Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teiseja Asta Radzeviciene, sekretoriaujant Eglei Berželionytei, dalyvaujant ieškovo UAB DnB NORD lizingo atstovei adv. Kristinai Balevicienei, atsakovams: S. K., A. G., atsakovu S. K., A. G. ir E. K. atstovei adv. Aldonai Kondratavicienei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo UAB DnB NORD lizingo ieškini atsakovams: UAB „ETA Logistikos“, S. K., A. G., E. K. del skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustate:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsakovai praše atmesti ieškini ir tuo pagrindu, kad buvo praleistas triju menesiu naikinamasis terminas ieškiniui pareikšti [LR CK 6.88 str. 1 d.]. Sprendžiant klausima, ar pasibaige laidavimas LR CK 6.88 str. 1 d. pagrindu, aktualu nustatyti del kokio pobudžio - terminuoto ar neterminuoto laidavimo buvo susitarta ieškovo ir atsakovo sudarytomis sutartimis. Terminuoto laidavimo atveju, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris menesius nuo tos dienos, kuria suejo laidavimo terminas ar prievoles ivykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio [LR CK 6.88 str. 1 d.]; neterminuoto laidavimo atveju, t.y. kai buvo laiduota nenustatytam laikui, taip pat kai prievoles ivykdymo terminas nenurodytas arba apibudintas pareikalavimo momentu ir nera kitokio susitarimo, laidavimas baigiasi suejus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jeigu kreditorius per ši termina nepareiškia ieškinio laiduotojui [LR CK 6.89 str. 1 d.]. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas formuoja praktika, kad kai laiduotojas ir kreditorius yra susitare, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos gražinimo, tai CK 6.88 str. 1 d. nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2009 m. gegužes 18 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Tai reiškia, kad laidavimas galioja tol, kol bus ivykdyta visa užtikrinta prievole, nes laiduotojas laisva valia sieke tokiu teisiniu padariniu. Tokia sutartyje nustatyta laidavimo salyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teiseta, todel, atsižvelgiant i sutarties laisves ir šaliu dispozityvumo principa, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas [CK 1.136, 6.3 str., 6.70 str. 1 d., 6.156 str. 4 d., 5 d.]. Šaliu susitarimas, kad laidavimas galioja iki visiško prievoles ivykdymo, turi buti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, nes kiekvienu atveju laiduotojas turi žinoti, kokia atsakomybe jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavima ir užtikrindamas skolininko prievole. Atitinkamai ir kreditorius žino, kokia apimtimi ir terminais atsako laiduotojas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-261/2009). Nagrinejamu atveju šaliu laidavimo sutartyse buvo nustatyta, kad laidavimas [laiduotojo isipareigojimai] galioja iki to momento, kol bus tinkamai ivykdytos lizingo sutartyje ir lizingo sutartyse numatytos salygos [7.1 p.]. Pažymetina, kad pagal bendraja taisykle laidavimas pasibaigia tuo paciu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievole [LR CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.]. Atsižvelgiant i tai, kad lizingo sutartyse nustatytos prievoles buvo netinkamai ivykdytos, o laiduotojai ir kreditorius susitare, kad laidavimas galioja iki visiško lizingo sutarciu [kaip pagrindines prievoles] ivykdymo, tai LR CK 6.88 str. 1 d. nustatytas laidavimo pabaigos terminas nera taikomas, prievoles ivykdymo užtikrinimo priemone galios tol, kol bus ivykdyta pagrindine prievole, nes laiduotojas laisva valia sieke tokiu teisiniu padariniu.

LR CK 6.245 str. 3 d. numatyta, kad kai sutartis neivykdyta ar netinkamai ivykdyta, sutarti pažeidusiai šaliai taikytina sutartine civiline atsakomybe: šalis privalo atlyginti del sutarties neivykdymo ar netinkamo ivykdymo padarytus nuostolius arba sumoketi netesybas (bauda, delspinigius). Nesant galimybes atmesti ieškini, atsakovai praše sumažinti ieškovo paskaiciuotus delspinigius 24.302,22 Lt sumai ir 83.249,85 Lt dydžio bauda. Lizingo sutarties nutraukimo teisinius padarinius reguliuoja specialiosios LR CK 6.574 str. normos, kurios nustato, kad kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davejas turi teise reikalauti gražinti jam sutarties dalyka bei išieškoti iš lizingo gavejo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo daveja gražintu i tokia padeti, kokia butu buvusi, jeigu lizingo gavejas butu tinkamai ivykdes sutarti. Analogiškas nuostatas nustate lizingo sutarciu, sudarytu tarp UAB DnB NORD lizingo ir UAB „ETA Logistikos“, 10.6. p., o butent, kad kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davejas turi teise reikalauti gražinti jam lizingo objekta, sumoketi lizingo davejui skolas, kuriu mokejimo terminas suejo iki sutarties nutraukimo dienos, o taip pat sumoketi 30 procentu neapmoketos lizingo objekto vertes dydžio bauda. Be to, lizingo davejas turi teise reikalauti iš lizingo gavejo padengti visas su lizingo sutarties nutraukimu susijusias išlaidas (transportavimo, sandeliavimo ir pan.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad, nutraukus lizingo sutartis, lizinguojamas turtas [lizingo objektas] buvo gražintas ieškovui UAB DNB NORD lizingui, veliau realizuotas [parduotas]. Nors ieškovas neprašo priteisti nuostoliu, patirtu del netinkamai ivykdytu lizingo sutarciu, taciau prašoma priteisti 83.249,85 Lt dydžio bauda turi buti ivertinta ieškovo patirtu nuostoliu kontekste [LR CK 6.73 str. 2 d.]. LR CK 6.249 str. 4 d. numatyta, kad be tiesioginiu nuostoliu ir negautu pajamu, i nuostolius iskaiciuojamos: protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; protingos išlaidos, susijusios su civilines atsakomybes ir žalos ivertinimu; protingos išlaidos, susijusios su nuostoliu išieškojimu ne teismo tvarka. Ieškovo atstoves adv. K.Balevicienes teigimu, lizingo davejo nuostoliai sudare 68.999,38 Lt [2 t., b.l.], taciau neaišku, kokiu pagrindu i nuostoliu suma ieškovo atstove itraukia lizingo gavejo sumoketa palukanu suma, kuri pagal pateikta 2010-08-25 skaiciavimu lentele sudare 44.371,56 Lt. Neaišku ir tai, kokiu pagrindu 2010-08-25 pažymoje apie nuostoliu paskaiciavima ieškovas nurodo, kad, tinkamai ivykdžius lizingo sutartis, ieškovo pajamos butu sudare 808.938, 94 Lt, šios sumos iš esmes nedetalizuodamas, todel, sprendžiant del ieškovo galimai patirtu nuostoliu, ju dydžio, vertintina byloje esanciu rašytiniu irodymu visuma. Pagristai ir teisetai ieškovo nuostoliais pripažintina negauta lizinguojamo turto verte, t.y. skirtumas tarp kainos, kuria lizingo davejas sumokejimo, isigyjant lizinguojama turta, ir kainos, už kuria šis turtas buvo parduotas po lizingo sutarciu nutraukimo. Šis skirtumas sudaro 13.641,21 Lt. Transportavimo ir serviso paslaugu išlaidos sudare 9.172,82 Lt. Komercinis lizinguojamu transporto priemoniu vertinimas sudare 1573 Lt. Negautos palukanos pagal lizingo sutartis - 34.025,33 Lt. Taigi bendra ieškovo patirtu nuostoliu suma sudarytu apie 58.412,36 Lt. Vertinant tokiu ieškovo nuostoliu dydi su paskaiciuota 83.249,85 Lt dydžio bauda, yra pagrindas atmesti atsakovu prašymus del baudos sumažinimo, nes skirtumas tarp nuostoliu dydžio ir baudos nera itin ženklus, atsakovo UAB „ETA Logistikos“ sutikima moketi 30 proc. dydžio bauda nuo neapmoketos lizingo objekto vertes numate lizingo sutarciu 10.6 p., galu gale isipareigojimus laiku moketi lizingo mokejimus atsakovas pažeide jau nuo 2008 m. spalio men. [1 t., b.l. 112].

LR CK 6.258 str. 1 d. numato, kad istatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievoles nevykdyma ar netinkama vykdyma kaltoji šalis privalo sumoketi netesybas [bauda, delspinigius]. Lizingo sutarciu 9.4 p. nustate, kad už laiku nesumoketus lizingo mokejimus (3.2 p.), mokejimus pagal sutarties 2.6.p., 2.8.p., 3.7.p., 5.3.p. ir (ar) 5.6.p. lizingo gavejas, lizingo davejui pareikalavimus, isipareigoja moketi 0,1 proc. delspinigiu nuo laiku nesumoketos sumos už kiekviena paveluota moketi diena. Delspinigiu skaiciavimas pradedamas sekancia diena po termino pabaigos ir baigiamas lizingo gavejui sumokejus atitinkamas sumas neisikatant šiu sumu sumokejimo dienos. Ieškovo skaiciavimais delspinigiai už pradelstus lizingo mokejimus pagal visas 7 lizingo sutartis sudaro 24.302,22 Lt suma, taciau atsakovai su tokia suma nesutiko ir praše sumažinti delspinigiu suma. Teismas, spresdamas klausima del sutartimi nustatytu palukanu (delspinigiu) dydžio, turi teise vertinti atitinkama susitarima ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeide iš esmes šaliu interesu pusiausvyros [LR CK 6.228 str.], ar jis neprieštarauja sažiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 str.). CK 6.258 str. 3 d. leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg dideles. Mažindamas priteistina delspinigiu (netesybu) suma, teismas turi atsižvelgti i sutarties dalyko verte, sutartiniu santykiu pobudi (komercinis ar nekomercinis), neivykdytos prievoles termina, priskaiciuota delspinigiu (netesybu) suma, šaliu sažininguma ir kitas aplinkybes. Nagrinejamu atveju teismas, ivertines aukšciau išdestytas aplinkybes, o butent tai, kad paskaiciuotu delspinigiu kiekis [imant domen ir tai, kad prašoma priteisti ir bauda] yra pakankamai didelis lyginant su pradelstu lizingo mokejimu suma, bei iš dalies atsižvelgiant ir i tai, jog laiduotojai, kuriu prievole solidari su pagrindiniu skolininku yra fiziniai asmenys, kuriu sunkia finansine padeti patvirtina byloje esantys rašytiniai irodymai, teismas laiko, jog butina laikytis sažiningumo ir protingumo principu, draudžianciu neprotingai didelius delspinigius, todel daro išvada, jog ieškovo prašoma priteisti delspinigiu suma nuo pradelstu lizingo mokejimu už puse metu termina, santykyje su priteistinos pagrindines skolos dydžiu ir bauda yra akivaizdžiai per didele, neatitinka protingumo principo, todel remiantis LR CK 6.73 str. 2 d., 6.228 str. bei 6.258 str. 3 d., o taip pat atsižvelgiant i teisingumo, sažiningumo, protingumo ir proporcingumo principus (LR CK 1.2 str.) bei prievoles šaliu interesu pusiausvyros užtikrinimo butinybe, ši suma mažintina per puse iki 12151,11 Lt.

Remiantis CPK 6.37 str. 2 d. skolininkas taip pat privalo moketi istatymu nustatyto dydžio palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo. LR Mokejimu, atliekamu pagal komercinius sandorius, velavimo prevencijos istatymo 1 str. 2 d. numato, jog istatymas taikomas visiems tarp ukio subjektu arba ukio subjektu ir valstybes instituciju sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginima perduodamos prekes, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokejimai. Palukanu, kurias skolininkas privalo sumoketi už pavelavima, dydis apskaiciuojamas taikant šio Istatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta palukanu norma, galiojusia ta metu pusmeti, kuri skolininkui atsirado pareiga moketi palukanas (Istatymo 3 str. 4 d.). Pirmaji metu pusmeti galioja paskutine palukanu norma, paskelbta prieš pirmojo metu pusmecio pirmaja kalendorine diena, antraji metu pusmeti galioja paskutine palukanu norma, paskelbta prieš antrojo metu pusmecio pirmaja kalendorine diena. Pažymetina, kad ieškovas, skaiciuodamas procesines palukanas, neatsižvelge i tai, kad jo ieškinys del skolos priteisimo iš atsakovu teismui buvo paduotas 2010 m. kovo 15 d., t.y. 2010 m. pirma pusmeti, todel galioja paskutine palukanu norma, paskelbta prieš pirmojo metu pusmecio pirmaja kalendorine diena, t.y. 2009-12-31. Remiantis Lietuvos banko statistika, 2009-12-31 paskelbta 1,28 % dydžio VILIBOR palukanu norma, todel, ja padidinus 7 procentiniais punktais, iš solidariuju atsakovu priteistina 8,28 % metiniu palukanu, skaiciuojamu nuo priteistos [193.204,78 Lt] sumos už laikotarpi nuo bylos iškelimo teisme dienos [2010-04-01] iki teismo sprendimo visiško ivykdymo.

Ieškovo reikalavimas del 12,70 proc. dydžio metiniu palukanu priteisimo nuo 80.000 Lt sumos tenkintinas iš dalies. Šaliu pasirašytos laidavimo sutartys nustate, kad laiduotojai pagal laidavimo sutartis atsako tiek pat, kaip ir pagrindinis skolininkas [CK 6.81 str. 2 d.], t.y. laiduotojai atsako tiek pat ir už palukanu sumokejima. Ieškovui pradejus 80000 Lt sumos išieškojima iš atsakovu UAB „ETA Logistikos“ ir S. K. pagal 2008 m. spalio 22 d. paprastaji vekseli, buvo išduotas vykdomasis irašas, kuriame numatyta išieškoti iš pastaruju skolininkiu be pagrindines 80000 Lt sumos ir 6 % metiniu palukanu, priskaiciuotu iki prievoles ivykdymo. Atsižvelgiant i aplinkybes, kad iš atsakovu UAB „ETA Logistikos“, kaip pagrindinio skolininko, ir S. K. išieškoma 6 proc. dydžio metiniu palukanu suma nuo 80000 Lt sumos, todel ieškovas negali reikalauti didesniu nei 6 proc. metiniu palukanu iš solidariuju skolininku A. G. ir E. K.. Esant nurodytoms aplinkybems, ieškovo prašoma priteisti 12,70 proc. palukanu suma nuo 80000 Lt sumos mažintina iki 6 proc. dydžio metiniu palukanu.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinejimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintu reikalavimu daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestu reikalavimu daliai [LR CK 93 str. 2 d.]. Atsakovai nepateike rašytiniu irodymu apie ju patirtas bylinejimosi išlaidas, tuo tarpu ieškovo patirtos bylinejimosi išlaidos, kurias sudare 6707 Lt sumoketas žyminis mokestis ir 3025 Lt išlaidos advokato teisinei pagalbai apmoketi, atsižvelgiant i atmestu reikalavimu dali [apie 4,25 %], priteistinos lygiomis dalimis po 2929,60 Lt iš atsakovu ieškovo naudai.

Proporcingai atmestu ieškinio reikalavimu daliai, teismo turetos procesiniu dokumentu iteikimo išlaidos, sudarancios 98,62 Lt, priteistinos lygiomis dalimis po 24,66 Lt iš atsakovu i valstybes biudžeta [LR CPK 96 str.].

LR CPK 284 str. numato galimybe, atsižvelgiant i turtine abieju šaliu padeti ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdyma išdestyti. Šiuo gi konkreciu atveju atsakovai praše išdestyti teismo sprendimo vykdyma 10 metu laikotarpiui. Kaip matyti iš atsakovu pateiktu rašytiniu irodymu apie atsakovu finansine padeti, teismo vertinimu, bendra atsakovu finansine padetis laikytina pakankamai sudetinga, nes atsakovai turi finansiniu isiskolinimu bankams pagal kredito sutartis, ju gaunamos pajamos yra nedideles. Atskirai vertinant kiekvieno iš ju turtine padeti, pažymetina, kad atsakove E. K. nuosavybes teise registruoto nekilnojamojo turto neturi [2 t., b.l. 106]. Atsakovams S. K. ir A. G. priklausantis nekilnojamasis turtas apsunkintas turto areštais bei hipoteka [2 t., b.l. 112-114; 138-140]. Be to, A. G. taip pat studijuoja [2 t., b.l. 118] bei kartu su žmona augina du mažamecius vaikus [2 t., b.l. 116-117]. Iš nurodytu aplinkybiu sprestina, kad atsakovai šiuo metu neturi finansiniu galimybiu iš karto ivykdyti teismo sprendima, taciau, žvelgiant i ateities perspektyvas, tiketina, kad atsakovai, budami jauno amžiaus žmones, jau turedami patirties verslo srityje, galu gale atsigaunant šalies ekonomikai sugebes rasti galimybiu padengti skolinius isipareigojimus ieškovui. Pažymetina, kad pozityviai atsakovu ateities finansines galimybes ivertino ir bankai [kiti kreditoriai], kurie laikotarpyje nuo 2008 m. iki 2009 m. suteike atsakovams vartojimo kreditus bei atsakovui A. G. kredita bustui isigyti. Atsižvelgiant i aukšciau nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, teismo sprendimo vykdymo išdestymas atitinka ir teisingumo bei sažiningumo principus [LR CPK 3 str. 1 d.], taciau, siekiant nepažeisti šaliu lygiateisiškumo principo, ieškovo ir atsakovu interesu pusiausvyros, prašymas del sprendimo vykdymo išdestymo tenkintinas iš dalies, teismo sprendimo ivykdyma išdestant 5 metu laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 260 str., 268 str., 270 str., 284 str., 307 str., 93 str., 96 str., 284 str.

nusprende:

ieškovo UAB DnB NORD lizingo ieškini atsakovams UAB „ETA Logistikos“, S. K., A. G. ir E. K. del skolos priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB DnB NORD lizingui (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovu UAB „ETA Logistikos“ (duomenys neskelbtini), S. K. (duomenys neskelbtini), A. G. (duomenys neskelbtini) ir E. K. (duomenys neskelbtini) 97.803,82 Lt [devyniasdešimt septynis tukstancius aštuonis šimtus tris litus ir aštuoniasdešimt du centus] pradelstu lizingo mokejimu, 12151,11 Lt [dvylika tukstanciu šimta penkiasdešimt viena lita ir vienuolika centu] delspinigiu, 83.249,85 Lt [aštuoniasdešimt tris tukstancius du šimtus keturiasdešimt devynis litus ir aštuoniasdešimt penkis centus] dydžio bauda ir 8,28 % dydžio metiniu palukanu nuo priteistos sumos nuo civilines bylos iškelimo teisme [2010-04-01] iki teismo sprendimo visiško ivykdymo.

Priteisti ieškovui UAB DnB NORD lizingui (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovu A.G. (duomenys neskelbtini) ir E.K. (duomenys neskelbtini) 80.000 Lt [aštuoniasdešimt tukstanciu litu] ir 6 % dydžio metiniu palukanu nuo priteistos sumos nuo civilines bylos iškelimo teisme [2010-04-01] iki teismo sprendimo visiško ivykdymo.

Priteisti iš atsakovu UAB „ETA Logistikos“, S. K., A. G. ir E. K. lygiomis dalimis po 2329,60 Lt [du tukstancius tris šimtus dvidešimt devynis litus ir šešiasdešimt centu ] bylinejimosi išlaidu ieškovui UAB DnB NORD lizingui ir po 24,66 Lt [dvidešimt keturis litus ir šešiasdešimt šešis centus] bylinejimosi išlaidu valstybei.

Išdestyti teismo sprendimo ivykdyma dalimis, ipareigojant atsakovus: UAB „ETA Logistikos“, S. K., A. G. ir E. K. solidariai vykdyti mokejimus ieškovui UAB DnB NORD lizingui sekancia tvarka:

iki 2011-12-31 sumoketi dali skolos - 38.640,95 Lt ir bylinejimosi išlaidas [po 2329,60 Lt ieškovui ir 24,66 Lt valstybei], atsakovams A. G. ir E. K. papildomai solidariai sumoketi 16000 Lt skolos dali;

iki 2012-12-31 sumoketi dali skolos – 38.640,95 Lt, atsakovams A. G. ir E. K. papildomai solidariai sumoketi 16000 Lt skolos dali;

iki 2013-12-31 sumoketi dali skolos - 38.640,95 Lt, atsakovams A. G. ir E. K. papildomai solidariai sumoketi 16000 Lt skolos dali;

iki 2014-12-31 sumoketi dali skolos - 38.640,95 Lt, atsakovams A. G. ir E. K. papildomai solidariai sumoketi 16000 Lt skolos dali;

iki 2015-12-31 sumoketi dali skolos - 38.640,95 Lt bei 8,28 % dydžio metines palukanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškelimo teisme [2010-04-01] iki teismo sprendimo visiško ivykdymo, atsakovams A. G. ir E. K. papildomai solidariai sumoketi 16000 Lt skolos dali ir 6 % dydžio metiniu palukanu nuo priteistos sumos nuo civilines bylos iškelimo teisme [2010-04-01] iki teismo sprendimo visiško ivykdymo.

Sprendimas per 30 dienu gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacini skunda paduodant per Vilniaus apygardos teisma.