tvarka, t. y. skųsdami priimtą teismo nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Atsakovų neteisėti veiksmai ir kaltė konstatuoti turinčia prejudicinę galią Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (CPK 182 straipsnio 2 dalimi), todėl šioje negali būti paneigti.

Dėl žalos ir priežastinio ryšio.

CK 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020-01-28 nutartimi į BUAB „Real D. H.“ kreditorių sąrašą įtraukė ieškovus su 28 089,89 Eur finansiniu reikalavimu. Pagal aptartą teismų praktiką tokio dydžio žala yra preziumuojama. Dėl tyčinio bankroto atsakingi asmenys turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdami, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.

Pagal byloje pateiktus duomenis ieškovų reikalaujamas žalos atlyginimas – 28 089,89 Eur suma. Šią sumą ieškovai grindžia 2017-02-07 bankiniu pavedimu į UAB „Real D. H.“ sąskaitą, kaip avansinį mokėjimą už „Rustic“ namą.

Pagal byloje apteiktus duomenis nustatyta, kad ieškovus ir UAB „Real D. H.“ siejo sutartiniai santykiai dėl namo „Rustic“ įsigijimo. Tiek ieškovė, tiek atsakovė V. M. teismo posėdžio nurodė iš esmės panašaus pobūdžio aplinkybes, kad telefonu ir el. paštu buvo bendraujama dėl namo „Rustic“ įsigijimo. Pagal šalių susitarimą ieškovas 2017-02-07 iš sąskaitos pervedė avansinį 28089,89 Eur mokėjimą už namą „Rustic“. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl šios pervedimo UAB „Real D. H.“, kad ši suma buvo gauta, kaip avansas. Iš esmės byloje kilo ginčas dėl to, kad atsakovai teigia, kad už pervestas lėšas buvo atlikti dabai, ir šie darbai perduoti pagal 2018-04-20 pasirašytą PVM sąskaitą faktūrą, todėl ieškovai žalos nepatyrė.

Šias aplinkybes atsakovai grindžia 2021-05-26 atsakovės V. M. į bylą pateiktais rašytiniai įrodymais, t. y. el. laiškais, kuriuose užfiksuotas šalių susirašinėjimas dėl brėžinių korekcijų (2017-02-22 el. laiškas, 2017-04-10 el. laiškas, 2017-04-12 el. laiškas, 2017-04-21 el. laiškas ir kt.), kas patvirtina, kad UAB „Real D. H.“ darė namo brėžinius, juos UAB „Real D. H.“ architektas taisė pagal kliento pageidavimus ir pan.; dėl statybos leidimo išdavimo (2017-05-26 el. laiškas, 2017-12-12 el. laiškas, 2017-06-07 el. laiškas), ikiteisminio tyrimo duomenys.

Teismas nurodo, kad byloje ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje šalių sudarytos rašytinės sutarties nėra pateikta. Teisminio bylos nagrinėjimo metu 2021-09-02, DOK 2021-09-02, atsakovė V. M. pateikė sutarties egzempliorių su vertimu į lietuvių kalbą. Atkreiptinas dėmesys, kad ši sutartis nėra pasirašyta, duomenų, kad ši sutartis būtų siųsta ieškovams ar pan. taip pat nėra. Pastebėtina, kad ši sutartis atsirado tik šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, apie tokią sutartį, jos sąlygas nebuvo kalbama ar užsimenama ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kurioje iš esmės buvo teikiamas visas šalių susirašinėjimas ir priedais ir kt. Ieškovė teisminio proceso metu nepatvirtino, kad buvo siųsta tokio pobūdžio sutartis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šių rašytinių duomenų negalima vertinti, sprendžiant dėl šalis siejusių tarpusavio santykių turinio.

Teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad jai buvo siunčiama namo „Rustic“ komplektacijos aprašymas. Tokias aplinkybes patvirtino ir atsakovė V. M.. Atitinkamai ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantis susirašinėjimas taip pat patvirtina, kad tokio pobūdžio dokumentai buvo siunčiami. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pateiktas 2018-04-25 namo „Rustic“ komplektacijos aprašymas (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 1, b. l. 24–28), kuriame yra dviejų asmenų parašai, paskutiniame lape tik vienas parašas atsakovės V. M., tačiau pardavėju nurodoma UAB „Abelė“; 2017-02-03 namo „Rustic“ komplektacijos aprašymas, kuriame nėra jokių šalių parašytų, tačiau jis buvo išsiųstas elektroniniu laišku ieškovei, kuriame pardavėja nurodoma UAB „Real D. H.“ (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 3, b. l. 3–6). Nors šis dokumentas nebuvo pasirašytas šalių, tačiau jis buvo siunčiamas el. paštu, kaip priedas, jo turinys ieškovei buvo žinimas, atitinkamai pagal tokio tipo dokumento duomenis buvo atliktas avansinis mokėjimas.

Teismas nurodo, kad ieškovės D. J. ir atsakovės V. M. paaiškinimais nustatyta, kad sutartinių santykių įforminimu rūpinosi UAB „Real D. H.“, todėl buvo siunčiamas UAB „Real D. H.“ namo specifikacijos aprašymas. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame dokumente nurodoma tik kokio tipo namas užsakomas, jo kaina ir mokėjimo tvarka, su šiuo dokumentu jokių kitų sutartinių santykių sąlygų nėra pateikiama, konkrečių sąmatų, brėžinių ar kt. nebuvo siunčiama. Ieškovė duodama paaiškinus nurodė, kad su vyru kelerius metus gyveno Norvegijoje, todėl nusprendė įsigyti būstą, t. y. nusipirkti žemės sklypą ir pasistatyti namą. Dėl šios aplinkybės ieškojo, domėjosi, kur galėtų įsigyti/pastatyti namą. Ieškovė taip pat nurodė, kad šiame name turėjo gyventi jų šeima, pripažino, kad dalį patalpų galimai planavo nuomoti. Tuo tarpu kita sutartinių santykių dalyvė UAB „Real D. H.“ buvo pelno siekiantis juridinis asmuo, kurio veikla buvo susijusi ir su medinių namelių prekyba.

Tokio pobūdžio aplinkybės, kad būstas/namas buvo įsigyjamas šeimos poreikiams tenkinti, ten turėjo gyventi ieškovai sudaro pagrindą vertinti, kad kita sandorio šalis yra pelno siekiantis juridinis asmuo yra reikšmingos ir sudaro pagrindą vertinti, kad ieškovai tokiose santykiuose buvo vartotojai.

Teismas nurodo, kad nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015; 2020 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2020 23 punktą). Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 38 punktas; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-378/2019, 36 punktas; 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020, 50 punktas, kt.). Atitinkamai ginčo, kilusio iš vartojimo sutarties, specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-421/2017, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Teismas nurodo, kad pagal CK 6.281 straipsnio 2 dalį vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (šio straipsnio 3 dalis). Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse nustatytos savo esme analogiškos vartotojo ir verslininko sampratos.

Nagrinėjamu atveju byloje dalyvaujantys asmenys nereiškė ir nenurodė, kad šiuo atveju ieškovams turėtų būti taikomos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, tačiau teismas bylos nagrinėjimo metu nustatęs aplinkybes, kad sutartiniai santykiai dėl namo „Rustic“ buvo sudaromi šeimos poreikiams tenkinti savo iniciatyva pripažįsta ieškovus vartotojais. Tokio pobūdžio aplinkybės reikšmingos sprendžiant dėl UAB „Real D. H.“ pervesto avanso panaudojimo.

Teismas nurodo, kad byloje nėra ginčo, kad 28 089,89 Eur suma yra avansas už namą „Rustic“. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Kadangi šalių sudarytos sutarties, kurioje būtų aptartas avanso panaudojimo būdas, nėra, todėl pagal minėtą teisės normą, pripažintina, kad ieškovai pervedė dalį kainos už namą „Rustic“. Atkreiptinas dėmesys, kad namo „Rustic“ komplektacijos aprašyme nėra nurodoma, kad ieškovai perka/tariasi, dėl kokių nors papildomų paslaugų, t. y. tarpininkavimo dėl paskolos, dėl statybos leidimo išdavimo, dėl projektavimo ar kt. Atsakovė V. M. nurodė, kad po avanso sumokėjimo ieškovai kreipėsi dėl pagalbos susijusios su statybos leidimu, paskola ar kt.

Iš esmės atsakovai nesutikdami su ieškovų reikalavimu teigia, kad paslaugos už 28 089,89 Eur buvo suteiktos. Tokio tipo aplinkybes grindžia 2018-04-20 sudaryta PVM sąskaita faktūra (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 1, b. l. 22). Šiame dokumente nurodoma, kad skydinio namo „Rustic“ atlikti darbai: statybos leidimas, gamybos brėžiniai, namo sienų, stogo skydų gamyba. Šis dokumentas pasirašytas ieškovų ir UAB „Real D. H.“ direktorės V. M..

Teismas nurodo, kad PVM sąskaitos faktūros išrašymas yra vienašalis aktas, sukuriantis šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei, tačiau vien šio dokumento pagrindu civiliniai – teisiniai santykiai neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2004; 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1040/2003). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, vien ta aplinkybė, kad ieškovai pasirašė 2018-04-20 dokumente pavadintame PVM sąskaita faktūra, nesudaro pagrindo pripažinti, kad darbai ir paslaugos buvo suteiktos.

Be šios PVM sąskaitos faktūros ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktas ir 2018-04-23 perdavimo priėmimo aktas, kuriame nurodoma, kad saugotoja UAB „Abelė“, pasaugos davėjai ieškovai, perduodamos paslaugos: konstrukcinė namo dalis (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 1, b. l. 21). Teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad UAB „Abelė“ vadovė taip pat atsakovė V. M.. Ieškovė duodama paaiškinimus nurodė, kad po to, kai sužinojo apie UAB „Real D. H.“ bankrotą, atsakovė V. M. nurodė, kad pradėtus darbus baigs jos kita įmonė UAB „Abelė“. Šios bylos nagrinėjimo metu atsakovė V. M. negalėjo paaiškinti ir nurodyti, kur yra šiose dokumentuose nurodomos namo „Rustic“ konstrukcijos. Pastebėtina, kad atsakovė pozicija dėl namo „Rustic“ konstrukcijų gamybos taip pat nėra nuosekli, nes procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad už pervestą avansą jokių gamybos procesai neturėjo būti pradėti, nes namas „Rustic“ turėjo būti pradėtas gaminti gavus antrą įmoką pagal namo „Rustic“ komplektacijos aprašymą. Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jokių konstrukcinių namo elementų iš ieškovės negavo. Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovai neįrodė, kad buvo pagamintos namo „Rustic“ konstrukcijos ir jos buvo perduotos ieškovams (CPK 178 straipsnis).

Atsakovai savo poziciją dėl suteiktų paslaugų grindė šalių susirašinėjimu, t. y. kad suteikė paslaugas dėl statybos leidimo, gamybos brėžinių, tarpininkavimo, dėl paskolos ir pan. Teismas nurodo, kad jokių konkrečių duomenų dėl šių susitarimų nėra pateikta, t. y. pirmiausia, nėra jokių duomenų, kad buvo susitarimas dėl atsakovų nurodomų paslaugų, kad šios paslaugos bus apmokamos iš ieškovų pervesto avanso, kokios konkrečiai tai paslaugos ir kas jas atliks – UAB „Real D. H.“, atsakovė V. M., atsakovas R. B. ar dar kiti asmenys. Teismas nustatė, kad ieškovai yra vartotojai, todėl visos aplinkybėms, sąlygos turėjo būti individualiai su jais aptariamos ir išaiškinta tokių tipo paslaugų kaina, mokėjimo tvarka ir kt., visos abejonės kilusios dėl sutartinių santykių ir jų vykdymo vertinamos jų naudai, kaip silpnesniosios teisinio santykio šalies. Atkreiptinas dėmesys, kad namo „Rustic“ specifikacijoje nėra jokių duomenų aplinkybių dėl papildomų paslaugų. Šalių susirašinėjimuose kalbama ir dėl paskolos gavimo aplinkybių, dėl statybos leidimo duomenų tvarkymo, tačiau niekur nėra kalbama, kad šios paslaugos bus mokamos iš pervesto avanso, nėra jokios šių galimų paslaugų detalizacijos ir kt.

A. R. B. pateikė teismui duomenis, kiek tokio tipo paslaugos vidutiniškai kainuoja. Pagal įmonės HAHEIM byggdesign AS pasiūlymą, tokiam pat namui, kaip buvo užsakytas, dokumentų statybos leidimui gauti sutvarkymas, suorganizavimas, projektų nubraižymas kainuotų 323 000 NOK be PVM (32 459,70 EUR be PVM). Teismas sutinka, kad tokio tipo paslaugos kainuoja, tačiau šioje byloje atsakovai reikšdami atsikirtimus neprašė pripažinti buvus papildomus susitarimus dėl projektavimo, dėl tarpininkavo ir kt., priešieškinio dėl tokių reikalavimų nereiškė. Šios atsakovų nurodomos aplinkybės dėl statybos leidimo išdavimo ir pan. gali būti kitos bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl plačiau nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovai pervedė dalį kainos už namą „Rustic“, jokie darbai pagal namo „Rustic“ komplektacijos aprašymą nebuvo atlikti ir perduoti ieškovams. Dėl šių aplinkybių pripažintina, kad atsakovų nurodytos aplinkybės dėl darbų/paslaugų ir kt. atlikimo, nepaneigia įtvirtintos prezumpcijos dėl žalos, jos dydžio ir priežastinio ryšio buvimo.

Teismas nurodo, kad sprendžiant dėl 28 089,89 Eur sumos priteisimo, teisiškai nėra reikšminga atsakovų nurodoma ta aplinkybė, kad po statybos leidimo išdavimo pakilo žemės sklypo kaina ir ieškovai brangiau pardavė, nei pirko žemės sklypą.

Taip pat atsakovai turėjo pateikti duomenis, kurie paneigtų priežastinio ryšio prezumpciją, t. y. įrodyti, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Šiuo atveju reikšmingas laikytinas UAB „Real D. H.“ nemokomo momentas.

Klaipėdos apygardos teismas 2018-03-19 nutartimi iškeldamas UAB „Real D. H.“ bankroto bylą nurodė, kad iš atsakovės balanso už 2014 metus matyti, kad įmonė turėjo 339 613 Eur vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 787 298 Eur, t. y. balanse nurodytos pradelstos skolos viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Darytina išvada, kad iki sutartinių santykių su ieškovais UAB „Real D. H.“ buvo faktiškai nemoki, tačiau vietoj to, kad atsakovai atliktų teisės aktuose nurodytas pareigas ir kreiptųsi dėl bankroto, atitinkamai tuo metu jau buvo pažeidžiamas kreditinių reikalavimų mokėjimo eiliškumas, sudaromi trišaliai sandoriai, kad UAB „Real D. H.“ negautų apmokėjimų už suteiktas paslaugas, tokiu būdu dar labiau sunkinant UAB „Real D. H.“ finansinį padėtį. Ikiteisminio tyrimo metu pateiktas sąskaitos, į kurią buvo atliktas ieškovo E. J. mokėjimas, išrašas patvirtina, kad gauti pinigai pervesti didelėmis sumomis atsakovei V. M. ir atsakovui R. B.. Tokio pobūdžio veiksmai patvirtina, priežastinį ryšį, kad buvo siekiama gauti avansą, ne dėl sutartinių santykių vykdymo, tačiau dėl lėšų pervedimo į savo sąskaitas, atsiskaitymams ir pan. Tokie atsakovų veiksmai buvo tikslingai nukreipti prieš ieškovus. Kitokio pobūdžio duomenų, kurie paneigtų šią priežastinio ryšio prezumpciją atsakovai nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovai leistinomis įrodinėjimo priemonės nepaneigė teismų praktikoje suformuotų prezumpcijų dėl žalos dydžio ir priežastinio ryšio.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktas juridinio asmens UAB „Real D. H.“ juridinio asmens registro išrašas, iš kurio nustatyta, kad atsakovė direktorės pareigas užėmė nuo 2013-02-11 iki 2018-05-04, atsakovas R. B. vieninteliu akcininku buvo nuo 2013-02-11. Šiuo duomenų pagrindu ir pagal Klaipėdos apygardos teismo 2018-03-18 nutartyje nurodytas aplinkybes, įmonės nemokumas buvo jau 2014 m. Atitinkamai sutartiniai santykiai su ieškovais kilo 2017-02-03 atlikto avansinio mokėjimo pagrindu. Darytina išvada, kad abu atsakovai, t. y. tiek UAB „Real D. H.“ vadovas, tiek akcininkas už ieškovams padarytą žalą atsako solidariai CK 6.279 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko prievolė mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. vadinamąsias procesines palūkanas. Procesinės palūkanos atlieka kompensuojamąją funkciją, nes jos skirtos atlyginti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius, ieškovės nuostolius, o pagrindas jas priteisti yra atsakovės atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju ir dėl to jo ieškovė kreipėsi į teismą. Taigi prievolė mokėti vadinamąsias procesines palūkanas yra išvestinė, o ne savarankiška, todėl nustačius teisinį pagrindą ieškovams atlyginti žalą iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2021-03-05, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Plungės apylinkės teismas 2021-03-05 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinį tenkinus visiškai laikinosios apsaugos priemonės paliktinos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovai nurodė, kad iš viso patyrė 5534 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 670 Eur sumą už žyminį mokestį.

Ieškinį tenkinus visiškai atlygintinas sumokėtas žyminis mokestis. Žyminis mokestis sumokėtas ieškovės, todėl jai lygiomis dalimis iš atsakovų priteitinas žyminis mokestis, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 335 Eur.

Pagal byloje pateiktą suteiktų paslaugų detalizaciją nustatyta, kad buvo patirtos šios išlaidos: ieškinio surašymas – 2000 Eur, konsultacijos –232 Eur, atstovavimas teismo posėdžiuose – 200 Eur, pareiškimo surašymas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, atstovavimas ikiteisminiame procese – 3102 Eur.

Teismas nurodo, kad CPK 88 straipsnyje detalizuota, kokios išlaidos šaliai atlygintinos. Šiuo atveju prie atlygintinų išlaidų priskirtinos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatomis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusių nagrinėjant bylą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Teismas nurodo, kad pagal esamą teisinį reglamentavimą ieškovai turi teisę reikalauti atlyginti šioje byloje patirtas išlaidas, t. y. ieškovų nurodomos išlaidos susijusios su iniciavimu baudžiamosios bylos ir ikiteisminio tyrimo metu, neatlygintinos, todėl iš atsakovų negali būti priteistinos. Pastebėtina, kad advokatų suteiktų atlygintinų paslaugų pobūdį detalizuoja ir jų dydį reglamentuoja Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Minėta teisės akte nėra numatyta galimybė atlyginti ikiteisminio tyrimo metu patiriamų išlaidų.

Pagal esančius duomenis ieškovė pavedimais sumokėjo už šios civilinės bylos nagrinėjimą iš viso 2432 Eur sumą. Ši suma atitinka teisės aktų reikalavimus, atliktų procesinių veiksmų pobūdį, todėl lygiomis dalimis priteistina iš atsakovų, t. y. po 1 216 Eur.

Valstybė šioje byloje patyrė 24,81 Eur pašto išlaidų, todėl iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina valstybei po 12,40 Eur. Atsakovės byloje pateiktas sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, sprendimo priėmimo metu nebegalioja, todėl pašto išlaidos priteistinos ir iš atsakovės V. M..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovams D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (Duomenys neskelbtini), ir E. J., gimimo data (Duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (Duomenys neskelbtini), solidariai iš atsakovų V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (Duomenys neskelbtini), ir R. B., asmens kodas (Duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (Duomenys neskelbtini), 28089,89 Eur žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021-03-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (Duomenys neskelbtini), iš kiekvieno atsakovų V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (Duomenys neskelbtini), ir R. B., asmens kodas (Duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (Duomenys neskelbtini), po 335 Eur žyminio mokesčio ir po 1 216 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Plungės apylinkės teismo 2021-03-05 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo

Priteisti iš kiekvieno atsakovų V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (Duomenys neskelbtini), ir R. B., asmens kodas (Duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (Duomenys neskelbtini) po 12,40 Eur pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.