Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-611/2012

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-12-12
Bylos Nr.: 2A-611/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Egidijus Žironas
Atsakovas: A. G., S. K., E. K., uždarajai akcinei bendrovei „ETA Logistikos“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės DnB NORD

Kategorijos

35.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-611/2012Proceso Nr. 2-55-3-00973-2010-7Procesinio sprendimo kategorijos: 35.5.; 36.1.; 36.2.; 121.18. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. G., S. K. ir E. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, priimto civilinėje byloje Nr. 2-83-450/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės DnB NORD lizingo (dabar – akcinė bendrovė DnB lizingas) ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „ETA Logistikos“, S. K., A. G. ir E. K. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 205 355,88 Lt skolą ir 12,70 procentų procesines palūkanas; solidariai iš atsakovų A. G. ir E. K. 80 000 Lt ir 12,70 procentų procesines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad su UAB „ETA Logistikos“ sudarė lizingo sutartis, kurių pagrindu ieškovas finansavo atsakovui vilkikų ir puspriekabių įsigijimą. Įsipareigojimų pagal lizingo sutartis įvykdymo užtikrinimui su S. K., A. G. ir E. K. buvo sudarytos laidavimo sutartys. Pagal laidavimo sutarčių 1.1, 2.1 ir 3.1 punktus kiekvienas laiduotojas įsipareigojo atsakyti kaip solidarusis skolininkas tuo atveju, jeigu UAB „ETA Logistikos“ tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal lizingo sutartis. Lizingo gavėjas sutartimis prisiimtų įsipareigojimų nevykdė – nustatytais terminais nemokėjo lizingo įmokų (lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 7.3), todėl 2009 m. gruodžio 2 d. buvo pateikta pretenzija dėl įsiskolinimo, o laiduotojams – pranešimai, raginantys per nustatytą terminą padengti pagal lizingo sutartis susidariusį įsiskolinimą. Po įspėjimo nepadengus įsiskolinimo, 2009 m. gruodžio 17 d. ieškovas vienašališkai nutraukė lizingo sutartis. Po lizingo sutarčių nutraukimo lizingo objektai buvo grąžinti ieškovui. Lizingo gavėjas UAB „ETA logistikos“ pagal 2008 m. spalio 22 d. paprastąjį vekselį be sąlygų įsipareigojo lizingo davėjui (vekselio turėtojui) sumokėti 80 000 Lt, o S. K. laidavo už šios prievolės įvykdymą ir pagal Vilniaus m. 9-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą yra pradėtas 80 000 Lt išieškojimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų UAB „ETA Logistikos“, S. K., A. G. ir E. K. 97 803,82 Lt pradelstų lizingo mokėjimų, 12 151,11 Lt delspinigių, 83 249,85 Lt baudą, 8,28 procentų dydžio procesines palūkanas, lygiomis dalimis iš kiekvieno atsakovo po 2 329,60 Lt bylinėjimosi išlaidų ir po 24,66 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų A. G. ir E. K. 80 000 Lt ir 6 procentų procesines palūkanas. Teismas sprendimo įvykdymą išdėstė dalimis, įpareigodamas atsakovus nustatyta tvarka solidariai vykdyti mokėjimus ieškovui.

Teismas nustatė, kad UAB „ETA Logistikos“ pažeidė savo prievolę mokėti lizingo mokėjimus pagal lizingo mokėjimų grafikus. Atsakovai S. K., A. G. ir E. K. laidavimo sutartimis buvo prisiėmę įsipareigojimus atsakyti UAB „ETA Logistikos“ kreditoriui, jeigu lizingo gavėjas tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių, atsirandančių pagal sudarytas lizingo sutartis, todėl sprendė, kad pradelsti lizingo mokėjimai bei kiti lizingo sutartyse numatyti mokėjimai ieškovui priteistini solidariai iš atsakovų. Teismas nustatė, kad pradelsti lizingo mokėjimai pagal visas septynias sutartis sudaro 177 803,82 Lt. Atsižvelgęs į tai, kad lizingo gavėjo įsipareigojimai pagal lizingo sutartis buvo užtikrinti 2008 m. spalio 22 d. paprastuoju vekseliu, pagal kurį jau pradėtas 80 000 Lt išieškojimas iš atsakovų S. K. ir UAB „ETA Logistikos“, teismas priteisė 97 803,82 Lt pradelstų lizingo mokėjimų solidariai iš visų atsakovų, o 80 000 Lt – solidariai iš atsakovų A. G. ir E. K.. Teismas atmetė atsakovų argumentus dėl ieškovo kaltės nutraukiant lizingo sutartis, motyvuodamas tuo, kad lizingo davėjo teisę nutraukti lizingo sutartis, esant esminiam sutarties pažeidimui bei reikalauti grąžinti lizingo sutarčių objektus, numato tiek CK 6.574 straipsnis, tiek lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 10.6 punktas. Atsakovai neįrodė ieškovo neteisėtų veiksmų, nekėlė reikalavimų pripažinti ieškovo veiksmus, vienašališkai nutraukiant lizingo sutartis, neteisėtais. Teismas atmetė atsakovų motyvus, kad laidavimo sutartys buvo pasirašytos ieškovui naudojant ekonominį spaudimą. Sudarant laidavimo sutartis atsakovų valios trūkumų teismas nenustatė ir nurodė, kad atsakovai S. K. ir A. G. veikė kaip verslininkai. Atsakovų nurodyta aplinkybė dėl šalies ekonominės finansinės krizės neatleidžia jų nuo sutartinės civilinės atsakomybės. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju skolininkas ir laiduotojai atsako kreditoriui kaip solidarūs bendraskoliai, kadangi laidavimo sutartyje nėra numatyta alternatyvi laiduotojo atsakomybė, todėl kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Aplinkybė, kad ieškovas pradėjo 80 000 Lt išieškojimą iš atsakovų UAB „ETA Logistikos“ ir S. K., neatima iš kreditoriaus teisės reikalauti 80 000 Lt skolinės prievolės įvykdymo iš solidarių skolininkų A. G. ir E. K.. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog 80 000 Lt suma iš UAB „ETA Logistikos“ ir S. K. buvo išieškota visa ar bent jos dalis. Teismas atmetė atsakovų argumentus dėl laidavimo pasibaigimo nuo 2008 m. balandžio 30 d., kai buvo pakeistos lizingo sutarčių sąlygos, apie kurias laiduotojai nebuvo informuoti. Teismas nustatė, kad pats UAB „ETA Logistikos“ direktorius S. K. pasirašė 2008 m. balandžio 30 d. susitarimus prie lizingo sutarčių. Laidavimo sutarčių 1.1 ir 2.1 punktai nustatė, kad laiduotojai įsipareigoja atsakyti lizingo davėjui pagal su UAB „ETA Logistikos“ sudarytas lizingo sutartis, įskaitant jos priedus bei visus pakeitimus. Dėl šių priežasčių teismas nesutiko su atsakovų motyvu, kad ieškinys atmestinas CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu, nes pagal šį straipsnį laidavimas pasibaigia, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios sąlygos, išskyrus, kai laidavimo sutartis numato ką kita. Teismas nurodė, kad laiduotojai ir kreditorius susitarė, jog laidavimas galioja iki visiško lizingo sutarčių įvykdymo, todėl sprendė, kad CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas nėra taikomas, o prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus įvykdyta pagrindinė prievolė. Todėl atmetė atsakovų prašymą atmesti ieškinį praleidus trijų mėnesių naikinamąjį terminą. Teismas nustatė, kad nutraukus lizingo sutartis lizinguojamas turtas buvo grąžintas ieškovui, vėliau realizuotas. Nors ieškovas neprašo priteisti nuostolių, patirtų dėl netinkamai įvykdytų lizingo sutarčių, tačiau prašoma priteisti 83 249,85 Lt bauda turi būti įvertinta ieškovo patirtų nuostolių kontekste. Ieškovo teigimu, jo nuostoliai sudaro 68 999,38 Lt, tačiau teismo skaičiavimais bendra ieškovo patirtų nuostolių suma sudaro apie 58 412,36 Lt. Lygindamas ieškovo nuostolių dydį su paskaičiuota 83 249,85 Lt bauda, teismas sprendė, kad skirtumas tarp nuostolių dydžio ir baudos nėra itin didelis, todėl atmetė atsakovų prašymus dėl baudos sumažinimo. Teismas pažymėjo, kad 30 procentų dydžio baudą nuo neapmokėtos lizingo objekto vertės numato lizingo sutarčių 10.6 punktas, be to, įsipareigojimus laiku mokėti lizingo mokėjimus atsakovas pažeidė jau nuo 2008 m. spalio mėnesio. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas iš atsakovų prašo priteisti ir delspinigius, ir baudą, jog laiduotojai yra fiziniai asmenys, kurių sunkią finansinę padėtį patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, priėjo prie išvados, jog 24 302,22 Lt delspinigiai, lyginant juos su pradelstų lizingo mokėjimų suma, yra per dideli, neatitinka protingumo principo, todėl vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.228 straipsniu bei 6.258 straipsnio 3 dalimi, o taip pat atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principus bei prievolės šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo būtinybę, šią sumą mažino per pusę – iki 12 151,11 Lt. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, iš solidariųjų atsakovų priteisė 8,28 procentų procesines palūkanas nuo priteistos 193 204,78 Lt sumos. Ieškovo reikalavimą dėl 12,70 procentų palūkanų priteisimo nuo 80 000 Lt sumos tenkintino iš dalies. Teismas nurodė, kad ieškovui pradėjus 80 000 Lt išieškojimą iš atsakovų UAB „ETA Logistikos“ ir S. K. pagal 2008 m. spalio 22 d. paprastąjį vekselį, buvo išduotas vykdomasis įrašas, kuriame numatyta išieškoti iš pastarųjų skolininkių be pagrindinės 80 000 Lt ir 6 procentų metines palūkanas, todėl ieškovas negali reikalauti didesnių nei 6 procentų metinių palūkanų iš solidariųjų skolininkų A. G. ir E. K.. Todėl ieškovo prašomas priteisti 12,70 procentų procesines palūkanas sumažino iki 6 procentų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovas A. G. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 balandžio 6 d. sprendimo dalį, kuria solidariai iš atsakovų A. G. ir E. K. ieškovui priteista 80 000 Lt ir 6 procentų procesinės palūkanos, panaikinti ir ieškovo reikalavimą šioje dalyje atmesti. Sprendimo dalį, kuria solidariai iš atsakovų UAB „ETA Logistikos“, A. G., S. K. ir E. K. ieškovui priteista 83 249,85 Lt bauda, panaikinti ir ieškovo reikalavimą dėl baudos priteisimo atmesti, o teismui tokio reikalavimo nepatenkinus, priteistos baudos dydį nuo 30 procentų sumažinti iki 3 procentų (8 324,99 Lt). Sprendimo dalį, kuria solidariai iš atsakovų UAB „ETA Logistikos“, A. G., S. K. ir E. K. ieškovui priteisti 12 151,11 Lt delspinigių, pakeisti ir delspinigių dydį nuo priteistų 0,05 procentų sumažinti iki 0,02 procentų (4 860,44 Lt). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas sprendime patvirtino, jog lizingo gavėjo įsipareigojimai pagal lizingo sutartis buvo užtikrinti 2008 spalio 22 d. paprastuoju vekseliu, pagal kurį jau pradėtas 80 000 Lt išieškojimas iš atsakovų S. K. ir UAB „ETA Logistikos“. Teismas pagrįstai nurodė, jog dėl šios priežasties priteisiama pradelstų lizingo mokėjimų suma nuo 177 803,82 Lt turi būti sumažinta 80 000 Lt iki 97 803,82 Lt, tačiau nepagrįstai priteisiamą sumą sumažino tik atsakovų UAB „ETA Logistikos“ ir S. K. atžvilgiu, o iš jo ir atsakovės E. K. 80 000 Lt sumą priteisė solidariai.

2. Teismas neteisingai nurodė, jog aplinkybė, kad ieškovas pradėjo 80 000 Lt išieškojimą iš atsakovų UAB „ETA Logistikos“ ir S. K., neatima iš kreditoriaus teisės reikalauti 80 000 Lt skolinės prievolės įvykdymo iš solidariųjų skolininkų A. G. ir E. K.. Tokiu būdu teismas ieškovui suteikė teisę gauti dar papildomai 80 000 Lt pradelstų lizingo mokėjimų solidariai iš apelianto ir E. K.. Tokiu atveju ieškovas iš atsakovų gaus ne 177 803,82 Lt, kurie yra paskaičiuoti kaip pradelsti lizingo mokėjimai, bet 257 803,82 Lt. Pradelstų lizingo mokėjimų suma nuo 177 803,82 Lt iki 97 803,82 Lt turi būti sumažinta ne tik UAB „ETA Logistikos“ ir S. K., bet ir jo bei E. K. atžvilgiu.

3. Teismas nepagrįstai priteisė 83 249,85 Lt baudą, nesivadovavo interesų pusiausvyros bei teisingumo principais, todėl be pagrindo atsisakė sumažinti nepagrįstai ir neprotingai didelės baudos dydį. Ieškovas nepagrindė nuostolių (83 249,85 Lt), kuriuos neva patyrė dėl to, kad UAB „ETA Logistikos“ neįvykdė lizingo sutarčių. Todėl nėra aišku, kodėl teismas sprendime nurodė, jog 30 procentų dydžio neapmokėtos lizingo objekto vertės bauda, kaip netesybos, yra protinga ir pagrįsta.

4. CK 6.73 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti. Dalis UAB „ETA Logistikos“ prievolės yra įvykdyta. Ieškovas iš atsakovo yra gavęs 338 108,63 Lt lizingo įmokų. Neapmokėta lizingo objektų vertė sudaro 277 499,45 Lt.

5. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nebuvo lizingo sutarčių šalis, o tik laidavo už UAB „ETA Logistikos prievoles, neturėjo galimybių įtakoti UAB „ETA Logistikos“ veiksmų vykdant lizingo sutartis, jis turėtų būti atleistas nuo baudos mokėjimo, o jeigu teismas nesutiktų tenkinti tokio prašymo, baudos dydis turėtų būti sumažintas. Priteista bauda yra neprotingai didelė. Atsakovui, auginančiam du mažamečius vaikus bei esančiam tėvystės atostogose, gyvenančiam tik iš gaunamos Socialinio draudimo pašalpos, taip pat turinčiam didelių asmeninių įsipareigojimų AB SEB bankui, sukels itin sunkių pasekmių. Jokių kitų pajamų, išskyrus Socialinio draudimo pašalpą, šeima neturi. Jo žmona yra Medicinos fakulteto dieninio skyriaus studentė. Be to, pagal 2008 liepos 24 d. Kredito sutartį iš AB SEB banko jis yra gavęs 361 000 Lt paskolą. Gautą paskolą panaudojo buto, esančio Fizikų g. 6 - 35, Vilniuje, pirkimui, tad iki 2033 metų privalės mokėti paskolos įmokas bankui. Butas yra įkeistas bankui. Jokio kito turto ar pajamų, iš kurio galėtų sumokėti visą priteistą baudą, neturi. Remiantis šiais argumentais, netesybų (baudos) dydis turėtų būti sumažintas.

6. Nesutinka su teismo įvertinimu, jog ieškovas patyrė 58 412,36 Lt nuostolių. Teismas kaip ieškovo turėtus nuostolius paskaičiavo transportavimo ir serviso paslaugų išlaidas, kurios sudaro 9 172,82 Lt bei komercinio lizinguojamų transporto priemonių vertinimo išlaidas, kurios sudaro 1 573 Lt. Ieškovas šių išlaidų priteisti nereikalavo, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva šias išlaidas įskaičiuoti į baudos dydį. Tokiais veiksmais teismas pažeidė šalių rungimosi principą. Ieškovo nuostoliais gali būti laikomas tik kainų skirtumas tarp kainos, kurią lizingo davėjas sumokėjo įsigydamas lizinguojamą turtą ir kainos, už kurią šis turtas buvo parduotas po lizingo sutarčių nutraukimo (13 641,21 Lt). Teismas nepagrįstai ieškovo nuostoliais pripažino 34 025,33 Lt negautų palūkanų pagal lizingo sutartis, nes realiai ieškovas dėl to nuostolių nepatyrė.

6. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius, todėl sprendimas dėl 83 249,85 Lt baudos priteisimo turi būti panaikintas. Jei apeliacinės instancijos teismas vis dėlto spręs, kad solidariai su kitais atsakovais V. G. kyla pareiga mokėti ieškovui baudą, tai jos dydis turi būti sumažintas iki 3 procentų nuo neapmokėtos lizingo objektų vertės, atsižvelgiant į sunkią apelianto finansinę padėtį ir įvertinus tai, jog jis yra tik laiduotojas, o ne lizingo gavėjas.

Atsiliepimas

7. Atsakovas mano, kad delspinigių dydis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes bei sunkią jo finansinę situaciją, buvo sumažintas nepakankamai. Net ir nuo 0,1 iki 0,05 procentų sumažinti delspinigiai yra neprotingai dideli, nes lizingo gavėjas dalį savo prievolių yra įvykdęs. Sunki apelianto finansinė situacija turi lemti delspinigių sumažinimą iki 0,02 procentų, t. y. iki 4 860,44 Lt.

Šalies argumentai

Atsakovas S. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 balandžio 6 d. sprendimo dalį, kuria solidariai iš atsakovų UAB „ETA Logistikos“, S. K., A. G. ir E. K. ieškovui priteista 83 249,85 Lt bauda, panaikinti ir ieškovo reikalavimą dėl baudos priteisimo atmesti, o teismui tokio reikalavimo nepatenkinus, priteistos baudos dydį nuo 30 procentų sumažinti iki 3 procentų (8 324,99 Lt). Sprendimo dalį, kuria solidariai iš atsakovų UAB „ETA Logistikos“, S. K., A. G. ir E. K. ieškovui priteisti 12 151,11 Lt delspinigių, pakeisti ir delspinigių dydį nuo priteistų 0,05 procentų sumažinti iki 0,02 procentų (4 860,44 Lt). Taip pat nustatyti, kad iš S. K. solidariai priteisti delspinigiai proporcingai atitiktų priteistų pradelstų lizingo mokėjimų sumą, t. y. sudarytų ne daugiau kaip 55 procentus visų priteistų delspinigių dydžio. Atsakovas S. K. apeliacinį skundą grindžia tokiais pačiais argumentais kaip ir atsakovas A. G.. Papildomai nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, būtina įvertinti ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Teigia, kad priteista bauda yra neprotingai didelė, ji apeliantui sukels itin sunkias pasekmes. Dėl jau išieškomos 80 000 Lt sumos pagal vykdomąjį įrašą Nr. DA - 21606 antstolės E. M. 2009 liepos 15 d. patvarkymu dėl skolininko turto arešto Nr. 0009/09/03172/6-1202 buvo areštuotas apelianto butas, esantis Ventos g. 20 - 10, Mažeikiuose. Be to, apeliantas turi didelių finansinių įsipareigojimų AB DnB NORD bankui pagal 2008 liepos 30 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. K-0700- 2008-109, kurios pagrindu apeliantui buvo suteikta 30 410,10 Eur paskola būstui įsigyti. Dėl finansinių sunkumų apeliantas negali tinkamai ir laiku vykdyti šios sutarties, todėl UAB „Būsto paskolų draudimas“ yra išmokėjusi bankui draudimo išmoką, vykdydama dalį apelianto prisiimtų įsipareigojimų grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas. 2007 rugpjūčio 2 d. Kreditavimo sutartimi Nr. 0700 - 2007 - 23257/1 iš AB DnB NORD banko apeliantas yra gavęs 40 000 Lt kreditą, kurio bendra suma yra 53 448, 43 Lt. Pagal šią sutartį apeliantas yra skolingas bankui 14 502,67 Lt. Apelianto gaunamos pajamos yra itin mažos, tai patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2011 kovo 16 d. pažyma. Jokio neįkeisto turto ar pajamų, iš kurių galėtų sumokėti visą priteistą baudą, neturi. Šie argumentai turi lemti netesybų (baudos) dydžio sumažinimą.

Atsakovė E. K. prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 balandžio 6 d. sprendimo dalį, kuria solidariai iš atsakovų A. G. ir E. K. ieškovui priteista 80 000 Lt ir 6 procentų procesinės palūkanos, panaikinti ir ieškovo reikalavimą šioje dalyje atmesti. Sprendimo dalį, kuria solidariai iš atsakovų UAB „ETA Logistikos“, E. K., A. G. ir S. K. ieškovui priteisti 83 249,85 Lt baudos, panaikinti ir ieškovo reikalavimą dėl baudos priteisimo atmesti, o teismui tokio reikalavimo nepatenkinus, priteistos baudos dydį nuo 30 procentų sumažinti iki 3 procentų (8 324,99 Lt). Sprendimo dalį, kuria solidariai iš atsakovų UAB „ETA Logistikos“, E. K., A. G. ir S. K. ieškovui priteisti 12 151,11 Lt delspinigių, pakeisti ir delspinigių dydį nuo priteistų 0,05 procentų sumažinti iki 0,02 procentų (4 860,44 Lt). Atsakovė apeliacinį skundą grindžia tokiais pačiais argumentais kaip ir atsakovas A. G. bei papildomai nurodo, kad jos finansinė padėtis yra sunki, šiuo metu dirba tik puse etato individualioje įmonėje už minimalų atlyginimą. Jokių kitų pajamų pragyvenimui neturi. Taip pat neturi jokio nekilnojamojo turto, gyvena sūnaus bute, kuris yra įkeistas AB DnB NORD bankui bei areštuotas antstolių, vykdančių išieškojimą ieškovo naudai pagal vekselį. Iš AB DnB NORD banko yra paėmusi 11 584,80 Eur paskolą, kurios dėl susidariusių finansinių sunkumų laiku nesugeba grąžinti, todėl 2009 liepos 9 d. su banku buvo sudarytas papildomas susitarimas dėl paskolos grąžinimo. Turto ar pajamų, iš kurių galėtų sumokėti visą priteistą baudą, neturi. Šie argumentai turi lemti netesybų (baudos) dydžio sumažinimą.

Atsiliepimas

Ieškovas su apeliaciniais skundais nesutinka, prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimuose į apeliacinius skundus nurodo šiuos argumentus:

Šalies argumentai

1. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad iš E. K. ir A. G. solidariai priteisus 80 000 Lt ieškovas nepagrįstai praturtėtų atsakovų sąskaita. Neginčytinas faktas, kad pradelsti lizingo mokėjimai pagal lizingo sutartis sudaro 177 803,82 Lt. Laiduotojai pagal laidavimo sutartis įsipareigojo atsakyti solidariai už UAB „ETA logistikos“ prievolių pagal lizingo sutartis įvykdymą. Aplinkybė, kad UAB „ETA logistikos“ ir S. K. atžvilgiu yra išduotas vykdomasis įrašas, nesuteikia pagrindo kitiems atsakovams reikalauti priteisti 80 000 Lt mažiau pradelstų lizingo mokėjimų. Byloje sprendžiamas pagrindinio skolininko ir solidariųjų bendraskolių atsakomybės ir jos dydžio už prievolių pagal lizingo sutartis neįvykdymą nustatymo, bet ne skolos išieškojimo, klausimas. Teismas pagrįstai iš A. G. ir E. K. solidariai priteisė 80 000 Lt.

2. Ieškovas nesutinka su apeliantų teiginiais, kad teismas neturėjo priteisti baudos arba turėjo ją sumažinti. Bauda nuo neapmokėtos lizingo objektų vertės numatyta lizingo sutarčių 10.6 punkte, todėl ieškovas pagrįstai reikalavo iš atsakovų priteisti 30 procentų dydžio baudą. Ieškovas nebuvo pareiškęs reikalavimo atlyginti patirtus nuostolius, tačiau reikalavo priteisti lizingo sutartyse nustatytas netesybas. Nepaisant to, teismas reikalaujamą priteisti baudos dydį įvertino ieškovo patirtų nuostolių kontekste ir padarė pagrįstą išvadą, kad reikalaujama priteisti bauda nėra neprotingai didelė.

3. Vien ta aplinkybė, kad pagal lizingo sutartis dalis prievolės buvo įvykdyta, savaime nesuponuoja teismui pareigos mažinti baudos dydį. Juolab kad įvykdytoji prievolės dalis nesudaro net pusės turėtos įvykdyti prievolės.

4. Apeliantai nesutinka su teismo išvada dėl ieškovo patirtų nuostolių. Jų manymu, į nuostolius nepagrįstai įtrauktos transportavimo ir serviso paslaugų išlaidos bei lizinguojamų transporto priemonių vertinimo išlaidos. Reikalavimo atlyginti patirtus nuostolius ieškovas nereiškė, todėl prašoma priteisti bauda teismo buvo vertinama ieškovo patiriamų nuostolių kontekste ir buvo vertinami apskritai visi dėl lizingo sutarčių neįvykdymo ieškovo patirti nuostoliai, į kuriuos patenka ne tik negautos pagal lizingo sutartis palūkanos, bet ir kitos ieškovo patirtos išlaidos, įskaitant transportavimo ir serviso paslaugų išlaidas bei lizinguojamų transporto priemonių vertinimo išlaidas.

5. Tai, kad apeliantų finansinė padėtis šiuo metu nėra gera, nesudaro pagrindo jų atleisti nuo baudos mokėjimo ar sumažinti baudos dydį. Teismo sprendimo vykdymas yra išdėstytas ir šioje dalyje nėra apskųstas.

Šalies argumentai

6. Ieškovas nesutinka su apeliantų pozicija, kad delspinigių dydis turėjo būti mažinamas iki 0,02 procentų. Apeliantai delspinigių mažinimą sieja su savo finansine padėtimi, nors akivaizdu, kad tiek į apeliantų, tiek ir į kitų atsakovų finansinę padėtį priimant sprendimą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB DnB NORD lizingas (lizingo davėjas) ir atsakovas UAB „ETA Logistikos“ (lizingo gavėjas) pasirašė 7 lizingo sutartis, kuriomis ieškovas finansavo atsakovui vilkikų ir puspriekabių įsigijimą (1 t., 22-32, 33-42, 43-52, 53-62, 63-72, 73-82, 83-92 b. l.). Lizingo sutarčių 1.1. punktas nustatė, kad lizingo davėjas, įsigijęs lizingo gavėjo nurodytą lizingo objektą, suteikia teisę lizingo gavėjui lizingo termino metu valdyti ir naudotis lizingo objektu, o lizingo gavėjas moka lizingo mokėjimus, nustatytus mokėjimų grafike. Vykdydamas lizingo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, ieškovas pirkimo – pardavimo sutartimis nuosavybės teise įsigijo kilnojamąjį turtą (lizingo objektus) ir turto perdavimo naudotis aktais perdavė jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti. Siekiant užtikrinti atsakovo įsipareigojimų pagal pasirašytas lizingo sutartis tinkamą vykdymą, ieškovas ir atsakovai S. K., A. G. ir E. K. pasirašė laidavimo sutartis. Laidavimo sutarčių 2.1 ir 3.1 punktai nustatė, kad laiduotojas, kaip solidarus skolininkas, atsako lizingo davėjui ta pačia apimtimi, kaip ir lizingo gavėjas, už lizingo sutartyje numatytų lizingo mokėjimų, netesybų, kitų mokėjimų vykdymą. 2008 m. spalio 22 d. paprastuoju vekseliu atsakovas UAB „ETA Logistikos“ įsipareigojo iki 2008 m. lapkričio 30 d. sumokėti ieškovui 80 000 Lt, o atsakovas S. K. laidavo už šios prievolės įvykdymą (2 t.,13 b. l.). Bendrųjų lizingo sutarčių sąlygų 10.5 punktu šalys susitarė, kad esminiu sutarties pažeidimu laikoma aplinkybė, kai lizingo gavėjas ilgiau kaip vieną mėnesį vėluoja sumokėti bent vieną lizingo mokėjimą ar ilgiau kaip vieną mėnesį nesumoka šia sutartimi nustatytų baudų. Kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia lizingo sutartį, lizingo davėjas pareikalauja, kad lizingo gavėjas per protingą terminą, tačiau neilgesnį kaip penkios darbo dienos, pašalintų padarytą pažeidimą, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma (Bendrųjų lizingo sutarčių sąlygų 10.6 p.). Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų laiku mokėti lizingo mokėjimus, ieškovas 2009 m. gruodžio 2 d. pateikė atsakovui pretenziją, nurodydamas, kad pradelsti lizingo mokėjimai sudaro 169 424,40 Lt, bei siūlydamas per 14 kalendorinių dienų padengti susidariusį įsiskolinimą (1 t., 93 b. l.). Apie tai, kad atsakovas nevykdo prievolių pagal lizingo sutartis, 2009 m. gruodžio 2 d. pranešimais buvo informuoti ir laiduotojai (1 t., 94-96 b. l.). Pakartotinės pretenzijos dėl prievolių nevykdymo atsakovams buvo išsiųstos 2009 m. gruodžio 17 d., tačiau ir po šio įspėjimo įsiskolinimai nebuvo apmokėti, todėl lizingo davėjas vienašališkai nutraukė lizingo sutartis (1 t., 97-100 b. l.).

Dėl 80 000 Lt priteisimo solidariai iš atsakovų A. G. ir E. K.

Apeliantai A. G. ir E. K. nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jų pagal lizingo bei laidavimo sutartis solidariai priteista 80 000 Lt pradelstų mokėjimų. Apeliantai teigia, kad atsakovas UAB „ETA Logistikos“ 2008 m. spalio 22 d. pasirašė 80 000 Lt paprastąjį vekselį, kuriuo bendrovė įsipareigojo iki 2008 m. lapkričio 30 d. sumokėti ieškovui 80 000 Lt pradelstų lizingo mokėjimų, o S. K. laidavo už šios prievolės įvykdymą. Apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai 80 000 Lt suma pradelstus mokėjimus sumažino tik atsakovų UAB „ETA Logistikos“ ir S. K. atžvilgiu, kadangi toks teismo sprendimas suteikia ieškovui galimybę be 177 803,82 Lt dar papildomai gauti 80 000 Lt iš A. G. ir E. K.. Teisėjų kolegija su šiais apeliantų argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl A. G. ir E. K. solidarios prievolės pobūdžio pagal laidavimo sutartį. CK 6.6. straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Nagrinėjamu atveju laidavimo sutartimis laiduotojai įsipareigojo solidariai atsakyti lizingo davėjui ta pačia apimtimi, kaip ir pagrindinis skolininkas už lizingo sutartyse numatytų lizingo mokėjimų, netesybų ir kitų mokėjimų sumokėjimą lizingo davėjui (laidavimo sutarčių 2, 3 dalys). Tai, kad atsakovas UAB „ETA Logistikos“ išdavė ieškovui paprastąjį vekselį, o atsakovas S. K. laidavo už jame prisiimtos prievolės įvykdymą, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovų A. G. ir E. K. solidarios prievolės sumažėjimą. Atsakovų A. G. ir E. K. pasirašytos laidavimo sutartys nebuvo pakeistos, jų atsakomybės pagal laidavimo sutartis apimtis nesumažėjo, todėl atsakovai nepagrįstai teigia, kad 80 000 Lt sumą teismas iš jų priteisė nepagrįstai. Byloje nėra duomenų, kad 80 000 Lt ar šios sumos dalis pagal paprastąjį vekselį yra sumokėti, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog pagal vekselį išduoto vykdomojo įrašo pagrindu pradėtas skolos išieškojimas neatima iš kreditoriaus teisės reikalauti 80 000 Lt prievolės įvykdymo iš solidarių skolininkų A. G. ir E. K..

Ieškovo paskaičiavimu pradelstų mokėjimų suma pagal lizingo sutartis sudaro 177 803,82 Lt. Minėta, kad dėl 80 000 Lt mokėjimo lizingo gavėjas išdavė lizingo davėjui paprastąjį vekselį, o vienas iš laiduotojų S. K. laidavo už šio įsipareigojimo įvykdymą. Vekselis yra dokumentas, o taip pat ir vienašalis sandoris, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis). Vekselis yra savarankiška prievolė, nepriklausanti nuo kitų prievolių. Tačiau nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovo UAB „ETA Logistikos“ vekseliu įsipareigotos sumos sumokėjimo teisinio pagrindo. Bylos šalys pripažįsta, kad ši suma yra prievolės pagal lizingo sutartis dalis, kurios atsakovas nevykdė, t. y. dalis pradelstų lizingo mokėjimų. Taigi paprastuoju vekseliu atsakovas UAB „ETA Logistikos“ įsipareigojo sumokėti ieškovui 80 000 Lt būtent lizingo sutarčių pagrindu. Dėl šios aplinkybės tarp šalių ginčo nėra. Todėl teismas pagrįstai šia suma sumažino atsakovams UAB „ETA Logistikos“ ir S. K. pradelstų mokėjimų dydį iki 97 803,82 Lt. Skundžiamu teismo sprendimu iš atsakovų UAB „ETA Logistikos“ ir S. K. priteista pradelstų lizingo mokėjimų suma (97 803,82 Lt) ir pagal vekselį išieškoma suma (80 000 Lt) sudaro 177 803,82 Lt, t. y. būtent tokia pinigų suma, kuri pagal lizingo sutartis susidarė dėl pradelstų mokėjimų. Jeigu prievolę pagal vekselį atsakovas UAB „ETA Logistikos“ būtų įvykdęs, tai pradelstų lizingo mokėjimų suma būtų atitinkamai sumažėjusi, tokiu atveju būtų sumažėjusi ir laiduotojų solidari prievolė. Tačiau ginčo atveju tokie duomenys nepateikti. Pagrindinio skolininko prievolė ieškovui pagal lizingo sutartis yra 177 803,82 Lt, todėl šia suma privalo atsakyti ir laiduotojai (CK 6.81 straipsnio 2 dalis). Atsakovo UAB „ETA Logistikos“ išrašytas ir neapmokėtas vekselis neturi įtakos solidarių atsakovų A. G. ir E. K. pagal laidavimo sutartis prievolių apimčiai. Laidavimo sutartyse nurodyta, kad laiduotojai atsako ta pačia apimtimi kaip pagrindinis skolininkas. Pagrindinio skolininko įsipareigojimas ieškovui pagal lizingo sutartis yra 177 803,82 Lt. Tai, kad dalis skolos (80 000 Lt) pagal lizingo sutartis perkelta įsipareigojimu pagal vekselį, nesudaro pagrindo spręsti, kad pagrindinio skolininko skola pagal lizingo sutartis sumažėjo.

Apeliantai neteisūs, kad skundžiamu sprendimu teismas suteikė ieškovui teisę gauti ne tik 177 803,82 Lt, kurie yra paskaičiuoti kaip pradelsti lizingo mokėjimai, bet dar papildomai 80 000 Lt pradelstų lizingo mokėjimų solidariai iš A. G. ir E. K.. Solidari skolininkų atsakomybė nereiškia, kad priteista suma išieškoma iš kiekviena skolininko atskirai. Išieškojimus pagal vykdomąjį įrašą ir pagal teismo sprendimą vykdantis antstolis turės kontroliuoti, kad bendra iš visų skolininkų išieškotina pradelstų įmokų pagal lizingo sutartis suma neviršytų sprendimu konstatuotos pagrindinės skolos sumos – 177 803,82 Lt.

Išdėstytos aplinkybės paneigia apeliantų A. G. ir E. K. siekio, kad pradelstų lizingo mokėjimų suma nuo 177 803,82 Lt jiems būtų sumažinta iki 97 803, 82 Lt, pagrįstumą.

Dėl baudos dydžio

Apeliantai nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria priteista 83 249,85 Lt bauda, ir prašo ją panaikinti arba baudos dydį sumažinti iki 3 procentų, motyvuodami tuo, kad lizingo sutartyse nustatyto dydžio bauda yra per didelė, neprotinga ir diskriminacinė, todėl pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį turėtų būti mažinama.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Kadangi sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, tai teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Apeliantų reikalavimas panaikinti sprendimo dalį, kuria iš jų priteista bauda, yra nepagrįstas. Tokiu reikalavimu apeliantai prašo atleisti juos nuo sutartinės civilinės atsakomybės, t. y. netesybų mokėjimo. Toks atsakovų prašymas neturi teisinio pagrindo. Byloje nustatyta, kad atsakovai nevykdė pagal laidavimo sutartį prisiimtų įsipareigojimų, todėl kitai sutarties šaliai privalo sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Aplinkybių, lemiančių atsakovų atleidimą nuo sutartinės atsakomybės, nenustatyta (CK 6.259 straipsnis).

Apeliantų reikalavimas baudos dydį sumažinti nuo 30 procentų iki 3 procentų paneigia netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmę, sutarčių laisvės principą ir iškreipia šalių interesų pusiausvyrą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos yra aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų 83 249,85 Lt baudą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas priteistinos baudos dydį, lygino jį su ieškovo patirtų nuostolių suma. Apeliantai teigia, kad ieškovas nuostolių priteisti nereikalavo, todėl teismas neturėjo pagrindo šių išlaidų įskaičiuoti į baudos dydį. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį, kad nuostolių ieškovui teismas nepriteisė, tačiau spręsdamas dėl baudos dydžio pagrįstumo, atsižvelgė į ieškovo patirtus nuostolius. Toks teismo vertinimas atitinka tiek įstatymo nuostatas, tiek kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį ir 6.258 straipsnio 3 dalį, teismas, mažindamas netesybas, negali jų sumažinti tiek, kad jos taptų mažesnės už nuotolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad tuo atveju, kai kreditorius nepareiškia reikalavimo atlyginti nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, o prašo tik netesybų, teismas, manydamas, jog šalių sutartyje nustatytos netesybos yra neprotingai didelės, dėl jų mažinimo sprendžia atsižvelgdamas į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, vadovaudamasis vidiniu suvokimu. Teismas gali pasiūlyti ieškovui pagrįsti prašomų priteisti netesybų dydžio atitiktį protingumo kriterijui ir pateikti įrodymų, kokio dydžio nuostolių jis realiai patyrė (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo patirti nuostoliai viršija 58 000 Lt, ir palyginęs juos su prašomu priteisti baudos dydžiu, konstatavo sutartinio baudos dydžio atitikimą protingumo kriterijui ir nepripažino baudos per didele. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiai teismo išvadai pritaria. Vertinant pagrindinę skolos sumą, kuri sudaro 177 803,82 Lt, ir 83 249,85 Lt baudą, taip pat negalima daryti išvados, kad bauda yra aiškiai per didelė. Kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, netesybų mažinimas nereiškia, jog jos privalo būti mažinamos iki realiai ieškovo įrodytų nuostolių. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemiausioji netesybų mažinimo riba – kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tai, kad priteista bauda šiek tiek viršija ieškovo realiai patirtus nuostolius, nesudaro pagrindo ją mažinti.

Šalių sudarytų lizingo sutarčių 10.6 punkte numatyta, kad lizingo sutarties nutraukimo atveju, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam lizingo objektą, sumokėti lizingo davėjui skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo, o taip pat sumokėti 30 procentų neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio baudą. Laidavimo sutarčių 3.1. punkte numatyta, kad laiduotojai atsako lizingo davėjui ta pačia apimtimi, kaip ir lizingo gavėjas. Atsakovai, pasirašydami laidavimo sutartis, šią aplinkybę suprato, su tokiomis laidavimo sutarčių sąlygomis sutiko, todėl nepagrįstas jų argumentas, kad bauda turi būti mažinama dėl to, kad laiduotojai ne patys derėjosi dėl lizingo sutarčių sąlygų, o tik laidavo dėl pagrindinės prievolės įvykdymo. Netesybų mažinimui neturi įtakos apeliantų prievolės atsiradimo pagrindas. Viena iš netesybų paskirčių yra prievolės įvykdymo užtikrinimas. Šalys, susitardamos dėl netesybų dydžio, iš anksto žino, kokia yra prievolės neįvykdymo kaina, t. y. kokio dydžio netesybas jai reikės sumokėti neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį. Apeliantai, nesilaikydami laidavimo sutarčių sąlygų, žinojo savo veiksmų pasekmes. Taigi, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos akivaizdžiai per didelės. Apeliantai remiasi šia aplinkybę, teigdami, kad priteista bauda yra neprotingai didelė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl baudos dydžio vertinimo.

Apeliantai nurodo, kad ieškovas, prašydamas priteisti baudą, nepagrindė patirtų nuostolių dydžio, ir teigia, kad dėl neįvykdytų lizingo sutarčių ieškovas patyrė tik 13 641,21 Lt nuostolių. Minėta, kad nuostolių priteisti iš atsakovų ieškovas neprašė, todėl jų dydžio įrodyti neprivalo. Į ieškovo patirtus nuostolius teismas atsižvelgė juos lygindamas su prašoma priteisti bauda. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad ieškovo nuostoliais gali būti laikomas tik kainų skirtumas tarp kainos, kurią lizingo davėjas sumokėjo įsigydamas lizinguojamą turtą ir kainos, už kurią šis turtas buvo parduotas po lizingo sutarčių nutraukimo (13 641,21 Lt). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), todėl apeliantų argumentai, kad ieškovo negautos palūkanos, transportavimo ir serviso paslaugų bei turto vertinimo išlaidos nelaikytini ieškovo nuostoliais, yra nepagrįsti. Apeliantai neteisūs, kad ieškovas nepagrindė prašomos priteisti baudos dydžio. Netesybos yra šalių susitarimu iš anksto nustatyti minimalūs nuostoliai, kurių sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju ieškovas neturi įrodinėti. Nagrinėjamu atveju baudos dydį ieškovas grindė lizingo sutarčių sąlyga ir atliktais paskaičiavimais, kurių atsakovai neginčija.

Baudos mažinimo būtinumą apeliantai grindžia ir prievolės iš dalies įvykdymu. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, netesybos gali būti mažinamos ir tuo atveju, kai prievolė iš dalies įvykdyta. Dalis lizingo įmokų pagal lizingo sutartis buvo sumokėtos, tačiau tai nereiškia, kad šiuo konkrečiu atveju netesybos privalo būti mažinamos. Viena vertus, įvykdytoji prievolės dalis nesudaro net pusės turėtos įvykdyti prievolės. Antra vertus, po lizingo sutarčių nutraukimo atsakovai nesumokėjo jokios dalies skolos, kurios mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo.

Atleidimą nuo baudos mokėjimo ar jos sumažinimą apeliantai grindžia priteistos baudos neigiamomis jiems pasekmėmis. Minėta, kad netesybos yra mažinamos įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), tačiau skolininko finansinė padėtis nėra tas kriterijus, kuris lemia netesybų mažinimą. Apeliantai negali būti atleidžiami nuo civilinės atsakomybės vien dėl sunkios jų finansinės padėties. Tokiu būdu būtų paneigtas civilinės atsakomybės institutas, šalių lygybė, interesų pusiausvyra, kreditoriaus teisės, kadangi pasikeitus skolininko finansinei padėčiai, kreditorius netektų savo interesų apsaugos. Turimi finansiniai įsipareigojimai kredito įstaigoms yra apeliantų prisiimta rizika, kuri negali lemti skolininkų atleidimo nuo sutartinės atsakomybės ar jos mažinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimo vykdymas yra išdėstytas ketveriems metams, tokiu būdu sudarant apeliantams galimybė skolą sumokėti dalimis ir taip užtikrinant šalių interesų pusiausvyros principą. Todėl atmestini atsakovų argumentai, kad teismas, nesumažindamas baudos, pažeidė šalių interesų pusiausvyrą.

Dėl delspinigių dydžio

Pagal Lizingo sutarčių 9.4. punktą, laiku nesumokėjus mokėjimų, skaičiuojami 0,1 procento delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų 24 302,22 Lt delspinigių, tačiau teismas šių mokėjimų dydį sumažino per pusę (nuo 0,1 iki 0,05 procentų) ir priteisė iš atsakovų 12 151,11 Lt delspinigių. Delspinigių dydžio mažinimą teismas grindė delspinigių ir pradelstų lizingo mokėjimų dydžių santykiu, laiduotojų statusu ir jų finansine padėtimi. Apeliantų teigimu, delspinigių dydis sumažintas nepakankamai ir priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli, todėl turėtų būti mažinami iki 0,02 procentų, t. y. iki 4 860,44 Lt. Su šiais apeliantų argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

CK 6.73 straipsnio 2 dalyje numatyta netesybų mažinimo galimybė tuo atveju, jei jos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. Kasacinio teismo išaiškinta, kad įstatyme vartojamos sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) nėra sukonkretintos, todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga – formuoti vienodą teismų praktiką. Pagal formuojamą teismų praktiką nurodytos aplinkybės vertinamos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir negalima laikyti suformuotos praktikos, kad yra nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas iš atsakovų priteistinų delspinigių dydį, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, įvertino konkrečias bylos aplinkybes (nustatė, kad delspinigių suma yra pakankamai didelė lyginant ją su pradelstų lizingo mokėjimų suma, atsižvelgė į tai, kad laiduotojai yra fiziniai asmenys, jų finansinė padėtis yra sunki) bei tinkamai nustatė sumažintų delspinigių dydį. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu argumentu, kad ir sumažinti delspinigiai yra neprotingai dideli. Netesybos negali būti mažinamos iki tokio dydžio, kad būtų paneigtas sutarčių laisvės principas, ir netesybos neatitiktų jomis keliamų tikslų. Galimybė teismui kontroliuoti netesybų dydį suteikta dėl to, kad būtų užtikrinta šalių interesų pusiausvyra, kitai šaliai nebūtų suteiktas pernelyg didelis pranašumas, taip pat, kad netesybos atitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Nagrinėjamu atveju pagrindinė skolos suma yra 177 803,82 Lt, teismo priteisti sumažinti delspinigiai sudaro 12 151,11 Lt. Vertinant pagrindinę skolos sumą su priteistais delspinigiais, teisėjų kolegija nemato pagrindo išvadai, kad priteista delspinigių suma yra aiškiai per didelė. Teismo įvertinta sunki atsakovų finansinė padėtis negali būti pagrindas dar sumažinti netesybas iki apeliantų nurodyto dydžio.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė netesybų mažinimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, atsižvelgė į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, todėl tinkamai nustatė priteistinų netesybų dydį. Dėl šių priežasčių naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinius skundus atmetus, apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Advokatės K. B. atstovaujamas ieškovas reikalauja 2 662 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisine pagalba apeliacinės instancijos teisme, iš apeliantų priteisimo (3 t., 74, 76 b. l.). Prašymui pagrįsti ieškovas pateikė išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus – mokėjimo nurodymus apie 1 452 Lt už teisines paslaugas pagal A. G. apeliacinį skundą ir 1 210 Lt už atstovavimą pagal S. K. ir E. K. apeliacinius skundus sumokėjimą advokatų profesinei bendrijai „Pivoras, Balevičienė, Aleksaitė ir partneriai“ (3 t., 75, 78 b. l.). Byla apeliacinėje instancijoje buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl ieškovo teisinės pagalbos išlaidos yra už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą. Visi trys atsakovų apeliaciniai skundai yra iš esmės identiški, atsiliepdamas į juos ieškovas pateikė du procesinius dokumentus. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 7, 8.11. punktus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą maksimalus dydis yra 1 200 Lt (800 Lt x 1,5), kai bylos šalių procesinių dokumentų rengimo metu galiojo Vyriausybės patvirtinta 800 Lt minimali mėnesinė alga. Aplinkybių, lemiančių galimybę nukrypti nuo rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl iš apeliantų lygiomis dalimis priteistinos 2 400 Lt bylinėjimosi išlaidos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui akcinei bendrovei DnB lizingas, į. k. 124385737, iš atsakovų S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) A. G., a. k. 3790420087, ir E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 800 Lt (aštuonis šimtus litų) advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKazys KailiūnasEgidijus Žironas