Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui P. Š., trečiojo asmens BĮ (duomenys neskelbtini) šeimos namų atstovei J. M., nedalyvaujant atsakovams G. Č., T. Š., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams G. Č., T. Š. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, BĮ (duomenys neskelbtini) šeimos namai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

5. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Teismas negavo atsakovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, bylą nagrinėti atsakovei nedalyvaujant teismo posėdyje. Atsižvelgiant į atsakovo pasirinktą procesinį elgesį, pasyvų, abejingą savo procesinių teisių gynimo ir pareigų vykdymo būdą, byla nagrinėtina teismo posėdyje nedalyvaujant atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

10.4. 2020-12-03 Skyriaus specialistai gavo Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjos S. J. pranešimą apie tai, kad L. Š. yra galimai sumušta, ant kūdikio kūnelio matosi kraujosruvos, iškviesti medikai. Skyriaus specialistei bendraujant su vaiko motina G. Č., pastaroji nurodė, jog savo dukterų A. ir V. nemuša. Mušė, fizinį smurtą naudojo tik prieš L.. Ją pradėjo mušti praeitą savaitę: gal antradienį, gal trečiadienį. Pradėjo mušti su plaštaka per nugarytę lovoje, prieš tai apvertusi ją ant pilvo. Kai vaiką mušdavo, vaikas verkdavo. Kai labai įsiverkdavo, veidas palikdavo raudonas, tada jau pakeldavo vaiką nuo lovos, kad apraminti, tada vaikas užmigdavo. Ant vaiko supyksta tada, kai ją pamaitinusi ramiai paguldo, nueina užsiimti savais reikalais, o L. pradeda verkti ir jai trukdo, tada motinai sukyla pyktis. Visą laiką vaiką mušdavo ranka, ranka yra mušusi vaiką per nugarą, žandą arčiau ausies. Praeitą savaitę L. buvo iškritusi iš gultuko, nes vaiko neprisegė. Duktė A. nešioja L., kai motina sako, kad nenešiotų, A. neklauso. Praeitą savaitę A. išmetė L. ant žemės, kai ėmė ją iš vežimėlio. Motina tuo metu buvo virtuvėje, išgirdo trenksmą. L. Š. tėvas T. Š. Skyriaus specialistei bendraujant telefonu nurodė, kad darbo reikalais išvyksta pirmadieniais ir grįžta penktadieniais, namie būna tik savaitgaliais. Kad L. motina galėjo panaudoti fizinį smurtą prieš vaiką – nežino. Jam būnant namie, vaikas būna ramus, paverkia kaip ir visi vaikai. Tėvo teigimu, jis dėjo dideles pastangas susigrąžinti vaiką, kai mama jį paliko gyvybės langelyje, po vaiko grąžinimo nusistatė tėvystę. Jo manymu, motina vaikais rūpinasi (b. l. 36-40);

10.5. 2020-12-03 pagal Vaiko laikino apgyvendinimo aktą L. Š. paimta iš vaikui nesaugios aplinkos ir apgyvendinta (duomenys neskelbtini) šeimos namų Globos centre adresu Pramonės g. 2, Kuršėnai, Šiaulių rajonas (b. l. 41-42);

10.6. 2020-12-04 atvejo aprašyme socialinė darbuotoja E. E. nurodė, kad 2020-12-03 lankantis šeimoje, pastebėjo nedidelius įbrėžimus L. Š. kairios akies viršuje ir apačioje bei kelias (gal 3-4) nedideles mėlynes ant mažylės veido, mergaitė nerami, išsigandusi (b. l. 31-35);

10.9. 2020-12-18 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-14395-907/2020 buvo leista paimti L. Š. iš jos tėvų G. Č. ir T. Š. (b. l. 56-60);

10.10. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-12-28 įsakymu Nr. A-2251 L. Š. nuo 2020-12-23 nustatyta laikinoji globa, jos laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirtas (duomenys neskelbtini) šeimos namų Globos centras, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su budinčia globotoja E. I. (b. l. 61);

10.12. 2021-05-12 Skyrius atliko vaiko L. Š. globos peržiūrą ir nustatė, jog priežastys, dėl kurių vaikui nustatyta globa, neišnyko, tėvai vengia atlikti savo pareigas, nesirūpina vaiku, tikslinga kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo G. Č. ir T. Š. dukters L. Š. atžvilgiu (b. l. 66-69);

10.13. 2021-05-12 atvejo vadybos posėdyje peržiūrėtas 2021-01-12 pagalbos plane numatytų šeimai įpareigojimų vykdymas. Nustatyta, jog šeima, pagalbos plane numatytus įpareigojimus vykdė dalinai: G. Č. nereguliariai konsultavosi su psichologe, buvo rekomenduota reguliariai konsultuotis su psichiatre, tačiau G. Č. paskutinį kartą pas psichiatrę lankėsi 2021-02- 10, paskirtų vaistų nenusipirko, pas gydytoją daugiau nesikreipė, neįvykdė rekomendacijos dėl stacionarinio ištyrimo diagnozei patikslinti, priežasčių negali įvardinti. G. Č. dukterimis V. ir A. rūpinasi tinkamai, užtikrina jų ugdymą, bendradarbiauja su ugdymo įstaigų specialistais, domisi kaip dukterims sekasi, lankė pozityvios tėvystės kursus. T. Š. buvo rekomenduota bendrauti su dukterimi L., bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini) šeimos namų Globos centro specialistais. T. Š. su minėtais specialistais bendravo kartą per mėnesį, į susitikimus su dukterimi L. nebuvo atvykęs, nors tam buvo sudarytos sąlygos, nepristatė medicininės pažymos į Globos centrą. T. Š. mažai dalyvauja šeimos gyvenime, nusišalinęs nuo reikalų ir problemų sprendimo. G. Č. į Globos centrą neskambino, dukterimi L. nesidomėjo. T. Š. 2021 -05-12 atvejo vadybos posėdyje nedalyvavo, telefonu susisiekti su juo nepavyko. Minėto atvejo vadybos posėdžio metu nutarta: tęsti atvejo vadybos procesą ir socialinių paslaugų teikimą šeimai, 2 kartus per savaitę šeimoje lankysis socialinė darbuotoja, teiks bendrąsias ir socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas. Rekomenduojama G. Č. tęsti psichologo konsultacijas, vykti stacionariniam ištyrimui ir vykdyti tolimesnes specialistų rekomendacijas, konsultuotis su gydytoju psichiatru. Tėvams domėtis vaikų ugdymusi, bendradarbiauti su ugdymo įstaigų specialistais, užtikrinti vaikų emocinį ir fizinį saugumą. Tėvams bendrauti su Globos centro specialistais, domėtis L. gyvenimu. T. Š. lankyti dukterį Globos centre, dalyvauti jos gyvenime, ugdyme, palaikyti emocinį ir fizinį ryšį su ja. G. Č. vykdyti teismo įpareigojimus, pasibaigus kardomajai priemonei kreiptis į Globos centrą dėl susitikimų su L. (b. l.70-83);

10.14. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2021-05-20 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-595-882/2021 G. Č. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 3 d., t. y. dėl savo dukters nežymaus sužalojimo, bei iš G. Č. priteista L. Š. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Minėtame nuosprendyje pasisakoma, jog dėl biologinės L. Š. motinos panaudoto fizinio smurto patirti išgyvenimai itin atsiliepia mažametės nukentėjusiosios raidai. Mažametė L. Š. tapo nerami, sutriko maitinimosi ir miego režimas, emocinė pusiausvyra, nustatytas psichosomatinis sutrikimas. Trauminės patirtys (palikimas, smurtas, nepriežiūra) turi įtakos tolesnei mažametės raidai, tampa vėlesnių emocinių ir elgesio sutrikimų priežastimi. Nuosprendyje pasisakoma, jog mažametė nukentėjusioji dėl jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė fizinius ir dvasinius išgyvenimus, padaryta ilgalaikė žala nukentėjusiosios fizinei ar psichinei sveikatai.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

12. Kaip minėta, tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pažymėtina, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei.

13. Esant bent vienam iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Taigi, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta.

14. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo vaiko auklėjimo, priežiūros, išlaikymo, o atsakovė smurtavo vaiko atžvilgiu. Tiek rašytiniai įrodymai byloje, tiek dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai patvirtina, kad nuo vaiko paėmimo iš šeimos momento atsakovai buvo abejingi, pasyvūs, nedėjo pakankamai pastangų, jog situacija jų šeimoje keistųsi ir būtų sudarytos prielaidos grįžti L. Š. į biologinę šeimą, be to, atsakovai iš esmės nevykdė pagalbos plane šeimai numatytų įpareigojimų, o jų atlikti veiksmai buvo nulemti socialinių darbuotojų nuolatinių raginimų užmegzti ryšį su mažamete dukterimi L. Š.. Atsakovė nesinaudoja psichologine pagalba, atsakovas atsisakė mobiliosios pagalbos paslaugų, iniciatyvos spręsti susiklosčiusią situaciją nesiima, todėl atsakovų veiksmai sprendžiant susiklosčiusią situaciją vertintini kaip formalūs. Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovai domėjosi mažamete dukterimi L. Š. epizodiškai, įtakoti socialinių darbuotojų, tačiau nesiėmė veiksmų užmegzti su vaiku emocinius ryšius, su juo nebendravo, todėl tėvų ir mažamečio vaiko emociniai ryšiai nesieja. Pažymėtina, kad atsakovai turi du vyresnio amžiaus vaikus, jais rūpinasi tinkamai, vaikų teisių pažeidimų nenustatyta, tačiau L. Š. rūpintis nenori, vengia atlikti savo pareigas. Be to, atsakovė žiauriai elgėsi su L. Š., t. y. fiziškai smurtavo jos atžvilgiu. Trečiojo asmens atstovė nurodė, kad vaikas patyrė ženklią traumą, kurios pasekmes galima pašalinti tik stipriu emociniu ryšiu, priežiūra ir globa, tačiau tėvai to užtikrinti negali ir nenori. Pažymėtina ir tai, kad atsakovai nepateikė atsiliepimų į ieškinį, į teismo posėdžius neatvyko, kas įrodo, jog jie nėra suinteresuoti susigrąžinti vaiką į šeimą. Deklaratyvūs atsakovės teiginiai dėl rūpinimosi vaiku, jo auginimo, neįrodo, kad atsakovai gali tinkamai pasirūpinti vaiku ir jį auginti, visapusiškai užtikrinti saugią aplinką jam tinkamai vystytis. Iš pateiktų rašytinių įrodymų ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų galima daryti išvadą, kad grąžinus vaiką į šeimą, išlieka abejonė, ar vaikui bus sukurta saugi aplinka, ar nebus pakartotinai smurtaujama vaiko atžvilgiu, ypač įvertinus tai, kad atsakovė nesinaudoja psichologine pagalba, o atsakovas nusišalinęs nuo problemų šeimoje sprendimo. Įvertinus susiklosčiusią situaciją, darytina išvada, kad yra pagrindas atsakovams riboti tėvų valdžią vaiko L. Š. atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų, jog situacija ateityje gali keistis ir bus sudarytos palankios sąlygos atsakovų šeimoje vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, į tai, kad savo veiksmais atsakovai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina, neteikia išlaikymo jokia forma, taip pat į tai, kad nėra duomenų, jog atsakovai galėtų imtis aktyvių veiksmų ir priemonių pakeisti susiklosčiusią situaciją, yra pagrindas atsakovų tėvų valdžią apriboti neterminuotai.

15. Išaiškintina atsakovams, jog apribojus jiems tėvų valdžią, sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.). Neterminuotas tėvų valdžios ribojimas atsakovams neužkerta kelio kreiptis į teismą dėl apribojimo panaikinimo, pateikiant įrodymus, jog aplinkybės, dėl kurių tėvų valdžios apribojimas buvo nustatytas, išnyko (CK 3.181 str. 2 d., 3.182 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

16. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 1, 2 ir 3 d.). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaiko interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Pažymėtina, kad pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.

17. Pažymėtina, kad išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

18. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų išlaikymą vaikui L. Š. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur iš kiekvieno atsakovo.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (toliau – MMA), tačiau MMA dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi. Nuo 2021-01-01 MMA sudaro 642 Eur. Skaičiuojant atsakovų prievolę pagal MMA, ji sudarytų atitinkamai 303,50 Eur. Ieškovas iš atsakovų prašo priteisti po 200 Eur kas mėnesį. Nagrinėjamu atveju teismas nesivadovauja MMA kriterijumi, tačiau į jį atsižvelgtina, kadangi jis be kita ko parodo valstybės pragyvenimo lygio brangimą.

20. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas dirba (b. l. 89, 93, 103), asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 103-105), transporto priemonę – automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 106-107). Atsakovė niekur nedirba, yra asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų, gauna išmokas vaikui (b. l. 88, 113-114), neturi jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Teismo vertinimu, ieškovo prašoma priteisti iš atsakovų išlaikymo suma yra pagrįsta. Siekiant užtikrinti atsakovų nepilnamečio vaiko interesus bei vadovaujantis proporcingumo, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai turi pareigą išlaikyti savo vaiką, įvertinus tai, kad atsakovas dirba, gauna pajamas, atsakovė yra darbingo amžiaus, duomenų, kad turėtų sveikatos problemų, byloje nepateikta, į valstybės teikiamą paramą vaikui kas mėnesį, iš atsakovų priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui L. Š. po 100 Eur iš kiekvieno atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2021-06-15, iki vaiko pilnametystės. Priteistos sumos indeksuojamos kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.), o išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtinas laikinasis rūpintojas (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai (CK 3.202 str. 2 d.).

Dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

21. CPK 376 straipsnio 3 dalis nustato, kad šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

22. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CPK 407 straipsnis). Teismo inicijuota byla dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir (ar) globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjama žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje (CPK 502 str. 1 d.). Vaikas, kuris sugeba išreikšti savo nuomonę ir suformuluoti savo pažiūras, dėl nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir (ar) globėjo skyrimo turi būti išklausytas teismo posėdyje (CPK 503 str. 1 d.). Klausimas dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir (ar) globėjo ar rūpintojo paskyrimo išsprendžiamas teismo nutartimi (CPK 504 str. 1 d.). Jeigu vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria to turto administratorių (CPK 504 str. 3 d.).

23. L. Š. yra nustatyta laikinoji globa. Laikinuoju globėju paskirtas (duomenys neskelbtini) šeimos namų Globos centras. Ieškovas nurodė, kad vaikas gyvena pas budinčią rūpintoją. Teismas neturi duomenų, kad laikinoji globėja neatitiktų keliamų reikalavimų ir laikinojo globėjo pareigas vykdytų netinkamai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeistas aplinkos, kurioje gyvena atsakovų duktė, stabilumas, taip pat užtikrinti saugias vaiko gyvenimo bei vystymosi sąlygas, tikslinga L. Š. gyvenamąją vietą palikti nustatytą (duomenys neskelbtini) šeimos namų Globos centre.

24. Teismo nutartimi inicijuotina civilinė byla žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje dėl nepilnamečio vaiko L. Š. nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas apriboti tėvo valdžią buvo patenkintas, už šį neturtinį reikalavimą apriboti atsakovams tėvų valdžią kiekvienas atsakovas turėtų mokėti 75 Eur žyminį mokestį (reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą yra išvestinis reikalavimas, todėl žyminiu mokesčiu neapmokestinamas). Kadangi byloje iš kiekvieno atsakovo priteistas išlaikymas po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis įmokomis, kiekvienas atsakovas turėtų mokėti po 27 Eur dydžio žyminį mokestį. Už procesinių dokumentų siuntimą teismas patyrė 20,92 Eur išlaidų, todėl kiekvienas atsakovas turėtų atlyginti po 10 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

26. Byloje nėra duomenų, jog atsakovai būtų atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, todėl patenkinus reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo bei patenkinus patikslinto ieškinio dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, iš kiekvieno atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: po 75 Eur žyminio mokesčio už tėvų valdžios apribojimą, po 27 Eur (100 Eur*12 mėn. * 3 proc.*75 proc.) žyminio mokesčio už priteistą išlaikymo dydį, iš viso po 102 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis) žyminio mokesčio. Taip pat iš kiekvieno atsakovo priteistina po 10 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284 ir 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visškai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021-06-15) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021-06-15) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) šeimos namų G. C., juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini) iki teismo nutarties dėl nepilnamečio vaiko L. Š. nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo įsiteisėjimo.

Paskirti nepilnamečio vaiko L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise laikinąjį globėją (duomenys neskelbtini) šeimos namų Globos centrą.

Priteisti valstybei iš T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 112 Eur (vieno šimto dvylikos eurų) bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 102 Eur (vieno šimto dviejų eurų) žyminis mokestis ir 10 Eur (dešimties eurų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 112 Eur (vieno šimto dvylikos eurų) bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 102 Eur (vieno šimto dviejų eurų) žyminis mokestis ir 10 Eur (dešimties eurų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Teismo nutartimi inicijuoti civilinę bylą dėl nepilnamečio vaiko L. Š. nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.