Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Donato Jatužio ir Bronės Vidzėnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 4 metams; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.

Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir V. N. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta 1/3 ir paskirta dviejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2015 m. balandžio 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bei 2015 m. liepos 16 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi pakeista bausme ir V. N. paskirta galutinė subendrinta trejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, V. N. išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2015 m. gegužės 3 d. iki 2015 m. rugpjūčio 4 d. (imtinai).

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti M. J. bei K. P., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N. nuteistas už tai, kad 2015 m. gegužės 2 d. apie 00.10 val., veikdamas bendrininkų grupėje su K. P., kartu su kurstytoju M. J., kurstytojui M. J. nurodžius, kad nukentėjusioji L. K. turi namuose virš 200 eurų ir pasiūlius eiti kartu pagrobti nukentėjusiosios pinigus ir taip sukėlus bendrininkams norą padaryti nusikalstamą veiką, V. N. kartu su bendravykdytoju K. P., atkabinę durų kabliuką, įsibrovė į patalpą - L. K. namus adresu S. k., P. r., kur grasindami panaudoti fizinį smurtą, t.y. K. P. pasakant, jog „yra kirvukas“, pasinaudodami sukurta bauginančia, keliančia nerimą ir saugumo trūkumą situacija bei atimdami nukentėjusiajai galimybę priešintis, t.y. uždėję L. K. ant veido rankšluostį ir laikydami jį prispaudę prie veido, pagrobė nukentėjusiajai priklausantį turtą bendros 28,85 eurų vertės, t.y. 15 eurų, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ 13,85 eurų vertės.

Be to, jis nuteistas ir už tai, kad veikdamas su bendrininku K. P., 2015 m. gegužės 2 d. apie 00.10 val., būdami L. K. namuose adresu S. k., P. r., plėšimo metu, pargobė nukentėjusiosios vardu išduotus dokumentus – Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. LD (duomenys neskelbtini), neįgalumo pažymėjimą bei neteisėtai įgijo L. K. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę - AB SEB banko mokėjimo kortelę.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė –atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kadangi apeliantas prašo švelninti bausmę, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, konstatuodamas, kad apelianto kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką abejonių nekelia ir veika kvalifikuota teisingai, pasisako išimtinai tik dėl apeliantui paskirtos bausmės dydžio ir rūšies.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. N. jauno amžiaus, tačiau nedirba, nesimoko, baustas administracine tvarka, pagal gyvenamą vietą charakterizuojamas neigiamai. Iki nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo jis buvo aštuonis kartus teistas laisvės atėmimo bausmėmis už tyčinius nusikaltimus nuosavybei. Jam inkriminuotas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, V. N. padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, todėl BK 27 straipsnio prasme jis laikomas recidyvistu, be to minimas veikas apeliantas padarė nepraėjus ir savaitei po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas kitas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme už svetimo turto vagystę.

BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki septynerių metų. BK 214 straipsnio 1 dalies ir BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta, kad už šių nusikaltimų padarymą gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Visos aukščiau paminėtos aplinkybės, apibūdinančios apelianto asmenybę ir jo polinkį nusikalsti rodo, kad jokiomis švelnesnėmis nei realus laisvės atėmimas bausmėmis V. N. atžvilgiu pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, o ypač sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, neįmanoma, todėl apylinkės teismo apeliantui parinktos jam inkriminuotų straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, savo rūšimi yra visiškai pagrįstos ir teisingos.

Skundžiamu nuosprendžiu V. N. už jo padarytą sunkų nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausmė savo trukme nežymiai didesnė už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį, o už apysunkius nusikaltimus paskirtos žymiai mažesnės už sankcijose numatytus šių bausmių vidurkius laisvės atėmimo bausmės. Visos paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos apėmimo būdu, o subendrinta bausmė sumažinta 1/3, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostata, t.y. pritaikius apelianto teisinę padėtį švelninantį įstatymą, bei atsižvelgus ir į tai, kad jis savo kaltę pripažino. Tokiu būdu realiai apeliantui už padarytą veiką paskirta mažesnė nei sankcijos pagal BK 180 straipsnio 2 dalį vidurkis bausmė.

V. N. ankstesniu, 2015 m. balandžio 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartimi, buvo nuteistas laisvės atėmimu 1 metams ir 5 mėnesiams ir skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienai jo neatliktos šios bausmės dalis buvo 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų.

Skundžiamu nuosprendžiu skiriant galutinę subendrintą bausmę iš šios bausmės prie už nagrinėjamą veiką paskirtos subendrintos 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės buvo pridėta dalis – vieneri metai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apie nuteistojo asmenybę V. N. paskirtos galutinės subendrintos 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės laikyti aiškiai per griežta nėra jokio pagrindo.

Nors apeliantas teigia, kad jis gailisi dėl nusikalstamų veikų, atlygino žalą nukentėjusiai, taip pat teismui buvo pateikti duomenys apie pasikeitusias jo šeimynines aplinkybes, tačiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios aplinkybės, atsižvelgiant į apelianto asmenybę ir jo polinkį nusikalsti, negali būti prioritetinės prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų ir negali būti pagrindu švelninti paskirtą bausmę. Kaip minėta, apeliantas buvo teistas ir anksčiau, taigi žinojo, kokios bausmės už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas gresia, tačiau, nepaisydamas to, darė naujus nusikaltimus, kas akivaizdžiai rodo jo susiformavusiais antivisuomenines nuostatas.

Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu V. N. paskyrė teisingą tiek rūšimi, tiek ir dydžiu bausmę, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,-

nutaria:

Nuteistojo V. N. apeliacinį skundą atmesti.